Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-672-569/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-17
Bylos Nr.
2S-672-569/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00223-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
D. S., K. J.
Ieškovas
A. P., O. Ž., Gyvenamojo
Trečiasis asmuo
Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-672-569/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00223-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4; 3.3.1.14; 3.3.2.3(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. S., D. S. ir K. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių A. P., O. Ž. ir Gyvenamojo namo J. B. g. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams D. S., D. S. ir K. J., tretieji asmenys Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. P. byloje pateikė atsisakymą nuo ieškinio atsakovams D. S., D. S., K. J. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovė nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 29 d. nutartimi priėmė ieškovės A. P. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinės bylos dalį pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams D. S., D. S., K. J., tretieji asmenys Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė. Grąžino ieškovei 15,00 Eur žyminio mokesčio dalį, nepriteisė iš ieškovės A. P. atsakovams D. S., D. S., K. J., bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas vertino, jog nėra pagrindo pripažinti, kad, paduodama ieškinį, ieškovė teise kreiptis į teismą naudojosi ne pagal jos paskirtį, aiškiai suprasdama ieškinio nepagrįstumą ar kad delsė atsisakyti ieškinio ir šia teise pasinaudojo ne laiku ar netinkamai. Nenustačius ieškovės nesąžiningumo, pareiškiant ieškinį ar jo atsisakant, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo jos elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

Atsiliepimas

4. Teismas darė išvadą, kad atsakovai nepateikė atstovavimo teisinius santykius rengiant atsiliepimą į ieškinį pagrindžiančio dokumento, o nesant atstovavimo santykių tarp atsakovų ir advokato padėjėjo Ž. K., atsakovų prašomos priteisti išlaidos negali būti laikomos išlaidomis už advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio prasme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovai D. S., D. S. ir K. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisiant 75 Eur iš A. P. atsakovų naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atsakovų patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovei atsisakius ieškinio, praradus suinteresuotumą jį tęsti, o ne todėl, kad atsakovai būtų pripažinę ieškinį ar patenkinę reikalavimus. Objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo byloje, nėra, todėl atsakovų patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovės.

5.2. Teismas neteisingai aiškino ir vertino pateiktus rašytinius įrodymus dėl priteisimo išlaidų už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliantai skundžia 2018 m. birželio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria atsakovams iš ieškovės nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, nutraukus bylą (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. P. byloje pateikė atsisakymą nuo ieškinio atsakovams D. S., D. S., K. J. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas skundžiama nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio.

10. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

11. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

12. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

13. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovų naudai, nes jiems neteks atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus (žr. šios nutarties 12 punktą).

14. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, nepriteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad nėra pagrindo pripažinti, jog paduodama ieškinį ieškovė teise kreiptis į teismą naudojosi ne pagal jos paskirtį, aiškiai suprasdama ieškinio nepagrįstumą, ar kad delsė atsisakyti ieškinio ir šia teise pasinaudojo ne laiku ar netinkamai. Taip pat teismas darė išvadą, jog atsakovai nepateikė atstovavimo teisinius santykius rengiant atsiliepimą į ieškinį pagrindžiančio dokumento.

15. Nagrinėjamu atveju, ieškovei pateikus ieškinį, atsakovai teikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškiniu. Ieškovė atsisakė ieškinio, nurodydama, jog žalą, padarytą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pašalino savo lėšomis. Ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovų naudai, nes jiems neteks atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai buvo nesąžiningi.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies normą bei nepagrįstai atsisakė atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

17. Kaip jau anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakymą atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat grindė tuo, kad atsakovai nepateikė atstovavimo teisinius santykius rengiant atsiliepimą į ieškinį pagrindžiančio dokumento, o nesant atstovavimo santykių tarp atsakovų ir advokato padėjėjo Ž. K., atsakovų prašomos priteisti išlaidos negali būti laikomos išlaidomis už advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, CPK 98 straipsnio prasme. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18. Pažymėtina, jog CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

19. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

20. Plėtodamas teismų praktiką dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo, kasacinis teismas išaiškino, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

21. Iš bylos duomenų matyti, kad atstovai kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2018 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad atsakovas K. J. sumokėjo advokato padėjėjui Ž. K. 300,00 Eur už procesinio dokumento paruošimą civilinėje byloje Nr. 2-2251-776/2018. Minėtame kvite nurodyta suma, kurią atsakovas K. J. sumokėjo advokato padėjėjui, nurodytas bylos numeris – 2-2251-776/2018, kurioje procesinis dokumentas rengtas bei kokios paslaugos atliktos – procesinių dokumentų paruošimas c. b. Nr. 2-2251-776/2018. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš 2018 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini) turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato padėjėjo teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos. Taip pat pažymėtina, kad atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. vasario 20 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovas K. J. su advokato padėjėju Ž. K. susitarė dėl atsiliepimo į ieškinį parengimo c. b. Nr. 2-2251-776/2018.

22. Remdamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis bei anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2018 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 883491 kaip išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančio įrodymų tinkamumo, netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalies normą, todėl nepagrįstai atsakovams iš ieškovės nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

23. Atsakovai iš ieškovės prašė priteisti 75 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi byloje yra keturi ieškovai, todėl pagrįstai atsakovai iš ieškovės A. P. prašo priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų – 75 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl atsakovams iš ieškovės priteistinos lygiomis dalimis – po 25 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies normas, tai sudaro pagrindą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – iš ieškovės A. P. priteisti atsakovams D. S., D. S. ir K. J. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų – po 25 Eur kiekvienam.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iš ieškovės A. P. priteisti atsakovams D. S., D. S. ir K. J. po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė