- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-02
- Bylos Nr.
- 1A-486-876/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26224-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Darius Kantaravičius, Judita Sungailaitė
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria
Nukentėjusiojo P. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti jam nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Č. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2021 m. liepos 31 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamo namo kieme, asmeninio konflikto metu, panaudodamas fizinį smurtą suėmė nukentėjusįjį P. K. už rankų, parmetė ant žemės, kojų keliais prispaudė nugaros, kaklo ir galvos sritis prie žemės bei rankomis paėmęs nukentėjusiojo kairę ranką ir riešą užlaužė už nugaros, taip laikydamas nukentėjusįjį padarė nubrozdinimus dešinio žando, pasmakrės, kairio kelio, abiejų riešų srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas nutartį, konstatavo, kad nukentėjusio elgesys ir veiksmai įvykio metu, neabejotinai kaltinamajam R. Č. sudarė realų įspūdį, kad jo motina yra puolama P. K.. Tai yra puolimas prieš L. Č. buvo ir realus ir akivaizdus. Kaltinamasis turėjo teisę ginti kitą asmenį. R. Č. nesmūgiavo nukentėjusiajam, atliko imtynių veiksmus, po kurių nukentėjęs prarado galimybę tęsti smurtinio pobūdžio veiksmus L. Č. atžvilgiu. Nukentėjęs pargriautas ant seno asfalto dangos buvo laikomas iki atvyko policijos pareigūnai, apie 14 minučių. Laikomas P. K. išsakė grasinimus užmušti, reikalavo paleisti. Tokio pobūdžio išsireiškimai, ankstesnis neprognozuojamas neblaivaus nukentėjusiojo elgesys, gynybinius veiksmus atlikusiam R. Č. sudarė pagrindą manyti, kad nukentėjęs nėra atsisakęs savo agresyvių pavojingų ketinimų, bei puolimas dar nėra atremtas, todėl nukentėjusio laikymas naudojant jėgą iki atvyks policijos pareigūnai, atliktas nepasibaigus gynybinei situacijai ir teisėtas. P. R. Č. išsireiškimai laikant nukentėjusį, akivaizdžiai rodo, kad jo tikslas buvo neutralizuoti P. K. iki atvyks policijos pareigūnai, o ne tyčia smurtauti ir tokiu būdu sutrikdyti sveikatą. Teismas konstatavo, kad R. Č. veikė būtinosios ginties situacijoje ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, gindamas kitą asmenį nuo P. K. pavojingų veiksmų. Teismas vertino, kad kaltinamojo pasirinkta gynyba buvo adekvati ir proporcinga.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė prašo: panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria R. Č. baudžiamoji byla nutraukta, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos. Nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. Č. 500 Eur neturtinės žalos.
3.1. Skunde teigiama, kad teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje analizuodamas teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, neįvertino nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, taip pat ir rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamojo ketinimai buvo iš anksto suplanuoti ir provokuojantys nukentėjusįjį. Teismas vertino, kad tai nukentėjusysis sukėlė konfliktą, nors iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip būtent kaltinamasis R. Č. vis artinasi prie nukentėjusiojo, ragina nukentėjusįjį suduoti smūgius ir nori kontakto, demonstruoja turintis antrankius.
3.2. Skunde nurodoma, kad įvykio dieną, nukentėjusiajam P. K. esant neblaiviam, į jo gyvenamąją vietą atvyko kaltinamasis R. Č. su motina L. Č., močiute bei seserimi. Tai, kad kaltinamasis jau iš anksto turėjo provokuojančius ketinimus, parodo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paties kaltinamojo R. Č. parodymai, kad policijos pareigūnus iškvietė iškart, kai atvažiavo ir pamatė kylantį konfliktą (dar nesant jokio fizinio kontakto). R. Č. patvirtino, jog sakė P. K. „kirsk“, žinodamas, kad jam pirmam prieš P. K. negalima pradėti smurtauti. Vaizdo įrašas patvirtina, jog kaltinamasis ir su juo atvykę asmenys provokuoja nukentėjusįjį, taip iššaukdami nukentėjusiojo priešišką elgesį.
