Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-10002-996/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-04
Bylos Nr.: e2-10002-996/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04812-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas: V. U.
Atsakovas: viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos
Advokatai: Vitalis Venckus, Laima Svidrienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-10002-996/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04812-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.5.1; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant ieškovui V. U., jo atstovui advokato padėjėjui Vitaliui Venckui,

atsakovės viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ atstovams advokatei Laimai Svidrienei, viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovui Mindaugui Jucevičiui,

atsakovės Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos, atstovei Ievai Katinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

V. U. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–4), kurį parengiamojo teismo posėdžio metu sukonkretino, atsakovėms viešajai įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ (toliau – VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, Įstaiga), Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (toliau – SM), kuriuo, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ neteisėtu, grąžinti jį į darbą VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigose, priteisti jam iš VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, 5 000 Eur neturtinę žalą, 690,79 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą už VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų vykdymą, taip pat priteisti solidariai iš visų trijų atsakovių iki 2016 m. kovo 11 d. buvusiam VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovui mokėto vidutinio darbo užmokesčio dydžio mėnesinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 11 d. iki dabartinio VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovo Mindaugo Jucevičiaus paskyrimo dienos.

Ieškovas paaiškino, kad iki 2018 m. spalio 23 d. dirbo VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigose, iki apytiksliai 2018 m. rugsėjo mėnesio dirbdamas Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovu jis kartu laikinai ėjo ir Įstaigos vadovo pareigas. Nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d. darbo dienos pabaigoje jį į savo kabinetą pasikvietė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovas Mindaugas Jucevičius ir įteikė jam 2018 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-79 (toliau – Įsakymas) dėl darbo sutarties nutraukimo, liepė per valandą susirinkti visus savo daiktus, paėmė visus jo turėtus Įstaigos patalpų raktus, darbo sutartyje jos nutraukimo faktas nebuvo užfiksuotas, jis darbo sutartyje dėl jos nutraukimo nepasirašė ir su tokiu darbo sutarties nutraukimu nesutiko. Pažymėjo, jog Įsakymu jis buvo atleistas iš Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų už tokius nurodytus pažeidimus, kurie buvo padaryti jo kaip laikino Įstaigos vadovo, tačiau atleidimo iš darbo metu laikino Įstaigos vadovo funkcijų jis nevykdė, todėl, ieškovo įsitikinimu, iš Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų jis galėjo būti atleistas tik dėl būtent šių darbinių funkcijų, nurodytų pareiginiuose Infrastruktūros skyriaus vadovo nuostatuose, nevykdymo. Ieškovo vertinimu, tinkamo teisės aktuose nustatyto Įstaigos veiklos organizavimo neužtikrinimas, 2016 m. ir 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas Juridinių asmenų registrui ir nepaskelbimas Įstaigos puslapyje nėra tie pažeidimai, už kuriuos jis galėjo būti atleistas iš Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų. Pabrėžė, kad nors jis buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, jo niekada nebuvo prašoma pasiaiškinti dėl jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarymo, todėl mano, kad atleidimas iš darbo įvykdytas pažeidžiant nustatytą tvarką, nesudarius jam galimybės pasiaiškinti dėl galimų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų padarymo, todėl, mano, atleidimas iš darbo turėtų būti pripažintas neteisėtu. Teigė, kad neteisėto atleidimo iš darbo faktas pakenkė jo reputacijai, jis nebegali susirasti analogiško darbo Lietuvoje, dėl, ieškovo vertinimu, neteisėtai nurodyto atleidimo iš darbo pagrindo jis negali gauti pašalpos, buvo pažeistas jo orumas ir garbė, jis buvo pažemintas kolegų akyse, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo. Nurodė, kad su juo nebuvo visiškai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną: už 2018 m. jam buvo išmokėta 374,52 Eur mažiau nei priskaityta, nepadengtas darbo užmokesčio įsiskolinimas už 2017 m., kuris 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 316,27 Eur, be to, su juo buvo neatsiskaityta ir už laikiną Įstaigos vadovo funkcijų vykdymą – nuo 2016 m. kovo 11 d. visą laiką, dirbdamas Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovu ir už tai gaudamas pareiginę algą, jis Įstaigos vadovo funkcijas atliko nemokamai, todėl siekia prisiteisti iki 2016 m. kovo 11 d. buvusiam Įstaigos vadovui mokėto vidutinio darbo užmokesčio dydžio mėnesinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 11 d. iki dabartinio vadovo Mindaugo Jucevičiaus paskyrimo dienos, ši suma, ieškovo įsitikinimu, turėtų būti priteista iš atsakovių solidariai, kadangi dėl Įstaigos vadovo paskyrimo, atleidimo, pareiginės algos dydžio nustatymo sprendžia Įstaigos dalininkai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad vidaus audito ataskaitą buvo gavęs iš Mindaugo Jucevičiaus, prieš tai buvo gavęs jos projektą; nesuprato, kad jo prašoma pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, neprašė pratęsti terminą pasiaiškinimui pateikti; šiuo metu oficialiai nedirba, pajamų negauna, užsiima visuomenine veikla, yra užsiregistravęs darbo biržoje; Anykščių meras norėjo juo atsikratyti, nes jis atsisakė vykdyti jo nurodymus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad pareiginių nuostatų 6.8 punktas galėjo būti taikomas tik kai nėra paskirto Įstaigos vadovo darbe; į bylą pateiktą audito ataskaitą negalima laikyti audito ataskaita, nes tai tik vieno Įstaigos dalininko vertinimas; buvo siekiama ieškovą pašalinti iš Įstaigos; Darbo ginčų komisija neteisingai nurodė, kad į jos kompetenciją nepatenka ieškovo atleidimo iš darbo klausimo nagrinėjimas, ikiteisminė tvarka buvo privaloma, su Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka.

Šalies argumentai

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. III, b. l. 22–29).

