Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-09-28 · Civilinė byla Nr. 2A-2633-565/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-28
Bylos Nr.
2A-2633-565/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15926-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
E. L.
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2633-565/2012Teisminio proceso Nr.2-01-3-15926-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3.; 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei V. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-21931-55/2009 nepilnamečiams sūnums Ingui ir Laurynui priteistą išlaikymą nuo 500 Lt iki 150 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam vaikui, taip pat nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su sūnumis tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu sumažinti išlaikymą iki 150 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam vaikui, nes tokia suma neužtikrina būtinųjų vaikų poreikių. Su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atsakovė sutiko iš dalies.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-14 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

Teismas atmetė ieškovo prašymą sumažinti išlaikymo nepilnamečiams sūnums dydį motyvuodamas tuo, kad ieškovo darbo pajamos sumažėjo dėl ieškovo valios – ieškovas 2011-04-18 nutraukė darbo sutartį šalių susitarimu, o 2011-10-24 įsidarbino UAB „Integralis Lt“ direktoriumi ne visam darbo laikui už 400 Lt per mėnesį darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad darbo pajamų sumažėjimas neįrodo ieškovo turtinės padėties pablogėjimo. Teismas įvertino tai, kad ieškovas faktiškai nemoka atsakovei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-21931-55/2009 priteisto išlaikymo sūnums, nes šalių susitarimu išlaikymo sumą (1 000 Lt per mėnesį abiems sūnums) įskaitoma į atsakovės ieškovui mokėtiną 1 000 Lt per mėnesį kompensaciją už atsakovei po santuokos nutraukimo tekusią didesnę turto dalį. Aplinkybės, kad po santuokos su atsakove nutraukimo ieškovui gimė dukra Milda, ir jis turi teikti jai išlaikymą, teismas neįvertino kaip sudarančios pagrindą sumažinti priteistą išlaikymą ieškovo sūnums.

Teismas nustatė tokią ieškovo ir jo nepilnamečių sūnų bendravimo tvarką.

1) Vaikų pasiėmimo/grąžinimo vieta yra dabartinė vaikų gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini).

2) Vaikus pasiima ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)..

3) Antradieniais tėvas su vaikais matosi ir bendrauja nuo 16.00 val. iki 18.00 val.

Pastaba: vaikų vasaros atostogų metu šiame punkte nustatyta tvarka netaikoma. Vietoje jos tėvas bendrauja su vaikais paskutinį mėnesio savaitgalį, jeigu jis nesutampa su vaikų išvykomis, stovyklomis ir kt., arba pagal atskirą tėvų susitarimą.

4) Kas antrą šeštadienį tėvas su vaikais matosi ir bendrauja nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

5) Sūnaus I. L. gimimo dieną - birželio 12 d., tėvas su vaikais matosi ir bendrauja nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

6) Sūnaus L. L. gimimo dieną - rugpjūčio 3 d., tėvas su vaikais matosi ir bendrauja nuo 18.00 val iki 20.00 val.

7) Vaikų tėvo E. L. gimimo dieną - sausio 14d. (arba tai dienai artimiausią šeštadienį), tėvas su vaikais matosi ir bendrauja nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

8) Vaikų tėvo E. L. kasmetinių atostogų metu tėvas su vaikais matosi ir bendrauja vieną savaitę, t.y. nuo tos savaitės pirmadienio 10.00 val. iki tos savaitės sekmadienio 18.00 val. Vaikų tėvas įsipareigoja, kad šis laikas nesutaps su vaikų privalomo lankymosi mokykloje laiku ir apie numatomą atostogų laiką informuoti vaikų motiną prieš tris mėnesius.

9) Tėvo dieną - birželio pirmąjį sekmadienį, tėvas su vaikais matosi ir bendrauja nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

10) Vaikų gynimo dieną - birželio 1 d., tėvas su vaikais matosi ir bendrauja nuo 16.00 val. iki 20.00 val.

11) Poriniais metais tėvas su vaikais matosi ir bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

12) Poriniais metais Šv.Kalėdų metu tėvas su vaikais matosi ir bendrauja nuo gruodžio 24 d. 15.00 val. iki Šv.Kalėdų pirmosios dienos 18.00 val.

13) Sutarus dėl vaikų pasiėmimo/grąžinimo laiko, galimas iki 30 minučių (paankstinimas/vėlavimas).

14) Įvykus nenumatytiems pasikeitimams (pvz. trauma/susirgimas, užsitęsus darbo dienai) vaikų tėvas ir vaikų motina vienas kitą informuoja likus ne mažiau kaip 2 (dviems) valandoms iki pasiėmimo momento ir tariasi dėl vaikų tėvo matymosi ir bendravimo su vaikais artimiausiu metu.