3.3. Skunde pažymima, kad vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kad tarp P. K. ir pagrinde L. Č., taip pat įsiterpiant kaltinamajam, vyko intensyvus žodinis konfliktas, kuriame abi pusės ginčijosi, viena kitai priekaištavo, vartojo menkinamojo pobūdžio žodžius, keiksmažodžius. P. K. vijo atvykusius asmenis, išskyrus savo mamą, tačiau pastarieji nesutiko pasišalinti. Tuo pačiu, net ir matydami, kad P. K. yra neblaivus, gana agresyviai nusiteikęs, jį provokavo, ragino suduoti smūgius, kai tuo pačiu metu viską filmavo. Konflikto metu L. Č. nurodė sūnui R. Č. skambinti policijos pareigūnams dėl smurto, ką šis ir padarė, nors tuo metu jokio fizinio kontakto net nebuvo.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors nukentėjusiojo elgesys nėra pateisinamas, tačiau nagrinėjamoje situacijoje joks realus ir akivaizdus pavojus kaltinamajam ar jo artimiesiems negrėsė. Priešingai, vertinant būtinosios ginties egzistavimo sąlygas, atsižvelgtina į tai, jog būtent kaltinamasis su savo artimaisiais prieš nukentėjusiojo valią agresyviai veržėsi į nukentėjusiojo namus, matydami, kad jis yra neblaivus. Nors nukentėjusysis išsakė grasinančius necenzūrinius žodžius, pastūmė L. Č., pastūmė savo dukrą ir intensyvaus ginčijimosi metu suėmė už sprando ir stūmė, varydamas iš kiemo L. Č., šie veiksmai nebuvo tyčiniai veiksmai, kuriuos būtų galima vertinti visame įvykių kontekste, kaip keliančius pavojų sveikatai ir pavojingus. Šioje situacijoje, nors R. Č. nesmūgiavo nukentėjusiajam, tačiau demonstruodamas savo, kaip būsimo pareigūno sugebėjimus, atliko imtynių veiksmus, neadekvačiai panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
3.5. Skunde teigiama, kad R. Č. skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas ir motyvuotas. Atsižvelgiant į padarytų sužalojimų mastą ir sukeltas pasekmes, ieškinio dydis mažintinas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų byloje negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje R. Č., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmetamas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl baudžiamosios bylos nutraukimo R. Č. atžvilgiu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, nustačius, jog šią veiką jis padarė esant būtinosios ginties sąlygoms (BK 28 straipsnis). Mano, kad R. Č. turėtų būti pripažintas kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
7. R. Č. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra asmeninio konflikto metu, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. K.. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog tokie R. Č. veiksmai formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau bylą nutraukė, nustačius, jog R. Č. veikė būtinosios ginties sąlygomis.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad R. Č. ketinimai buvo iš anksto suplanuoti ir provokuojantys nukentėjusįjį. Su šiais skunde nurodytais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.
8.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog R. Č., L. Č., V. Č. ir S. K. atvyko į P. K. gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad nors nurodytu adresu yra P. K. gyvenamoji vieta, tačiau šiuo nekilnojamuoju turtu turi teisę uzufrukto teise naudotis S. K. (R. Č. močiutė), kuri nurodytą nekilnojamąjį turtą padovanojo P. K. sutuoktinei (2 t., b.l. 4-24). Taigi R. Č. su motina L. Č., seserimi V. Č., ir močiute S. K. atvyko į pastarosios ankstesnę gyvenamą vietą, kurioje esančiais nekilnojamais daiktais ji turi teisę naudotis. Tad S. K. atvykimas su artimais giminaičiais, tame tarpe ir R. Č., į nukentėjusiojo P. K. gyvenamą vietą, nėra neteisėtas ar provokuojantis elgesys. Pagal nurodytą dovanojimo sutartį S. K. gali teisėtai naudotis namu ir jo priklausiniais, kuriame gyvena P. K.. Atitinkamai ji turi teisę priimti svečius, kas laikytina teisėtais S. K. veiksmais, tad ir R. Č. atvykimas su S. K. leidimu negali būti laikomas neteisėtu. Tuo tarpu P. K. veiksmai, kuriais jis bandė išvaryti atvykusius asmenis, pažeidžia S. K. turimas teises į nekilnojamąjį turtą, bei negali būti laikomi teisėtais. Akivaizdu, kad vien P. K. reikalavimas išvykti iš jo gyvenamosios vietos, neleidimas užeiti į namus buvo pakankamas pagrindas iškviesti policijos pareigūnus dėl S. K. pažeidžiamų teisėtų interesų. Todėl argumentas, jog atvykę asmenys neatsižvelgė į tai, kad P. K. buvo piktas, neblaivus ir pan. ir toliau jį provokavo, yra visiškai nepagrįstas, nes nėra pagrindo asmeniui dėl jo nuotaikos ar neblaivumo leisti elgtis neteisėtai, tokiu būdu pažeidžiant kitų asmenų teisėtus reikalavimus.
