- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2-7828-599/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02968-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- O. P.
- Kategorijos
- 2.5.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei O. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 Sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Be to, atsižvelgiant į ieškovo įstatus, ieškovo pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, o laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, ieškovas valdo, naudoja bei disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu ir atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Ieškovas nurodė, jog 2001-09-18 atsakovė sudarė Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 3 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be to, sutinkamai su minėtos Sutarties 2.2 p. nuostatomis, atsakovė įsipareigojo mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, tačiau šios pareigos atsakovė laiku nevykdė ir 2010-10-13 Vilniaus miesto savivaldybė sudarė susitarimą (toliau - Susitarimas) su UAB „Vilniaus energija” dėl skolos sumokėjimo už šilumos energiją, tiektą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, tame tarpe ir dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal kurį atsakovei už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 (imtinai) buvo priskaičiuota ir neapmokėta 113,41 Eur suma už teiktas UAB „Vilniaus energija” paslaugas. Ieškovas 2019-10-01 pranešimu Nr. 1.35-19/4820 informavo atsakovę apie susidariusį 113,41 Eur įsiskolinimą ir nurodė iki 2019-10-21 (imtinai) geranoriškai apmokėti pranešime nurodytą sumą, tačiau atsakovė minėtos skolos neapmokėjo. Ieškovas dublike nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“, skolos susidarymo metu teikusi šilumos energijos paslaugas, 2010-12-02 rašte Nr. 010-03-19546p „Dėl įmokų informacijos pateikimo ir surinktų piniginių lėšų pervedimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, jog šio rašto priede išvardintiems butams mokesčių už šildymą ir karštą vandenį skaičiavimą bei įmokų administravimą vykdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Taigi, nors atsakovė ir nurodė, jog sudarydama 2011-01-26 Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1754223 su buitiniu šilumos vartotoju, skolų UAB „Vilniaus energija“ neturėjo, tačiau yra atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad skolos susidarymo metu įmokų administravimą vykdė ne UAB „Vilniaus energija“, o ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuris šiai dienai pagrįstai reiškia reikalavimą dėl 113,41 Eur skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 (imtinai) iš atsakovės priteisimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad nors atsakovė atsiliepime ir nurodė, jog už komunalines paslaugas ji atsiskaito tiesiogiai su paslaugų teikėjais, tačiau kad mokėjimai už prašomą priteisti laikotarpį buvo atlikti, tokių įrodymų atsakovė į šią civilinę bylą nepateikė. Be to, atsakovė, vadovaudamasi LR CK 1.125 str. 9 d. nuostatomis, prašo taikyti penkerių metų ieškinio senaties terminą 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimui, tačiau 5 procentų metinės procesinės palūkanos yra prašomos priteisti iš atsakovės vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nusotatomis ir minėtos 5 procentų palūkanos yra skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tokiu būdu jų skaičiavimas prasidėjo tik nuo 2020-02-03 dienos, todėl 5 metų senatis šiuo atveju nėra taikoma. Be to, ieškovas pažymėjo, jog yra nesutiktina su atsakovės argumentu dėl trejų metų ieškinio senaties žalai atlyginti, kadangi ieškovas kelia ieškininius reikalavimus ne dėl žalos, o būtent dėl skolos priteisimo ir prašoma teismo priteisti atsakovės skola susidarė laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 (imtinai), o ieškinys teismui paduotas - 2020-02-03 dieną, todėl dešimties metų ieškinio senaties terminas skolai atlyginti šiuo atveju nėra suėjęs. Ieškovas, įvertinęs atsakovės pastabą, jog 2010-10-13 Susitarimas dėl skolos priteisimo nebuvo pateiktas kartu su ieškiniu, minėtą dokumentą pateikė prie dubliko. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovės 113,41 EUR skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškininiais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti, kaip nepagrįstus. Atsakovės teigimu, ieškovas savo reikalavimus grindžia 2001-09-18 Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartimi Nr. 3 ir Priedo Nr. 1 išrašu prie 2010-10-13 Susitarimo dėl skolos sumokėjimo, tačiau pažymėtina tai, kad 2010-10-13 Susitarimo dėl skolos sumokėjimo nuorašo byloje nėra, nors kaip priedas prie ieškinio jis yra paminėtas. Atsakovė nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovo nuomone laikotarpyje nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 (imtinai) atsakovei buvo priskaičiuota ir atsakovės neapmokėta 113,41 Eur suma už teiktas UAB ,,Vilniaus energija“ paslaugas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovui už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ,,D“, Vilniuje, nuomą ji moka nuomos mokestį, o už komunalines paslaugas ji atsiskato tiesiogiai su paslaugų teikėjais ir šios aplinkybės neginčija ir patsai ieškovas. Be to, už šilumos energijos, karšto vandens tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį atsakovė sudarė 2002-01-11 Sutartį Nr. 9109173 su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir pagal šios Sutarties 11 p. nuostatas už šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovė moka pagal šilumos energijos tiekimo įmonės pateiktą pranešimą. Be to, 2011-01-26 Šilumos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1754223 su buitiniu šilumos vartotoju buvo sudaryta sutartis su UAB ,,Vilniaus energija“ ir pagal šios sutarties 19 p. nuostatas 2011-01-26, t. y. sutarties sudarymo dienai, jokių įsiskolinimų už suteiktas paslaugas atsakovė neturėjo, be to, jokių apskaičiavimų ir paaiškinimų, kaip ir kodėl susidarė ieškinyje minima skola, ieškovas nepateikė. Atsakovės teigimu, ji nėra skolinga nei ieškovui, nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei UAB ,,Vilniaus energija“ ir jeigu dėl kažkokių priežasčių Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo tariamą skolą, tai turėjo atsakovę nedelsiant, t. y. dar 2010 metais, ją apie tai informuoti bei viską paaiškinti. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog ji niekada neprašė, kad Vilniaus miesto savivaldybė mokėtų už ją mokesčius už atsakovei teikiamas komunalines paslaugas (t. y. buto šildymą, karštą vandenį ir kt.) ir šias aplinkybes atsakovė paaiškino ir SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atstovei telefonu. Atsakovė taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 metų praėjo beveik dešimt metų, o taip pat ir į tai, jog pagal pateiktą 2011-01-26 Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1754223 jokių skolų už šildymą ir karštą vandenį atsakovė neturėjo, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi ir tiki, kad jokių skolų už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),,D“, Vilniuje, šildymą ir karštą vandenį ji iki šiol neturi, tačiau jeigu ieškovas pateiktų konkrečius apskaičiavimus bei įrodymus, kad dėl kažkokių priežasčių visgi yra susidaręs įsiskolinimas, tai žinoma, atsakovė nedelsiant jį ir sumokėtų ir tam nereikėtų jokio teisminio nagrinėjimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog visiškai yra neaišku, kodėl ieškovas reikalauja sumokėti ir 5 procentų dydžio metines procentines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi sutinkamai su LR CK 1.125 str. 9 d. nuostatomis, reikalavimams dėl palūkanų pritesimo yra taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, todėl šiuo atveju atsakovė prašė taikyti šį ieškinio senaties terminą. Atsakovė taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Sutartį dėl mokėjimo už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),,D“, Vilniuje, šildymą ir karštą vandenį atsakovė sudarė su šias paslaugas teikiančia bendrove, o ne su ieškovu, todėl atsakovė daro prielaidą, jog ieškovas patyrė žalą, kaip savivaldybės turto valdytojas (kaip ir minima ieškinyje), todėl ir šiuo atveju turi būti taikomas LR CK 1.125 str. 8 d. nuostatose nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas žalai atlyginti, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas, taikant ieškininę senatį. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovas savo argumentams pagrįsti į bylą prie dubliko pateikė 2010-10-13 Susitarimą dėl skolos sumokėjimo, sudarytą tarp UAB ,,Vilniaus energija“ (kreditorius) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (skolininkas) ir „Vilniaus energija“ 2010-12-02 raštą Nr. 010-03-19546p ,,Dėl įmokų informacijos pateikimo ir surinktų piniginių lėšų pervedimo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, tačiau šis raštas yra adresuotas AB ,,Informacinio verslo paslaugų įmonė“ ir SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“. Be to, minėtame rašte yra prašoma nuo 2010-12-01 teikti ieškovo Priede nurodytų patalpų gyventojų įmokų informaciją pagal atsiskaitymo knygelės 5 ir 6 eilutes ir pinigines lėšas pervesti į ieškovo