Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Su tėvu palaikė nuolatinį ryšį, lankydavo jį 2-3 kartus per savaitę, taip pat pastoviai su juo kalbėdavo telefonu ir pastebėjo, jog bendravimas su tėvu tampa vis blogesnis, jo psichikos sveikatos būklė nuolat prastėja.

Iki 2005 m. tėvas gyveno santuokoje su jo mama V. V., tačiau ši (duomenys neskelbtini) metais mirė. Po kiek laiko tėvas pradėjo bendrauti bei apsigyveno su D. K., su kuria kartu išgyveno iki pat D. K. mirties (duomenys neskelbtini) metais. 2016 metais tėvas pradėjo draugauti ir apsigyveno kartu su atsakove B. P.

Po mamos (tėvo žmonos) V. V. mirties pradėjo prastėti tėvo fizinė būklė, apie 2006-2007 m. jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, vėliau 2008-2009 m. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, buvo taikytas gydymas, atliktos operacijos. Vėliau tėvui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga. Pastebėjo, jog dėl prastėjančios fizinės sveikatos būklės, pradėjo blogėti tėvo psichologinė būklė (jis tapo irzlesnis, dažnai niūrios nuotaikos), kas ieškovo nuomone, prisidėjo prie 2016 m. tėvui kilusio smegenų insulto.

2020 metais tėvui B. V. paaštrėjo turimos gretutinės ligos. 2020-07-24 B. V. VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Gydytojai B. V. rekomendavo stentuoti dešinį inkstą arba atlikti dešinę nefrostomą, tačiau jis gydymo nemotyvuotai atsisakė, gydytojai nesugebėjo jam išaiškinti gydymo procedūrų būtinybės, t.y. kaip jam paaiškino gydytojai, jie su jo tėvu nesusikalbėjo.

Paaštrėjus skausmams tėvas laikotarpiu nuo 2020-08-11 iki 2020-08-17 buvo gydomas VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Urologijos skyriuje, jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Gydytojai B. V. rekomendavo atlikti cistoskopiją, tačiau jis šios procedūros taip pat nemotyvuotai atsisakė, gydytojai nesugebėjo jam išaiškinti šios gydymo procedūros būtinybės, t.y. kaip paaiškino gydytojai, jie su mano tėvu nesusikalbėjo. Bandė tėvą įkalbėti tirtis ir gydytis, tačiau vieno telefoninio pokalbio metu tėvas man pasakė, jog „nesitirs, nesigydys ir nesioperuos", o paklausus kodėl, jis atsakė, jog taip patarė B.

2020-10-01 B. V. dėl paūmėjusių skausmų buvo paguldytas į VŠĮ Rokiškio rajono ligoninę. Jis nuolat lankė tėvą ligoninėje, domėjosi jo sveikatos būkle, bendravo. Gydymo įstaigoje jam buvo paaiškinta, jog tėvo sveikatos būklė yra bloga, jam pasveikti nėra galimybių, tad jo numatoma gyvenimo trukmė yra labai ribota. Tėvą slaugančio personalo darbuotojai jam paaiškino, jog tėvas dažnai nesiorientuoja aplinkoje, kalba nelogiškai, kaltina personalą, jog kažkur dingo jo pinigai ir kalba kitus nebūtus dalykus. Jam bendraujant su tėvu, matė, jog bendravimas su tėvu yra sudėtingas, šnekant su juo atkartodavo sakomus sakinius, nesuprasdavo klausimų esmės. Paklausus, kaip jis jaučiasi, sakė, jog nesupranta, kaip ir kuo jis susirgo. Pasakius, kad jam nustatyta trečia inkstų ligos stadija, nesuvokė ligos rimtumo, nesuprato, kodėl jam nustatyta tokia liga. Skundėsi, kad jo niekas negydo ir neduoda jokių vaistų. Bekalbant su tėvu apie šeimą ir jam parodžius ieškovo sūnaus, t.y. tėvo anūko, nuotrauką, jis staiga susigraudino ir pasakė, jog „buvo pamiršęs anūkus". To paties pokalbio metu tėvas užsiminė, jog jam „notarė sakė, kad sutartį bus galima pakeisti". Klausiant apie kokią sutartį jis kalba, tėvas nepaaiškino, paklausus, ar nėra kam nors padovanojęs savo turto, ar surašęs testamento, jis atsakė, kad ne. Tuomet jis paklausė, kam tėvas ketina po mirties palikti savo turtą šis pasakė, kad nori viską palikti jam, t.y. savo sūnui, nori viską sutvarkyti notariškai.

Kadangi tėvo slaugymui ir priežiūrai buvo reikalingi pinigai, paklausė, ar jis nenorėtų surašyti jam įgaliojimo, kurio pagrindu jis galėtų tvarkyti jo turtinius reikalus, nuimti pensiją, mokėti už būsto komunalinius patarnavimus, nupirkti jam reikiamų prekių .Tėvas sutiko tokį dokumentą pasirašyti. Jam nuvykus pas notarę V. V. ir paklausus, ar ši galėtų patvirtinti tėvo surašytą įgaliojimą ir testamentą, ši paklausė, kokia yra tėvo būklė. Notarei papasakojus apie tėvo psichines ir fizines ligas, ši pasakė, jog esant tokiai situacijai tėvo būklę visų pirma turėtų įvertinti psichiatras, kuris galėtų atsakyti, ar tėvas supranta savo veiksmų esmę ir ar pagal savo sveikatos būklę galėtų sudaryti testamentą. Pakvietus į ligoninę ir tėvą apžiūrėjus ir jį ištyrus psichiatrei, ši nustatė, jog tėvas yra pilnai dezorientuotas laike, vietoje, situacijoje ir savyje, jam yra ryškus dėmesio, atminties sutrikimas, ryškus pažinimo sutrikimas.

Dar negavus psichiatrės išvadų, notarė V. V. atvyko pas tėvą į ligoninę, tačiau pamačiusi, kokia yra tėvo psichologinė būklė, ši pasakė, jog tokios būklės asmens sudaryto įgaliojimo ir/ar testamento ji tvirtinti negali ir galėtų nebent gavus psichiatro išvadą, jog žmogus orientuojasi aplinkoje ir yra adekvatus. Taip nei įgaliojimas, nei testamentas tėvui esant ligoninėje surašytas nebuvo.

(Duomenys neskelbtini) mirus B. V., jo medicininiame mirties liudijime kaip pagrindinė liga, nulėmusi mirtį nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini).Jo tėvo B. V. psichikos sveikatos būklė buvo ne ūmi, o lėtinė, susiformavusi per laiką po 2016 m. patirto smegenų insulto ir nesiskyrė nuo buvusios 2020 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpiu.

Yra įsitikinęs, jog jo tėvas B. V. (duomenys neskelbtini), surašydamas aukščiau nurodytą testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo tų veiksmų valdyti, jis nesuvokė testamento turinio, jo juridinės reikšmės ir iš to kilsiančių pasekmių. Surašytas testamentas neatitinka testatoriaus valios, ką rodo ir jo vėlesnis žodžiu išreikštas noras palikimą palikti jam, tačiau šis jo noras dėl palikimo nebegalėjo būti įformintas testamentu dėl nustatytos jo blogos psichikos sveikatos būklės.(duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu tėvo B. V. tiek fizinė, tiek psichikos sveikatos būklė buvo bloga, dėl ko jis negalėjo tinkamai išreikšti savo valios, negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės, jo juridinės reikšmės ir iš to kilsiančių pasekmių. Kadangi testamento sudarymo metu B. V. gyveno su atsakove, jis neabejotinai buvo jos paveiktas jos naudai sudaryti testamentą. B. V. dėl savo psichikos sveikatos būklės dažnai nesiorientuodavo, nesuprasdavo klausimų prasmės, atsakydavo ne į klausimą arba pakartodavo menamo klausimo dalį kaip atsakymą, tad esant tokiai jo psichikos būklei bei sunkioms fizinėms ligoms, jis nesunkiai galėjo būti įkalbėtas surašyti ginčijamą testamentą.