8.2. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad išankstinius provokuojančius R. Č. ketinimus parodo tai, kad tik atvykus buvo iškviesti policijos pareigūnai, raginimas nukentėjusįjį „kirsti“, įvykio filmavimas, R. Č. domėjimasis konfliktinės situacijos sprendimo būdais ir įrodymų rinkimu. Teisėjų kolegija mano, kad nurodyti veiksmai nelaikytini provokuojančiais. Iš bylos medžiagos akivaizdu, tai nurodoma ir skunde, kad tarp konflikto šalių tvyro ilgalaikiai konfliktiniai santykiai. Tačiau neatsižvelgiant į šalių konfliktus S. K. norėjo ir turėjo teisę lankytis nukentėjusiojo asmens gyvenamojoje vietoje. Kartu su ja vykę asmenys žinodami P. K. galimą elgesį ir reakciją į jų atvykimą, numatė priemones, kurioms būtų galima užkardinti ar užfiksuoti asmens neteisėtą elgesį, tai yra jų ketinimas kviesti pareigūnus ar filmuoti įvykio aplinkybes adekvatus esamai situacijai bei turimai patirčiai iš ankstesnių įvykių. R. Č. domėjimasis, kaip reaguoti į konfliktines situacijas, kokių priemonių imtis tokiais atvejais, laikytinas atsakingu požiūriu siekiant išvengti konfliktų, ar juos užkardinti. Tai parodo asmens norą išvengti neteisėtų veiksmų, netinkamo reagavimo į juos, bei siekį gebėti teisėtomis priemonėmis reaguoti į konfliktines situacijas. Toks elgesys negali būti laikytinas provokuojančiu, nes tokiu būdu siekiama teisėto elgesio ir reakcijos konfliktinėse situacijose. Skunde taip pat nurodoma, kad R. Č. provokavo nukentėjusįjį jam sakydamas „kirsk“, tačiau manytina, jog šis raginimas nelaikytinas provokavimu. Šie posakiai išimti iš bendro įvykio konteksto, be to, P. K. nors ir buvo agresyviai nusiteikęs, net ir jį raginant smurtauti prieš R. Č., smurto prieš šį asmenį nepanaudojo. Neginčytina tai, kad tarp įvykio dalyvių vyko apsižodžiavimas, tačiau iš vaizdo įrašo yra akivaizdu, kad šio įvykio metu agresyviausiai nusiteikęs P. K., kuris grasino, stumdė, sudavė ir ketino pakartotinai suduoti atvykusiems asmenims. Tai parodo, kad P. K. ne tik žodžiu grasino, tačiau jo grasinimai buvo realūs, nes jis sudavė smūgius L. Č., nustūmė O. K., į asmenis metė pilną pintinę, dėl ko R. Č. turėjo realų pagrindą manyti, kad nukentėjusiojo veiksmai yra pavojingi ir keliantys grėsmę kitų asmenų sveikatai.
