Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

bankrutuojančių asmenų bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotam asmeniui Vidmantui Švažui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančių asmenų bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens Vidmanto Švažo prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. J. ir A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, I. N., antstoliai Brigita Tamkevičienė, Aleksandras Selezniovas, SB „Dituva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 16 d. teismas nutartimi iškėlė A. J. ir D. J. bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. birželio 24 d.

2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus šioje bankroto byloje.

2017 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių asmenų A. J. ir D. J. mokumo atkūrimo planas, kuriam nepritarė 2017 m. spalio 24 d. kreditorių susirinkimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą atsisakytina tvirtinti, bankroto byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą, išlaikant teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo.

Nuo fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė ir bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, todėl asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas pažymi, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos D. J. ir A. J. turi aštuonis kreditorius – UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurio finansinio reikalavimo suma 42686,04 Eur, AB „Swedbank“, kurio reikalavimas – 15351,10 Eur, UAB „SB lizingas“, kurio reikalavimas – 2127,79 Eur, UAB „Sergel“, kurio reikalavimas – 507,11 Eur, antstolė Brigita Tamkevičienė, kurios reikalavimas – 149,86 Eur, antstolis Aleksandras Selezniovas, kurio reikalavimas – 93,27 Eur, SB „Dituva“, kurios reikalavimas – 70,40 Eur, I. N., kurios reikalavimas 480,00 Eur, visa kreditorinių reikalavimų suma yra 61465,57 Eur.

Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 28 d. vyko trečiasis bankrutuojančių asmenų D. J. ir A. J. kreditorių susirinkimas, kuriame vienintelis kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ turintis 69,40 proc. balsų, nepritarė bankrutuojančių asmenų patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Bankroto administratorius prašyme dėl plano projekto tvirtinimo nurodė, jog bankrutuojantys asmenys planą tikslino atsižvelgdami į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje išdėstytas pastabas, o kreditoriaus siūlymai dėl nepritarimo mokumo atkūrimo plano projektui nėra pagrįsti įrodymais, svariais argumentais.

Vis dėl to teismas, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, bei išklausęs ieškovų atstovės ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens paaiškinimus, su dauguma kreditoriaus pastabų sutinka.