sąskaitą, tačiau miėtame rašte nėra prašoma teikti informaciją už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 (imtinai), t. y. už kurį, pasak ieškovo, ir buvo priskaičiuota bei neapmokėta 113,41 Eur suma už teiktas UAB ,,Vilniaus energija“ paslaugas. Atsakovė prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnutinai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 Sprendimu Nr. 1-474 perdavė Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2001-09-18 Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutarties pagrindu atsakovei buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios nuostatomis atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2010-10-13 Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Susitarimą su UAB „Vilniaus energija” dėl skolos sumokėjimo už šilumos energiją, tiektą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, tame tarpe ir dėl adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2002-01-17 tarp atsakovės ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo pasirašyta Šilumos energijos, karšto vandens tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto ir karštą vandenį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutartis, pagal kurios 5.2, 11 p.p. nuostatas atsakovė įsipareigojo mokėti mokesčius pagal šilumos energijos tiekimo įmonės pateiktą pranešimą už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad ieškovui yra pateikta informacija apie tai, jog atsakovės skola yra susidariusi laikotarpyje nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 (imtinai) už šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas ir ji sudaro 113,41 Eur sumą.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).
Pažymėtina ir tai, kad pagal LR CPK nuostatas šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis LR CPK nuostatomis bei šalių lygiateisiškumo ir rugtyniškumo principais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-28 nutartimi, skirdamas šią civilinę bylą rašytiniam nagrinėjimui jau po pasiruošimo šią civilinę bylą nagrinėti teisme (t. y. po dubliko ir tripliko) pakartotinai pasiūlė šalims iki teismo nustatyto procesinio termino (t. y. iki 2020-06-11 (imtinai)) papildomai suteikti galimybę raštu pateikti šalių galutinius paaiškinimus (argumentus, samprotavimus, baigiamąsias kalbas ir kt.), o taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (t. y. jeigu papildomai tokių būtų) (LR CPK 42 str.. 1 d.). Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju šalys į šią civilinę bylą jau yra pateikusios visus savo turimus įrodymus dėl šios civilinės bylos esmės ir teismas juos vertins pagal LR CPK nuostatose nustatytas įrodinėjimo taisykles ir teismas negali tapti vienos ar kitos šalies advokatu dar kartą papildomai siūlant šalims pateikti visus turimus įrodymus į civilinę bylą (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Ištyręs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovo ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 Sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir 2001-09-18 Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutarties pagrindu atsakovei buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios nuostatomis atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas ir ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų ir apie tai, kad ši nuomos sutartis laikotarpyje nuo 2001-09-18 dienos (t. y. sudarymo dienos) iki šiol būtų nutraukta, pakeista ar panaikinta (LR CPK 176 str. – 179 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad 2010-10-13 Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Susitarimą su UAB „Vilniaus energija” dėl skolos sumokėjimo už šilumos energiją, tiektą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, tame tarpe ir dėl adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje įrodymų apie tai, jog šis Susitarimas yra pakeistas, panaikintas, nutrauktas ar pripažintas negaliojančiu, taip pat nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad dėl kažkokių tai priežasčių atsakovė laiku nėra gavusi šio Susitarimo kopijos ar pretenzijos dėl skolos, tai dar nesudaro teisinio pagrindo pripažinti šį Susitarimą negaliojančiu arba tą aplinkybę, jog atsakovės skola neegzistuoja, todėl atsakovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Pažymėtina tai, kad šioje civlinėje byloje tarp šalių kilo ginčas tik dėl šios aplinkybės įrodinėjimo, t. y. ar laikotarpyje nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 (imtinai) atsakovė buvo skolinga 113,41 Eur sumą už teiktas paslaugas ir ar tokia skola egzistavo ankščiau ir ar egzistuoja iki šios dienos.
