- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- 1-739-780/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25137-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- Ž. Š.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. Š. 2019 m. birželio 15 d. apie 19 val. 55 min., Lazdijų r. sav., Metelių k., kelyje Seirija–Simnas–Igliauka, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo K. Š. vardu registruotą motorinę transporto priemonę - automobilį ,,(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 20 val. 00 min. nustatytas 2.23 promilių neblaivumas, 20 val. 24 min. nustatytas 2.27 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2019 m. birželio 14 d. atvažiavo prie ežero su jo tėvui K. Š. priklausančiu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki paryčių gėrė alkoholį su draugais, o 2019 m. birželio 15 d., apie 19 val. atsikėlęs po miego važiavo į degalinę užsipilti degalų. Jautėsi išsimiegojęs ir negalvojo, kad yra neblaivus, tačiau kai jį patikrino policijos pareigūnai, jam nustatė 2.23 promilių ir 2.27 promilių girtumą per 20-25 minučių intervalą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi
Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai:
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau Alytaus AVPK Lazdijų r. PK) tyrėjo O. Š. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019-06-15, apie 20.09 val., pagal budėtojo pranešimą dėl kito ekipažo sustabdyto automobilio "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į įvykio vietą buvo rastas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. Š., kuriam alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0755 20.00 val., nustatytas 2.23 prom. girtumas, o 20.24 val., nustatytas 2.27 prom. girtumas. Blaivumą tikrino Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis G. V. (b. l. 1-4);
- įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje Lazdijų r. sav., Seirijų sen., Metelių k., Seirijų g., kelyje Seirijai-Simnas-Igliauka yra automobilis "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis G. V. pateikė minėto automobilio raktelį (pultelį) bei vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-19);
- automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad automobilio savininkas yra K. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20);
- Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulio G. V. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2019-06-15, apie 19.50 val., kelio Nr. 181 (Seirijai – Simnas- Igliauka) 6 km., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivaus, kadangi sustojo kelkraštyje neprivažiavęs. Iš pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, pajuto iš jo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo kada jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 5-6 valandas. 20.00 val. patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0755“ buvo nustatytas 2.23 promilių girtumas, o 20.24 val., nustatytas 2.27 promilių girtumas. Ž. Š. ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas ekipažui ,,A3046“ (b. l. 41);
- Prietaiso "Drager Alcotest 7510" patikrinimo Nr. 286 duomenys patvirtina, kad 2019-06-15, 20.00 val. Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tikrinimo rezultatas - 2.23 promilės; patikrinimo Nr. 288 duomenys patvirtina, kad 2019-06-15, 20.24 val. Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tikrinimo rezultatas - 2.27 promilės (b. l. 43);
- Liudytojo G. V. parodymai, kad 2019-06-15 jis dirbo kartu su Lietuvos policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus specialistu V. Ž. Alytaus apskrityje. Patruliuojant minėtoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelyje Seirijai - Simnas - Igliauka, pastebėjo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo, pastebėjęs jų tarnybinį automobilį neprivažiavo ir sustojo, todėl kilo įtarimas. Privažiavus prie minėto automobilio pastebėjo už automobilio sėdintį vyrą, kaip paaiškėjo, kad tai Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su Ž. Š. pajuto alkoholio kvapą, jis buvo pasimetęs, nekoordinuotų judesių jo kalba buvo nerišli. Paklausus ar asmuo yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jis teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 5-6 val., todėl alkoholio kiekio matuokliu 20.00 val., jam buvo nustatytas 2.23 promilių girtumas, o antro pūtimo metu 20.24 val., nustatytas 2.27 promilių girtumas. Automobilio vairuotojas Ž. Š. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko, tai patvirtindamas parašu. Į įvykio vietą buvo iškviestas operatyvinės grupės ekipažas ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei Ž. Š. buvo perduotas ekipažui ,,A3046". Dėl savo pažeidimo Ž. Š. gailėjosi ir nuoširdžiai prisipažino (b. l. 64-66);