Teismas sutinka su kreditoriaus pastaba, kad plano 2 dalyje yra neteisingai nurodytos ieškovo gaunamos pajamos. A. J. gaunamas ir numatomas gauti vidutinis mėnesio darbo užmokestis nurodytas – 1362,40 Eur / mėn. Ši suma yra paskaičiuota remiantis UAB „Hugaas Contruction“ išduota pažyma. Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo gaunami dienpinigiai už komandiruotes į gaunamas pajamas nėra skaičiuojami, nes tai yra ieškovui pragyvenimui komandiruotėje skirti pinigai ir iš jų negalima tenkinti kreditorinių reikalavimų. Tačiau teismas su ieškovų atstovės nurodytais teiginiais, kad iš gaunamų dienpinigių kreditorių reikalavimai fizinio asmens bankroto proceso metu negali būti tenkinami, nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje konstatavo, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi buvo įpareigojęs bankrutuojantį asmenį pateikti teismui įrodymus, kad gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos komandiruotės metu. Ieškovas pateikė teismui išrašus iš savo banko sąskaitos ir kvitų kopijas norvegų kalba. Tačiau iš pateiktų keturių kvitų, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą bei banko išrašų, teismui nėra galimybės paskaičiuoti aiškių ir konkrečių bankrutuojančio asmens patiriamų išlaidų komandiruotės metu. Kartu pastebėtina tai, kad išskyrus šiuos keturis mokėjimo kvitus užsienio kalba, kurie visi yra datuojami vieno mėnesio (2018 m. gegužės), pareiškėjas daugiau negalėjo pateikti ir nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių komandiruotėse patiriamas išlaidas, nors tai padaryti pareiškėjo atstovei buvo siūloma ir teismo posėdžio metu. Be to, pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad įrodymų, pagrindžiančių būsto nuomą komandiruotės metu, jie pateikti taip pat negali ir jų neturi, nes dažniausiai pareiškėjas komandiruotės metu gyvena stovyklavietėse, kemperiuose. Nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo išmokėta 2871, 00 Eur dienpinigių suma, taigi vidutiniškai po 717 Eur / mėn. Nepateikus teismui rašytinių įrodymų, o pateiktųjų neišvertus į lietuvių kalbą, teismui nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio dienpinigius bankrutuojantis asmuo išleidžia būdamas komandiruotėse. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodyti, jog gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo. Konkrečiu atveju, įvertinus faktines šios bylos aplinkybes ir anksčiau nurodytus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog dienpinigiai yra jo yra būtinosios išlaidos. Todėl anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti bankrutuojančių asmenų sąžiningumu bei pastangomis siekiant maksimaliai išlaikyti kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, nes bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriškumo. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minėtas faktines bylos aplinkybes bei tai, kad dienpinigiai yra laikytini asmens pajamomis, darytina išvada, kad planas šioje dalyje neatitinka fizinio asmens bankroto tikslų ir pažeidžia skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Pagrįstomis teismas laiko ir kitas kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas” pastabas dėl ženkliai – 485,16 Eur padidėjusia bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma, šią sumą lyginant su ankstesniame plane numatyta suma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą pareiškėjai padidino nuo 667, 00 Eur / mėn. iki 1152,16 Eur / mėn., t. y. jau minėtais 485,16 Eur / mėn., kai kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama suma padidėjo tik 13,76 Eur / mėn. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis pareiškėjų motyvas, kodėl padidėjo būtiniesiems poreikiams reikalinga suma – padidėjo bankrutuojančių asmenų pajamos. Pagal ieškovų pateiktą lėšų skirtų būtiniems poreikiams tenkinti detalizavimą, matyti, kad iš esmės padidėjo išlaidos gyvenamojo būsto išlaikymui ir jo nuomai, maistui, aprangai ir kt. šeimos poreikiams tenkinti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad bankroto proceso metu bankrutuojančiam asmeniui nustatoma suma ne papildomiems poreikiams tenkinti, bet būtent būtiniems, t. y. būstui, maistui, sveikatos priežiūrai ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas sutikti su kreditoriaus argumentais, kad padidinus pareiškėjų būtiniems poreikiams skirtinas išlaidas, nebuvo atsižvelgta į kreditorių pastabas skirti didesnę sumą kreditorių reikalavimų tenkinimui, nes ir taip iš 202,94 Eur skirtų kreditorių reikalavimų tenkinimui, 170,00 Eur bus skiriama pirmosios eilės kreditorei I. N. (U. J. išlaikymui). Taigi mokumo atkūrimo planas šioje dalyje patikslintas tik formaliai ir iš esmės tik pareiškėjų interesais, kadangi pareiškėjai ženkliai – 485,16 Eur / mėn. pasididino tik sau skiriamas sumas būtiniesiems poreikiams tenkinti, o į kreditorių interesus, jų reikalavimų tenkinimui skiriamą sumą padidinus tik 13,76 Eur / mėn., buvo atsižvelgta itin minimaliai. Tai leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai pagrįstai 2018 m. gegužė 28 d. susirinkime nepritarė pareiškėjų pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui, kaip nepagrįstam ir pažeidžiančiam fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Teismas taip pat laiko pagrįstomis kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodytas pastabas, kad plane nėra numatyta jokių D. J. mokumo atkūrimo priemonių, padėsiančių gauti daugiau pajamų bankroto proceso metu ir didesne dalimi prisidėti prie atsiskaitymo su kreditoriais. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatytas reikalavimas mokumo atkūrimo plane nurodyti priemones, skirtas fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, patvirtinančios maksimalias asmens pastangas atkurti savo mokumą ir užtikrinti maksimalų jo kreditorių interesų patenkinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė D. J. yra jauno, darbingo amžiaus, ji turi dėti daugiau pastangų, kad bankroto proceso metu susirastų geriau apmokamą darbą. Kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2S-389-479/2018), vien bankrutuojančio fizinio asmens darbas pagal darbo sutartį savaime nepatvirtina maksimalių asmens pastangų įgyvendinti fizinio asmens bankroto tikslus. Tai reiškia, kad siekdama patenkinti kreditorių reikalavimus, pareiškėja turėjo apsvarstyti galimybę ieškotis geriau apmokamo darbo ir tai nurodyti kaip vieną iš savo mokumo atkūrimo priemonių FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Todėl darytina išvada, kad ir plano 5 dalis, kurioje nenumatyta jokių priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, ir kt.), nėra suderinama su FABĮ tikslu užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą ir pasiekti teisingą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, todėl ir ši plano dalis pripažintina kaip neatitinkanti fizinio asmens bankroto tikslų ir paskirties.

