- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-19
- Bylos Nr.
- 1-364-791/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36141-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2Specialioji dalis
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.3.3; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2. 25.4.2.3; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
2024 m. balandžio 19 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. K. 2023 m. rugsėjo 19 d. apie 17 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią, registruotą A. B. vardu motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Polo", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Be to kaltinamasis R. K. 2023 m. rugsėjo 19 d. apie 17 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausančią, registruotą A. B. vardu motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Polo", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, esant žvyro dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, ir šiam praradus stabilumą, nesugebėjo jo sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis ir nukentėjusiajam automobilio keleiviui J. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl trečiojo ir ketvirtojo kaklo slankstelių lūžimo, trauminės mielopatijos antro - septinto kaklo slankstelių lygyje, to paties automobilio keleiviui R. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo, krūtinio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, kairės pusės I, II, III, IV šonkaulių lūžimo, automobilio keleiviui L. Z. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl poodinės hematomos, odos nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykis įvyko 2023 m. rugsėjo 19 d. apie 17 val. Į Lazdijus automobiliu atvyko iš vakaro. Buvo blaivus. Rugsėjo 19 d. rytą važiavo į Alytų, vėliau grįžo į Lazdijus. Pradėjo vartoti alkoholį. Alkoholio buvo įsigijęs parduotuvėje. Alkoholio vartojimo metu automobiliu važiavo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Jis vairavo automobilį, buvo neblaivus. R. P. paprašė nuvežti prie ežero. Parduotuvėje nusipirko alkoholio ir važiavo prie ežero. Automobilį jis vairavo. Automobiliu kartu vyko J. S., V. S., R. P.. Važiavo žvyrkeliu. Greitis buvo apie 80 km/h. Šis kelias jam nebuvo žinomas. Priekyje buvo posūkis. Jo vairuojamą automobilį sumėtė, automobilis tapo nevaldomas, vertėsi, nuvažiavo į griovį. Pagalvojo, kad sprogo padanga. Pripažįsta, jog nepasirinko saugaus greičio, be to, buvo neblaivus, dėl ko įvyko šis eismo įvykis. Iš automobilio jie trise išlipo, o J. S. iš automobilio ištraukė. R. skundėsi, kad skauda petį. Automobilį už 290 eurų buvo įsigijęs darbo reikalams. Automobilio savo vardu neįregistravo, kadangi jis buvo areštuotas antstolių. Jam nustatė 2,36 ar 2,34 promilės neblaivumą. Teisės vairuoti transporto priemones nebuvo įgijęs. Šiuo metu automobilis yra saugojimo aikštelėje, jam nėra grąžintas. Ieškinių nukentėjusieji nepareiškė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 52–55, 68-70).
Be kaltinamojo R. K. visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2023 m., neprisimena kuris buvo mėnesis, bet prisimena, kad buvo 19 diena, jis buvo su savo sūnumi V. S.. Sūnaus pažįstamas, su kuriuo jis dirba, jiems pasiūlė važiuoti į Lazdijų rajoną dėl darbo, žadėjo jam darbo. Jis to sūnaus draugo nei vardo, nei pavardės nežino, jį matė pirmą kartą. Jie visi nuvažiavo į Lazdijų rajoną, ten dar buvo to sūnaus draugo kiti draugai. Jį paliko pas kažką namuose ir išvažiavo, labai ilgai negrįžo. Kai sugrįžo, kaip suprato visi važiavo namo, jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, saugos diržo prisisegęs nebuvo, jis buvo blaivus, jis visai negeria. Automobilį vairavo tas jam nepažįstamas sūnaus draugas. Jis pamatė, kad vairuotojas važiuodamas geria alų, tuomet suprato, kad jis girtas. Jis važiuojant padidino greitį, davė daug ,,gazo", jie važiavo kažkokiu žvyro keliu, ,,šunkeliu", automobilis tapo nevaldomas ir nuvažiavęs nuo kelio apvirto. Jeigu gerai pamena jis buvo prispaustas tarp durų ir sėdynių, jį ištraukė iš automobilio ir paguldė ant žolės, labai greitai atvyko greitoji medicinos pagalba, jį išvežė į Alytaus ligoninę, kitą dieną į Kauną, gal po kokio mėnesio buvo išvežtas gydytis į Palangos reabilitacijos ligoninę. Po traumos jis nevaikšto, visiškai nevaldo rankų, negali nieko, net pasirašyti. Gydymas jam yra suteiktas už nieką jam mokėti nereikia. Jį dar gulintį Kauno ligoninėje kartą aplankė tas sūnaus draugas, kuris vairavo automobilį. Jis iš jo pinigų prašyti nenori, jokių turtinių pretenzijų niekam neturi ir civilinio ieškinio niekam nereiškia. Kad pinigų pas nieką nereikalaus, yra kalbėjęs ir su savo seserimi A. P., kuri jį aplankė. Vaikai ligoninėje jo nelanko. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b.l. 169–173).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. P. parodė, kad R. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) yra jo draugas. 2023 m. rugsėjo 19 d. dienos metu jis atvyko pas jį į namus (duomenys neskelbtini). R. K. atvažiavo automobiliu tamsiai žalios spalvos, automobilio nei markės, nei valstybinių numerių nežino. R. pas jį atvažiavo su dar trimis savo draugais, kuriuos jis matė pirmą kartą. Du vyrai buvo jaunesni ir kitas vyresnis. Vienas buvo vardu V., tas vyresnis buvo jo tėvas ir buvo toks visai jaunas vaikinukas. Visi jie gėrė pas jį visą laiką, gėrė alų ir degtinę. Visi begerdami sugalvojo važiuoti į parduotuvę, R. vairavo automobilį, jo draugas V. sėdėjo automobilio priekyje, jis sėdėjo automobilio gale per vidurį, V. tėvas jam sėdėjo iš dešinės, tas jaunas vaikinukas sėdėjo jam iš kairės. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, jis apsipirko ir liepė visiems važiuoti pas jį į namus. Tačiau kažkas nusprendė važiuoti link Dusios, kodėl nežino. R. K. vairavo automobilį, važiavo žvyro keliu, koks greitis buvo neįsidėmėjo, jam atrodo apie 80 km/val.. Važiuojant staiga automobilis tapo nevaldomas, automobilį pradėjo mėtyti, jis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, vertėsi vieną kartą. Kiek prisimena jį iš automobilio kažkas ištempė, jis lyg prispaustas buvo, neprisimena. Eismo įvykio metu jis nebuvo prisisegęs saugo diržo. Jam labai skaudėjo visą kairę pusę, jį paguldė ant žolės ir jis taip ir pragulėjo kol atvyko policija. Taip pat šalia jo gulėjo ir V. tėvas, jis taip pat nejudėjo. Visi kiti aplink vaikščiojo sveiki. Jam ligoninėje buvo nustatytas raktikaulio lūžimas, 4 šonkaulių lūžimai ir įskilęs stuburo slankstelis. Jis gydosi namuose. Dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų savo draugui R. K. jis pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos jis nereiškia. R. jo atsiprašė, jis labai dėl to gailisi, jam padėjo finansiškai. Daugiau papildyti nieko neturi (1 t., b.l. 186–189).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. Z. parodė, kad jis gyvena Alytuje. 2023 m. rugsėjo 19 d. apie 10 val. 30 min. jis išėjo į kiemą ir sutiko kaimyną vardu V., pavardės nežino. Su juo kartu buvo jo tėvas, kurio vardo nežino, ir jo klasiokas vardu R., pavardės nežino, kuris buvo atvažiavęs automobiliu „VW Polo", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Jie automobilyje turėjo alaus ir jį gėrė. R. buvo lengvai apsvaigęs. Jie pasiūlė jam važiuoti kartu ieškoti merginų. Jis sutiko, sėdo į minėtą automobilį ir jie keturiese išvažiavo. Automobilį vairavo R.. Jie važiavo pas R. tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Važiuodami jie visi po truputį gėrė alų. Kai nuvažiavo