- Liudytojo K. Š. parodymai, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini) LI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Jį įsigijo 2019-04-01 už 5500 eurų. Šį automobilį įsigijo iš fizinio asmens su variklio ir greičių dėžės gedimu. Juo naudojosi jis, prižiūrėjo, remontavo, sutvarkė greičių dėžę, tačiau iki galo nebuvo sutvarkytas, kadangi 2019-06-17 jis buvo užrašytas į eilę remontuoti varikliui. Jam priklausančiu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) LI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi visi šeimos nariai, tai yra jis, jo du sūnūs ir žmona. 2019-06-15 jo sūnus Ž. Š. pas jį paprašė, kad leistų su jam priklausančiu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) LI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti su draugais prie ežero. Jis sutiko ir tam neprieštaravo. Kiek jam yra žinoma prie ežero, sugedo automobilio variklis, kadangi jis galėjo važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu. Kadangi automobilis yra su techniniais gedimais, reikalingas remontas, tvarkymas bei taisymas, todėl jis automobilį vertina 5500 eurų (b. l. 69-71);
- transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad K. Š. automobilį ,,(duomenys neskelbtini) LI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko 2019-03-19 už 5 500 Eur sumą (b. l. 150).
Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nes jį važiuojantį matė ir sustabdę jo blaivumą patikrino policijos pareigūnai ir jam buvo nustatytas 2.23 promilių ir 2.27 promilių neblaivumas 24 minučių intervalu. Tokia veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (b. l. 115), baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesusijusius su neblaivumu (b. l. 116-119), dirba (b. l. 122-123, 149), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 149), savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, proceso išlaidas atlygino savo noru (b. l. 151). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.
Kaltinamojo tėvas K. Š. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 152-153).
Šis prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką, net ir neskiriant kriminalinės bausmės.
Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo tėvas (b. l. 158), kuris nėra teistas (b. l. 156), nėra baustas administracine tvarka (b. l. 157), darbdavio charakterizuojamas labai gerai (b. l. 155), paaiškino, kad sūnus gyvena jo namuose, jie gerai sutaria ir jis sūnui gali daryti teigiamą įtaką.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad K. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoju, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų santykių gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad šis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą pas kurį jis gyvena, nes neturi savo būsto, kuris pats niekada nebuvo teistas ir baustas už jokius teisės pažeidimus, todėl kaltinamojo tėvas yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).
Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Todėl įvertinus BK 281¹ straipsniu valstybės siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vienerių metų terminui. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo - vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t.y. nuo 2019 m. birželio 26 d. (Išplėstinės Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra iš tiesų yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, o pats automobilis jam nepriklauso ir jis negali juo naudotis be laiduotojo ir automobilio savininko sutikimo. Todėl šių aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes šį tikslą šiuo atveju pasiekti leidžia laidavimo institutas ir kita skiriama baudžiamojo poveikio priemonė. Be to, išieškotina konfiskuotino automobilio vertė yra didelė ir iš esmės prilygsta baudai kaip kriminalinei bausmei, todėl taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės tokia baudžiamojo poveeikio priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga veikos ir paties kaltinamojo pavojingumui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) kaltinamajam šioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas. Tačiau įvertinus tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio daugiau nei 1.5 promilės negali būti švelnesnė finansine prasme net ir neskiriant kriminalinės bausmės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimą asmuo būtų nubaudžiamas švelniau nei už lengvesnį. Todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minėta minimali administracinė bauda (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduotinas valstybės įmonei “Regitra”.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. Š. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį tėvo K. Š. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
- uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos - 2019 m. birželio 26 d.;
- paskirti 20 (dvidešimties) minimalių gyvenimo lygių (1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, ir banko kvitą pateikti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų raštinei.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ž. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00920955 perduoti valstybės įmonei „Regitra“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti Ž. Š., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ž. Š. ir laiduotojui K. Š. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.