Taip pat, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, panaikindamas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį, pažymėjo, kad fizinio asmens bankroto procesas reiškia didesnius finansinius suvaržymus bankrutuojantiems asmenims, todėl tai kartu apriboja ir jų galimybes savanoriškai prisiimti ir vykdyti nebūtinus turtinius įsipareigojimus. Šiuo atveju nustatyta, kad bankrutuojantis asmuo D. J. 2016 m. lapkričio 16 d. sudarė kaupiamąjį gyvybės draudimo liudijimą su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, kuriuo yra apdrausti nepilnamečiai vaikai A. J. ir G. S., mokama mėnesinė įmoka yra 40 Eur / mėn. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šios įmokos yra mokamos iš valstybės fondo gaunamų vaiko lėšų, o būtent, kiekvienas vaikas kas mėnesį gauna po 30 Eur, todėl šios lėšos yra skiriamos būtent išimtinai tik vaikų interesams, kaupiami pinigai vaikų ateičiai, be to, vaikams kartu yra suteikiama draudimo apsauga nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir mirties atvejų. Pagal anksčiau minėtą gyvybės draudimą yra sukaupta 308,79 Eur. Draudėjas teismą 2018 m. birželio 7 d. raštu informavo, kad nutraukiant draudimo sutartį draudėjai D. J. būtų išmokama išperkamoji suma, kuri apskaičiuojama iš sukauptos sumos nutraukimo dienai atimant nutraukimo mokestį (5 proc. sukauptos sumos, bet ne daugiau kaip 28,96 Eur, išmokama suma gali būti dar apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčiu). Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad draudimo įmokos pagal minėtą draudimo liudijimą yra mokamos iš vaikų pinigų gaunamų iš valstybės fondo, o tai nepažeidžia skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros, laiko pagrįstais atstovės argumentus, kad nutraukti draudimo apsaugą nepilnamečių vaikų atžvilgiu būtų netikslinga. Taip pat, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja D. J. 2016 m. lapkričio 3 d. sudarė dar dvi gyvybės draudimo sutartis, pagal kuriais yra apdrausta jos ir bankrutuojančio asmens A. J. gyvybė, bei numatyta draudimo apsauga nuo kritinių ligų, nelaimingų atsitikimų. Bendras draudimo mokestis už abi sutartis per mėnesį sudaro 34,16 Eur. Draudėjas teismą informavo, kad pagal šias draudimo sutartis, kapitalo kaupimas nepasirinktas nei vienoje iš šių sutarčių, todėl sutartos draudimo įmokos yra skiriamos tik draudimo rizikų (mirties, mirties dėl nelaimingo atsitikimo, nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų) mokesčiams padengti, o nutraukus šias sutartis išperkamoji suma nemokama, tiesiog nutraukiamas draudimo apsaugų teikimas. Teismas laiko pagristais ieškovų atstovės argumentus, kad draudimo apsauga ieškovui A. J. yra būtina dėl darbo pobūdžio, nes jo darbas yra priskiriamas didelei rizikai (aukštalipis - montuotojas), ir jis yra pagrindinis šeimos maitintojas. Todėl darytina išvada, kad nutraukti pareiškėjo draudimo apsaugą būtų netikslinga. Tačiau, įvertinęs tai, kad pareiškėjos D. J. darbo pobūdis, priešingai nei pareiškėjo, nėra priskiriamas prie didelės rizikos darbų (pareiškėja dirba pakuotoja), teismas vertina, kad yra netikslinga ir neracionalu, esant iškeltai fizinio asmens bankroto bylai, ir toliau kas mėnesį mokėti 15,36 Eur įmokas draudimo apsaugai iš lėšų, skirtų pareiškėjų būtinų poreikių tenkinimui. Dėl to teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjos draudimo sutarties nutraukimas nelemtų jokių turtinių praradimų bankrutuojantiems asmenims, ir padaręs išvadą, kad esant iškeltai fizinio asmens bankroto bylai ir toliau kas mėnesį mokėti 15,36 Eur įmokas draudimo apsaugai iš lėšų, skirtų pareiškėjų būtinų poreikių tenkinimui yra netikslinga ir neracionalu, yra tos nuomonės, kad tolesnis šios sutarties vykdymas yra nesuderinamas su fizinio asmens bankroto tikslais ir neužtikrina teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tokios aplinkybės, būtent dėl priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.) nurodymo mokumo atkūrimo plane, dėl pareiškėjų draudimo liudijimų patiriamų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, pareiškėjams jau buvo žinomos, nes jos buvo nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis ir klausimas dėl pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nepaisant to, pareiškėjai, teikdami teismui trečią mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, į aukštesnės instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus ir išaiškinimus neatsižvelgė, mokumo atkūrimo plano šiose dalyse nekoregavo.