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ paaiškino, kad ieškovas iš darbo Įstaigoje atleistas teisėtai ir pagrįstai, atleidimo iš darbo procedūrų ir terminų buvo laikytasi, ieškovas darbo funkcijas ir pareigas vykdė netinkamai arba jų nevykdė, padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie išdėstyti Įsakyme. Teigė, kad ieškovo padaryti pažeidimai paaiškėjo iš 2018 m. rugsėjo 25 d. Įstaigos veiklos vertinimo vidaus audito ataskaitos Nr. 12-VAA-5 (toliau – Ataskaita), kurią Įstaiga gavo 2018 m. rugsėjo 25 d., Įsakymas priimtas ir įteiktas darbuotojui 2018 m. spalio 23 d. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. reikalavimu ieškovo buvo pareikalauta iki 2018 m. spalio 3 d. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl Ataskaitoje nurodytų įstatymų, kitų teisės aktų, lokalinių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, kitų nustatytų trūkumų ir neatitikimų, rašytinį reikalavimą kartu su Ataskaita ieškovas gavo 2018 m. rugsėjo 26 d., paaiškintinus ieškovas pateikė 2018 m. spalio 3 d., iš paaiškinimų turinio matyti, kad darbuotojas pasirinko taktiką neteikti paaiškinimų, žinių, informacijos dėl Ataskaitoje nurodytų teisės aktų pažeidimų, kitų nustatytų trūkumų ir neatitikimų, o paaiškinime nurodė tik tiek, kad teikia jam žinomą informaciją, jis nepageidavo nieko konkretaus paaiškinti ar pasiaiškinti, neatsakė į klausimus, pabandė peradresuoti savo atsakomybę tuo metu Įstaigai buhalterinės apskaitos paslaugas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei „Balansitas“. Nurodė, kad Įstaigos direktorius Mindaugas Jucevičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, Įstaigos įstatų 40, 41 punktais, kuriuose apibrėžta direktoriaus kompetencija ir atsakomybė, Įstaigos direktoriaus pareiginiais nuostatais, Ataskaita ir jos išvadomis, ieškovo paaiškinimu, padarė išvadą, kad Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovas (ieškovas) nuo 2016 m. kovo 11 d., laikotarpiu, kai laikinai atliko Įstaigos direktoriaus funkcijas: 1) neužtikrino tinkamo teisės aktuose nustatyto Įstaigos veiklos organizavimo, nes Įstaigoje nebuvo vykdomi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymų reikalavimai, nesilaikoma kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, nustatyti rimti vidaus kontrolės trūkumai dėl kasos operacijų vykdymo, pajamų, bilietų apskaitos, darbo užmokesčio, kuro sunaudojimo, kiti trūkumai; 2) nepateikė Įstaigos 2016 m. ir 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registrui; 3) nepaskelbė Įstaigos 2016 m. ir 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių Įstaigos internetiniame puslapyje, dėl ko konstatavo, kad Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovas (ieškovas) padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atsižvelgdamas į šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarinius, pradėtą ikiteisminį tyrimą, Įstaigai padarytą materialinę žalą, į Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-195-755/2018, kuriame buvo nustatyta, kad ieškovas veikė ir Įstaigos finansus tvarkė nesivadovaudamas lojalumo juridiniam asmeniui principu, į paliktą galioti ieškovui 2016 m. lapkričio 25 d. skirtą drausminę nuobaudą papeikimą, į Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimus 2018 m. liepos 10 d. Nr. DGK-3634 ir 2018 m. rugsėjo 12 d. Nr. DGKS-1866 dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, susijusių su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimu, nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, nesilaikymo ir tuo padarytą papildomą materialinę žalą, sprendė, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė aukščiau nurodytų pažeidimų visumai, Įsakymu atleido 2018 m. spalio 23 d. ieškovą iš Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų ir nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį. Pabrėžė, kad su ieškovo argumentais apie tai, kad jis iš pareigų galėjo būti atleistas tik dėl darbinių funkcijų, nurodytų pareiginiuose Infrastruktūros skyriaus vadovo nuostatuose, nevykdymo, nesutinka, nes ieškovas laikinai vykdė Įstaigos direktoriaus funkcijas dirbdamas Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovu, t. y. šios pareigos ir funkcijos buvo neatsiejamos ir jo vykdomos vienu metu, tuo pačiu darbo laiku, už tą patį atlyginimą – būdamas dalininkų visuotinio susirinkimo paskirtas laikinai vykdyti direktoriaus funkcijas ir savo noru sutikęs bei vykdęs šį paskyrimą, jis privalėjo jas vykdyti tinkamai, pagal visų teisės aktų reikalavimus, tačiau vykdė netinkamai arba nevykdė. Teigė, kad dviejų darbuotojų darbo sutarčių nutraukimo momentui Įstaiga lėšų atsiskaitymui turėjo, todėl ieškovas privalėjo tinkamai organizuoti atsiskaitymą su dviem darbuotojais ir savalaikiai atsiskaityti, kad nebūtų sukelti Įstaigai neigiami padariniai ir nuostoliai – Įstaigos pareiga mokėti dar ir netesybas. Pabrėžė, kad ieškovo grąžinimas į darbą šiuo atveju destabilizuotų padėtį darbo kolektyve, pablogintų kolektyvo mikroklimatą, Įstaiga yra praradusi pasitikėjimą ieškovo atliekamu darbu, iš Ataskaitoje nurodytų nustatytų faktų matyti ieškovo nelojalumas Įstaigai ir daugkartinis nesirūpinimas Įstaigos interesais, be to, 2016 m. liepos 26 d. įsakymu ieškovas pats sau pasiskyrė darbo užmokestį, tuo pažeisdamas viešųjų ir privačių interesų derinimo principus. Pažymėjo, kad darbo pareigų pažeidimai, kuriuos Įstaiga laikė šiurkščiais, išvardinti Įsakyme: ieškovas neužtikrino tinkamo teisės aktuose nustatyto Įstaigos veiklos organizavimo; nepateikė Įstaigos 2016 m. ir 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registrui; nepaskelbė Įstaigos 2016 m. ir 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių Įstaigos internetiniame puslapyje; pažeidimai buvo įvertinti kaip šiurkštūs, nes yra Įstaigos interesams žymūs ir esminiai, su neigiamomis pasekmėmis Įstaigai. Įstaigos įsitikinimu, jokios neturtinės žalos ji ieškovui nepadarė. Teigė, kad su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną (2018 m. spalio 23 d.), ieškovo nurodyti paskaičiavimai apie jo manymu esančią skolą yra neteisingi, neįrodyti patikimu įrodymu, be to, ieškovas, laikinai vadovaudamas Įstaigai – vykdydamas Įstaigos direktoriaus funkcijas nuo 2016 m. kovo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., pats turėjo ir užtikrinti, kad nebūtų jokio 2017 m. ir 2018 m. darbo užmokesčio įsiskolinimo sau. Pabrėžė, kad spręsti dėl laikinai vykdančio Įstaigos direktoriaus funkcijas atlyginimo yra ne Įstaigos kompetencija, tokį reikalavimą, Įstaigos įsitikinimu, ieškovas galimai galėjo teikti tik kuomet pradėjo laikinai vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas, o ne dabar. Įstaigos vertinimu, tai, kad ieškovas nei per 3 mėnesius nuo 2016 m. kovo 11 d., nei vėliau nesikreipė nei į darbo ginčus nagrinėjančius organus, nei į dalininkų visuotinį susirinkimą, dalininkus dėl papildomo darbo užmokesčio, ilgą laiką nuo 2016 m. kovo 11 d. vykdė Įstaigos direktoriaus funkcijas buvusiomis darbo sąlygomis parodo ieškovo sutikimą su tokiomis darbo sąlygomis, be to, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas pats sau pasiskyrė darbo užmokestį, kuris, Įstaigos vertinimu, apėmė visas ieškovo vykdytas darbines pareigas, jis pretenzijas pareiškė tik nutraukus darbo santykius su juo. Pabrėžė, ieškovo kaip tuometinio Įstaigos direktoriaus pavaduotojo technikai pareiginiuose nuostatuose buvo nurodyta, kad laikinai nesant direktoriaus, pavaduotojas technikai jį vaduoja, todėl papildomam darbo užmokesčiui nustatyti nebuvo pagrindo. Kartu pažymėjo, kad ieškovas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo praleido kreipimosi į teismą terminą, todėl prašo praleisto termino jam neatnaujinti nesant tam pagrindo ir reikalavimą atmesti dar ir šiuo pagrindu.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ atstovė advokatė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškovu jokio asmeniškumo nebuvo, buvo vadovautasi Ataskaita, kurioje išdėstyti konkretūs ieškovo padaryti daugkartiniai, nemažareikšmiai, šiurkštūs pažeidimai, kuriais buvo pažeisti Įstaigos interesai, buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovui yra pateikti įtarimai, pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, anksčiau skirtos ieškovui drausminės nuobaudos jau buvo negaliojančios, tačiau į jas atsižvelgta dėl visapusiško ieškovo įvertinimo, atsižvelgta į teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad ieškovas Įstaigos finansus tvarkė nesivadovaudamas lojalumo principu, senaties terminas kreiptis į teismą dėl ieškovo padarytos Įstaigai žalos dar nesibaigęs.

