Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – I. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja B. P. po B. V. mirties jo palikimą priėmė pagal (duomenys neskelbtini)testamentą, pateikdama Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškimą dėl palikimo priėmimo yra pateikęs notarei ir suinteresuotas asmuo I. V., ir dalį turto - garažą, automobilį, pinigines lėšas, buvusias Šiaulių banke (kurie nebuvo nurodyti testamente). Šį turtą I. V. jau paveldėjo.

Pasibaigus civilinės bylos Nr. e2-66-620/2022 nagrinėjimui ir esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pareiškėja kreipėsi į Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo, tačiau notarė paaiškino, jog prašomo dokumento neišduos, kadangi beveik visas turtas, kuris nurodytas B. V. testamente, yra įgytas jam gyvenant santuokoje su žmona V. V., mirusia (duomenys neskelbtini). Trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini)-21, įgytas 1991 m. lapkričio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-482, o sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) - 1993 m. kovo 25 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 426. Pastatus - sodo namelį ir ūkinį pastatą B. V. ant minėto žemės sklypo pastatė 2011 m. gegužės 30 d., t. y. po žmonos mirties.

Ne tik turimais duomenimis, bet ir nustatytais civilinėje byloje Nr. e2-66-620/2022 po žmonos

V. V. mirties B. V. į notarų biurą nesikreipė, nes liko gyventi tame bute, prižiūrėjo, tvarkė kaip savo likusį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, mokėjo mokesčius, vykdė statybas, laikė save viso turto savininku, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Po B. V. mirties pareiškėja tvarko ir prižiūri butą, kitą nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius, tačiau negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, o kartu ir teisės disponuoti juo, nes notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog B. V. po žmonos V. V. mirties, kaip pergyvenęs sutuoktinis, priėmė ir valdė visą turtą, nepraleisdamas pagal Civilinį kodeksą nustatyto termino palikimui priimti. Joks turto apyrašas nebuvo sudarytas, taip pat nebuvo užvesta paveldėjimo byla pas notarą. Notarui apie palikimo priėmimą B. V. nepranešė, atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo paliktas jam, o neturėdamas jokio teisinio raštingumo, nežinojo apie tokią būtinybę, kadangi manė, jog svarbu yra faktiškai pradėti palikimą valdyti, ką B. V. ir padarė.

Suinteresuotas asmuo, sūnus I. V. kaip įstatyminis įpėdinis po mamos V. V. mirties į notarą nesikreipė, ir į tėvų santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nepretendavo, bei jokių pretenzijų nereiškė.

Tam, kad pareiškėjai B. P. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą ir ji galėtų valdyti ir disponuoti paveldėtu visu turtu, pareiškėja kreipiasi į teismą siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po žmonos V. V. mirties B. V. priėmė palikimą per tris mėnesius pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu B. V. paveldėtą turtą pagal testamentą faktiškai valdo ir juo naudojasi pareiškėja B. P., o paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tokiu atveju yra galimas tik tada, kai teismas nustato palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, juridinę reikšmę turintį faktą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukurs pareiškėjai B. P. teisines pasekmes, kadangi ji, kaip turto savininkė, galės disponuoti visu paveldėtu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėja nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad B. V. po žmonos V. V. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad B. V. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, paskutinė B. V. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini). Palikėjo B. V. sutuoktinė buvo V. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja nurodo ir iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po V. V. mirties liko B. V. vardu įregistruotas santuokos metu įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po V. V. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimo niekas nepriėmė.

CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikėja V. V. turėjo vieną pirmos eilės įpėdinį – sūnų (suinteresuotą asmenį) I. V.. Tačiau nei minėtas pirmos eilės įpėdinis, nei palikėjos sutuoktinis B. V. jos palikimo notarine tvarka nepriėmė ir notaro biure užvestos turto paveldėjimo bylos nebuvo. Tuo tarpu, pareiškėja nurodo, kad V. V. palikimą priėmė jos sutuoktinis B. V., faktiškai jį užvaldydamas, kuris liko gyventi tame bute, prižiūrėjo, tvarkė kaip savo likusį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, mokėjo mokesčius, vykdė statybas.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-66-620/2022 buvo nagrinėjamas ieškovo I. V. ieškinys atsakovei B. P., kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu B. V., mirusio (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono 1-ame notarų biure (duomenys neskelbtini)surašytą testamentą, remiantis kuriuo, jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir sodo žemės sklypą ir visus jame esančius pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) bei visus buto ir sodo apstatymo ir apyvokos daiktus, paliko atsakovei B. P.. Teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo I. V. ieškinys buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 15 d.

Iš minėtame sprendime esančių liudytojų paaiškinimų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad B. V. po sutuoktinės V. V. mirties iš karto naudojosi ir valdė palikėjos turtu kaip savo, ir toliau liko gyventi jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki pat mirties, be to, visą laiką rūpinosi ir prižiūrėjo sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po V. V. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Šios bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje apklausta liudytoja G. L. taip pat paaiškino, kad jau ilgą laiką gyvena adresu (duomenys neskelbtini). B. V. ir V. V. buvo jos kaimynai, su jais bendraudavo. Gali patvirtinti, kad B. V. ir V. V. jos kaimynystėje gyveno dviese, jų sūnus gyveno atskirai. Mirus V. V., bute liko gyventi vienas B. V., kuris mokėjo mokesčius už butą, rūpinosi butu, taip pat prižiūrėjo likusį sodo sklypą. Kitų asmenų, kurie butų rūpinęsi V. V. paliktu turtu, nebuvo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. V. (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono 1-ame notarų biure (duomenys neskelbtini)sudarė testamentą (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)), pagal kurį jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sodo žemės sklypą ir visus jame esančius pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) bei visus buto ir sodo apstatymo ir apyvokos daiktus paliko pareiškėjai B. P..

Byloje esantys duomenys (2020 m. lapkričio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. liudijimai apie palikimo priėmimą ir Testamentų registro išrašas) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. V., jam priklausantį turtą notarine tvarka priėmė pirmos eilės įpėdinis - suinteresuotas asmuo I. V. ir testamentinė įpėdinė - pareiškėja B. P..

Pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo B. V. faktiškai pradėjus valdyti palikėjai V. V. priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija. Suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepimo nepateikė.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po žmonos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 13,28 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos Valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos B. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po žmonos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.