2016 metų pabaigoje B. V. patyrė silpną smegenų insultą, dėl ko gydėsi Rokiškio ligoninėje. Iš ligoninės namo grįžo pats (sumokėjo prie ligoninės sutiktam žmogui ir tas parvežė namo), o ieškovas, jo sūnus, tėvo iš ligoninės neparvežė. Grįžus jam iš ligoninės, reabilitacija nebuvo reikalinga. Be to B. V. ir toliau vairavo automobilį, užpildydavo mokesčių knygeles, eidavo į parduotuvę, toliau gyveno pilnavertį gyvenimą, o psichikos centre pas gydytojus nesilankė. Ji jokių pasikeitimų B. V. elgesyje nepastebėjo, gal tik jis tapo truputį irzlesnis. Nuo 2017 metų pavasario iki rudens beveik kiekvienų dieną savu automobiliu abu važiuodavo į sodą. Be to iki pat B. V. mirties, kol dar fizinė sveikata leido vairuoti automobilį, važiuodavo į kapines, esančias Biržų raj. ,aplankyti bei tvarkyti artimųjų kapų. 2018 m. B. V. vežė ją į Panevėžį pas gydytojus, važiuodavo aplankyti jos sesers, gyvenančios (duomenys neskelbtini) rajone.

Ieškovas tėvą aplankydavo tik retkarčiais, kartais paskambindavo, tačiau tėvo B. V. į savo namus nesikviesdavo, o kai bendraudavo (aplankęs ar telefonu), kalbėdavo su juo įsakmiu, pakeltu tonu, dėl ko dažnai susipykdavo. Ieškovo žmona su B. V. nebendraudavo, o ir anūkai aplankydavo senelį retai. B. V. nepasitikėjo sūnumi, net nebuvo davęs jam savo buto raktų. Ieškovas ieškinyje nurodo deklaratyvius teiginius, kad po patirto insulto, pradėjo blogėti jo tėvo psichologinė būklė. Tokie teiginiai, anot atsakovės nepagrįsti įrodymais, nes net fizinė būklė po patirto nežymaus insulto B. V. nebuvo pablogėjusi, jam nereikėjo jokios reabilitacijos.

Pasikeitus teisės aktams po 2017 metų B. V. pasikeitė vairuotojo pažymėjimą, o medicininė komisija, atlikusi jo patikrinimų, leido jam ir toliau vairuoti automobili, todėl iki 2019 metų rudens B. V. fizinė ir psichinė sveikata buvo gera. Sugedus automobiliui, jis pats automobilį nuvarydavo meistrams. 2019 metais B. V. nieko nepadedamas, atliko automobilio techninę apžiūrą techninei apžiūrai, ir viską sėkmingai susitvarkė, o vairuodamas automobilį nėra padaręs jokios avarijos, ar apgadinęs automobilio. Kartu su juo eidavo į mieste vykdavusios renginius, važiuodavo pas jos dukras, seserį, brolį, draugus ir jokių problemų dėl psichinės būklės nebuvo.

2020-08-17 B. V. iš ligoninės namo parvežė jos dukra. Grįžęs iš ligoninės B. V. pats vairavo automobilį, tik buvo fiziškai silpnesnis, todėl mažai padėdavo buities darbuose. Kadangi jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, B. V. išreiškė savo valią dėl testamento, nurodė, kad turtą paliks jai. Jis pats užsiregistravo pas notarę R. Š. priėmimui ir sudarė testamentą. Apie testamento sudarymą pranešė jai, jos dukrai D. D. 2020-09-11 B. V. pats automobiliu nuvažiavo į banką pasiimti pensijos, o automobilį paskutinį kartą vairavo 2022-09-26, kuomet buvo nuvykę į sodą. Vėliau fizinei B. V. būklei prastėjant, 2020-09-27 ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir B. V. išvežė į Panevėžio ligoninę. Tuo metu B. V. buvo sąmoningas, iš buto išėjo pats. 2020-09-27 ir 09-28 bendravo su juo telefonu, jis sakė, kad jam labais skauda.09-29 ji buvo autobusu nuvažiavusi B. V. aplankyti, nuvežė maisto sauskelnių, tuo tarpu ieškovas tėvo ligoninėje nelankė. Kai jos dukra su žentu nuvyko B. V. pasiimti iš Panevėžio ligoninės, jį atvežė su ratukais, nes pats nepastovėjo ant kojų, bet juos atpažino. Pasiteiravus medicinos darbuotojų, kodėl jo tokia būklė, buvo paaiškinta, kad jam suleisti raminamieji vaistai, nes dėl skausmo jis buvo neramus, irzlus, blaškėsi.

Parvežus B. V. į namus ir jo fizinei būklei negerėjant,2020-10-01 pranešė apie tai ieškovui, kuris iškvietė medicinos pagalbą. B. V. buvo išvežtas į Panevėžio ligoninę, bet diagnozei nepasitvirtinus, tą patį vakarą buvo parvežtas į Rokiškio ligoninę.2020-10-01 vakare ieškovas buvo atėjęs paimti tėvui reikalingų daiktų, bendravo geranoriškai. Ji davė telefoną, kad nuneštų B. V., kad galėtų paskambinti, bet ieškovas jo nenunešė.2020-10-03 nunešus į ligoninę sauskelnių ir maisto, ji sutiko B. V. marčią, kuri atnešė telefoną. Telefonas buvo ne tas, kurį ji prašė perduoti, nusitrynę skaičiai ir senas žmogus nemokėjo juo naudotis (taip teigė slaugytoja).Paskambinus, jis nemokėjo atsiliepti, nebent atsiliepdavo slaugytoja ir telefoną perduodavo B. V. pakalbėti.2020-10-05 ieškovas uždraudė ligoninės personalui jai teikti bet kokią informaciją apie B. Skambinant ligoniui telefonu, jis nebeatsiliepdavo.2020-10-09 vėl paskambinus telefonu, atsiliepė ieškovas ir pakeltu tonu jai pareiškė, kad su tėvu kalbėtis neduos ir telefoną išjungė. Apie tai, kad B. V. mirė ieškovas nepranešė nei jai, nei draugams su kuriais tėvas bendravo, nei laiptinės kaimynams.

Ieškovas nemotyvuoja kaip po 2016 metais patirto insulto diagnozuotos ligos įtakojo (duomenys neskelbtini) testamento sudarymą ir objektyviai neleido išreikšti B. V. savo tikrąją valią. Ieškovas akcentuoja 2020-10-09 psichiatrės atliktą įrašą medicininiuose dokumentuose (neaišku kieno užsakytą), kad B. V. yra pilnai dezorientuotas laike, vietoje, situacijoje ir savyje ir daro išvadą, kad tokia tėvo psichikos būklė buvo ne ūmi, o lėtinė. Tačiau B. V. jokia psichikos liga nebuvo diagnozuota, jis iki testamento sudarymo nebuvo nukreipiamas psichiatro konsultacijai, nebuvo skiriamas gydymas dėl psichikos ligos, nes nebuvo pasireiškusių mąstymo, ar suvokimo sutrikimų. Vien psichiatrės padarytas įrašas neduoda pagrindo vertinti jo būklės testamento sudarymo metu, nes B. V. buvo tirtas ligoninėje, stipriai pablogėjus jo fizinei būklei, taikant medikamentinį gydymą ir nevertinant kaip visa tai įtakojo jo būseną psichiatrės konsultacijos metu. Psichiatrės nurodyta diagnozė- (duomenys neskelbtini) neatlikus B. V. psichikos būsenos dinaminio stebėjimo ir diferencinės diagnostikos su kitais galimais psichikos sutrikimais dėl turimų ligų, galinčiais turėti įtakos kognityvinėms funkcijoms, negali būti pagrįsta.Net kliniškai diagnozuoti demenciją, visi jai būdingi simptomai turi nepertraukiamai trukti žymiai ilgesnį laiką ir tiriami, o ne nustatyti vieno pabendravimo metu.