Teismo posėdžio metu VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ atstovas VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovas Mindaugas Jucevičius palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad dalininkams nėra draudžiama audituoti Įstaigą; Įstaigą jis perėmė su didelėmis skolomis; ieškovui buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti ir dar žodžiu su juo buvo kalbėta, kad jo vadovavimo Įstaigai metu Ataskaitoje nustatyti dideli neatitikimai, bet jis neigė faktus, neteikdamas jokių įrodymų.

Šalies argumentai

SM su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. III, b. l. 4–9).

SM paaiškino, kad VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ 2016 m. kovo 4 d. visuotiniame dalininkų susirinkime buvo nuspręsta pavesti ieškovui nuo 2016 m. kovo 11 d. laikinai, kol įstatymo nustatyta tvarka į šias pareigas bus paskirtas asmuo, vykdyti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus funkcijas, klausimai dėl priedo, priemokos ar kitokio kompensavimo už pavestas eiti direktoriaus funkcijas visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiami nebuvo, atleidimo iš darbo dieną ieškovas nevykdė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus funkcijų, jis buvo atleistas iš pagrindinių jo eitų VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų. Pabrėžė, kad įgyvendindama valstybės, kaip Įstaigos dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, neturi įgaliojimų spręsti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ darbuotojų priėmimo ir atleidimo klausimų ir jų pagrįstumo, ieškovo atleidimo klausimas nebuvo sprendžiamas visuotiniame dalininkų susirinkime, todėl SM neturėjo įtakos šio sprendimo priėmimui. Pažymėjo, kad ieškovui dalininkų pavedimas vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas nenustatant padidinto darbo užmokesčio už direktoriaus pareigų vykdymą turėjo būti žinomas iš 2016 m. kovo 4 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo Nr. 1, ieškovas nereiškė pretenzijų darbdavei dėl apmokėjimo už einamas direktoriaus funkcijas, nebuvo skundęs minėto dalininkų protokolo. SM vertinimu, ieškovas nuo 2016 m. kovo 11 d. sutiko dirbti tokioms darbo sąlygomis, nes nuo 2016 m. kovo 11 d. pradėjęs laikinai vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas ir jas vykdęs iki 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. daugiau kaip du metus, jis dėl atlygio už pavestas vykdyti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ nesikreipė nei į dalininkus, nei į darbo ginčus nagrinėjantį organą. Be to, reikalavimas dėl darbo užmokesčio turi būti reiškiamas darbdavei (Įstaigai), iš kurios biudžeto mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, o ne Įstaigos dalininkams. SM įsitikinimu, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas konkrečiais praradimais, jo galimybė įsidarbinti nebuvo apribota, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas.