pas tetą, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, tenai buvo ir jos sūnus R., pavardės nežino. Jie ten visi gėrė degtinę, o jis gėrė tik alų. Apie 4 val. baigėsi degtinė ir R., V., jo tėvas ir R. išvažiavo į parduotuvę nusipirkti alaus. Automobilį vairavo R. Jis liko namuose. Maždaug po pusvalandžio jie sugrįžo ir parsivežė alaus. Jis daugiau negėrė. Jie gerdami alų kalbėjo, kad kažką prie parduotuvės sumušė. Ką sumušė ir dėl ko sumušė jis nelabai suprato. Jie dar apie pusę valandos gėrė alų. Kai baigėsi alus jie nusprendė jį parvežti namo, o patys dar kažkur važiuoti. Jie visi sėdo į R. mašiną ir išvažiavo. R. teta liko namuose. Jie važiavo penkiese. Automobilį vairavo R., kuris buvo stipriai neblaivus. Nuo R. tetos namų, pavažiavus apie kokį kilometrą, R. pradėjo kvailioti padidino greitį ir pradėjo važinėti po visą kelią, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Iš apvirtusio automobilio jis išlipo pats. Taip pat iš automobilio išlipo V. ir R.. Tikriausiai dėl sužalojimų patys iš automobilio išlipti negalėjo R. ir V. tėvas, todėl jie juos iš automobilio ištraukė. R. skundėsi rankos skausmu, o V. tėvas kažką neaiškiai pasakojo. Jie jį patraukė toliau nuo automobilio ir atvertė automobilį. R. dar bandė užvesti automobilį tačiau jis neužsivedė. Praėjus maždaug pusvalandžiui po apsivertimo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją. Greitoji medicinos pagalba V. tėvą ir R. išvežė į ligoninę. Policininkai jį taip pat apžiūrai nuvežė į ligoninę. Apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad jam yra patempti kaklo raumenys, jokio gydymo neskyrė. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 2, b. l. 3-6)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad R. K. yra jo draugas. 2023 m. rugsėjo 19 d. dienos metu, koks laikas buvo neprisimena, jam R. K. pasiūlė važiuoti į Lazdijų rajoną pas jo kažkokį draugą tiesiog pagerti. R. atvažiavo automobiliu „VW Polo", jis jį vairavo. Kartu sugalvojo vežtis ir jo tėvą J. S. ir jo draugą L. Z.. Visi sėdo į R. vairuojamą automobilį ir išvažiavo į Lazdijų rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten nuvyko pas R. draugą, kurį matė pirmą kartą ir visą dieną visi jo sodyboje girtavo, gėrė alkoholį. Prisimena, kad buvo nuvažiavę į parduotuvę, nusipirkę alkoholio sugalvojo važiuoti prie ežero. Automobilį vairavo R., jis kaip ir jie visi buvo vartojęs alkoholio ir buvo neblaivus. Važiavo žvyro keliu, nežino kokiu greičiu R. važiavo, į spidometrą nežiūrėjo, jis sėdėjo automobilio priekyje, keleivio sėdynėje. Jo tėvas, R. draugas R. ir L. sėdėjo gale, kas konkrečiai ir kur neprisimena. Važiuojant žvyro keliu automobilį sumėtė, dėl kokių priežasčių automobilis tapo nevaldomas jis nežino, automobilį pradėjo švaistyti po kelią, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, jam jokie sužalojimai nebuvo padaryti, jis automobilio vairuotojui pretenzijų neturi. Vairuotojas R., jis ir L. iš automobilio išlipo patys. R. draugą R. ir jo tėvą iš automobilio ištempė ir paguldė ant žolės. Jo tėvas ir R. draugas sakė, kad jiems visur skauda. Tėvas mažai bendravo, jis negirdi, susikalba tik kai naudojasi klausos aparatu, kurį kaip vėliau paaiškėjo pametė eismo įvykio metu. Jo tėvas J. S. šiuo metu gydomas Kauno klinikose, kokiame konkrečiai skyriuje nežino. Kiek jam yra žinoma jis nevaldo rankų ir kojų, eismo įvykio metu patyrė stiprius stuburo sužalojimus. Taip pat jam turėjo būti operuojami plaučiai. Daugiau apie tėvo būklę nieko nežino. Pas jį buvo nuvykusi jo sesuo A. S.. Kada paleis tėvą iš ligoninės, jis nežino, sesuo minėjo, kad dar tėvas turės važiuoti į Klaipėdą į reabilitaciją. Kiek prisimena jie po eismo įvykio automobilį atvertė ant ratų ir netrukus atvyko policijos pareigūnai (2 t., b.l. 24–27).