Medicininiame mirties liudijime yra nurodyta tiesioginė B. V. mirties priežastis- (duomenys neskelbtini) bei tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Tai nėra psichikos ligos, kurios būtų sukliudę B. V. suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti testamento sudarymo metu. Testatorius B. V. savo valią išreiškė aiškiai nuvykęs pas notarą, suprasdamas savo veiksmų reikšmę ir pats ją išreiškė, todėl atsakovės nuomone, naikinti jo sudarytą testamentą vien nepagrįstais ir deklaratyviais ieškovo teiginiais nėra pagrindo .

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti , kad ieškovo I. V. tėvu gimimo liudijime įrašytas yra B. V. (popierinės bylos 1t., b.l.5).Byloje pateiktas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog B. V., gim.(duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos 1t., b.l.6).Nors ieškovo gimimo liudijime tėvo vardas nesutampa (viena raidė- B.) su mirties liudijime nurodyto asmens vardu (B.), tačiau byloje niekas neginčijo fakto, jog ieškovas yra mirusio B. V. sūnus.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) testamento matyti, jog B. V. minėtu testamentu jo mirties atveju padarė tokį patvarkymą , kuriuo jam priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo žemės sklypą ir visus jame esančius pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) bei visus buto ir sodo apstatymo ir apyvokos daiktus, paliko atsakovei B. P., a.k(duomenys neskelbtini) , jos asmeninėn nuosavybėn. Minėtą testamentą patvirtino Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. Š., nurodydama, jog testatoriaus veiksnumu įsitikino (popierinės bylos 1t., b.l.7)

2020-11-09 liudijimu apie palikimo priėmimą notarė R. Š. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. V. palikimą pagal turto apyrašą priėmė jo sūnus , t.y. ieškovas I. V., kurio pagrindas palikimo priėmimo pareiškimas (popierinės bylos 1 t., b.l.11).

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso- toliau CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 straipsnio 1 dalis).Testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą. Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013).

CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytais, bet ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu B. V., mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono 1-ame notaro biure surašytą testamentą , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),CK 1.89 straipsnio pagrindu, t.y. fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Ieškovas nurodo, jog jo tėvas B. V. surašydamas aukščiau nurodytą testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo tų veiksmų valdyti, jis nesuvokė testamento turinio, jo juridinės reikšmės ir iš to kilsiančių pasekmių.

Medicininiame B. V. mirties liudijime , kurio išrašymo data (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog B. V. tiesioginė mirties priežastis buvo (duomenys neskelbtini) tarpinė mirties priežastis-(duomenys neskelbtini), o kitos svarbios patologinės būsenos buvo (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos 1 t., b.l.6).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad teikiami teismui dokumentai patvirtina, jog jo tėvas 2016 m. patyrė smegenų insultą, po ko sutriko jo psichikos sveikatos būklė, t.y. sutriko mąstymas, atmintis, orientacija. B. V. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Psichiatrė 2020-10-09 nustatė, jog B. V. yra pilnai dezorientuotas laike, vietoje, situacijoje ir savyje, jam yra ryškus dėmesio, atminties sutrikimas, ryškus pažinimo sutrikimas. Akcentavo, jog tokia jo tėvo B. V. psichikos sveikatos būklė buvo ne ūmi, o lėtinė, susiformavusi per laiką po 2016 m. patirto smegenų insulto ir nesiskyrė nuo buvusios 2020 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpiu.2020-07-24 B. V. VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Gydymo nuo 2020-08-11 iki 2020-08-17 laikotarpiu jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). B. V. nemotyvuotai atsisakydavo siūlomų gydymo procedūrų, gydytojai nesugebėdavo jam išaiškinti gydymo procedūrų būtinybės, kadangi su juo nesusikalbėdavo. Šios aplinkybės, anot ieškovo, rodo, jog (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu jo tėvo B. V. tiek fizinė, tiek psichikos sveikatos būklė buvo bloga, dėl ko jis negalėjo tinkamai išreikšti savo valios, negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės, jo juridinės reikšmės ir iš to kilsiančių pasekmių. Kadangi testamento sudarymo metu B. V. gyveno su atsakove, jis neabejotinai buvo jos paveiktas jos naudai sudaryti testamentą. B. V. dėl savo psichikos sveikatos būklės dažnai nesiorientuodavo, nesuprasdavo klausimų prasmės, atsakydavo ne į klausimą arba pakartodavo menamo klausimo dalį kaip atsakymą, tad esant tokiai jo psichikos būklei bei sunkioms fizinėms ligoms, jis nesunkiai galėjo būti įkalbėtas surašyti ginčijamą testamentą.

Atsakovė gi teigia, jog 2016 metų pabaigoje po B. V. patirto insulto diagnozuotos ligos (duomenys neskelbtini) neįtakojo (duomenys neskelbtini) testamento sudarymą , ieškovas nepateikia įrodymų, kad patirtas insultas objektyviai neleido išreikšti B. V. savo tikrosios valios testamento sudarymo metu. B. V. jokia psichikos liga nebuvo diagnozuota, jis iki testamento sudarymo nebuvo nukreipiamas psichiatro konsultacijai, nebuvo skiriamas gydymas dėl psichikos ligos, nes nebuvo pasireiškusių mąstymo ar suvokimo sutrikimų. Vien padarytas psichiatrės įrašas neduoda pagrindo vertinti jo būklės testamento sudarymo metu, nes B. V. buvo tirtas ligoninėje, stipriai pablogėjus jo fizinei būklei, taikant medikamentinį gydymą ir nevertinant kaip visa tai įtakojo jo būseną psichiatrės konsultacijos metu. Net kliniškai diagnozuoti demenciją, visi jai būdingi simptomai turi nepertraukiamai trukti žymiai ilgesnį laiką ir tiriami, o ne nustatyti vieno pabendravimo metu. Testatorius B. V. savo valią išreiškė aiškiai nuvykęs pas notarą, suprasdamas savo veiksmų reikšmę ir pats ją išreiškė, todėl atsakovės nuomone, naikinti jo sudarytą testamentą vien nepagrįstais ir deklaratyviais ieškovo teiginiais nėra pagrindo.

Siekiant nustatyti ar testamento, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu, sudarymo metu testatorius B. V. buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto įvertintini byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalies, liudytojų paaiškinimai, eksperto išvada ir ekspertizę atlikusios ekspertės paaiškinimai teismo posėdžio metu, B. V. medicininė dokumentacija.

Apklausta liudytoja V. G. paaiškino, jog su B. V. apie 20 metų buvo kaimynai, gyveno viename name. Prieš B. V. žmonos mirtį ji išsikėlė gyventi į kitą namą. Iš liudytojos parodymų žinoma, kad ji faktiškai su B. V. nebendravo. Ji palaikė draugiškus ryšius su B. V. kaimynu J. Č., pas kurį nueidavo. Yra buvęs atvejis, kad B. V. buvo ją įžeidęs dėl dukros mirties, taip pat einančiai iš parduotuvės čiupęs už rankos ir perspėjo neberašyti jam žinučių ir neskambinti, sakė, paduos ją policijai ,nors tam pagrindo nebuvo. Be to kaimynes išvadindavo vėžininkėmis, buvo nervingas, nors kiek matydavo vaikščiojo iki paskutinės dienos, buvo sveikas.

Liudytojas T. Š. paaiškino , jog buvo B. V. sodo kaimynas. Paaiškino, kad jis sode būdavo retai, atvykdavo „pabaliavoti“.2019-2020 metais buvo konfliktėliai su B. dėl mašinos statymo. B. kelis kartus ėjo sakyti, jog pastatė automobilį jo teritorijoje, buvo sukalti „basliukai“, juosta užtverta. B. V. sakė, kad ant ribos išpiltos šiukšlės ir skerdiena, tačiau nuėjęs jis nieko nerado, daugiau nieko nesiaiškino. Be to B. jam sakė, kad jis pripylė kažko į šulinio vandenį. Dėl pretenzijų niekur nesikreipė.