Anykščių rajono savivaldybė, atstovaujama Anykščių rajono savivaldybės administracijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. III, b. l. 17–19).

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono savivaldybė, atstovaujama Anykščių rajono savivaldybės administracijos, paaiškino, kad 2016 m. kovo 4 d. VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ visuotinio dalininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta pavesti ieškovui nuo 2016 m. kovo 11 d. laikinai, kol įstatymų nustatyta tvarka į Įstaigos direktoriaus pareigas bus paskirtas asmuo, vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas, 2018 m. rugsėjo 11 d. Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime buvo nuspręsta į Įstaigos direktoriaus pareigas paskirti konkursą laimėjusį Mindaugą Jucevičių, tuomet ieškovas nustojo laikinai vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas, o Mindaugas Jucevičius Įsakymu 2018 m. spalio 23 d. atleido ieškovą iš Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų. Pabrėžė, kad savivaldybei, kaip Įstaigos dalininkei, nėra suteikti tiesioginiai įgaliojimai spręsti dėl Įstaigos darbuotojų priėmimo į darbą ar atleidimo iš jo, į Įstaigos direktoriaus pareigas paskyrus Mindaugą Jucevičių, būtent jis įgijo tokius įgaliojimus. Mano, kad nors ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu tapo veiksmų pasekmės, kuriuos ieškovas atliko vykdydamas Įstaigos vadovo funkcijas, tai nereiškia, kad jam už Įstaigai padarytą žalą nebūtų galima taikyti atsakomybės tik dėl formalaus pareigų pavadinimo pasikeitimo ar tam tikrų funkcijų atlikimo pabaigos. Pažymėjo, kad Įstaigos direktoriaus Mindaugo Jucevičiaus veiksmai dėl ieškovo atleidimo iš užimamų pareigų jai buvo žinomi, žodžiu buvo derinamos bei vertinamos šio konkretaus atleidimo iš darbo priežastys bei kitos aplinkybės, ji su Įstaigos vadovo Mindaugo Jucevičiaus priimtu sprendimu dėl ieškovo atleidimo iš užimamų pareigų sutinka ir mano, kad toks sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos, įsitikinimu, nepaisant to, jog Įstaigos vadovo darbo užmokestį nustato Įstaigos dalininkai, tačiau darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios lėšos mokamos iš Įstaigos biudžeto, todėl reikalavimas išieškoti darbo užmokestį už eitas Įstaigos vadovo pareigas turi būti reiškiamas darbo sutarties šaliai – darbdavei, t. y. Įstaigai, o ne Įstaigos dalininkams. Pabrėžė, kad 2016 m. kovo 4 d. Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo metu ieškovas buvo paskirtas laikinai vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas, bet papildomas darbo užmokestis už tai jam nebuvo nustatytas, ieškovas nuo jo paskyrimo laikinai vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas dienos iki dienos, kai nustojo laikinai vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas (daugiau nei 2 metus) dėl papildomo atlygio už šias laikinai vykdomas funkcijas nereiškė visai jokių pretenzijų – nesikreipė į Įstaigos dalininkus su prašymu nustatyti priedą už papildomą darbą, nesikreipė ir į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas, tokiu būdu jis išreiškė sutikimą vykdyti paskirtas funkcijas numatytomis sąlygomis.

Teismo posėdžio metu atsakovės Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos, atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo ir atsiskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. ieškovas ir Įstaiga sudarė darbo sutartį Nr. 302, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pastatų priežiūros ir plėtros padalinio vadovo pareigas, darbo sutartis darbo santykių metu ne kartą keista, nuo 2014 m. kovo 4 d. ieškovas ėjo Įstaigos direktoriaus pavaduotojo technikai pareigas, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas ėjo Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigas (el. b. t. I, b. l. 22–27), 2016 m. kovo 4 d. VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ visuotinis dalininkų susirinkimas nusprendė pavesti ieškovui nuo 2016 m. kovo 11 d. laikinai, kol įstatymo nustatyta tvarka į šias pareigas bus paskirtas asmuo, vykdyti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus funkcijas (el. b. t. I, b. l. 6–8), nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. Įstaigos vadovo pareigas pradėjo eiti konkursą laimėjęs Mindaugas Jucevičius (el. b. t. I, b. l. 33–36), 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo parengta Ataskaita (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 110–147), 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovui įteiktas Įstaigos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. reikalavimas, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas iki 2018 m. spalio 3 d. pateikti paaiškinimą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 35), 2018 m. spalio 3 d. ieškovas pateikė paaiškinimą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 36), VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus 2018 m. spalio 23 d. Įsakymu ieškovas atleistas iš VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukta pripažinus, kad jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (el. b. t. I, b. l. 17–18), ieškovas 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, neturtinės žalos išieškojimo, kuri, išnagrinėjusi darbuotojo prašymą, sprendimu ieškovo prašymą dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo atsisakė nagrinėti, kitoje dalyje jo prašymą atmetė (el. b. t. I, b. l. 10–16, Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1–4).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ įstatus (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 67–70), Įstaigos vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato visuotinis dalininkų susirinkimas (36 punktas), direktoriaus kompetencija organizuoti Įstaigos veiklą (40.1 punktas), organizuoti finansinės atskaitomybės sudarymą (40.2 punktas), organizuoti duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui (40.4 punktas), teikti visuomenei informaciją apie Įstaigos veiklą (40.6 punktas), direktorius atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui (41.3 punktas), informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimą visuomenei (41.6 punktas), viešų pranešimų paskelbimą (41.8 punktas), Įstaigos veiklos įgyvendinimą (41.9 punktas).

Pagal Įstaigos direktoriaus pareiginius nuostatus (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 44–46), patvirtintus VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ visuotiniame dalininkų susirinkime 2012 m. sausio 27 d. protokolo Nr. 1, pagrindinis direktoriaus uždavinys – vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Įstaigos įstatais, organizuoti Įstaigos veiklos tikslo įgyvendinimą, todėl direktorius vadovauja Įstaigai, organizuoja Įstaigos veiklą ir strateginį planavimą (13.1 punktas), direktorius atsako už Įstaigos veiklą ir misijos įgyvendinimą (17.1 punktas), už kokybišką pareigų atlikimą laiku, taip pat už naudojimąsi savo teisėmis (17.2 punktas), už netinkamą savo pareigų atlikimą, už kitus darbo drausmės pažeidimus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (17.4 punktas).

Pagal Įstaigos direktoriaus pavaduotojo technikai pareiginių nuostatų, patvirtintų VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus 2015 m. sausio 22 d.), 6.8 punktą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 203–205), direktoriaus pavaduotojas technikai privalo vykdyti Įstaigos direktoriaus pareigas, jam laikinai nesant darbe (nedarbingumo, atostogų ir kt. atvejais).

Pagal Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus 2016 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. P-148), 6.8 punktą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 47–49), Infrastruktūros skyriaus vadovas privalo vykdyti Įstaigos direktoriaus pareigas, jam laikinai nesant darbe (nedarbingumo, atostogų ir kt. atvejais).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. ieškovas ir Įstaiga sudarė darbo sutartį Nr. 302, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pastatų priežiūros ir plėtros padalinio vadovo pareigas, darbo sutartis darbo santykių metu ne kartą keista, nuo 2014 m. kovo 4 d. ieškovas ėjo Įstaigos direktoriaus pavaduotojo technikai pareigas, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas ėjo Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigas (el. b. t. I, b. l. 22–27), iš kurių 2018 m. spalio 23 d. Įsakymu buvo atleistas DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 6, 7 punktų pagrindu (el. b. t. I, b. l. 17–18), taip pat nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ visuotinio dalininkų susirinkimo pavedimu ieškovas laikinai nuo 2016 m. kovo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. ėjo ir Įstaigos direktoriaus pareigas (el. b. t. I, b. l. 6–8, 33–36, Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 149–151). Pažymėtina, kad laikinai jam eiti Įstaigos direktoriaus pareigas buvo pavesta vadovaujantis Įstaigos direktoriaus pavaduotojo technikai pareiginių nuostatų (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 203–205) 6.8 punkto nuostatomis, pagal kurias Įstaigos direktoriaus pavaduotojas technikai privalo vykdyti Įstaigos direktoriaus pareigas jam laikinai nesant darbe (nedarbingumo, atostogų ir kt. atvejais), kadangi tuo metu Įstaigoje dar nebuvo įvykęs konkursas įstaigos direktoriaus pareigoms eiti.

Nors, ieškovo teigimu, jis negalėjo būti atleistas iš Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų už pažeidimus kuriuos jis padarė eidamas Įstaigos vadovo pareigas (nes atleidimo iš darbo dieną jis Įstaigos vadovo pareigų jau nėjo), tačiau toks ieškovo argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovo eitų pareigų (pirmiausia Įstaigos direktoriaus pavaduotojas technikai, vėliau Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo) pareiginiuose nuostatuose (jų 6.8 punktuose) aiškiai įtvirtina, kad jo pareigos apima ir Įstaigos direktoriaus pareigų vykdymą pastarajam laikinai nesant darbe (nedarbingumo, atostogų ir kt. atvejais), vadinasi, visos jo eitos pareigos ir vykdytos funkcijos buvo neatsiejamos, vykdytos vienu metu, todėl Įstaiga pagrįstai gavusi Ataskaitą įvertino ieškovo vykdytas darbines funkcijas kaip laikino Įstaigos vadovo ir nustačiusi šiukščius darbo pareigų pažeidimus pagrįstai jį atleido iš tuo metu jo eitų Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog vadovaujančių darbuotojų darbo specifika, pobūdis ir reikšmė lemia, kad tokiems darbuotojams suteikiama plati kompetencija, vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini, sprendžiant dėl jų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).

Akcentuojama tai, kad tiek Įstaigos vadovo, tiek Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigos pagal savo specifiką ir reikšmingumą, įvertinus pareiginius nuostatus, lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus, tokio darbuotojo sąžiningumas ir darbdavės pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin svarbus, todėl tokias pareigas einančiam darbuotojui yra taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai lyginant su kitais darbuotojais, tie patys kriterijai taikomi sprendžiant dėl tokio darbuotojo atsakomybės; tai taikoma ne vien dėl tokias pareigas einančiam darbuotojui keliamų aukštesnių profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir autoriteto kitų darbuotojų motyvacijai, darbo aplinkai ir drausmės skatinimui veiksnių; darbdavės pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin reikšmingas.