Liudytojas L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 10 d. Vilniuje pirko automobilį „VW Polo", universalą, žalios spalvos, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Už automobilį mokėjo 300 eurų. Automobilį nusipirkęs jis nuvažiavo Varėnoje į VĮ „Regitra" ir norėjo jį prisiregistruoti, tačiau VĮ „Regitroje" jam pasakė, kad savininko deklaravimo kodas (toliau - SDK) netinkamas, jis skambino pardavėjui, pastarasis tikino, kad kodas geras, tačiau jam taip ir nepavyko prisiregistruoti nusipirkto automobilio VĮ ,,Regitroje", greičiausiai užtaikė ant taip vadinamo „perikūpo" ir buvo apgautas. Kadangi automobilio nepavyko prisiregistruoti jis nusprendė jį parduoti, taip pat planavo išvykti į užsienį, tad patalpino skelbimą internete, kad parduoda automobilį „VW Polo". Jis pats gyvena Varėnos rajone, jo sodyba yra šalia miško. Pas jį į sodybą atvažiavo trys jam nepažįstami vyrai. Vienas iš jų buvo aukštas, lieknas, truputį mikčiojo. Išskirtinis veido bruožas buvo, kad jis buvo su didelėmis akimis, šviesus. Jis kaip suprato buvo pirkėjas, jis pirko automobilį sau, tačiau jis nevairavo, jis atsivežė vairuotoją, kuris tą automobilį jam parvarė. Tyrėjai apklausos metu parodžius vaizdo įrašą, filmuotą pareigūnų, iš karto po eismo įvykio, kuriame užfiksuotas asmuo, stovintis prie policininko ir kalbantis telefonu, jis atpažįsta, kad tai tas pats asmuo, kuris pirko iš jo automobilį. Jie su pirkėju surašė pirkimo - pardavimo sutartį, už automobilį gavo 280 eurų, sutartį šis apibūdintas pirkėjas pasirašė savo vardu, pildė savo duomenis. Tačiau pirkimo - pardavimo sutarties jis neturi. Kadangi jis negalėjo nupirkto automobilio prisiregistruoti, jis jau buvo automatiškai išregistruotas. Automobilio registracijos liudijimas buvo išduotas kažkokio kito vyro vardu, kieno neprisimena, jis registracijos liudijimą atidavė pirkėjui. Taip pat atsimena, kad automobilio techninė apžiūra galiojo beveik du metus į priekį. Pirkėjai iš jo sodybos išvažiavo, kiek pamena jie pasakojo, kad atvyko iš Alytaus (2 t., b.l. 30–33).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Š. R. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2023 m. rugsėjo 19 d. apie 17 val. 35 min. adresu (duomenys neskelbtini), R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Polo", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesuvaldė jo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Automobilio vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810", Nr. ARFM-0232, patikros sertifikato Nr. 1940754, 17 val. 43 min., atmetus alkoholio kiekio matuoklio prietaiso paklaidą, buvo nustatyta 2,30 promilių neblaivumas, o 17 val. 56 min. buvo nustatyta 2,31 promilių neblaivumas. Automobilio vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kartu automobiliu kaip keleiviai važiavo V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), L. Z., gimęs (duomenys neskelbtini)., R. P., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir J. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Automobilio keleiviai R. P. ir J. S. išvežti į Alytaus S. Kudirkos ligoninę papildomai apžiūrai. Filmuota „Body" (1 t., b.l. 1–4).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos S. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog R. P. ir L. Z., suteikus medicininę pagalbą, išleisti gydytis į namus. J. S. dėl patirtų sužalojimų gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Ikiteisminiame tyrime buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. P. kliniškai nustatyta kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, krūtininio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, kairės pusės I, II, III, IV šonkaulių lūžimai padaryta kietu buku daiktu. Trauma eismo įvykio metu laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo, krūtininio I stuburo slankstelio kairės skersines ataugos lūžimo, kairės pusės I, II, III, IV šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Atsižvelgus į gautą specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36141-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo (1 t., b.l. 15–23).
2023 m. gruodžio 6 d. vyresniosios tyrėjos S. K. rezoliucija veika perkvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, kadangi gauta specialisto išvada, kad J. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o įtariamasis veiką padarė būdamas neblaivus (1 t., b.l. 20).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, priekiu į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę stovi automobilis ,,VW Polo", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) žalios spalvos. Automobilio yra sulankstytas stogas, variklio gaubtas, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durelės. Išdaužti abu priekiniai žibintai, atsikabinęs priekinis bamperis. Automobilio užvedimo spynelėje yra raktelis, prie kurio metaliniu žiedu yra pritvirtintas kitas raktelis. Automobilyje, tarp priekinių sėdynių yra automobilio registracijos liudijimas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Liudijimas paimtas. Automobilyje ant galinės sėdynės yra tušti alaus buteliai ir tuščios skardinės. Automobilis stovi šalikelėje. Nuo automobilio kairės pusės galinio rato iki Klevų gatvės važiuojamosios dalies krašto yra 3 m atstumas. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato iki Klevų gatvės važiuojamosios dalis krašto yra 4 m atstumas. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato link (duomenys neskelbtini) kaimo už 34 m yra elektros stulpas Nr. 1503/41. Klevų gatvės danga yra žvyruota, gatvės plotis 4.5 m. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, link automobilio ant gatvės matosi automobilio ratų slydimo žymės. Žymių ilgis 30 m. Automobilis su rakteliais paimti ir nugabenti į automobilių saugojimo aikštelę adresu Alytus, Santaikos g. 31D (1 t., b.l. 24–34).
Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje, priekiu į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę stovi automobilis VW ,,Polo", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) žalios spalvos. Automobilio yra sulankstytas stogas, variklio gaubtas, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durelės. Išdaužti abu priekiniai žibintai, atsikabinęs priekinis bamperis. Automobilio užvedimo spynelėje yra raktelis, prie kurio metaliniu žiedu yra pritvirtintas kitas raktelis. Automobilyje, tarp priekinių sėdynių yra automobilio registracijos liudijimas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Liudijimas paimtas. Automobilyje ant galinės sėdynės yra tušti alaus buteliai ir tuščios skardinės. Automobilis stovi šalikelėje. Nuo automobilio kairės pusės galinio rato iki Klevų gatvės važiuojamosios dalies krašto yra 3 m atstumas. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato iki Klevų gatvės važiuojamosios dalis krašto yra 4 m atstumas. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato link (duomenys neskelbtini) kaimo už 34 m yra elektros stulpas Nr. 1503/41. Klevų gatvės danga yra žvyruota, gatvės plotis 4.5 m. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, link automobilio ant gatvės matosi automobilio ratų slydimo žymės. Žymių ilgis 30 m. Automobilis su rakteliais paimti ir nugabenti į automobilių saugojimo aikštelę adresu Alytus, Santaikos g. 31D. (t. 1, b. l. 24-26, 27-34)
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis - transporto priemonės nuvažiavimas nuo kelio ir apvirtimas. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas tiesus, žvyrkelio dangos kelias, kaimo vietovė, kelio ženklų nėra. Važiuojamosios kelio dalies plotis 3 m. Skiriamųjų juostų nėra. Griovio gylis kairėje pusėje 1 metras. Dienos metas, matomumas geras. Fiksuotos slydimo žymės apie 10 metrų ilgio. Transporto priemonė judėjo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link Klevų gatvė (1 t., b.l. 35–37).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas lengvasis automobilis, universalo kėbulu, ,„VW Polo", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN (DUOMENYS NESKELBTINI). Automobilis po eismo įvykio stovi Alytuje, Santaikos 31D, uždaroje aikštelėje. Apžiūros metu nustatyta išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadinta automobilio priekinė dalis, priekinis stiklas, žibintai, variklio dangtis, buferis, priešrūkiniai žibintai, apgadintas automobilio stogas, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, dešinės pusės priekinis ir galinis ratai, bagažinės dangtis, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, veidrodėliai. Patikrinta transporto priemonės techninė būklė, nustatyta, kad kojinis (pagrindinis) stabdis veikia tolygiai, rankinis stabdis siekia viršutinę padėtį, priekinis stiklas sudaužytas, šoniniai sveiki, pradaryti (1 t., b.l. 38–40).
Eismo įvykio vietos schemoje pažymėta automobilio „VW Polo", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiavimas į dešinę pusę, kuris tęsiasi 30 m. (nurodyta kaip slydimo žymės) ir automobilis nuvažiavęs į kairėje kelio pusėje esančią pievą. Toliau padangų paliktos žymės neišmatuotos (1 t., b.l. 53).
Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. R. K. 2023 m. rugsėjo 19 d. 17 val. 43 min. buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas. Antru patikrinimu, 2023 m. rugsėjo 19 d. 17 val. 58 min. buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Tikrinimai atlikti alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810", Nr. ARFM 0232, patikros sertifikato Nr. 1940754. R. K. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 17 val. Su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b.l. 56).
Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. 17 val. 51 min. V. S. buvo nustatytas 3,38 promilių girtumas. 2023 m. rugsėjo 19 d. 17 val. 56 min. L. Z. buvo nustatytas 0,28 promilių girtumas. 2023 m. rugsėjo 19 d. 18 val. 28 min. R. P. buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas. Tikrinimai atlikti alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810", Nr. ARFM 0232, patikros sertifikato Nr. 1940754 (1 t., b.l. 57–60).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 474/2023 (06) matyti, kad J. S. nustatyta trečiojo ir ketvirtojo kaklo slankstelių lūžimai, trauminė mielopatija antro-septinto kaklo slankstelių lygyje padaryta kietu buku daiktu. Trauma eismo įvykio metu laikoma vienmomentine. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimas, dėl trečiojo ir ketvirtojo kaklo slankstelių lūžimų ir išsivysčiusios trauminės mielopatijos antro-septinto kaklo slankstelių lygyje, kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 95–96).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 424/2023 (06) matyti, kad R. P. kliniškai nustatyta kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, krūtininio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, kairės pusės I, II, III, IV šonkaulių lūžimai padaryta kietu buku daiktu. Trauma eismo įvykio metu laikoma vienmomentine. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo, krūtininio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, kairės pusės I, II, III, IV šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 100–101).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 421/2023 (06) matyti, kad L. Z. nustatyta poodinės hematomos, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje padaryta kietu buku daiktu. Kliniškai nustatytas kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas nepatvirtintas rentgenologinio tyrimo duomenimis, todėl neatsižvelgiama formuluojant teismo medicininę diagnozę bei kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Trauma eismo įvykio metu laikoma vienmomentine. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 105–106).
Iš VĮ „Regitra" duomenų išrašo matyti, jog automobilio ,,VW Polo", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau - VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), nuo 2017 m. balandžio 19 d. registruotas savininkas - valdytojas A. B.. 2023 m. vasario 28 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurią savininkas A. B. sudavė su pirkėju M. K. (1 t., b.l. 64).
VšĮ „Emprekis" pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW Polo", universalo kėbulu, variklio darbinio tūrio 1895 cm(3), 1997 m. pagaminimo, vidutinė kaina Lietuvoje yra 860 eurų (1 t., b.l. 65).
Iš Asmens duomenų pažymos matyti, kad R. K. vairuotojo pažymėjimo neturi (2 t., 75–76).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Kaltinamojo R. K. veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (atmetus paklaidą – 2.31 promilių neblaivumas).
Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).
Tai, kad kaltinamajam R. K. buvo nustatytas neblaivumas virš 1,51 promilės, patvirtina Neblaivumo nustatymo akto duomenys, jog R. K. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810", Nr. ARFM 0232, patikros sertifikato Nr. 1940754, 2023 m. rugsėjo 19 d. 17 val. 43 min., atmetus alkoholio kiekio matuoklio prietaiso paklaidą, buvo nustatyta 2,30 promilių neblaivumas, o 17 val. 58 min. buvo nustatyta 2,31 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 1–4, 56). Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, patvirtindamas, kad alkoholį vartojo iki eismo įvykio.
BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nusikalstamą veiką padarė tyčia, tai yra suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
Kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį taip pat yra įrodytas. BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus nurodytiems padariniams, t. y. sunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. BK 281 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiųjų J. S.,, R. P., L. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, planas, nuotraukos, Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros aktas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados – įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis R. K., vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia asmenims vairuoti transporto priemonę neblaiviems, o 9 punktas įpareigoja visus eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti ir prieikus sustoti, jeigu to reikia dėl susdariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (Kelių eismo taisyklių 127 punktas). Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. K., neblaivus vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,14, 127 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, esant žvyro dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, ir šiam praradus stabilumą, nesugebėjo jo sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis ir nukentėjusiajam automobilio keleiviui J. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl trečiojo ir ketvirtojo kaklo slankstelių lūžimo, trauminės mielopatijos antro - septinto kaklo slankstelių lygyje, to paties automobilio keleiviui R. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo, krūtinio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, kairės pusės I, II, III, IV šonkaulių lūžimo, automobilio keleiviui L. Z. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl poodinės hematomos, odos nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje. Kaltinamasis transporto priemonę vairuodamas neblaivus ir pažeisdamas kitus kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus neabejotinai suprato, kad elgiasi rizikingai su kitų žmonių gyvybe, sveikata ir turtu, numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kitų žmonių sveikata, padaryta turtinės žalos, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kaltinamasis transporto priemonę vairavo, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 0,41 promilės alkoholio, todėl tokie kaltinamojo R. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 4 dalyje, požymius.
Kaltinamojo R. K. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo vienam iš nukentėjusiųjų sunkiai sutrikdyta sveikata (BK 281 straipsnio 4 dalis), ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), kvalifikuotini kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
Kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Praeityje kaltinamasis neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės, neturint teisės, bauda nesumokėta (2 t., b.l. 83–85). Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą byloje nėra (2 t., b.l. 92–93), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat kaltinamasis dirba, (duomenys neskelbtini).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą (kaltinamasis išgėręs alkoholio, sąmoningai, suprasdamas ir žinodamas, jog vairuoti automobilį neblaiviam ne tik yra draudžiama, bet ir pavojinga, ignoruodamas Kelių eismo taisykles nusprendė važiuoti, automobilį vairavo, kai jam buvo nustatytas 2.31 promilių neblaivumas, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti trys asmenys, kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, dirba, turi išlaikytinių asmenų), siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios trukmė atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytina artima šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Už BK 281 straipsnio 4 dalį numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato išimtinai tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki šešerių metų, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų skaičių, jiems padarytų sužalojimų sunkumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, požiūrį į padarytą nusikaltimą, tai, kad kaltinamasis tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nukentėjusieji jam pretenzijų nepareiškė, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi abi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamojo baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms – 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000) 22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec (2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, jog plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais bei atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).
Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalyse, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).
Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, o ypač tai, kad kaltinamasis R. K. prisipažino nusikaltęs, labai gailisi, kad pasielgė neatsakingai, tai, kad jis yra saistomas darbo ir šeiminiais santykiais, anksčiau neteistas, visos šios aplinkybės duoda pagrindą dar kartą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą didesniam nei minimalus laikotarpis (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamasis R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.31 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis R. K. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. trims metams uždrausta vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimus padarė vairuodamas jam faktiškai priklausantį automobilį „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamų veikų padarymo priemone. R. K., ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sėsdamas už vairo suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai taip elgėsi, todėl, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą, kilusius padarinius, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl kitų proceso klausimų
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 3 dalimi, į bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. 17.43 val. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. 15.35 val. išbūtas laikas (1 diena), prilyginant jį vienai laisvės atėmimo parai.
Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. priklausančiam automobiliui ,,VW POLO“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. Automobilis VĮ ,,Regitra“ 2023 m. rugsėjo 20 d. duomenų bazės duomenimis yra registruotas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu. 2024 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas iki 2024 m. spalio 8 d. R. K. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir R. K. skirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. K. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. 17.43 val. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. 15.35 val. laiką (1 dieną), prilyginant ją vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, R. K. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems metams) ir paskirti pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialią teisę įgyti, 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2) konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), registruotą A. B. vardu.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
R. K., gimusio (duomenys neskelbtini) sausio 8 d. atžvilgiu taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį ,,VW POLO“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), VĮ ,,Regitra“ įregistruotą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.
Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, nurodant savo poziciją dėl skundo nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.
Teisėja V. D.