Liudytojas D. R. taip pat teigė, jog buvo B. V. sodo kaimynas. Sodą įsigijo maždaug 2000 metais, iš pradžių su kaimynu bendraudavo, padėdavo vienas kitam. B. V. sutuoktinei mirus, jis susirado draugę D. Jie pasikviesdavo ir jį , kartu bendravo, pabūdavo. Vieną sykį tokio bendravimo metu, apie 2014 metus, B. V. be jokios priežasties , t.y. kai jo draugė apsipylė maudymo kostiumėlį kava ir pajuokavo, kad jam reikės išplauti , dėl tokių žodžių ir juokų be jokios priežasties supyko, nors jis buvo net su žmona, o B. draugė D. jam tiko į motinas. Taip pat buvo atvejis 2019 metais, kai jis vedė keliuku šuniuką, B. V. važiuodamas su automobiliu bandė šuniuką pervažiuoti, jis sugriebė ir sugebėjo patraukti šuniuką. Niekur dėl to nesikreipė, nenorėjo konfliktų. Jų soduose nebėra tolimesnio išvažiavimo ,reikia išvažiuoti atbulom ir nors anksčiau B. V. automobilį atstumdavo normaliai, o paskutiniu metu įvažiuodavo ir į jo sklypą. Jam apie tai nesakė.

Liudytoja J. K. nurodė, jog jos mama draugavo su B., nuo 2005 m. pradėjo kartu gyventi, iš pradžių buvo jiems gerai. Jų šeima 2010 metais išvyko gyventi į Angliją.2014 metais buvo jo jubiliejus, B. užpyko ant šventėje dalyvavusio sodo kaimyno D., pavydėjo jos mamos. Kai B. V. susinervuodavo, jam pradėdavo drebėti galva. Po šventės jos mama sugrįžo gyventi į savo butą. (duomenys neskelbtini) jos mama mirė. Kai jau reikėjo išnešti karstą pamatė, kad nėra B. V. Nusiuntė į jo namus V. M. pažiūrėti, kas atsitiko. B. V. atidarė duris, jis nesuprato apie ką atėjusioji šneka. Po to jau kai mamą palaidojo, pamatė B. V. kapinėse. Jos mama yra pasakojusi, kad B. su bendrais draugais buvo išvykęs grybauti, tai draugams po grybavimo išėjus iš miško jie pamatė, jog B. automobilio nebėra, jis buvo pavažiavęs toliau. Sakė daugiau kartu su juo grybauti nevažiuos. 2018 metais jie prašė B. V. priimti pagyventi pas jį kai buvo sugrįžę į Lietuvą, nes jų butas buvo išnuomotas. Iš pradžių kelias naktis jie gyveno pas B. Vieną vakarą ji su vaikais grįžo į B. V. butą, tai juos įsileido, o vėliau grįžusio jos vyro į butą nebeįleido. Sakė, jog vyras langus išdaužys. Jam atrodė, kad jis iš akmenų mėto į balkono langus. Jam užeidavo nerimas, kad vėliau grįždavo, sakydavo, jog anksčiau grįžtų, nes eis gulti. Teigė, kad išvykus į Angliją bendraudavo su B. V. telefonu, pasiskambindavo per Velykas, Kalėdas.

Liudytoja D. D. nurodė, jog ji yra atsakovės dukra, kuri paaiškino, kad jo mama su B. V. pradėjo gyventi 2016 metais. Su juo sugyveno taikiai ir draugiškai. B. buvo ramus ir nekonfliktiškas žmogus, nėra girdėjusi, kad jis bartųsi. Dažnai su B. V. bendravo, tačiau niekada nepastebėjo, jog jis neadekvačiai elgtųsi, ar „nusišnekėtų“. Liudytoja paaiškino, jog B. V. pykdavo ant sodo kaimynų, nes per jo sodą eidavo ir išpildavo obuolius, taip pat, jog kaimyno V. šuo vaikščiodavo po jo sodą ir dergdavo. Jis automobilį vairuodavo pats, nuvykdavo į sodą, į kapines jo tėviškėje, pas jo motinos seserį į Uteną. 2019 metais jis pastebėjo, jog automobiliui buvo pasibaigusi techninė apžiūra, tai B. pats nuvažiavo į techninės apžiūros stotį ir džiaugėsi, jog iš karto ją atliko, susitvarkė nieko nepadedamas. 2016 m. B. V. buvo gydomas ligoninėje, iš kurios parvyko pats pasisamdęs žmogų. Jokių pasikeitimų be vaistų vartojimo jo elgesyje nematė, jis ir toliau rūpinosi sodu.2019 m. rudeniop jis pradėjo skųstis, kad skauda nugarą. Jis buvo siunčiamas pas urologą, nefrologą. Ji skambino registracijai pas gydytoją. B. buvo nuvykęs apie porą kartų pas inkstų specialistą, o prasidėjus karantinui gydymas nutrūko. Jis sakė palauks, kai specialistas priims Rokiškyje, bet 2020 m. vasarą jo fizinė sveikata liko blogesnė ir birželio, ar liepos mėnesį B. su sūnumi vyko pas urologą. Rugpjūčio 12 d. jam reikėjo vykti pas urologą. Jis sode buvo nurovęs svogūnus, apsilankė kirpykloje, nes norėjo susitvarkyti prieš vykstant pas gydytojus. Rugpjūčio 10 d. jį sūnus informavo, kad išplaukia su baidarėmis ir jo pas gydytojus nebenuveš. B. jos prašė nuvežti pas gydytojus į Panevėžį. Nuvežus pas gydytojus, gydytojas ilgai B. tyrė, pradėjo sakyti, kad jam reikės dėti maišelį, nes situacija yra sudėtinga. B. gydytojo teiravosi kiek dar jam liko gyventi. Gydytojas siūlė važiuoti į Rokiškį, bet pasiūlė ir Panevėžyje pasidaryti tyrimus. Padarius tyrimus Panevėžio ligoninėje, jie buvo katastrofiški, todėl B. sutiko gydytis ligoninėje. Rugpjūčio 17 d. ji parsivežė B. su įstatytu maišeliu . Buvo pasakyta, jog reikės atvykti po dviejų mėnesių. B. jos klausė, ar ji galės vėl jį nuvežti. Ji pažadėjo B. nuvežti pas gydytojus. Atvežus B. į Rokiškį jeigu jam ko reikėdavo, jis vis skambindavo jai .Sakydavo, kad ji visko atveža, o sūnus neateina. Jos mama nuolat skatino B. vykti pas gydytojus, operuotis.

Jai žinoma, kad B. V. nuo 2020-10-01 gulėjo Rokiškio ligoninėje. Paskutinį kartą prieš B. sveikatos pablogėjimą 09-30 ji skambino telefonu jam į Panevėžio ligoninę, tačiau neprisiskambino, gal raminančių buvo prileista. Jiems popietę paskambino iš Panevėžio ligoninės , kad gali B. V. parsivežti. Ji nuvažiavo su vyru ir mama pasiimti B. Jį tada atvežė su vežimėliu, buvo toks neadekvatus, juos pažino, bet jam skaudėjo kai jį kėlė iš vežimėlio į automobilį. Iš Panevėžio 09-30 B. jie parvežė į namus. Gydytojai jai sakė, kad B. buvo skausmai, jis blaškėsi, prileista raminamųjų vaistų. Dar kai ji dieną prieš tai skambino B. , jis prašė parvežti jos į namus, nes jam nieko negeriau. Su vyru užnešė į antrą aukštą, B. dar prašė nespausti, nes jam skauda. Paguldę B. į lovą, jie dar važiavo vaistų nupirkti. Mama sakė, kad atvažiuotų pas juos ryte. Kai kitą rytą , t.y. spalio 1 d. ji atvažiavo, B. namuose neberado, buvo tik jo sūnus, kuris informavo, jog iškvietė greitąją pagalbą ir ji išvežė B. į Rokiškio ligoninę. Su B. sūnumi bendravo draugiškai, jis sakė, kad išims leidimą mamai, kad ji galės B. aplankyti ligoninėje. Savaitgaliais skambino į postą, sakė, kad nieko nežino, pirmadienį siūlė paskambinti gydytojai. Kai gydytoja klausė, kas jūs būsite ar marti, ji nutylėjo, nes gydytojai suskambo mobilus telefonas. Tuo telefonu skambino B. sūnus, kuris sakė neteikti jokios informacijos, nors ji tik norėjo pasiteirauti apie B. sveikatą.