Byloje nustatyta, kad pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 1-AĮ-344 Įstaigoje nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo atliktas vidaus auditas (audituojamas laikotarpis – 2015 m., 2016 m., 2017 m.), tikslu įvertinti kaip Įstaiga naudojo turimus išteklius, veiklos rezultatus, ar buvo laikomasi įstatymų, procedūrų, kitų teisės aktų, sutarčių, turinčių įtakos Įstaigos veiklos rezultatams, 2018 m. rugsėjo 25 d. priimta Ataskaita (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 110–147), kurioje padarytos išvados, jog Įstaigoje patvirtinti ne visų pareigybių, kurios įsigaliojo nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., pareiginiai nuostatai; nustatyti atvejai, kai Įstaigoje nesilaikoma visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintame šventinių ir edukacinių kelionių vykdymo tvarkos apraše ir Įstaigos direktoriaus patvirtiname užsakomųjų kelionių vykdymo tvarkos apraše numatytų reikalavimų; nuo 2016 m. gegužės 25 d. nėra vykdoma bilietų naudojimo ir apskaitos kontrolė, bilietų apskaitos knyga vedama nesivadovaujant direktoriaus įsakymu patvirtintomis bilietų naudojimo ir apskaitos tvarkos nuostatomis, nėra apskaitomis visi parduoti bilietai; nustatyti darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo neatitikimai 2017 m.; nustatyta, kad ieškovas (Įstaigos vadovas) pats sau pasiskyrė darbo užmokestį; dėl netinkamai fiksuotų duomenų negalima nustatyti, ar teisingai buvo taikyta kuro sunaudojimo norma, ar teisingai nurašomas kuras šilumvežiams, pravažiuotiems kilometrams Anykščiuose padidinta kuro sunaudojimo norma taikyta nepagrįstai; ne prie visų įvykdytų užsakomųjų kelionių yra pateiktos ataskaitos; Įstaigoje nesilaikoma Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių ir apskaitos politikoje numatytų Kasos ir banko operacijų organizavimo reikalavimų; ūkinės operacijos užregistruotos nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo, pirkimo–pardavimo sutartys 14 500 Eur sumai su fiziniais asmenimis (vienas buvęs darbuotojas, kitas bendrovės, Įstaigai atlikusios paslaugas, direktorius) be numerių, neįtrauktos į 2017 m. sutarčių registrą, prekių pirkimai nebuvo įtraukti į 2017 m. viešųjų pirkimų planą bei į informacijos apie 2017 m. pirkimus sąrašą, nebuvo vykdytos viešųjų pirkimų procedūros, neinventorizuotos pas atskaitingus asmenis apskaitytos atsargos, audito metu koreguoti apskaitos registrai bei metinė finansinė atskaitomybė, kas leidžia manyti, jog aukščiau minėtos pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos audito metu, mažinant grynųjų pinigų likučius; Įstaiga nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius; Įstaigos apskaitos registre bei suvestiniame registre Didžioji knyga apskaityti duomenys yra neteisingi ir neatitinka pirminių apskaitos dokumentų; Įstaiga nesivadovavo Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, nes Įstaigos 2016 m. ir 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui bei neskelbiami Įstaigos interneto svetainėje; avansiniai mokėjimai atlikti nesivadovaujant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Ataskaitoje padaryta bendra išvada, kad Įstaigos vidaus kontrolės sistema yra neveiksminga; nustatyti vidaus kontrolės trūkumai dėl kasos operacijų vykdymo, pajamų, bilietų apskaitos, darbo užmokesčio, kuro sunaudojimo, sudarant Finansinių ataskaitų rinkinį, nėra visoms pareigybėms patvirtintų pareiginių nuostatų, nustatyta rizika dėl apskaitos dokumentų teisingumo (atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis).

Nustatyta, kad pagal Ataskaitoje nurodytą informaciją ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06334-18, 2018 m. spalio 9 d. ieškovui įtektas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 152).

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad Ataskaitoje padarytos išvados apie ieškovo padarytus pažeidimus, Įstaigai padarytą žalą, ikiteisminio tyrimo institucijos įtarimų pareiškimas ieškovui pagal Ataskaitoje padarytas išvadas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo, yra pakankamas pagrindas darbdavei prarasti pasitikėjimą ieškovu, pažeidusiu pareiginius nuostatus. Būtent Įstaigos vadovas (kurio pareigas laikinai nagrinėjamu laikotarpiu ėjo ieškovas) yra atsakingas už visos Įstaigos tinkamą veiklos organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą, duomenų teikimą registrams, informacijos visuomenei teikimą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 44–46, 67–70). Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad darbuotojas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.

Vien tai, kad ieškovo atžvilgiu atleidimo iš darbo dieną nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl nusikalstamų veikų padarymo, nekeičia fakto, kad nagrinėjamai dienai buvo prarastas darbdavės pasitikėjimas ieškovu. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje asmens veiksmai yra vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, tuo tarpu civilinėje byloje – civilinės atsakomybės požiūriu, baudžiamojoje ir civilinėje teisėje aplinkybės vertinamos pagal skirtingus kriterijus.

Taigi, Ataskaitoje nustatyti ieškovo padaryti pažeidimai pagrįstai lėmė Įstaigos išvadą, jog darbuotojas neužtikrino teisės aktuose nustatyto Įstaigos veiklos organizavimo, nepateikė Įstaigos 2016 m. ir 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registrui ir nepaskelbė Įstaigos 2016 m. ir 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių Įstaigos internetiniame puslapyje, įtarimų pareiškimas pagal Ataskaitoje padarytas išvadas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo ieškovo atžvilgiu yra pakankamas pagrindas darbdavei prarasti pasitikėjimą ieškovu, kaip Įstaigoje vadovaujančias pareigas užimančiu asmeniu, kuriam pagal pareiginius nuostatus suteikiama netgi pareiga pavaduoti laikinai nesantį Įstaigos vadovą, laikyti jį nelojaliu Įstaigai.

Kartu pažymėtina ir tai, kad darbdavė pagrįstai spręsdama ieškovo atleidimo iš darbo klausimą atsižvelgė ir į ieškovą charakterizuojančią medžiagą – Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-195-755/2018 (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 103–109), kuriame konstatuota, jog ieškovas, kaip Įstaigos vadovas, veikė ne pagal kompetenciją, atliko ją viršijančius veiksmus, tokie veiksmai neteisėti, tyčiniai, kalti, ieškovas, kaip Įstaigos vadovas, veikė ir Įstaigos finansus tvarkė nesivadovaudamas lojalumo juridiniam asmeniui principu; Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 158–164), kuriuose konstatuota, kad Įstaiga atleidimo dieną su darbuotojais neatsiskaitė, todėl buvo išieškotos ir netesybos iš Įstaigos darbuotojų naudai, nors pagal Įstaigos 2018 m. gruodžio 3 d. buhalterinę pažymą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 165), aukščiau nurodytų darbuotojų atleidimo dienomis Įstaigoje lėšų buvo pakankamai tinkamai atsiskaityti su atleidžiamais iš darbo darbuotojais.