Atsakovė nurodė, kad ieškovui už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) „D“, Vilniuje, nuomą ji moka nuomos mokestį, o už komunalines paslaugas ji atsiskato tiesiogiai su paslaugų teikėjais ir šios aplinkybės neginčija ir patsai ieškovas. Be to, už šilumos energijos, karšto vandens tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį atsakovė sudarė 2002-01-11 Sutartį Nr. 9109173 su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir pagal šios Sutarties 11 p. nuostatas už šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovė mokėjo pagal šilumos energijos tiekimo įmonės pateiktą pranešimą. Be to, 2011-01-26 Šilumos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1754223 su buitiniu šilumos vartotoju buvo sudaryta sutartis su UAB ,,Vilniaus energija“ ir pagal šios sutarties 19 p. nuostatas 2011-01-26, t. y. sutarties sudarymo dienai, jokių įsiskolinimų už suteiktas paslaugas atsakovė neturėjo, be to, jokių apskaičiavimų ir paaiškinimų, kaip ir kodėl susidarė ieškinyje minima skola, ieškovas nepateikė. Atsakovės teigimu, ji nėra skolinga nei ieškovui, nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei UAB ,,Vilniaus energija“.
Ieškovas nurodė, jog kad UAB „Vilniaus energija“, skolos susidarymo metu teikusi šilumos energijos paslaugas, 2010-12-02 rašte Nr. 010-03-19546p „Dėl įmokų informacijos pateikimo ir surinktų piniginių lėšų pervedimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, jog šio rašto priede išvardintiems butams mokesčių už šildymą ir karštą vandenį skaičiavimą bei įmokų administravimą vykdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovas nurodė, kad nors atsakovė ir nurodė, jog sudarydama 2011-01-26 Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1754223 su buitiniu šilumos vartotoju, skolų UAB „Vilniaus energija“ ji neturėjo, tačiau yra atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog skolos susidarymo metu įmokų administravimą vykdė ne UAB „Vilniaus energija“, o ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuris šiai dienai pagrįstai reiškia reikalavimą dėl 113,41 Eur skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 (imtinai) iš atsakovės priteisimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad nors atsakovė atsiliepime ir nurodė, jog už komunalines paslaugas ji atsiskaito tiesiogiai su paslaugų teikėjais, tačiau kad mokėjimai už prašomą priteisti laikotarpį buvo atlikti, tokių įrodymų atsakovė į šią civilinę bylą nepateikė.
Teismas daro išvadą, jog visgi yra pilnai sutiktina su ieškovo aukščiau nurodytais argumentais dėl skolos susidarymo aplinkybių ir visgi yra laikytina, kad skolos buvimo (nebuvimo) patvirtinimo faktas sudarant sutartį dar neeliminuoja tos aplinkybės, jog tokia skola tuo metu realiai galėjo egsistuoti, kadangi sutarties sudarymo faktas patvirtina tik pačios sutarties sudarymą, o ne skolos (jo likučio) buvimą (nebuvimą), be to, ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad skola už atsakovę yra realiai sumokėta, tokiu būdu taip pat yra patvirtinamas faktas, jog skola realiai egzistuoja, todėl atsakovės argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Teismas taip pat daro išvadą, jog atsakovė, šioje civilinėje byloje įrodinėdama tas aplinkybes, kad jokia skola neegzistuoja ir skolos už suteiktas paslaugas aplamai net nėra, turėjo visgi pareigą į šią civilinę bylą pateikti rašytinius įrodymus, t. y. atsakovės atliktus mokėjimus ar bankinius pavedimus (kvitus, čekius, bankų išklotinių išrašus ir kt.) už ginčo laikotarpį visai ginčo sumai, tačiau tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, kad atsakovė prie savo procesinių dokumentų pateikė tik sudarytas ir aukščiau minėtas sutartis, tačiau darytina išvada, jog sutarties (ar sutarčių) sudarymo faktai dar nepatvirtina tos aplinkybės, kad atsakovė laiku ir tinkamai mokėjo visus mokesčius už suteiktas paslaugas ir jokios skolos nėra ir nebuvo susidarę už ginčo laikotarpį (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė savo atsikirtimų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų skolos sumokėjimą, todėl ir šioje dalyje atsakovės argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Atsakovė nurodė, kad visiškai yra neaišku, kodėl ieškovas reikalauja sumokėti ir 5 procentų dydžio metines procentines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi sutinkamai su LR CK 1.125 str. 9 d. nuostatomis, reikalavimams dėl palūkanų pritesimo yra taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, todėl šiuo atveju atsakovė prašė taikyti šį ieškinio senaties terminą. Be to, atsakovė taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Sutartį dėl mokėjimo už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymą ir karštą vandenį atsakovė sudarė su šias paslaugas teikiančia bendrove, o ne su ieškovu, todėl atsakovė daro prielaidą, jog ieškovas patyrė žalą, kaip savivaldybės turto valdytojas (kaip ir minima ieškinyje), todėl ir šiuo atveju turi būti taikomas LR CK 1.125 str. 8 d. nuostatose nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas žalai atlyginti, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas, taikant ieškininę senatį.
Ieškovas nurodė, kad vadovaudamasi LR CK 1.125 str. 9 d. nuostatomis, atsakovė prašo taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimui, tačiau 5 procentų metinės procesinės palūkanos yra prašomos priteisti iš atsakovės vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nusotatomis ir minėtos 5 procentų palūkanos yra skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tokiu būdu jų skaičiavimas prasidėjo tik nuo 2020-02-03 dienos, todėl 5 metų senatis šiuo atveju nėra taikoma. Be to, ieškovas taip pat nurodė, kad yra nesutiktina su atsakovės argumentu dėl 3 metų ieškinio senaties termino žalai atlyginti, kadangi ieškovas kelia ieškininius reikalavimus ne dėl žalos, o būtent dėl skolos priteisimo ir prašoma teismo priteisti atsakovės skola susidarė laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 (imtinai), o ieškinys teismui paduotas - 2020-02-03 dieną, todėl dešimties metų ieškinio senaties terminas skolai atlyginti šiuo atveju nėra suėjęs.
Teismas daro išvadą, kad visgi šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti atsakovės prašomai ieškininei senačiai nei 5 metų dėl palūkanų priteisimo, nei 3 metų dėl žalos atlyginimo, kadangi pilnai yra sutiktina su ieškovo argumentais šioje dalyje, jog ieškinyje nurodytos 5 procentų palūkanos yra skaičiuojamos tik nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tokiu būdu jų skaičiavimas yra prasidėjęs tik nuo 2020-02-03 dienos, todėl 5 metų senatis šiuo atveju negali būti taikoma ir ieškovas savo ieškinyje šiuo atveju visgi kelia ieškininius reikalavimus ne dėl žalos, o būtent dėl skolos priteisimo ir prašoma teismo priteisti atsakovės skola susidarė laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 (imtinai) ir ieškinys teismui paduotas - 2020-02-03 dieną, todėl bendras 10 metų ieškinio senaties terminas skolai atlyginti šiuo atveju taip pat nėra dar suėjęs, tokiu būdu atsakovės agumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas pilnutinai ir iš atsakovės ieškovo naudai yra išieškotina 113,41 Eur skola bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovės visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.) (LR CK 6.38 str., LR CK 6.210 str. 1 d.).
Sutinkamai su LR CPK 88 str. bei 93 str. nuostatomis, iš atsakovės ieškovo naudai yra išieškotinas 15,00 EUR žyminis mokestis.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Išieškoti iš atsakovės O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į.k. 124568293 naudai 113,41 EUR skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.