Dažnai ji su vyru , sesers vaikais, penktadienį užsukdavo pas mamą ir B. į svečius. B. buvo ramus, nekonfliktiškas žmogus, ji niekada negirdėjo, kad jis bartųsi. Ji su B. dažnai bendraudama niekada nepastebėjo, kad jis elgtųsi neadekvačiai, ar nusikalbėtų. Neadekvatų jį matė tik 09-30 kai nuvažiavo pasiimti iš Panevėžio ligoninės, kai gydytojai teigė, jog B. suleisti raminamieji vaistai. Tą naktį mama sakė, kad jis blaškėsi.

Pas juos atvykdavo ir jos mamos brolis su žmona, mamos sesuo iš Utenos, B. bendraudavo ir su kaimynais Z. Ji žinojo, kad prieš tai B. V. gyveno su D. K., kurios dukra yra J. Sakydavo, jog su J. yra išlikę draugiški santykiai, paskambindavo , pasveikindavo su šventėmis. Žino, jog J. buvo prašiusi su vaikais pagyventi pas B. V. Žino, kad buvo konfliktas tarp J. ir vyro, nes jis išvažiavo švęsti su draugu į sodą. J. grįžo apsiverkusi, po konflikto. Vėliau į namus sugrįžo J. vyras, pasigėrė, kėlė triukšmą, todėl B. V. pasakė, kad jis jo namuose nebus, jei taip elgiasi. Vyras išėjo į lauką ir nuo prie namo esančios obels pradėjo į balkoną mėtyti obuolius. B. V. išėjęs į balkoną perspėjo , kad jis gali išdaužti langą ir jei jis taip elgsis toliau , iškvies policiją.

B. jai sakė, kad buvo nuėjęs pas notarę. Teigė, kad notarė paskyrė datą, kada jis turi ateiti, nes tuo metu buvo eilės dėl karantino. Jai atvykus, B. dar paprašė paieškoti kur jo dokumentai , kilojo sodo dokumentus, klausė kur namų byla, bet nesakė ką darys. Sakė tik, kad ji visur jį vežioja, paliks jai mašiną. Ji B. pasakė, kad mašiną jų šeima turi. Paskirtą datą B. nuėjo pas notarę. Po to jai B. sakė, kad butą ir sodą aprašė mamai, nes mama juo rūpinasi ir prižiūri. Nurodė, jog parašė, kad po jo mirties jie atiteks jos mamai.

Liudytoja V. Z. patvirtino, jog su B. V. buvo geri draugai. Jie buvo pažįstami apie 15 metų, bendravo artimai. Dažnai vasarą sode B. būdavo, užsukdavo pas ją su vyru , jie taip pat ateidavo pas jį. Su B. susitikdavo per mėnesį du kartus, o kitą kartą ir dažniau. Dar kai B. V. gyveno su drauge K., kalbėdavo apie savo testamentą. B. jai sakė, kad sūnui nieko nepaliks, nes sūnus nori tik jo pinigų ir mirties. B. sakydavo, kad svetimi vaikai jam šimtą kartų geresni nei sūnus. Jis sakydavo, kad draugės D. K. dukra J. buvo jam gera, be to ir džiaugėsi kitos draugės B. P. dukra, norėdavo, kad ir jo sūnus toks būtų. Jis labai retai sūnų matydavo.2020-09-01 buvo atėję su vyru B. pasveikinti su gimtadieniu. Tuomet B. elgėsi normaliai, jokio neadekvataus jo elgesio nepastebėjo. Jie su vyru B. taip pat buvo atėję aplankyti ir rugsėjo viduryje. Paklausus, ar jo aplankyti ateina sūnus, jis teigė, kad nebuvo ir teigė, „ jeigu ne B., aš numirčiau ir pasmirsčiau“. Jo psichikos sveikata jai nekėlė abejonių, nepastebėjo jo adekvatumo, su juo pakalbėjo normaliai. Teigė, jog B. tik turėjo pavydo jausmą, nes žino, kad kaimynei pavydėjo sodo, taip pat pavydėjo savo draugės K., kuri buvo primoji sugyventinė po žmonos mirties. Paaiškino, jog B. buvo tvarkingas žmogus, pjaudavo ir už sodo tvoros esančią žolę. Pykdavo ant sodo kaimynų, kad jie pildavo šiukšles už sodo tvoros, o kaimynams nepatiko, kad jiems B. V. neleidžia pilti šiukšlių už tvoros. Liudytoja paneigė J. K. parodymus, jog B. buvo juos palikęs miške, dingęs. Ji teigė, kad buvo priešingai, tai jos vyras buvo nuklydęs nuo automobilio, su kuriuo juos į mišką atvežė B. B. V. kaip tik padėjo ieškoti automobiliu jos vyro .Nebuvo tokio atvejo, kad B. būtų dingęs ir juos su vyru palikęs miške.

Liudytoja G. L. patvirtino, kad su B. V. apie 50 metų buvo jo kaimynė, taip pat bendradarbė. Jis buvo normalus žmogus, geras kaimynas, niekada nebuvo konfliktų .Ji su B. bendraudavo normaliai , net iki tada kai išvežė į Rokiškio ligoninę .Jis visą laiką vairavo automobilį. Ji matydavo per langą, kai jis atvykdavo iš sodo. Jis buvo ramus, tylus žmogeliukas, ir jokių konfliktų tarp jo ir kitų asmenų negirdėjo. Paaiškino, jog kai B. V. parvežė iš Panevėžio ligoninės, gal prieš mėnesį iki mirties ,dar jai su juo teko bendrauti, nes buvo pas jį nuėjusi. Bendravo jis normaliai ir jokių nukrypimų nepastebėjo. Jie kalbėjo apie ligoninę, jo ligą. Ji prisiminė kaip vieną kartą jai yra tekę su B. kalbėti apie palikimus. Ji sakė, kad po mirties viską paliks savo dukrai, kita kaimynė taip pat sakė, kad paliks per pusę viską vaikams, o B. V. jau tuomet sakė, kad viską paliks tam, kas jį prižiūrės. Ji net priminė, kad jis juk turi sūnų, bet B. vis tiek sakė, kad viską paliks tam, kas jį prižiūrės. Šis pokalbis buvo maždaug prieš penkerius metus iki jo mirties (atsimena, nes tai buvo po jos vyro mirties).

Liudytojas R. V. teigė, jog yra atsakovės brolis. Su jo seserimi B. B. pradėjo gyventi prieš penkerius metus. Jie kartu gyvendami gerai sutardavo, dažnai pakviesdavo ir jį į sodą. Abu kartu atvykdavo ir pas jį į svečius. B. su B. kelis kartus vykdavo ir pas B. dukras. Jo sodas buvo išpuoselėtas. Su juo yra kalbėjęs ir dėl sveikatos problemų, nes buvo nuliūdęs dėl kankinančios prostatos problemų. B. psichikos būklė jam nekėlė abejonių.