Teismas išsamiai įvertinęs aukščiau aptartą bylos medžiagą konstatuoja, kad Įstaiga teisėtai ir pagrįstai ieškovą atleido iš Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 6, 7 punktų pagrindu, nes pagal nustatytas aplinkybes darbdavė pagrįstai prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju, darbuotojo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai esmingai pažeidė darbdavės interesus. Darbuotojas padarytų pažeidimų nepripažįsta, kritiškai savo poelgių nevertina. Darbuotojo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė jo padarytiems šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams. Ieškovo teigtas Anykščių rajono savivaldybės mero siekis su juo susidoroti byloje nenustatytas.

Kartu teismas pažymi tai, kad ieškovas visiškai nepagrįstai nurodė, jog jo nebuvo paprašyta pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarymo ir dėl to jo atleidimas iš darbo turi būti pripažintas neteisėtu. Bylos medžiaga patvirtina, jog darbdavė 2018 m. rugsėjo 26 d. paprašė ieškovo iki 2018 m. spalio 3 d. pasiaiškinti dėl Ataskaitoje nurodytų pažeidimų vadovaudamasi DK 58 straipsnio 4 dalimi, todėl pagal ieškovo eitas pareigas, savaime suprantama, jog jam buvo aišku, kad jo prašoma pasiaiškinti pradėjus jo atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu procedūrą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 35), teismo posėdžio metu ieškovas pripažino gavęs Ataskaitą, pratęsti termino paaiškinimui pateikti neprašęs, ieškovas 2018 m. spalio 3 d. pateikė pasiaiškinimą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 36), be to, ieškovui pateikus ieškinį, jis turėjo galimybę, kuria ir pasinaudojo, teikti savo paaiškinimus teisme. Taigi, Įstaiga DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

Taipogi, ieškovas teigė, kad Įstaiga nesilaikė terminų nutraukdama su juo darbo sutartį. Pažymėtina, kad audito ataskaita, pagal kurioje pateiktas išvadas buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš darbo, priimta 2018 m. rugsėjo 25 d. (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 110–147), Įstaiga patvirtino ją gavusi tą pačią dieną (2018 m. rugsėjo 25 d.), Įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo priimtas 2018 m. spalio 23 d. (el. b. t. I, b. l. 17–18), taigi, DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtini terminai pažeisti nebuvo.

Teismas konstatuoja, jog Įstaiga, atleisdama darbuotoją iš darbo, procedūrinių pažeidimų nepadarė.

Kartu pastebėtina ir tai, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formalūs procedūriniai pažeidimai negali lemti pagrįsto atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, nes, priešingu atveju, būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008, 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009, 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009).

Teismas pastebi ir tai, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai nurodė, jog ieškovo atleidimo iš darbo (iš Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų) teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo klausimas nepatenka į jos kompetenciją ir nepagrįstai toje dalyje jo prašymą atsisakė nagrinėti, ieškovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo jo atleidimo iš darbo, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu į teismą kreipėsi taip pat per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, todėl pripažinti, kaip kad teigė Įstaiga, jog ieškovas yra praleidęs kreipimosi terminą, pagrindo nėra.

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl toks ieškovo reikalavimas atmetamas, taip pat atmetami išvestiniai ieškovo reikalavimai – grąžinti jį į darbą Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigose, priteisti jam iš Įstaigos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

Ieškovas taip pat teikė reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš Įstaigos dėl, jo manymu, neteisėto jo atleidimo iš darbo. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų Įstaigos veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Vienu iš reikalavimų ieškovas prašė priteisti jam iš Įstaigos 690,79 Eur (316,27 Eur už 2017 m. ir 374,52 Eur už 2018 m.) darbo užmokesčio įsiskolinimą už Įstaigos Infrastruktūros vadovo pareigų vykdymą, Įstaiga su tokiu ieškovo reikalavimu nesutiko, teigdama, kad su ieškovu yra tinkamai atsiskaityta. Iš į bylą pateikto Centralizuoto audito skyriaus VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ veikos vertinimo audito Nr. VA13 2018 m. rugsėjo 25 d. darbo dokumento Nr. 12-VAL-101, kurio tikslas buvo nustatyti ieškovui mokėtiną ir išmokėtą darbo užmokestį 2016–2017 m., bei iš Įstaigos vadovo Mindaugo Jucevičiaus ir buhalterės D. K. pasirašytos pažymos dėl 2018 m. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio V. U., taip pat iš Ataskaitos nustatyta, kad 2018 m. sausio 1 d. buvo susidariusi 374,52 Eur permoka ieškovui, už 2018 m. dirbtą laikotarpį ieškovui buvo priskaičiuota išmokėti 13 959,62 Eur, per 2018 m. dirbtą laikotarpį kartu permoka ieškovui buvo išmokėta 13 959,64 Eur (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 110–147, 217–219, 220). Vadinasi, Įstaiga byloje įrodė, kad su ieškovu yra tinkamai atsiskaityta. Kartu pažymėtina tai, kad tarp šalių nekilo ginčas, jog uždaroji akcinė bendrovė „Balansitas“ į bylą ieškovo pateiktos jos darbuotojos E. N. parengtos pažymos (el. b. t. I, b. l. 20) parengimo metu (2018 m. spalio 23 d.) Įstaigai buhalterinių paslaugų jau nebeteikė, todėl neaišku, kokiais duomenimis vadovavosi minėta įmonė rengdama pažymą ieškovui ir todėl vadovautis šia pažyma pagrindo nėra, tuo labiau, kai ji prieštarauja Centralizuoto audito skyriaus VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ veikos vertinimo audito Nr. VA13 2018 m. rugsėjo 25 d. darbo dokumento Nr. 12-VAL-101, Ataskaitos duomenims. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo pateiktoje Įstaigos buhalterės D. K. 2018 m. spalio 23 d. parengtoje pažymoje (el. b. t. I, b. l. 19) nurodytos tik priskaitytos išmokėti ir išmokėtos sumos ieškovui 2018 m., tačiau joje nenurodyta 2018 m. sausio 1 d. buvusi permoka, kurią priskaičiavus gaunama ta pati suma kaip ir Centralizuoto audito skyriaus VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ veikos vertinimo audito Nr. VA13 2018 m. rugsėjo 25 d. darbo dokumente Nr. 12-VAL-101. Taigi, byloje nustatyta, kad Įstaiga nėra ieškovui skolinga darbo užmokestį už Įstaigos Infrastruktūros vadovo pareigų vykdymą, o netgi yra permokėjusi ieškovui 0,02 Eur, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 690,79 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimo už Įstaigos Infrastruktūros vadovo pareigų vykdymą priteisimo.