9. Atvykusių asmenų galimai buvusias provokacijas paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad tik atvykus, P. K. nurodė, kad asmenys nepageidaujami, liepė jiems išeiti. Toliau bendraujant P. K. elgėsi agresyviai - sudavė smūgius, stumdėsi. Skunde atvykusių asmenų elgesys, tai yra tai, kad jie besąlygiškai nevykdė nukentėjusiojo nurodymo išvykti, o siekė S. K. padėti pasinaudoti jos teisėmis, nepagrįstai aiškinamas kaip aktyvus dalyvavimas konflikte ir jo provokavimas. Asmenų atvykimas nebuvo neteisėtas, todėl jie neprivalėjo paklusti P. K. reikalavimui. Tuo tarpu būtent pats nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs bei reiškė neteisėtus reikalavimus. Šioje situacijoje neteisėtų reikalavimų nevykdymas negali būti prilyginamas provokuojančiam elgesiui.
10. Teisėjų kolegija negali pritarti skunde nurodomoms įvykio aplinkybių aiškinimui, jog konflikto dalyviai į neblaivaus nukentėjusio veiksmus reagavo dar labiau jį skatindami bei nei vienas įvykio dalyvis po buvusio fizinio kontakto neišreiškė jokio fizinio skausmo pojūčio. Pirmiausia, tai kad S. K. ir su ja atvykę asmenys besąlygiškai nepakluso P. K. reikalavimams išvykti, jų bandymas patekti į namus, nelaikytinas skatinimu. Tuo tarpu aiškinimas, kad nebuvo išreikštas fizinio skausmo pojūtis, gali sudaryti nuomonę, jog fizinis smurtas (stumdymas, smūgių sudavimas) jei dėl jo nepatiriamas skausmo pojūtis yra leidžiamas ir toleruojamas. Atkreiptinas dėmesys, jog visuomenėje nėra toleruojamas ir pateisinamas jokio sunkumo smurtas. Skausmo pojūtis yra tik riba, turinti įtakos asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ir tais atvejais, kai nurodyta riba neperžengiama, tai nepateisina fizinio smurtavimo.
11. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliaciniame skunde įvykio aplinkybių aiškinimu, kuris leidžia sudaryti nuomonę, jog neblaivaus asmens neteisėti reikalavimai yra labiau gerbiami ir saugomi, nei kitų asmenų teisėti interesai. Vertinant visas įvykio aplinkybes akivaizdu, kad jei šio įvykio metu P. K. būtų gerbęs S. K. teisę atvykti į uzufrukto teisę naudojamus namus, jei būtų gerbęs ir leidęs kartu su S. K. teisėtai lankytis kitiems giminaičiams, konfliktas nebūtų kilęs. Iš bylos duomenų, vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad konfliktas prasidėjo dėl P. K. elgesio ir jo neteisėtų reikalavimų. Tik atvykusius asmenis pasitiko agresyvus P. K.. Nuo pirmųjų nukentėjusiojo veiksmų, šis reiškė nepasitenkinimą, vijo atvykusius asmenis, jiems grasino ir pan. Tai parodo, kad P. K. neadekvačiai ir neteisėtai reagavo į įvykius, ir dėl šio asmens neadekvataus reagavimo, kilo konfliktas.
12. Šio įvykio metu P. K. ne tik žodžiais išreiškė grasinimus, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų – ranka atliko judesį į galvos sritį L. Č., stūmė O. K., atsinešęs geležinį strypą grasino apgadinti automobilį, į atvykusius asmenis metė krepšį su jame buvusiais daiktais, suėmė L. Č. už sprando ir stūmė. Tik po šių aktyvių veiksmų, siekdamas sutramdyti P. K., R. Č. suėmė nukentėjusįjį už rankų (reikia kablelio) parmetęs ant žemės, kojų keliais prispaudė nugaros, kaklo ir galvos sritis prie žemės bei rankomis paėmęs nukentėjusiojo kairę ranką ir riešą užlaužė už nugaros, ir laikė kol atvyks policijos pareigūnai. Vertinant įvykio aplinkybes, laikytina, kad P. K. elgesys buvo pakankamai pavojingas ir keliantis grėsmę kitų asmenų sveikatai ir turtui, todėl R. Č. veiksmai, kuriais buvo siekiama išvengti smūgio L. Č., atitinka būtinosios ginties sąlygas.
Skunde teigiama, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, ją grindė V. Č. darytu vaizdo įrašu, kurį teismas pripažino įrodymu, bei juo vadovavosi nustatydamas reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas išskirdamas tik vaizdo įrašą kaip įrodymą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.