Ieškovas į bylą pateikė 2021-11-04 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame VšĮ Rokiškio PASPC Rokiškio poliklinikos gydytoja G. T. patvirtino, jog I. V. buvo atvykęs į polikliniką pasitarti dėl jo teigimu sutrikusios savo tėvo B. V. psichinės sveikatos būklės po persirgto galvos smegenų insulto. Patarta kreiptis į psichikos sveikatos centrą. Kadangi pacientas buvo neregistruotas, įrašo asmens sveikatos istorijoje gali nebūti (popierinės bylos 1t., b.l.76-77).Gydytoja G. T. buvo apklausta kaip liudytoja teismo posėdyje ir paaiškino, jog I. V. kreipėsi pas ją į darbą, jo pabaigoje, išsakydamas savo rūpestį tėvo sveikata. Jis nebuvo užsiregistravęs nei savęs, nei tėčio. Kortelių kabinete nebuvo, todėl įrašų kortelėse nebus. Pacientas buvo dėl psichinės sveikatos būklės nukreiptas į psichikos sveikatos centrą. Ji išrašė teismui pateiktą 2021-11-04 išrašą I. V. prašymu , be registracijų, be to jis kreipėsi advokato patarimu. B. V. lankydamasi pas ją kaip gydytoją niekada nesiskundė psichine sveikata, be to ir ji nepastebėjo, kad jis kalbėtų ne į temą. Visus B. V. apsilankymus ji žymėdavo jo medicinos kortelėje.

Byloje ieškovo prašymu buvo skirta pomirtinė B. V. teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM Panevėžio psichiatrijos skyriui (popierinės bylos 1t., b.l.107-108).Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus: ar B. V. (duomenys neskelbtini) sirgo psichine liga ar buvo silpnaprotystės būsenoje; ar B. V.,(duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono 1-ame notarų biure surašydamas testamentą, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), suprato savo veiksmų reikšmę ir ar galėjo juos valdyti?

2022 m. gegužės 19 d.-birželio 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte (popierinės bylos 1t., b.l.120-127) teismo psichiatrė ekspertė atsakė į teismo užduotus klausimus, nurodydama, jog B. V. (duomenys neskelbtini) tikėtina sirgo psichikos sutrikimu: Kita (duomenys neskelbtini) ir B. V. (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono 1-ame notarų biure surašydamas testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Iš medicininės dokumentacijos yra žinoma, kad B. V. sirgo lėtinėmis ligomis: (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centras asmens sveikatos istorijos matyti, kad B. V. 2005-03-01buvo konsultuotas psichiatro, kuris nurodė: „Rokiškio psichikos sveikatos centre neregistruotas. Sveikas“. 2011-09-13 – 2011-09-29 B. V. buvo gydytas Vilniaus universiteto onkologijos instituto I-o onkochirurgijos skyriaus LOR, galvos ir kaklo chirurgijos ir onkologijos poskyryje. Buvo diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) ligos dar tris kartus gydytas stacionare 2011-2012 m. Onkologinės ligos gydymosi metu neaprašyti dezorientacijos epizodai, neadekvatus elgesys, B. V. niekada nebuvo konsultuotas psichiatro ar psichologo. 2016-11-25 - 2016-12-05 B. V. buvo gydytas VšĮ Rokiškio ligoninės Nervų ligų skyriuje, diagnozė: (duomenys neskelbtini). Iš įrašų asmens medicininėje kortelėje buvo nustatyta, jog 2016-12-15 gydytoja G. T. po pokalbio su B. V. sūnumi įtaria demenciją ir patarė kreiptis į psichiatrą . Nurodoma, jog atvyko sūnus pasikalbėti dėl tėvo sveikatos būklės. Buvo gydytas stacionare, diagnozuotas (duomenys neskelbtini) tęsiamas ambulatorinis gydymas. Pasidarė piktesnis, įtarus, nekoncentruoja dėmesio, nekantrus. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Tačiau B. V. nebuvo konsultuotas psichiatro, nebuvo atlikti atmintį ir kognityvines funkcijas įvertinantys testai, nebuvo konsultuotas psichiatro. Vėlesniuose šeimos gydytojos įrašuose neaprašyti orientacijos, atminties sutrikimai, nors šalia lėtinių ligų diagnozių visada yra rašoma ir - (duomenys neskelbtini) diagnozė. Iš gydytojos įrašų nėra duomenų apie psichikos būseną, atmintį, kurie leistų diagnozuoti demenciją. Medicininėje dokumentacijoje iki 2020-09-29 nėra duomenų apie pasikeitusį B. V. elgesį, atminties sutrikimus, orientacijos sutrikimus, apie apsilankymus pas psichiatrą, ar psichologą. Gydymosi Urologijos skyriuje nuo 2020-08-11 iki 2020-08-17 metu neaprašyti orientacijos sutrikimai, neadekvatus elgesys, visus sutikimus pasirašė pats B. V., nebuvo konsultuotas psichiatro. Tik gydymosi Urologijos skyriuje nuo 2020-09-27 iki 2020-09-30 metu stebėtas orientacijos sutrikimas, stebėtos regos haliucinacijos: matė dūmus, buvo neadekvatus elgesys: norėjo eiti į namus, tuomet konsultuotas psichiatro, tačiau nebuvo įvertinta atmintis, neatlikti psichologiniai tyrimai .Šis orientacijos epizodas galėjo būti sąlygotas blogėjančios somatinės būsenos ir besivystančios demencijos. 2020-07-24 gydytoja nurodo: „kontaktiškas, kalba orientuota“. 2020-10-01 B. V. buvo konsultuotas neurologo Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje ir neurologė diagnozuoja (duomenys neskelbtini) atliktame galvos smegenų kompiuteriniame tyrime stebėti (duomenys neskelbtini). Lėtinės ligos progresavo, blogėjo B. V. somatinė būsena. Ryškiai pablogėjus somatinei būsenai buvo gydytas Rokiškio rajono ligoninės Vidaus ligų skyriuje 2020-10-01 - 10-31,diagnozė: (duomenys neskelbtini). Gydymosi metu konsultuotas psichiatro, įvertinta: protinės būklės mini tyrimas (MMSE)- 6 balai, ryškus pažinimo sutrikimas, Blessed`o demencijos skalė - 24 balai, sunkus sutrikimas, nustatyta diagnozė- (duomenys neskelbtini).

Ekspertė teikdama pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą nurodė, jog vertinant ieškovo, atsakovės, liudytojų parodymus nepakanka duomenų, kad diagnozuoti B. V. sunkią demenciją, nes jie yra labai prieštaringi. Paaiškino, jog demencija - tai sutrikimas, sukeltas lėtai progresuojančios smegenų ligos ir susijęs su aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų sutrikimais (atminties, mąstymo, orientacijos, suvokimo); yra įgytas sindromas, kuris pakenkia intelektui, susilpnėja daugelio veiklos sričių funkcijos (atmintis, kalba, emocijos, asmenybės savybės ir pažinimo galimybės). Demencija turi įtakos visai asmenybei, visoms psichikos funkcijoms. Demencija paprastai formuojasi iš lėto. Proceso pradžioje pamažu keičiasi asmenybė, vėliau sutrinka dėmesys, blogėja atmintis, padidėja nuovargis, blėsta emocijos. Gilėjant demencijai nyksta interesai ir valia. Galiausiai prarandami higienos įgūdžiai. Jei žmogus serga demencija, keičiantis aplinkai (patenkant į stacionarą), stebimas elgesio pasikeitimas: tokie žmonės tampa dezorientuoti, nesusivokia aplinkoje, būna agresyvūs, priešiški, nevaldomi, nemiega naktimis. Patenkant B. V. į stacionarą, tik 2020-09-29 stebėtas neadekvatus elgesys ir orientacijos sutrikimas. Kraujagyslinė demencija yra susijusi su somatine būsena ir galvos smegenų kraujotaka: blogėjant smegenų kraujotakai ir somatinei būsenai, gilėja demencija, ji sunkėja. Tikėtina, kad po persirgto galvos smegenų insulto B. V. pradėjo blogėti atmintis. Tačiau kraujagyslinė demencija vystosi palaipsniui. Vertinant visą bylos medžiagą, medicininę dokumentaciją tikėtina, kad B. V. sirgo psichikos sutrikimu: (duomenys neskelbtini), tačiau nepakanka duomenų įvertinti demencijos sunkumui testamento surašymo metu, nes B. V. nebuvo konsultuotas psichiatro ar psichologo, todėl tikėtina, kad B. V. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.

Ekspertė S. G. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, jog ekspertizės metu ištyrus bylos medžiagą, medicininius dokumentus, teismo posėdžių garso įrašus buvo nustatyta, jog B. V. sirgo lėtinėmis ligomis (duomenys neskelbtini), kurios sutrikdė galvos smegenų kraujotaką.2016 metais persirgo (duomenys neskelbtini) insultu. Tai rodo, kad pakitimai smegenų kraujotakoje buvo. Toliau jis tęsė gydymą pas savo šeimos gydytoją. Jis reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją, išsirašydavo (duomenys neskelbtini) vaistus, buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) ligos, buvo gydomas onkologijos stacionare. Stacionarinio gydymo metu nė karto nebuvo įvertinta B. V. psichinė būsena, jis nebuvo konsultuotas psichiatro, psichologo, nebuvo stebėti dezorientacijos , pasimetimo epizodai. Taip pat B. V. turėjo (duomenys neskelbtini) buvo gydomas urologų Panevėžio ligoninėje. Gydymo stacionare metu nebuvo stebėti orientacijos sutrikimai Urologijos skyriuje iki 2020-09-27. Medicininėje dokumentacijoje atsispindi kraujotakos sutrikimai, kurie iššaukė pažinimo sutrikimus, tačiau iki 2020-10-09 nebuvo nei karto konsultuotas psichiatro, psichologo, nebuvo atlikti jokie atminties, pažinimo sutrikimų įvertinimui neatlikti testai. Testas atliktas tik tada, kai labai pablogėjo B. V. somatinė būsena. Pablogėjus somatinei būsenai tikėtina pablogėjo ir B. V. psichinė būsena. Nors įvertinimas buvo kaip sunkus , bet esant sunkiai somatinei būsenai, įvertinti, kad tai buvo demencija yra sudėtinga. Taip pat buvo ir sūnaus kreipimasis į šeimos gydytoją. Ji priėmė išvadą, jog (duomenys neskelbtini), kuri yra lėtai besivystanti liga, turi savo vystymosi stadijas, pirmoje stadijoje pasikeičia žmogaus asmenybė, žmogus tampa nekantrus, šiek tiek irzlesnis, dirglesnis, ką nurodė B. V. sūnus atvykęs pas šeimos gydytoją. Šeimos gydytojos buvo pasiūlyta psichiatro konsultacija, tačiau jis nenuvyko pas psichiatrą. Kodėl asmuo nenuvyko pas psichiatrą byloje ir medicininėje dokumentacijoje nebuvo paaiškinimų. Toliau B. V. besilankant pas šeimos gydytoją, jai nekilo abejonių dėl jo psichinės būsenos. Posėdžio metu šeimos gydytoja pati paaiškino, jog nebuvo jokių ligos būsenos pakitimų dėl kurių būtų įtarta psichinė liga, todėl B. V. nenukreipė pas psichiatrą. Demencijos kodas, kurį įrašo specialistai neapsprendžia žmogaus suvokimo. Yra kraujagyslinė demencija ir kokia yra jos rūšis tai neapsprendžia, neturi įtakos suvokimui. Savo veiksmų suvokimui turi įtakos ne diagnozė, bet tai kaip žmogus suvokia savo veiksmus, kaip yra įgyvendinami visi testai ir matomas koks yra žmogaus elgesys. Tikėtina, jog B. V. sirgo (duomenys neskelbtini), kuri yra psichikos sutrikimas. Tikėtina išvadą ekspertė pateikė todėl, kad iki 2020-10-09 asmuo nebuvo konsultuotas psichiatro, nebuvo įvertinti atminties, pažinimo sutrikimai, nebuvo pakankamai duomenų. Asmeniui diagnozuotos ligos turi ryšį su asmeniui diagnozuota demencija. Lėtinės somatinės ligos tiriamam asmeniui buvo diagnozuotos net nuo 1989 m., kai užfiksuota (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog yra pažeistas stuburas, yra ataugos, kurios gali užspausti kraujagysles. Taip pat nuo 2005 m. diagnozuojama (duomenys neskelbtini). Šios ligos pagal visus medicininius įrašus buvo kontroliuojamos medikamentiniu gydymu. Šeimos gydytojos medicinos įrašuose buvo nurodoma, kad skausmai nesikartoja, kartais pasvaigsta galva, nebuvo aprašyti stiprūs ligų paūmėjimai, ligos buvo stabilizuotos medikamentinio gydymo metu. O kai buvo ligų pablogėjimas ir B. V. atsidurdavo ligoninėje, tuo metu nebūdavo įvertinti jo atminties sutrikimai, nebuvo stebėti dezorientacijos sutrikimai, nebuvo konsultuotas psichiatro, o tai rodo, kad ir pablogėdavo B. V. būklė- tai nesukeldavo ryškių pakitimų psichikoje ir atmintyje. Tai rodo, jog asmeniui palaipsniškai vystėsi (duomenys neskelbtini). Kai ryškiai pablogėjo asmens savijauta, kai žmogus tapo savęs neapsitarnaujantis, buvo viso organizmo intoksikacija, tada išryškėjo demencija. Ji nagrinėjo ir Onkologinės ligoninės pateiktus dokumentus, tokios ligoninės gydymo istorija neturi įtakos jos išvados, nes pakanka epikrizės, kurioje atsispindi visa asmens būsena, yra viskas aprašyta. Informacijos dokumentuose vis tiek buvo, B. V. liepos mėnesį buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo, todėl neatsisakė teismui pateikti išvadą. Sergant (duomenys neskelbtini) asmens būklė gali kisti dienos bėgyje, nes asmuo ryte gali kalbėti prasmingai, atsakinėti į klausimus, o vakare jau būti dezorientuotas, kas ir buvo stebėta Urologijos skyriuje B. V. gydymo metu, kai nurodoma, jog asmuo neramus, teigia matęs dūmus. Negalima teigti, jog jei žmogus serga (duomenys neskelbtini) tai nesuvokia savo veiksmų, taip nebūna .Kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai. Nėra tyrimų per kiek laiko išsivysto sunkus pažinimo sutrikimas, tai priklauso nuo kraujagyslinio sutrikimo, nuo somatinių ligų. Jei asmuo serga vidutine ar sunkia demencija, pasikeitus aplinkai, dažniausiai pasikeičia jo elgesys ir dviejų trijų dienų laikotarpyje tą gydytojai gali stebėti gydant asmenį stacionare. Vien tik elgesio pasikeitimo neužtenka diagnozuoti demencijos laipsniui. Jiems nustatyti turime remtis testų įvertinimu. Kad įvertinti pažinimo sutrikimą reikia daug dalykų ištirti. Reikia atlikti atminties, pažinimo vertinimo testus, Blessed`o demencijos skalę, turime vertinti anamnezes, kurias suteikia asmens artimieji, pats asmuo (jei tokią gali suteikti) ir klinikinį stebėjimą. Nors ir B. V. medicinos dokumentuos įrašyta diagnozė (duomenys neskelbtini), tačiau neaprašyta asmens psichinė būsena, neįvertinti atminties, orientacijos, pažinimo funkcijos, niekas neįvertinta, net nėra aišku, kodėl ji įrašyta. Jei gydytojas pastebėjo, parašo diagnozę, tai nurodo ir simptomus, atitinkančius tai diagnozei, kiekvienas šeimos gydytojas įtardamas demenciją, aprašo kaip žmogus bendrauja, kokia jo orientacija, deja gydytojos įrašuose to nebuvo nurodyta, todėl neaišku, kodėl ši diagnozė įrašyta prie kitų ligos diagnozių.