Vienu iš reikalavimų ieškovas prašė priteisti jam solidariai iš visų trijų atsakovių iki 2016 m. kovo 11 d. buvusiam VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovui mokėto vidutinio darbo užmokesčio dydžio mėnesinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 11 d. iki dabartinio VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovo Mindaugo Jucevičiaus paskyrimo dienos, kai jis laikinai ėjo Įstaigos vadovo funkcijas, su kuo atsakovės nesutiko, teigdamos, kad visuotiniame dalininkų susirinkime buvo pavesta ieškovui laikinai 2016 m. kovo 11 d. iki tol, kol į pareigas bus paskirtas asmuo, vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas, klausimai dėl priedo už pavestas eiti pareigas nebuvo sprendžiami, ieškovas šias pareigas ėjo iki 2018 m. rugsėjo 11 d., nustatytomis darbo sąlygomis dirbti sutiko ir niekada nesikreipė dėl neskirto atlygio už pavestas vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas. Byloje ginčas nekilo, jog ieškovas laikinai Įstaigos direktoriaus pareigas ėjo nuo 2016 m. kovo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., tai patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 6–8, 33–36, Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 149–151). Teismas pažymi tai, jog 2016 m. kovo mėn., kai ieškovas Įstaigos dalininkų buvo paskirtas laikinai eiti Įstaigos direktoriaus pareigas, jis Įstaigoje ėjo Įstaigos direktoriaus pavaduotojo technikai pareigas, o nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. jo pareigos buvo pervadintos į Įstaigos Infrastruktūros vadovo pareigas (el. b. t. I, b. l. 22–27). Tiek Įstaigos direktoriaus pavaduotojo technikai pareiginių nuostatų (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 203–205) 6.8 punkte, tiek Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareiginių nuostatų (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 47–49) 6.8 punkte įtvirtinta, kad šias pareigas einantis asmuo privalo vykdyti Įstaigos direktoriaus pareigas jam lakinai nesant darbe (nedarbingumo, atostogų ir kt. atvejais). Taigi, matyti, jog į ieškovo Įstaigoje eitas pareigas įėjo funkcija laikinai eiti Įstaigos vadovo pareigas jo nesant, kas nagrinėjamu atveju jam ir buvo pavesta atlikti, todėl pagrįstai Įstaigos dalininkai pavesdami jam laikinai, kol į įstatymo nustatyta tvarka į Įstaigos vadovo pareigas bus paskirtas asmuo, eiti Įstaigos vadovo pareigas nenustatė jam jokio priedo (el. b. t. I, b. l. 6–8). Nors ieškovo atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu teigė, kad Įstaigos direktoriaus pavaduotojo technikai ir Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareiginių nuostatų 6.8 punktai skirti taikyti tik kai į pareigas Įstaigos vadovas yra paskirtas, bet jo laikinai nėra darbe, tačiau, pažymėtina, kad tokią nuomonę ieškovo atstovas reiškia visiškai nepagrįstai susiaurindamas komentuojamą nuostatą. Įstaigos direktoriaus pavaduotojo technikai ir Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareiginių nuostatų 6.8 punktuose nėra nurodyta, kad jie taikomi tik tada, kai Įstaigos vadovas į pareigas yra paskirtas konkurso būdu, bet netaikomi, kai yra susidariusi situacija, kai konkursas dar neįvykęs. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pats ieškovas visus tuos daugiau kaip 2 metus, kai eidamas Įstaigos direktoriaus pavaduotojo technikai, vėliau Įstaigos Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigas kartu laikinai ėjo Įstaigos vadovo pareigas, nesikreipė į Įstaigos dalininkus, siekdamas, kad jam priedas už papildomą pareigų vykdymą būtų skirtas, vadinasi, su darbo sąlygomis sutiko, o jas ginčyti ėmė tik jį atleidus iš darbo, kas laikoma nesąžiningu asmens elgesiu, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl iki 2016 m. kovo 11 d. buvusiam VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovui mokėto vidutinio darbo užmokesčio dydžio mėnesinio atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 11 d. iki dabartinio VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovo Mindaugo Jucevičiaus paskyrimo dienos, kai jis laikinai ėjo Įstaigos vadovo funkcijas, priteisimo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Įstaiga teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiai advokatei Laimai Svidrienei sumokėtas jos patirtas 600 Eur išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu Darbo ginčų komisijoje, ir 700 Eur išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu teisme (t. III, b. l. 2, 22–29, 33–41). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, Įstaigos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai iš ieškovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad pagal DK 217 straipsnio nuostatas, šalies patirtos išlaidos Darbo ginčų komisijoje neatlyginamos, todėl teismas neturi pagrindo priteisti Įstaigai iš Ieškovo jos patirtų 600 Eur išlaidų, patirtų Darbo ginčų komisijoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškovo V. U. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ (į. k. 148418882) iš ieškovo V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė