Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

karštą vandenį ir parduodantis juos šilumos tiekėjui pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu (ŠŪĮ 10 straipsnio 1 dalis). Taryba tvirtina Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą ir

standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, privalomas šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams. Taryba, tvirtindama Supirkimo tvarkos aprašą, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis (ŠŪĮ 10 straipsnio 1 dalis). Iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis nustatomas šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu (ŠŪĮ 101 straipsnio 1 dalis). Šilumos tiekėjai Tarybos nustatyta tvarka pateikia energijos išteklių biržos operatoriui prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, reikalingą šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, ir kitą Supirkimo tvarkos apraše numatytą informaciją. Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvauja energijos išteklių biržos operatoriaus organizuojamame šilumos aukcione ir teikia pasiūlymus dėl šilumos gamybos ir (ar) supirkimo ir, laimėję šilumos aukcioną, atsižvelgdami į aukciono rezultatus ir į ŠŪĮ 101 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, gamina ir (ar) parduoda šilumos kiekį už pasiūlyme nurodytą kainą (ŠŪĮ 101 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis šilumos aukciono rezultatais, šiluma gaminama ir (ar) superkama neviršijant aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikių ir atsižvelgiant į aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, kaip numatyta Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade ir Supirkimo tvarkos apraše. Visais atvejais šiluma gaminama ir (ar) superkama už ne didesnę kainą, negu šilumos tiekėjo Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos (ŠŪĮ 101 straipsnio 3 dalis). Gaminant ir (ar) superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai (ŠŪĮ 101 straipsnio 4 dalis).

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja teigia, jog nuostolius patyrė dėl to, kad buvo netinkamai taikomos biokuro įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarkos (skundo 35 pastraipa), taip pat ir dėl to, kad buvo neteisingai apskaičiuojamos šilumos tiekėjo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudos (skundo 12 pastraipa). Iš Teismui pateikto skundo nėra aišku, ar tariama žala kildintina iš netinkamai taikomos biokuro įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarkos, dėl ko kaip teigia pareiškėja neturėjo galimybės parduoti pagamintos šilumos, ar iš to, kad netinkamai apskaičiuotos šilumos gamybos palyginamosios sąnaudos, ar iš abiejų pagrindų.

Pasisakydama dėl pareiškėjos nurodomų Tarybos neteisėtų veiksmų pažymi, kad pareiškėja skunde teismui nenurodo, kokią konkrečią teisės normą pažeidė VERT ar kita valstybės institucija, dėl kurios kilo tariama žala pareiškėjai, todėl, atsakovės nuomone, skundas turėtų būti atmestinas, kaip nepagrįstas. Skunde nurodoma, kad žala patirta dėl neveikimo (skundo 35, 38 pastraipos), tačiau pačiame

skunde nenurodyta, kokius veiksmus VERT ar kita valstybės institucija privalėjo atlikti, bet neatliko, taip pat nenurodyta, kada tie veiksmai turėjo būti atlikti. Atsakovės teigimu, Taryba tinkamai vykdė jai įstatymo pavestas funkcijas ir priėmė tinkamus sprendimus, nepažeidžiant teisės normų ir principų, o pareiškėjos teiginius dėl VERT neveikimo laiko nepagrįstais, todėl atmestinais.

Dėl pareiškėjos skunde nurodomo netinkamo reglamentavimo paaiškina, kad pagal ŠŪĮ 10 straipsnio 1 dalį VERT tvirtina Supirkimo tvarkos aprašą, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas šilumos energetikos sektoriuje įgyvendinti ŠŪĮ 10 straipsnio 1 dalį bei Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje, skatinti atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei atliekų deginimo šilumai gaminti naudojimą, įgyvendinti šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Supirkimo tvarkos aprašas taikomas visiems šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams (Supirkimo tvarkos aprašo 2 p.). Vadovaudamasi ŠŪĮ 32 straipsnio 3 dalimi VERT tvirtina ir Aprašą, kuris reglamentuoja vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarką ir sąlygas. Aprašo tikslas yra nustatyti skaidrius, aiškius ir objektyvius vidutinės metinės ir prognozuojamos biokuro kainos nustatymo principus (Aprašo 2 p.). Supirkimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi 2021 m. – 2022 m. šildymo sezono metu) 15.2 papunktis numatė, kad šaltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal nustatytą formulę.