Pažymėtina, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto bylą, sąžiningų pastangų priklauso bankroto proceso įvykdymo sėkmingumas ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo siekiamų tikslų įgyvendinimas. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti. Tai pirmiausia reiškia, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam suteiktas pareigas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnis).

Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas” taip pat pateikė pastebėjimus dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projekte nurodytų administravimo išlaidų dydžio ir pagrįstumo. Šie kreditoriaus nurodyti trūkumai pareiškėjų taip pat buvo ignoruojami tikslinant jų mokumo atkūrimo plano projektą. Vadinasi, pareiškėjai iš esmės neatsižvelgė į pagrindinio kreditoriaus pastabas, pateiktas 2018 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkime.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kai kreditorių susirinkimas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nurodo nepritarimo priežastis, t. y. plano neatitiktį FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o fizinis asmuo nededa jokių pastangų šį planą patikslinti pagal kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis, netikslina administravimo išlaidų sąmatos ir tą patį plano projektą pateikia pakartotiniams kreditorių susirinkimui, reiškia, kad fizinis asmuo nebendradarbiauja ir nesiekia kreditorių reikalavimų tenkinimo. Toks fizinio asmens elgesys gali būti vertinamas kaip siekis bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą ir tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. e3K-3-87-219/2018).

Iš esmės būtent toks pareiškėjų elgesys susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kadangi pareiškėjai ne tik nevykdė savo pareigos rengti ar tikslinti savo mokumo atkūrimo planą, tačiau ir nedėjo pastangų siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, todėl ir darytina išvada, kad pareiškėjų patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros, neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, pareiškėjai nededa pastangų taisyti planą, todėl patikslintas mokumo atkūrimo planas netvirtintinas.

FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu teismas nepatvirtina plano.

Dėl minėtų priežasčių fizinių asmenų A. J. ir D. J. bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 straipsniais, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netvirtinti bankrutuojančių asmenų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslinto mokumo atkūrimo plano.

Bankrutuojančių fizinių asmenų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą Nr. e2FB-6227-1071/2018 nutraukti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui UAB „Centrinis bankroto biuras LT“.

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, Gedimino pr. 2, Vilnius, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui, VĮ „Regitra“, „Swedbank“ AB, AB „Šiaulių bankas“ ir Luminor Bank, AB.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.