12.1. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytu skundo argumentu, nes nutartyje yra nurodyti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, tai yra liudytojų S. K., J. K., V. Č., L. Č., R. R., A. R. parodymai. Posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taip pat nutartyje nurodyti byloje esantys dokumentai – teismo medicinos specialisto išvada, asmens, įvykio vietos, objektų apžiūros protokolai. Nagrinėta informacija gauta iš bendrojo pagalbos centro, policijos suvestinių duomenys ir kt. Nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad teismo sprendimas priimtas aptartų įrodymų pagrindu, taip pat nurodoma, kad byloje apklausti liudytojai faktinę situaciją ir veiksmus iš esmės pateikė analogiškai, jų parodymai papildo vienas kitą. Teismo nutartyje išsamiai aprašytas teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, tačiau priimant sprendimą teismas įvertino ir ištyrė ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie aprašyti nutartyje. Todėl argumentas, kad buvo vadovautasi tik vaizdo įrašu yra nepagrįstas.
13. Šiame kontekste, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog būdamas neblaivus ir elgdamasis neadekvačiai, konfliktą pradėjo pats P. K.. Kaip matyti iš ankščiau aptarto vaizdo įrašo, ginčo su L. Č. eigoje ir jai ramiai stovint bei nekeliant jokios grėsmės nukentėjusiam ar aplinkiniams, nukentėjusysis griebė ranka jai sprando, kaklo srityse. Iki šio veiksmo, konflikto eigoje, P. K. taip pat buvo agresyvus, neblaivus ir jo elgesys buvo neprognozuojamas. Nustatytas nukentėjusiojo elgesys ir veiksmai įvykio metu, neabejotinai R. Č. sudarė realų įspūdį, kad jo motina L. Č. yra puolama P. K.. Tai yra puolimas prieš L. Č. buvo ir realus, ir akivaizdus. Pažymėtina, kad įvertinus tai, kaip staigiai P. K. griebė L. Č. už kaklo, sprando srityse, neabejotina, kad veiksmai kėlė pavojų sveikatai, tai yra buvo pavojingi. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad R. Č. turėjo teisę ginti kitą asmenį, šiuo atveju L. Č.. R. Č. nesmūgiavo nukentėjusiajam, tik atliko imtynių veiksmus, po kurių nukentėjusysis prarado galimybę tęsti smurtinio pobūdžio veiksmus. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, nukentėjusysis pargriautas ant seno asfalto dangos buvo laikomas iki atvyko policijos pareigūnai, apie 14 minučių. Laikomas P. K. išsakė grasinimus užmušti, aiškino paleisti „tada pamatys kas bus“, tokio pobūdžio išsireiškimai, ankstesnis neprognozuojamas neblaivaus nukentėjusiojo elgesys, gynybinius veiksmus atlikusiam R. Č. sudarė pagrindą manyti, kad nukentėjusysis nėra atsisakęs savo agresyvių pavojingų ketinimų bei puolimas dar nėra atremtas, todėl nukentėjusiojo laikymas naudojant jėgą iki atvyks policijos pareigūnai, atliktas nepasibaigus gynybinei situacijai ir laikytinas teisėtu.
14. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino jų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, vertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl R. Č. veiksmų ir juos teisingai teisiškai įvertino.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
1. Asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, R. Č. gynėjas advokatas Arūnas Sakalauskas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas viso 1600,00 Eur. Iš pateiktų sąskaitų matyti, jog R. Č. patyrė minėtas išlaidas už atstovavimą ir procesinių dokumentų rengimą ikiteisminiame tyrime bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme – 200,00 Eur.
2. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo dėl advokato darbo apmokėjimo turi būti sprendžiama tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas dėl jam pareikštų kaltinimų. Tai yra bylinėjimosi išlaidos dėl advokato darbo apmokėjimo svarstytinos tais atvejais, kai paaiškėja BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
4. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas priėmė nutartį, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tai yra egzistuojant BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Nurodytas sprendimo priėmimo pagrindas neatitinka BPK 106 straipsnio 3 dalies reglamentavimo, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.