15) Ši bendravimo tvarka sūnaus I. L. atžvilgiu taikoma esant jo sutikimui.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas apelianto reikalavimas sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – išlaikymo dydį sumažinti iki 150 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam sūnui. Apeliantas taip pat prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta bendravimo su sūnumis tvarka ir nustatyti šią tvarką taip, kaip nurodyta apeliaciniame skunde.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kokie yra būtinieji vaikų poreikiai. Vien pirkimo čekių pateikimas ar lankomų būrelių įvardinimas dar nereiškia, kad visos vaikų gaunamos prekės ir paslaugos priskirtinos būtiniesiems poreikiams. Sumažėjus tėvų ar vieno iš jų pajamoms, o tai reiškia pablogėjus turtinei padėčiai, atitinkami turi būti mažinami iš vaikų poreikiai, užtikrinant tik būtinuosius poreikius. Atsižvelgiant į apelianto gaunamas 364 Lt per mėnesį pajamas ir į tai, kad apeliantas turi dar du išlaikytinius (dukra M. ir sūnų P. R.), apeliantas neturi galimybės sūnų išlaikymui skirti daugiau kaip po 150 Lt per mėnesį. Atsakovės pajamos yra 1 700 Lt per mėnesį, todėl ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnų išlaikymo.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo iniciatorius buvo darbdavys, tuoj po darbo sutarties nutraukimo apeliantas užsiregistravo darbo biržoje, vėliau pradėjo savo verslą, t.y. aktyviai ėmėsi priemonių pajamoms gauti. Verslo pradžia yra sunki, pagal įmonės finansinę padėtį šiuo metu apeliantui yra galimybė mokėti tik 400 Lt atlyginimą per mėnesį. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad apelianto pajamos sumažėjo dėl apelianto veiksmų.

2. Apeliantas nesutiko su nustatytu susitikimų laiku antradieniais nuo 16.00 val. iki 18.00 val., nurodė, kad toks laikas jam yra per ankstyvas, nes jo darbo valandos nėra normuotos ir tokiu metu jis gali būti užimtas darbo reikalais. Apeliantas pageidauja bendrauti su sūnumis trečiadieniais nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Apeliantas nesutiko ir su nustatyta bendravimo tvarka Šv.Velykų ir Šv.Kalėdų švenčių metu, nes pagal šią tvarką per jis galės bendrauti su sūnumis tik poriniais metais ir tik nedidelį laiko tarpą, o neporiniais metais per šias šventes iš viso negalės matyti vaikų. Apeliantas prašo nustatyti, kad poriniais metais jis praleidžia su sūnumis visas Šv.Velykų ir Šv.Kalėdų švenčių dienas.

Atsiliepimas

Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu atsakovė grindžia šiais argumentais.

Atsiliepimas

1. Atsakovė teigia, kad realus apelianto darbo užmokestis yra daug didesnis, nei jis nurodo. Atsakovas dirba jam ir jo žmonai priklausančioje įmonėje, todėl turi galimybę rodyti tik minimalias pajamas. Nutraukdamas darbo sutartį, apeliantas gavo maždaug 40 000 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę pašalpą. Apeliantas yra įsigijęs keletą specialybių, yra darbingo amžiaus ir sveikas, todėl turi galimybę susirasti darbą pagal vieną ar kitą specialybę. Atsakovės pateiktuose pirkimo čekiuose yra nurodytos tik būtinosios išlaidos vaikams išlaikyti. Didžiają dalį išlaikymo išlaidų sudaro mokestis už butą, išlaidos maistui ir vaistams, drabužiams ir avalynei, transportui ir ryšio priemonėms, mokestis už būrelius.

2.Atsakovė nurodė, kad trečiadieniais sūnus Laurynas lanko etnografinį ansamblį, todėl ši diena nėra tinkama susitikti su apeliantu. Atsižvelgiant į sūnaus amžių (7 metai), susitikimų laikas nuo 18.00 val. iki 20.00 val. yra per vėlus. Bendravimo tvarka Šv.Velykų ir Šv.Kalėdų švenčių metu yra nustatyta atsižvelgiant į vaikų norus, nes Laurynas pareiškė, kad nenorėtų visų švenčių praleisti su apeliantu. Atsakovė nesutinka su apelianto prašymu nustatyti bendravimą Naujųjų metų šventės metu, nes šis reikalavimas nebuvo pareikštas ir svarstomas pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).

Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes .

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius kriterijus. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-21931-55/2009 buvo nutraukta šalių santuoka, taip pat patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šia sutartimi šalys susitarė, kad apeliantas nepilnamečių sūnų Igno ir Lauryno išlaikymui mokės po 500 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam sūnui (60-62 b.l.). Po šio teismo sprendimo priėmimo apelianto turtinė padėtis pasikeitė: apeliantui 2010-12-02 gimė dukra Milda (9 b.l.), 2011-04-18 susitarimu buvo nutraukta apelianto darbo sutartis su UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ (13 b.l.), apeliantas nuo 2011-09-12 buvo registruotas darbo biržoje (14 b.l.), nuo 2011-10-24 apeliantas dirba UAB „Integralis LT“ 4 val. per dieną ir gauna 364 Lt darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) (106-107, 139-140 b.l.). Šis apelianto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, nes žymiai sumažėjo apelianto gaunamos pajamos (apelianto gaunamas darbo užmokestis UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ siekė apie 4 000 Lt per mėnesį, ši išvada darytina iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių (kurių apeliantas neneigė), kad kompensacija už 14,38 kalendorinių dienų nepanaudotas atostogas ir 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa sudarė apie 40 000 Lt), apeliantui atsirado pareiga išlaikyti dar vieną vaiką.

Nėra pagrindo teigti, kad apeliantas turtinę padėtį pablogino savo veiksmais, nes darbo sutartį su UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ nutraukė bendru susitarimu. Kaip nurodė apeliantas, darbo sutartis iš esmės buvo nutraukta darbdavio iniciatyva dėl vykdomo darbuotojų skaičiaus mažinimo. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Tikėtina, kad tokiu atveju gali būti palankiau nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir susitarti dėl palankesnių darbo sutarties nutraukimo sąlygų (apeliantas susitarė dėl 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės pašalpos), taip darbdaviui siekiant išvengti galimų ginčų su darbuotoju dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva pripažinimo neteisėtu.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas su žmona, dukterimi Milda ir žmonos sūnumi gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute (10-12, 44-45 b.l.), apeliantui nuosavybės teise priklauso ¼ dalis nedidelės rinkos vertės nekilnojamojo turto, esančio Smilgių mstl., Panevėžio raj., įgyto paveldėjimo būdu (31-35 b.l.). Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas gauna pajamas iš kitų šaltinių, be to, tai patvirtina ir nurodyta apelianto turtinė padėtis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu apeliantui liko santuokos su atsakove metu prisiimti sutartiniai įsipareigojimai Danske Bank A/S pagal 2001-11-22 kreditavimo sutartį Nr.BPL2501245, kuria buvo suteiktas kreditas šeimai gyventi reikalingam butui, esančiam S. S. 8-29, Vilniuje, įsigyti (24-26, 27-28 b.l.). Apeliantas sūnaus P. R. išlaikymui moka 371 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. vykdomąjį raštą (15-21 b.l.). Ta aplinkybė, kad apeliantas šią sumą mokėjo jau po darbo santykių su UAB „Technoligijų ir inovacijų centras“ nutraukimu (16-21 b.l.), nepatvirtina, kad apeliantas gauna pajamas iš kitų šalitinių. Kaip jau nurodyta, apeliantas gavo kompensaciją už 14,38 kalendorinių dienų nepanaudotas atostogas ir 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą, taip pat apeliantas yra nurodęs, kad skolinasi pinigus išlaikymui sumokėti. Apelianto pastangos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti vertinamos apelianto nenaudai.

Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Švenčionių m. 1-ieji Trakai, Švenčionių raj., ir 3 kambarių butas, esantis S. S. 8-29, Vilniuje (64-66 b.l.). Atsakovės darbo užmokestis yra apie 1 600 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius) (58 b.l.). Atsakovė moka apeliantui 1 000 Lt per mėnesį kompensaciją už atsakovei nuosavybės teise atitekusį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą, esantį Švenčionių m. 1-ieji Trakai, Švenčionių raj., ir 3 kambarių butą, esantį S. S. 8-29, Vilniuje, bendra kompensacijos suma yra 80 000 Lt (24-26 b.l.).

Šalių sūnus Ignas šiuo metu yra 15 metų amžiaus, o sūnus Laurynas – 8 metų amžiaus. Vaikai nelaikytini turintys specialių poreikių, nes nėra duomenų, kad jiems nustatyti sveikatos sutrikimai (bronchinė astma ir skilvelinė ekstrasistolija Ignui ir alergija Laurynui) yra žymūs. Pagal atsakovės skaičiavimus, Ingo išlaikymui lapkričio mėn. ji išleido 1 639 Lt, o Lauryno – 1 091 Lt (86 b.l.), tačiau šios sumos nelaikytinos būtinaisiais kasmėnesiniais vaikų poreikiais, nes dalis nurodytų išlaidų yra vienkartinės arba patiriamos ne kiekvieną mėnesį (mokykliniai reikmenys, išlaidos kelionei į užsienį, drabužiai, mokykliniai suolai, stomatologo paslaugos).

Kadangi nurodytas apelianto turtinės padėties pablogėjimas laikytinas esminiu, todėl yra pagrindas sumažinti iš apelianto nepilnamečiams sūnums Ignui ir Laurynui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Nustatant sumažinto išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė negu apelianto, atsakovė turi mažiau išlaikytinių negu apeliantas, apelianto sūnums Ignui ir Laurynui nėra nustatyti specialūs poreikiai, taip pat ir į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, geros sveikatos, įgijęs keletą specialybių, dirba ne visą darbo dieną, todėl turi galimybę susirasti papildomą darbą ir taip padidinti savo pajamas. Todėl išlaikymo dydis mažintinas iki 300 Lt per mėnesį kiekvienam sūnui. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, atsakovės galimybes teikti išlaikymą sūnums ir iš apelianto priteistiną išlaikymą, sumažintas išlaikymas leis užtikrinti būtinus apelianto nepilnamečių sūnų poreikius.

Dėl bendravimo tvarkos

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo nustatytas apelianto ir jo nepilnamečių sūnų bendravimas antradieniais nuo 16.00 val. iki 18.00 val. atitinka Lauryno interesus. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, Laurynas antradieniais yra neužimtas papildomu ugdymu, be to, Laurynas šiuo metu yra 8 metų amžiaus, tokio amžiaus vaiko dienos režimas reikalauja eiti gulti apie 21.00 val., iki šio laiko vaikas dar turi baigti būtinus dienos darbus, pasiruošti miegui. Apeliantas UAB „Integralis Lt“ dirba 4 valandas per dieną, todėl turi galimybę bendrauti su vaikais nuo 16.00 val.

Tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu apeliantas prašė nustatyti, kad bendrauja su sūnumis tik per porinių metų Šv.Velykų ir Šv.Kalėdų šventes, t.y. šias šventes su sūnumis praleidžia kas antrus metus. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad sprendimu apribota apelianto teisė bendrauti su sūnumis, nes su jais per Šv.Velykų ir Šv.Kalėdų šventes apeliantas galės matytis tik kas antrus metus. Kadangi šios šventės turi po dvi šventines dienas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti, kad su apeliantu praleidžiama pirmoji švenčių dalis. Taip užtikrinamas ir atsakovės nurodytas šeimoje susiformavusių tradicijų švęsti šias šventes su seneliais, kurie gyvena ne Vilniuje, tęstinumas. Be to, pagal nustatytą bendravimo tvarką poriniais metais apeliantas su sūnumis praleidžia ir Šv.Kūčias.

Apeliantas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškęs reikalavimo nustatyti bendravimo su sūnumis tvarką per Naujuosius metus. Pagal CPK 312 str. apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų ir spręsti dėl apelianto bendravimo su sūnumis per Naujuosius metus nustatymo (CPK 320 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto ir jo nepilnamečių sūnų bendravimo tvarka laikytina maksimalia, bendravimo tvarkos per Naujuosius metus nenustatymas nepažeis nei apelianto, nei jo sūnų interesų. Tuo labiau, kad yra kitų galimybių pasveikinti sūnus su šia švente (laišku, telefonu), be to, apeliantas bendrauja su sūnumis netrukus po Naujųjų metų, t.y. sausio 14 d., per apelianto gimtadienį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo sumažinimo, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės ieškovo naudai priteistos 55,60 Lt bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo paliktinos nepakeistos, atsižvelgiant į teismo nurodytus motyvus dėl ieškovo procesinio elgesio, taip pat į tai, kad ieškovo prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkintas iš dalies (CPK 93 str. 2- d.). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą dalyje dėl išlaikymo sumažinimo, iš atsakovės apelianto naudai priteistinas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo E. L. reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį ir šį reikalavimą patenkinti iš dalies – sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-21931-55/2009 iš ieškovo E. L. nepilnamečiams sūnums I. L. ir L. L. priteistą išlaikymą iki 300 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam sūnui. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas – iš atsakovės V. L. ieškovo E. L. naudai priteisti 144 bylinėjimosi išlaidas.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. L. ieškovo E. L. naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAlgirdas AuruškevičiusRūta Burdulienė