- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- 1-584-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- O. B.
- Advokatai
- Gitana Šimkutė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei, kaltinamajai O. B., kaltinamosios gynėjai advokatei Gitanai Šimkutei, laiduotojui V. B., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , anksčiau neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. B. 2021 m. spalio 28 d., apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, jos iškvėptame ore nustatė 2,21 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais O. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji O. B. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną ji buvo po tėvo laidotuvių, namuose išgėrė ir atsigulė miegoti. Iš vakaro pastatė savo automobilį kelyje, nes kieme nebuvo vietos. Atsikėlusi kieme pamatė laisvą vietą ir nutarė perstatyti automobilį. Kai parkavosi netyčia užkliudė šalia stovėjusį automobilį. Matyt kažkas tai iš kaimynų pamatė ir iškvietė policiją. Šiaip O. B. yra nevartojanti alkoholio, sveikuolė, tik per šventes išgeria truputį, kokią taurę. Po šio įvykio išklausė kursus dėl alkoholio vartojimo žalos. O. B. prašo jos atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, ją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant pagal laidavimą sutuoktiniui V. B..
Kaltinamoji O. B., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir advokatė, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamosios O. B. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. K. parodė, kad ji gyvena name adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g (duomenys neskelbtini) 2021-10-28, apie 13.15 val., savo automobiliu „Kia Ceed“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į namo kiemą, o prieš ją važiavo automobilis „Toyota Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji sustojo kadangi minėtas „Toyota“ automobilis pradėjo parkuotis, bet parkuodamas atsitrenkė į kitą automobilį raudonos spalvos „Nissan“. Atsitrenkęs į kitą automobilį „Toyota“ vėl pradėjo važiuoti ir mėginti toliau parkuotis. Tuo pačiu metu pamatė, kad šalia stovi du paaugliai, kurie su telefonu fotografavo kaip minėtas automobilis parkuojasi. Tuo pačiu metu nepažįstama moteris, kurios automobilis stovėjo gretimame kieme įtardama, kad „Toyota“ vairuotoja yra galimai neblaivi priėjo prie minėto automobilio ir stovėdama priešais jį ištiesė ranką taip rodydama, kad automobilis nebevažiuotų. Ji savo automobilį pastatė parkavimo vietoje ir išlipusi priėjo prie automobilio „Toyota“ kurio vairuotojo vietoje sėdėjo ir prieš tai vairavo pagyvenusi moteris ir ji automobilyje buvo viena. Moteris išlipusi iš automobilio pradėjo kalbėti su paaugliais siūlydama jiems 300 eurų, kad jie neskambintų į policiją. Moteris akivaizdžiai prisipažino, kad yra neblaivi ir kalbant su ja nuo jos sklido alkoholio kvapas. Moteris jai pasakė, kad vairuoti būnant neblaiviam nėra taip blogai ir visiems pasitaiko. Vienas iš paauglių vardu A. paskambino į policiją ir kaip suprato pranešė kas nutiko. Ji visą laiką buvo šalia moters ir sulaukė kol atvyko policija. Patikrinus policijos pareigūnams moters blaivumą buvo nustatyta, kad ji neblaivi. Moters, kuri vairavo neblaivi ji nepažįsta, bet žino, kad ji gyvena jos gyvenamajame name. Paauglių, kurie matė ir fotografavo įvykį ji nepažįsta kaip ir moters kuri su ranka stabdė automobilį „Toyota“. Ji pati žalos nepatyrė ir pretenzijų neturi (b. l. 22-24).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. M. parodė, kad ji gyvena bute namo adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 28 d., apie 13.40 val., pas ją į butą atėjo kaimynė apie (duomenys neskelbtini) metų, kurios vardas O. ir jai pasakė, kad ji su savo automobiliu kieme parkuodamasi atsitrenkė į jos automobilį. Jos automobilis „Nissan Juke“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji iškart išėjo į kiemą ir pamatė, kad jos automobilio priekinis valstybinis numeris, kur buvo atsiremta su kitu automobiliu yra nežymiai sulenktas, bet bamperis žymių apgadinimų neturi, todėl ji pretenzijų neturi ir žala jai yra mažareikšmė. Ji pati kas įvyko nematė, bet netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jai davė surašyti paaiškinimą ir jį surašiusi ji nuėjo namo. Apie neblaivumą kaimynė O. jai nieko nesakė, o ir ji ar ji neblaivi, ar blaivi dėmesio nekreipė. Alkoholio kvapo nejautė, nes kaimynė buvo su medicinine veido kauke. Daugiau nieko pridurti negali, niekam pretenzijų neturi (b. l. 43-44).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas valdytojas O. B. (b. l. 62-63).
Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad 2021-10-28, 14.05 val. - 2.21 promilės etilo alkoholio, 14.35 val. - 2.21 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 20-21).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji O. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastaroji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, jos iškvėptame ore nustatė 2,21 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta jos pačios prisipažinimu, liudytojų B. K., N. M. parodymais, pareigūnų tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, kitų objektu apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. O. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.
O. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme kaltinamoji O. B. bei laiduotojas V. B. pateikė prašymus dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant kaltinamąją pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamoji O. B. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, tačiau šiurkščių administracinių nusižengimų neįvykdė (b. l. 114-115), yra pensininkė, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nusižengia taip šiurkščiai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nenusikals. Nurodė, kad buvo sukrėsta dieną prieš tai įvykusių laidotuvių, todėl tikėtina, kad tai vienkartinis poelgis.
Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas V. B. yra kaltinamosios sutuoktinis, dirba (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką savo žmonai. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir O. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju O. B. vairavo transporto priemonę būdama akivaizdžiai neblaivi, pripažino tą pati, be to kliudė kitą automobilį, todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos O. B. pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau ji neteista, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vairuodama neblaivi kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, kliudė kitą automobilį, todėl teismo vertinimu 1 metų ir 6 mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios gynėja prašė neskirti baudžiamosios poveikio priemonės arba skirti 1 metų teisių atėmimo terminą, nes ji yra vyresnio amžiaus, nusikaltimas atsitiktinis, šiaip ji nėra vartojanti alkoholį, tačiau nemano, kad trumpesniu teisių atėmimo terminu ar iš viso jos nepaskyrimu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas, kadangi kaltinamoji vairavo dienos metu, vietoje, kai aplinkui gali būti daug žmonių, tik atsitiktinumo dėka išvengta rimtesnių pasekmių. Tokiais savo neapgalvotais veiksmais ji kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą ar iš viso jos neskirti.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Toyota Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai O. B., todėl turėtų būti konfiskuojamas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja prašė netaikyti konfiskavimo, o išieškoti automobilio vertės atitinkančios piniginės sumos dalį, mokant kas mėnesį po 100 eurų.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų sau galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-463/2011, 2K-514/2007, 2K-339/2008). Šioje byloje nėra pagrindo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Toyota Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui pirmiau aptartų bylos duomenų kontekste. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai organizme nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams, taigi nagrinėjamu atveju, tokiais savo nusikalstamais veiksmais ji neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šios nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei akivaizdus. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats, dėl to kaltinamosios gynėjos prašymas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą atmestinas. Be to, akcentuotina ir ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą.
Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą O. B. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus O. B. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 dalimi, 104 straipsniu, transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas 164,80 eurų pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamosios O. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
O. B., gim. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti ją laiduotojo V. B. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-584-486/2022 O. B. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti O. B. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jai priklausantį automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus O. B. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 dalimi, 104 straipsniu, transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 164,80 (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 80 ct.) eurų pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamosios O. B. Vyriausiojo policijos komisariato naudai. Lėšas pervesti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ būtina nurodyti automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.