Kaip vieną iš pagrindinių įrodymų ieškovas akcentuoja - 2020-10-09 psichiatrės H. B. įrašą (popierinės bylos 1t., b.l.14), jog prasmingas bendravimas su asmeniu yra sunkus. Tenka aiškinti, kartoti klausimus. Vietomis nesupranta klausimų prasmės. Atsako ne į klausimą, ar kartoja gydytojo klausimą. Teisingai pasakė, kiek turi metų. Kalba dizatriška. Pilnai dezorientuotas laike, vietoje, savyje, situacijoje. Klausinėjamas apie ligas, gyvenimą - kartoja gydytojo žodžius. Gydytoją vadina žmona, klausia jos apie pinigus. Nesugeba skaičiuoti, atimti po tris. Nepakartoja žodžių po kelių minučių. Sutrikusi dėmesio koncentracija, išlaikymas, atgaminimas. Atmintis sutrikusi. Nuotaika gera, emocijos nepastovios, klausinėjamas susijaudina, kiek supyksta, kad negali atsakyti į klausimą ar tvirtina savo nuomonę. Kliedėjimo idėjų, haliucinacijų neišaiškinta, mąstymas lėtas, rigidiškas. Psichiatrė atlieka paciento tyrimus ir nustato, jog B. V. psichikos sveikatos būklė yra tokia: MMSE - 6 balai, t.y. ryškus pažinimo sutrikimas, Blesed`o demencijos skalė - 24 balai, sunkus sutrikimas. Įvertintina, jog šis tyrimas yra atliktas tuomet, kai B. V. buvo gydomas ligoninėje dėl somatinių ligų pablogėjimo. Ekspertė S. G. teigė ir iš įrašo medicinos istorijoje matyti, kad tuo metu B. V. somatinė būsena buvo labai sunki, todėl labai sunku įvertinti, ar žmogus negali atsakyti į klausimą, todėl , kad jis nesuvokia, ar dėl to, kad jis yra sunkios būsenos ir jam jau sunku kalbėti, nes prie diagnozės jau buvo įvertinta ir koma ir, kad jo būsena sunkėja. Kai sunkėja somatinė būsena, sunkėja ir asmens psichinė būsena. Kai konsultavo psichiatrė, ji ir konstatavo, kad tai yra demencija. Ekspertė padarė išvadą, kad jai nebuvo pagrindo remtis viena šia psichiatrės konsultacija, nes jeigu būtų pažengusi demencija ir sunki demencija jau 2020 m. pavasarį ar vasarą, B. V. šeimos gydytoja, pas kurią jis lankėsi kas mėnesį, su juo bendravo pratęsdama gydymus, tikrai būtų nukreipusi pas psichiatrą arba netgi pati būtų pati atlikusi testus, kurie įvertintų asmens pažinimą, atmintį, tačiau šeimos gydytoja šito neatliko, nes tai jai nekėlė abejonių. Ryškus pažinimo sutrikimas, kurį nustatė psichiatrė B., labiau tikėtina, jog atsirado ūmiai, nes ryškiai blogėjo asmens somatinė būsena, kuri pablogino psichinę būseną. Buvo (duomenys neskelbtini) sutrikimas, pablogėjimas, (duomenys neskelbtini) paūmėjimas, kurio pasekoje buvo susilpnėjusi inkstų funkcija, pablogėjus inkstų veiklai vystosi intoksinis sindromas, dėl ko intoksikuojasi organizmas, trinka kraujotaka visame organizme, taip pat buvo konstatuota (duomenys neskelbtini) nepakankamumas. Vien padarytas psichiatrės įrašas neduoda pagrindo vertinti B. V. būklės testamento sudarymo metu, nes B. V. buvo tirtas ligoninėje, stipriai pablogėjus jo fizinei būklei, taikant medikamentinį gydymą ir nevertinant kaip visa tai įtakojo jo būseną psichiatrės konsultacijos metu. 2020-10-09 psichiatrės nurodyta diagnozė- (duomenys neskelbtini) net neatlikus B. V. psichikos būsenos dinaminio stebėjimo ir diferencinės diagnostikos su kitais galimais psichikos sutrikimais dėl turimų ligų, galinčiais turėti įtakos kognityvinėms funkcijoms, negali būti pagrįsta. Atsižvelgiant į ekspertės išvadą net kliniškai diagnozuoti demenciją, neužtenka vien tik asmens elgesio pasikeitimo . Visi jai būdingi simptomai turi nepertraukiamai trukti žymiai ilgesnį laiką ir tiriami, o ne nustatyti vieno pabendravimo metu, nes reikia atlikti atminties, pažinimo vertinimo testus, turime vertinti anamnezes, kurias suteikia asmens artimieji, pats asmuo (jei tokią gali suteikti) ir klinikinį stebėjimą.

Ieškovas nepateikė įrodymų, kaip po 2016 metais patirto insulto diagnozuotos ligos (duomenys neskelbtini) įtakojo (duomenys neskelbtini) testamento sudarymą ir objektyviai neleido išreikšti B. V. savo tikrąją valią. Priešingai byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis ir toliau gyveno pilnavertį gyvenimą, dirbo sode, vairuodavo automobilį, bendravo su draugais, kaimynais, vykdavo į sodą, ,reguliariai lankėsi pas gydytojus, jie skirdavo gydymą nustatytoms somatinėms ligoms gydyti. Ligos pagal visus medicininius įrašus buvo kontroliuojamos medikamentiniu gydymu, medicinos įrašuose nebuvo aprašyti stiprūs ligų paūmėjimai, ligos buvo stabilizuotos medikamentinio gydymo metu. Kai B. V. paūmėdavo somatinės ligos ir jis buvo gydomas ligoninėse, nebūdavo įvertinti jo atminties sutrikimai, nebuvo stebėti dezorientacijos sutrikimai, jis nebuvo konsultuotas psichiatrų, kas rodo, kad ir pablogėdavo B. V. būklė tai nesukeldavo ryškių pakitimų jo psichikoje ir atmintyje. B. V. jokia psichikos liga nebuvo diagnozuota, jis iki testamento sudarymo nebuvo nukreipiamas psichiatro konsultacijai, nebuvo skiriamas gydymas dėl psichikos ligos, šeimos gydytoja jo elgesyje nepastebėjo jokių mąstymo ar suvokimo sutrikimų. Ieškovo pateiktą gydytojos G. T. išrašą sąlygojo paties ieškovo atėjimas pasitarti dėl tėvo sveikatos po persirgto insulto, kur jam patarė kreiptis į psichikos sveikatos centrą, tačiau iš gydytojos parodymų žinoma, kad jai bendraujant su B. V. ji nepatarė kreiptis į psichikos sveikatos centrą, nes jis niekada psichine sveikata nesiskundė ir gydytoja nepastebėjo, kad kalbėtų ne į temą. Įvertintina ir tai, kad testamentą B. V. sudarė notaro akivaizdoje. Testatorius B. V. pas nuvyko pas notarą, prieš tai užsiregistravęs ir suderinęs atvykimo laiką, savo valią , pasak notarės, išreiškė aiškiai, bendravimas su juo nerodė, kad jis būtų tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ,ar jų valdyti, jai nekilo jokių abejonių dėl nesuvokimo, nesiorientavimo. Medicininiame mirties liudijime yra nurodyta tiesioginė B. V. mirties priežastis- bei (duomenys neskelbtini) ir tarpinė mirties priežastis -(duomenys neskelbtini). Tai nėra psichikos ligos, kurios būtų sukliudę B. V. suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti testamento sudarymo metu.