Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. S., nesutikdamas su antstolės Marijos Gaivenės 2017-03-15 patvarkymais vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2017-04-06 pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymus dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir kitų reikalingų priemonių įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), bei tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas bei panaikinti areštą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo jo turimos pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nes kitaip antstolė, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnyje, 99 straipsnyje, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje, taip pat pažeidžia CPK 668 straipsnį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą.Antstolė Marija Gaivenė 2017-04-10 patvarkyme Nr. S17-7230 atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad 2017-04-06 antstolės Marijos Gaivenės kontoroje gautas A. S. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti areštą skolininkui priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pagal 2017-03-15 patvarkymus: Nr. S17-5095, Nr. S17-5094, Nr. S17-5093 ir Nr. S17-5092. Nurodė, jog skolininkas skunde nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016, antstolė neturi teisės išieškoti iš jo turimų pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytą 1 MMA, todėl prašė antstolės panaikinti sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje, areštą bei grąžinti nurašytas lėšas. Netenkindama skundo antstolė nurodė, kad skolininkas įkalinimo įstaigoje nedirba, jokios lėšos iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nebuvo nurašytos, todėl antstolė grąžinti neturi ką. Nurodė, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio - CPK 668 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos. Priešingu atveju, skolininko sąskaitoje laikant ne didesnę nė viena minimali mėnesinė alga sumą ir tą sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Atkreipė dėmesį, kad aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų). CPK 668 straipsnyje 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną, bei asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. Taip pat pažymėjo, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; neturintys drabužių nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų bei nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Be to, neturintiems drausminių nuobaudų nuteistiesiems yra skiriamos išmokos, todėl, antstolės nuomone, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas. Nurodė, jog CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš artimųjų ar iš įstaigos administracijos nė vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl, antstolės nuomone, iš jų išieškojimas galimas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017-05-26 nutartimi pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų atmetė.Teismas nurodė, kad antstolė nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų dėl leidžiamų išskaitymų dydžių. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 minimalios mėnesinės algos. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškinimu, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimą reglamentuotų skirtingai nei išieškoma iš kitų asmenų.

Antstolė Marija Gaivenė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-26 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas nepateikia duomenų, kad gautų su darbo santykiais susijusias pajamas ar CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sąskaita, esanti pataisos namuose, yra areštuota neteisėtai ir areštas turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-05-26 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-05-26 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Byloje nustatyta, kad antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015-04-08 išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-1443-804/2015 dėl skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo UAB „Julianus Inkaso“ naudai iš A. S.; vykdomoji byla pagal Vilniaus m. 7-o notaro biuro notarės D. B. 2012-10-30 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VB7-9312 dėl skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo UAB „MCB Finance“ naudai iš skolininko A. S.; vykdomoji byla pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-11 išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-2261-272/2015 dėl skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo UAB „ITM Inkasso“ naudai iš A. S.; vykdomoji byla pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-01 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-2746-272/2012 dėl skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo UAB „SB lizingas“ (buvęs - UAB „Ūkio banko lizingas“) naudai iš A. S..Iš į bylą pateiktų vykdomųjų bylų (Nr. 0007/15/01512, Nr. 0007/13/00584, Nr. 0007/15/01077, Nr. 0007/12/01761) nustatyta, kad antstolė vykdomosiose bylose 2017-03-15 priėmė patvarkymus S17-5085, Nr. S17-5086, Nr. S17-5087, Nr. S17-5088 dėl skolos išieškojimo, kuriais pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal vieną vykdomąjį dokumentą, 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Tą pačią dieną antstolė Marija Gaivenė priėmė vykdomosiose bylose patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-5092, Nr. S17-5093, Nr. S17-5094, Nr. S17-5095, kuriais areštavo atitinkamas pinigų sumas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos sąskaitoje ir areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatavo, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendros taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 p., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 21 p.). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 22 p.). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/ 2016, 24 p.).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-12-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t.y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. CPK LI skyriuje (CPK 733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 22 p.).Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje nedirba, tačiau į jo sąskaitą jam pervestos lėšos (iš artimųjų ar kt.) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.). Antstolė, priimdama patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo nurodyti, kad pradedant išieškojimą išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, o vėliau išieškojimą vykdant vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Kaip jau buvo minėta, iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolė Marija Gaivenė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, tinkamai nesivadovavo išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą tenkinti: 2017-03-15 patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-5092, Nr. S17-5093, Nr. S17-5094, Nr. S17-5095, naikinami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:

Pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų patenkinti.

Panaikinti antstolės Marijos Gaivenės 2017-03-15 patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-5092 (vykdomoji byla Nr. 0007/12/01761) , Nr. S17-5093 (vykdomoji byla Nr. 0007/13/00584), Nr. S17-5094 (vykdomoji byla Nr. 0007/15/01077), Nr. S17-5095 (vykdomoji byla Nr. 0007/15/01512).

Vykdomąsias bylas Nr. 0007/13/00584, Nr. 0007/15/01077, Nr. 0007/12/01761, Nr. 0007/15/01512 grąžinti antstolei Marijai Gaivenei.