Kainas nustato Taryba (Aprašo 4 p.). Pažymi, kad nėra nustatyta, jog Taryba, nustatydama prognozuojamą mėnesio biokuro biržos kainą apskrityje, šalyje ir/ar vidutinę biokuro kainą ar apskaičiuodama palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas nesilaikė galiojančių teisės aktų ar pažeidė aukštesnės galios teisės aktus. Nei Aprašas, nei Supirkimo tvarkos aprašas ar jo nuostatos nėra pripažintos neteisėtais. Skunde šių VERT priimtų teisės aktų teisėtumas ir pagrįstumas nėra paneigtas. Vadovaujantis nurodytomis minėtų Tarybos priimtų teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad vidutinė biokuro kaina taikoma apskaičiuojant šilumos ir/ar karšto vandens kainą, o prognozuojama mėnesio biokuro biržos kaina apskrityje taikoma apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas (Aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčiai), todėl pareiškėjos teiginius dėl netinkamo reglamentavimo laiko nepagrįstais.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog galimybė gauti pajamas apribota ŠŪĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatytų ribojimų paaiškina, kad būtent įstatymu ribojama parduodamos šilumos kaina. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Remiantis konstituciniu asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principu ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas, t. y. leidžiama viskas, kas nėra draudžiama.

Nagrinėjamu atveju ribojimas, kad parduodamos šilumos kaina negali būti didesnė nei Šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos yra nustatyta ŠŪĮ, kurio 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ŠŪĮ tikslai yra ir: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (1 p.); 2) šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją (2 p.); ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (3 p.). Tai reiškia, kad ŠŪĮ nuostatos yra skirtos taip pat apsaugoti (ginti) konstitucinę vertybę – apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis), o dėl šios vertybės apsaugos vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija gali būti apribojama asmens ūkinė veiklos laisvė, todėl skundo teiginys dėl diskriminacinio reglamentavimo nustatant šilumos pardavimo kainą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Metodika reglamentuoja šilumos kainų (kainų dedamųjų) nustatymo reikalavimus (1 p.). Metodikos 72 punkte yra numatytas šilumos aukcione gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų metinės apimties, apskaičiuotos pagal Metodiką, vertinimas. Pagal Metodiką ūkio subjektai, dalyvaudami šilumos aukcione, negali gauti daugiau pajamų, nei leistina gauti pajamų metinė apimtis, apskaičiuota pagal Metodiką. Šilumos bazinės kainos ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo metu vertinama Ūkio subjektui šilumą parduodant šilumos aukciono būdu susidaręs faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumo (toliau – ir Pajamų skirtumas) neatitikimas Ūkio subjektui nustatytai investicijų grąžai, įskaičiuotai į leistiną gauti pajamų apimtį (72 p.). Pajamų skirtumo ir Ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos, įskaičiuotos į leistiną gauti pajamų apimtį, skirtumas vertinamas už 12 mėnesių laikotarpį nuo paskutinio šilumos bazinės kainos nustatymo ar jos perskaičiavimo metu įvertinto mėnesio (72.1 papunktis). Jeigu Ūkio subjektas, dalyvaudamas šilumos aukcione, pagal aukciono rezultatus gamino ir pardavė šilumą už didesnę arba mažesnę kainą, nei nustatyta vidutinė šilumos (produkto) gamybos kaina, ir dėl to Metodikos 72.1 papunktyje nurodytu laikotarpiu faktiškai gautos pajamos neviršijo leistinos gauti pajamų apimties, dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje negautos pajamos apskaičiuojamos ir konstatuojamos, tačiau jos niekaip nekeičia leistinos gauti pajamų apimties ir vidutinės šilumos (produkto) gamybos kainos (kainos dedamųjų) dydžio. Iš šių nuostatų seka, kad pareiškėja turi galimybę šilumos aukcionuose siūlyti didesnę šilumos pardavimo kainą (jei tai neviršija palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų), nei šilumos gamybos kaina, apskaičiuota pagal VERT nustatytas dedamąsias, bei tokiu būdu bandyti pasidengti minėtas nepadengtas sąnaudas dėl biokuro įsigijimo.

Pažymi, kad nei vienas VERT priimtas teisės aktas ar jo nuostatos nebuvo pripažintos negaliojančiomis ar prieštaraujančioms aukštesnės galios teisės aktams, nei VERT, nei kita valstybės institucija jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neatliko. Atsakovės nuomone, valstybei negali kilti pareiga atlyginti skunde nurodytus pareiškėjos galimai patirtus nuostolius. Atsakovės nuomone, pareiškėja nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio tarp jos prašomos priteisti žalos ir tariamai VERT ar kitos valstybės institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius valstybės institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), negali atsirasti priežastinis ryšys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VERT atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Pažymi, kad Taryba savo reguliacinius sprendimus priima vadovaudamasi energetikos sektorių reglamentuojančiais įstatymais suteiktų įgaliojimų ribose ir vykdydama įstatymų reikalavimus bei įgyvendindama įstatyme įtvirtintus tikslus. Taryba, kaip viena iš energetikos sektoriuje veikiančių institucijų, kurios pirminė funkcija apima ekonominį reguliavimą, yra įpareigota laikytis įstatymų, taip pat įgyvendinti įstatymuose nustatytus tikslus per Tarybos priimamus sprendimus.

Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1951-08). Europos Sąjungos teismai (Europos Teisingumo Teismas ir Pirmosios Instancijos Teismas) yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija) įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytų procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-890/2011, LVAT 2007 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-589/07 ir kt.).

Vykdydama teisės aktuose Tarybai pavestas funkcijas, Taryba patvirtino Supirkimo tvarkos aprašą, kurio tikslas – sudaryti prielaidas užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamyboje, skatinti atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių šilumai gaminti naudojimą bei įgyvendinti šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis (Supirkimo tvarkos aprašo 1 punktas). Be to, vykdydama Tarybai pavestas funkcijas, įskaitant Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, Taryba patvirtino Aprašą, kuris reglamentuoja vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarką ir sąlygas, ir kurio tikslas – nustatyti skaidrius, aiškius ir objektyvius vidutinės metinės ir prognozuojamos biokuro kainos nustatymo principus (Aprašo 1 ir 2 punktai). Supirkimo tvarkos aprašo, galiojusio 2021–2022 metų šildymo sezono metu, 15.2 papunktis numatė, kad šaltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę.

Atsiliepimas

2021–2022 m. šildymo sezono metu galiojusios redakcijos Aprašo 6.2 papunktis vidutinę biokuro biržos kainą apibrėžia kaip biokuro kainą, nustatomą vadovaujantis ūkio subjektų Tarybai pateikta informacija apie biokuro biržoje įsigyto biokuro kainas. 2021–2022 m. šildymo sezono metu galiojusios redakcijos Aprašo 6.3 papunktis vidutinę biokuro kainą apibrėžia kaip biokuro kainą, nustatomą vadovaujantis ūkio subjektų Tarybai pateikta informacija apie ne biokuro biržoje įsigyto biokuro kainas.

Pažymi, kad vadovaujantis 2021–2022 m. šildymo sezono metu galiojusios redakcijos Aprašo 4.1 ir 4.4 papunkčiais, vidutinė biokuro kaina taikoma apskaičiuojant šilumos ir (ar) karšto vandens kainą, o vidutinė metinė biokuro kaina taikoma apskaičiuojant šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti skirtumą Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Taigi, vidutinė (metinė) biokuro kaina ar vidutinė biokuro biržos kaina apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas nėra aktuali. Taryba pažymi, kad apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas vertinama ne vidutinė biokuro (vidutinė biokuro biržos) kaina, tačiau prognozuojama mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kaina apskrityje (ar šalyje) (Aprašo 4.2 ir 4.3 papunkčiai).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Taryba pažymi, jog iš skundo turinio nėra aišku, ar pareiškėja jos nurodytą žalą kildina būtent iš to, kad, pareiškėjos teigimu, buvo netinkamai nustatytas reglamentavimas, nustatantis vidutinės biokuro kainos (ar vidutinės biokuro biržos kainos) apskaičiavimo mechanizmą, ar iš to, kad buvo netinkamai apskaičiuotos Šilumos tiekėjo palyginamosios sąnaudos, kadangi, pareiškėjos teigimu, buvo netinkamas reglamentavimas, nustatantis tokių sąnaudų apskaičiavimo mechanizmą, ar pareiškėja žalą kildiną iš abiejų paminėtų aspektų.

Taryba 2022 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. O3E-143 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo nustatė pareiškėjai šilumos gamybos bazinę kainą (kainos dedamąsias). Pareiškėja šio nutarimo (aspektu dėl vidutinės biokuro kainos (vidutinės biokuro biržos kainos) apskaičiavimo) neginčijo. Šį Tarybos nutarimą pareiškėja teismui skundė dėl to, kad Taryba nepagrįstai į derinamų investicijų apimtį neįtraukė Europos Sąjungos paramos. Šis ginčas šiuo metu nagrinėjamas LVAT (proceso Nr. 3-61-3-00894-2022-0), tačiau, kaip jau minėta, kitu aspektu, nei kad pareiškėja skunde kildina jos nurodytos žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad pareiškėjos nurodytas Tarybos (ar valstybės) veiksmų neteisėtumas nėra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose administracinėse bylose.

Kalbant apie palyginamąsias sąnaudas, pirmiausia pažymi tai, kad pareiškėja skunde sutinka su tuo, jog pareiškėjos nurodytu šildymo sezono laikotarpiu, nustatydama palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas (vidutinę biokuro kainą), Taryba laikėsi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos vertinimu, Tarybos priimti teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo skaičiuojamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos (ar vidutinė biokuro kaina), buvo netinkami (neteisėti) ir diskriminavo pareiškėją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama priteisti žalos atlyginimą dėl to, kad, pareiškėjos vertinimu, dėl diskriminacinio reglamentavimo pareiškėja, parduodama pagamintą šilumą, patyrė nuostolių, niekaip nepaneigė skunde nurodytų Tarybos priimtų norminių teisės aktų neteisėtumo ir nepagrįstumo, t. y. skunde nurodyti Tarybos teisės aktai (ar atitinkamos šių teisės aktų nuostatos) nebuvo kompetentingų subjektų pripažinti neteisėtais. Dar daugiau, pareiškėja savo skunde net nenurodė jokių konkrečių aukštesnės galios teisės aktų ir konkrečių šių teisės aktų nuostatų, kuriems prieštarautų pareiškėjos skunde nurodyti Tarybos priimti teisės aktai. Tarybos vertinimu, siekiant pagrįsti valstybės pareiškėjos nurodytais Tarybos priimtais norminiais teisės aktais pareiškėjai padarytą žalą, nepakanka deklaratyvaus pareiškimo, jog pareiškėjai padaryta žala, tačiau reikia įrodyti, kad pareiškėjos skunde nurodyti Tarybos priimti norminiai administraciniai aktai (ar tam tikros jų nuostatos) yra neteisėti, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Atitinkamai, laikantis administracinių institucijų veiklos teisėtumo prezumpcijos principo, kylančio iš teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos, Lietuvos valstybės neteisėtai veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu atveju negali būti laikomi įrodytais. Analogiška praktika yra suformuota ir kitose administracinėse bylose (pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2733-629/2020, 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-154-1062/2021).

Papildomai pažymi, kad pagal Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, vienas iš energetikos veiklos tikslų yra vartotojų teisių ir interesų apsauga. Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad vienas iš šio įstatymo tikslų – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Įgyvendinant aukščiau nurodytus tikslus, be kita ko, siekiama užtikrinti mažiausią šilumos kainą vartotojams.

Taigi, Taryba, priimdama pareiškėjos nurodytus teisės aktus, jais, be kita ko, siekė įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kad patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas vartotojams būtų užtikrinamas mažiausiomis sąnaudomis. Taigi, aptariamos Tarybos patvirtintų teisės aktų nuostatos yra skirtos taip pat apsaugoti (ginti) konstitucinę vertybę – apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-2834/2013 konstatavo, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei).

Taryba pažymi, kad biokuro biržoje sudarytų medienos skiedrų pirkimo-pardavimo sandorių kaina apskrityje, mėnesio i tiekimui yra tik viena iš dedamųjų nustatant prognozuojama mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainą, kuri turi įtakos apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas.

Tarybos vertinimu, vidutinės prognozuojamos biokuro kainos nustatymas, kuomet nustatant tokią kainą nėra diferencijuojama konkreti biokuro (smulkintos medienos rūšis (SM2 ar SM3) yra vienas iš veiksnių, padedančių užtikrinti aukščiau nurodyto tikslo įgyvendinimą. Atitinkamai, tai skatina nepriklausomus šilumos gamintojus rinktis pigesnę biokuro rūšį, kas atitinkamai, sąlygoja mažesnę šilumos kainą šilumos vartotojams. Be to, Tarybos vertinimu, pagal energijos išteklių biržoje sudarytus sandorius apskaičiuota vidutinė biokuro kaina geriausiai atspindi biokuro kainų lygį konkrečiame regione. Pažymi, kad vidutinės biokuro kainos dydžiui įtakos turi ir ūkio subjektų pasirinkta biokuro pirkimo strategija (ilgo laikotarpio kontraktų kainas palyginus su SPOT kontraktų kainomis).

Aplinkybė kad, kaip nurodo pareiškėja, jos įrenginiai pritaikyti brangesnėms biokuro rūšims šilumos gamybos procese, Tarybos vertinimu, neturėtų būti priežastimi vartotojams mokėti už šilumą didesnę kainą, kuomet kiti šilumos gamintojai dėl naudojamos kitos biokuro rūšies gali pasiūlyti pigesnę pagamintą šilumą. Atkreipia dėmesį, kad šilumos gamybos kainų skirtumai galimi ir dėl to, jog net ir tos pačios rūšies biokurą skirtingi ūkio subjektai, taikydami skirtingas pirkimo strategijas, gali įsigyti pigiau nei kiti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Tarybos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja aptariamu teisiniu reglamentavimu buvo diskriminuojama lyginant su kitais ūkio subjektais, kurie šilumą gamino pigesne kaina, kadangi naudojo pigesnę žaliavą (pigesnę biokuro rūšį).

Pažymi ir tai, kad Taryba nuolat stebi situaciją šilumos gamybos rinkoje bei reaguoja į šilumos aukcionų dalyvių išsakomas problemas ir pastabas Tarybos priimtiems teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos gamybos ir supirkimo tvarką, taip pat vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarką, siekiant, kad skaičiavimui naudojami rodikliai būtų nuolat atnaujinami ir kiek įmanoma labiau atspindėtų realias šilumos gamybos sąnaudas. Minėti teisės aktai buvo koreguoti ir 2021–2022 metų šildymo sezono metu.

Taryba atkreipia dėmesį, kad pagal Metodikos nuostatas (72 punktas), pareiškėja turi galimybę šilumos aukcionuose siūlyti didesnę šilumos pardavimo kainą (jei tai neviršija palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų), nei šilumos gamybos kaina, apskaičiuota pagal Tarybos nustatytas dedamąsias, bei tokiu būdu bandyti pasidengti minėtas nepadengtas sąnaudas dėl biokuro įsigijimo. Svarbu, kad per 12 mėnesių laikotarpį nuo šilumos bazinės kainos taikymo pradžios (2022 m. birželio 1 d., kai Tarybos 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. O3E-345 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ buvo nustatytos dedamosios pirmiesiems galiojimo metams) šilumos aukcionuose faktiškai gautos pajamos neviršytų to paties laikotarpio leistinos gauti pajamų apimties.

Dėl pareiškėjos teiginių, jog 2020 metais tik 78,7 proc. visos Šilumos tiekėjo pagamintos šilumos buvo pagaminta deginant biokurą kogeneracinėje jėgainėje, o likęs šilumos kiekis (21,3 proc.) buvo pagamintas deginant gamtines dujas, pažymi, kad pareiškėja šioje byloje prašo priteisti žalos atlyginimą dėl 2021–2022 metų šildymo sezono metu susidariusių pareiškėjos nurodytų nuostolių, todėl 2020 metais buvusi situacija pareiškėjos skunde nurodytu aspektu nėra reikšminga šioje administracinėje byloje. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjos teiginio, jog tokiu būdu mažinama atsinaujinančių energijos išteklių šilumos gamyboje dalis (vietoje to naudojant taršesnę ir brangesnę gamtinių dujų žaliavą šilumai gaminti). Pažymi ir tai, jog tuo atveju, jei Šilumos tiekėjas daliai šilumos kiekio gaminti teisėtai naudoja gamtinių dujų žaliavą, tai savaime nereiškia, jog valstybė nepriklausomam šilumos gamintojui turėtų padengti jo tariamus nuostolius dėl to, kad Šilumos tiekėjas iš nepriklausomo šilumos gamintojo nupirko mažiau pagamintos šilumos.

Pabrėžia, jog Taryba, aukščiau nurodytais teisės aktais įtvirtindama aukščiau nurodytą reglamentavimą, jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių Lietuvos valstybė turėtų pagrindą atlyginti pareiškėjos skunde nurodytas sumas, neatliko. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos nurodytos Supirkimo tvarkos aprašo nuostatos ir Aprašo nuostatos teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintos negaliojančiomis, be to, siekiant, kad skaičiavimui naudojami rodikliai būtų nuolat atnaujinami ir kiek įmanoma labiau atspindėtų realias šilumos gamybos sąnaudas, Tarybos priimti teisės aktai yra nuolat atnaujinami, o toks atnaujinimas savaime nereiškia, jog prieš tai galiojusios teisės aktų nuostatos buvo neteisėtos.

Taryba pažymi, kad nenustačius valstybės institucijos (šiuo atveju Tarybos) neteisėtų veiksmų, negali atsirasti pareiškėjos nurodyto priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos, todėl pareiškėjos prašymas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Tiek atsakovės atstovė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos prašymo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovės teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.