- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- eI3-163-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01200-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Valstybinė miškų tarnyba
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-1904-88 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) ir 2019 m. gegužės 2 d. raštą Nr. R2-942-(39.4) (toliau – ir skundžiamas raštas); 2) įpareigoti atsakovę ištaisyti klaidingus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš Miškų kadastro duomenis apie žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) esančią miško žemę ir joje augantį mišką.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Sprendimas ir skundžiamas raštas neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2017 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir žemės sklypas, ginčo žemės sklypas). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo ir yra žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Bendras sklypo plotas yra 3,23 ha, susideda iš žemės ūkio naudmenų – 2,9254 ha ploto, vandens telkinių – 0,2331 ha ploto ir kitos žemės – 0,0715 ha ploto. Tokie duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nuo sklypo suformavimo 2007 m. sausio 4 d. padalijimo būdu iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyta, jog 0,0715 ha sklypo, kuris priklauso pareiškėjui (Nr. 28-3), plote augo krūmai. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, žemės sklype nebuvo ir šiuo metu nėra jokių medžių, išskyrus siaurą medžių ir krūmų juostą prie kelio sklypo pakraštyje, – šį faktą patvirtina 2005–2006 metų aerofotonuotraukos. Teigė, jog ankstesnis sklypo savininkas sklype buvusius savaiminius žėlinius sunaikino dar 2017 metais iki parduodamas sklypą pareiškėjui.
Tvirtino, jog atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, nepagrįstai ignoravo Nekilnojamojo turto registro duomenis, sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto kompetentingų specialistų, tinkamai suderinto su įvairiomis institucijomis, sprendinius, neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, jog 2005 m. dabar jam priklausančiame žemės sklype buvo tik medžių juosta pakelėje ir krūmų grupės, neužimančios 0,1 ha ploto, o želdinių aukštis nesiekė 5 metrų, tad šie augalai, remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, negalėjo būti pripažįstami mišku. Atsakovės pareiškėjui pateikti duomenys Miško kvartalų 2005 m. žemėlapyje, jog 34 taksaciniame sklype auga paprastosios pušys, kurių amžius – 5 metai, o vidutinis aukštis – tik 1 metras, kelia abejonių dėl duomenų surinkimo teisingumo, nes nurodyto amžiaus (5 metų) medžiai turėjo pasiekti daugiau nei nurodytą 1 metro aukštį. Jokių duomenų, kada tiksliai buvo inventorizuojami želdiniai, nėra.
Pareiškėjo nuomone, 2019 m. balandžio 12 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 1405 konstatuotas žemės naudmenų taksaciniame sklype duomenų pokytis (nurodyta „miško aikštelė (galimai sunaikintas miškas)“ ir kad sklype kelmai išrauti ir sukrauti šalia kitų taksacinių sklypų) nepatvirtina ginčo teritorijoje miško žemės, nes kiek kelmų buvo rasta, kokiu pagrindu patikrinimą vykdę asmenys nustatė, kad rasti ne pareiškėjo sklype kelmai buvo išrauti vien jo sklype, patikrinimo akte duomenų nėra. Patikrinimą vykdę asmenys kelmų neapžiūrėjo ir pagal juos nesiėmė priemonių nustatyti, kokio amžiaus ir rūšies medžiai buvo nukirsti, patikrinimo aktas buvo surašytas nedalyvaujant žemės sklypo savininkui. Pateiktoje fotonuotraukoje matyti tik sukrauta šakų krūva. Nurodė, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jo sklype yra buvę medžių, kuriuos iškirto ankstesnis savininkas.
Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, 2005 m. ir 2015 m. inventorizacija pareiškėjo žemės sklype buvo atlikta neturint reikiamų įgaliojimų ir nesant procedūras reglamentuojančių teisės aktų, pažeidžiant nustatytas procedūras, nesant Miškų įstatymo reikalavimus atitinkančio miško, neįforminus reikiamų dokumentų ir nepatikrinus jų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 109-11-V, kuriuo patvirtintas Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų priėmimo Valstybinėje miškų tarnyboje tvarkos aprašas, nėra paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi yra negaliojantis, todėl inventorizacijos duomenų pagrindu įrašyti pareiškėjo žemės sklypą į Miškų kadastrą kaip miško žemę ir įregistruoti jame esančių medynų charakteristikas nebuvo jokio pagrindo. Be to, nei apie inventorizacijos duomenis, nei apie jų pagrindu priimtus sprendimus dėl pareiškėjo žemės įtraukimo į Miškų valstybės kadastrą pareiškėjas nebuvo informuotas.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 579 įsteigė Valstybinę miškotvarkos tarnybą (1.3 punktas) ir patvirtino šios tarnybos nuostatus (2 punktas). Nuostatų 1 punkte nurodyta, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba yra įstaiga, vykdanti visos Lietuvos miškų inventorizaciją atrankos metodu, 6.3 punkte nurodyta, kad tarnybos uždavinys yra vykdyti nacionalinę miškų inventorizaciją atrankos metodu, 7.13 punkte, be kitų tarnybos funkcijų, įrašyta, kad ji vykdo Nacionalinę miškų inventorizaciją. Šis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro išleistas norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra negaliojantis.
Kadangi Valstybinė miškotvarkos tarnyba buvo įsteigta ir veikia neteisėtai, jai nebuvo suteikta teisė vykdyti sklypinę inventorizaciją, taip pat ji neturėjo ir teisės pavesti VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui parengti sklypinės inventorizacijos duomenis. Pareiškėjo teigimu, tokie tarnybos veiksmai prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintiems įstatymų viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principams.
Pareiškėjo nuomone, nustatant miškų inventorizacijos duomenų teisingumą, būtina Nekilnojamojo turto registro duomenims suteikti prioritetą prieš Miškų kadastro duomenis. Atsakovė, būdama Miškų valstybės kadastro tvarkytoja, nepaisė registrų tarpusavio sąveikos principų, todėl padarė akivaizdžių klaidų, kurias atsisakė skundžiamais sprendimais ištaisyti, taigi, pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 36 punktą, ji įpareigotina tai padaryti teismine tvarka. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime ir jos atstovai teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (1,26 ha) patenka į Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinį sklypą (0,11 ha) ir 918 kvartalo 55 taksacinį sklypą (1,15 ha), kurie registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, nes atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Kretingos miškų urėdijos 918 kvartalo 54 taksaciniame sklype auga 19 metų amžiaus, 9 m aukščio, 1,0 skalsumo pušys, 16 metų amžiaus beržai bei drebulės; 918 kvartalo 55 taksaciniame sklype – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas).
Nurodė, jog Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinis sklypas pirmą kartą registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2007 m. birželio 28 d. pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (tuo metu buvo registruotas 34 taksaciniu sklypu, plotas 1,37 ha), kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2007 m. birželio 28 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Tarnybai.
Atlikus pakartotinę sklypinę miškų inventorizaciją 2015 m., Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinis sklypas pakartotinai inventorizuotas ir registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2017 m. sausio 16 d. pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2016 m. lapkričio 28 d. miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Tarnybai.
Pažymėjo, jog ginčo žemės sklypo pertvarkymo projekto suderinimo teisės aktų nustatyta tvarka metu (2006 m. gruodžio 18 d.) medžių savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas, atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, jau buvo inventorizuotas mišku. Inventorizuotas mišku pagrįstai, nes jis atitiko tuo metu galiojusią Miškų įstatyme reglamentuotą miško sąvoką.
Tvirtino, jog sklypinės inventorizacijos duomenys yra teisingi, buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, nenuginčyti, todėl Tarnyba jais vadovavosi tiek atlikdama pagal pareiškėjo prašymą patikrinimą vietoje, tiek priimdama skundžiamus sprendimus. Atkreipė teismo dėmesį, jog pagal Miškų įstatymą organizuoja ir koordinuoja visų šalies miškų inventorizaciją Aplinkos ministerija, o ne Tarnyba.
Pažymėjo, jog, išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005–2006 m., 2010 m., 2013 m., 2017 m. aerofotoplanus bei atlikus Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinio sklypo dalis (2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto 2 priede pažymėta 54-1) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas) (1,1486 ha plote). Šiai teritorijai suteiktas Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 55 taksacinio sklypo numeris (patikrinimo akto 4 priedas). Nurodė, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. S-1904-88 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. R2-942-(39.4) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą ištaisyti Miškų valstybės kadastro duomenis.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą.
Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba (Nuostatų 9 p.). Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (23 p.). Aprašo 3 punktas numato, kad duomenų teikėjai Miškų valstybės kadastrui, be kitų subjektų, yra Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ir specialistai. Aprašo 4.9 punktas nustato, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, jog kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu pagal Aprašo 5 priedą, vadovaujantis Tarnybos išvadomis, sprendimas priimamas Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka. Aprašo 10.3 punktas nustato, kad kadastro duomenys taisomi (įrašomi ar keičiami) kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas kadastro tvarkytojui nustačius, kad į kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys. Aprašo 12 punktas nustato, kad sprendimas dėl kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl kadastro duomenų įrašymo / keitimo (Aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusios Miškų įstatymo redakcijos (galiojo nuo 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.
Pagal 2019 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, pareiškėjui S. G. nuosavybės teise priklauso 3,2300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), suformuotas padalijus daiktą (žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas 2017 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DR-5613 pagrindu, kuris susideda iš: žemės ūkio naudmenų ploto – 2,9254 ha, vandens telkinių ploto – 0,2331 ha, kitos žemės ploto – 0,0715 ha ir kurio pagrindinė naudojimo paskirtis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Skiltyje „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ užfiksuota, kad Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. balandžio 24 d. Pranešimu Nr. MVK0005 pateikti duomenys apie pasikeitusį miško žemės naudmenų plotą (1,2557 ha).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas: 1) atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikrinimą vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Miškų valstybės kadastre įregistruotas miško plotas atitinka teisės aktuose miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus; 2) ištaisyti klaidingus Miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš Miškų kadastro duomenis apie žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančią miško žemę ir joje augantį mišką.
Prašyme nurodė, jog jam priklausančiame žemės sklype miško niekada nebuvo, išskyrus negausius savaiminius žėlinius, kuriuos 2016–2017 m. ankstesnis savininkas sunaikino. Tvirtino, jog 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenys, kurių pagrindu žemės sklypas buvo įtrauktas į Miškų kadastrą, yra neteisėti. Atliekant sklypinę inventorizaciją, buvo pažeisti teisės aktai ir jais reglamentuotos procedūros, pareiškėjas apie tai neinformuotas, Miškų kadastre jo sklypo duomenys neatitinka viešame Nekilnojamojo turto registre užfiksuotų duomenų, kurie turi prioritetinę reikšmę.
Administracinės bylos duomenimis, ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 280-3, Miškų kadastre įregistruotas nuo 2007 m. Pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, jo dalis (1,37 ha) pateko į Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 34 taksacinį sklypą. Atlikus pakartotinę sklypinę miškų inventorizaciją 2015 m., Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinis sklypas pakartotinai inventorizuotas ir registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2017 m. (tuo metu pateko į Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinį sklypą). Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. lapkričio 6 d. Pažyma apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Miškų žemėlapio fragmentas Nr. 89320, 2018 m. lapkričio 6 d. Pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Miškų žemėlapio fragmentas Nr. 89308, Valstybinės miškų tarnybos 2007 m. birželio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktai, 2005 m. ir 2015 m. Miško kvartalų žemėlapių ištraukos su sklypinės inventorizacijos duomenimis.
Tiek iš pareiškėjo 2019 m. kovo 27 d. pateikto Tarnybai prašymo, tiek iš skundo teismui turinio akivaizdu, jog pareiškėjas skundžiamų sprendimų neteisėtumą grindžia esminiais argumentais nurodydamas, jog 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenys, kurių pagrindu žemės sklypas įtrauktas į Miškų kadastrą, buvo neteisėti. Atliekant sklypinę inventorizaciją, buvo pažeisti teisės aktai ir jais reglamentuotos procedūros.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo priėmimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, įtvirtinančia, kad, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Miškų įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio valstybinę miškų inventorizaciją, miškų apskaitą ir miškų kadastro sudarymą, įtvirtinta, kad valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose (1 d.); medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka (2 d.); valstybinės miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visus miškus, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jiems atlikti (3 d.).
Pažymėtina, jog pagal 2005 m. inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (inventorizacijos metu iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) reglamentuota, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, nenustatant savaiminukams specialių reikalavimų.
Įstatymo nuostata dėl savaiminukų amžiaus (ne mažesnis kaip 20 metų) įtraukiant juos į apskaitą kaip mišką buvo įtvirtinta po 2011 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 priėmimo (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d.) (Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Inventorizavimo tvarka detalizuota Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331, kuriame nurodyta, jog medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus miškui (7 p.), medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius iki 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip ne miško žemė, apauganti mišku, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus ne miško žemei, apaugančiai mišku (8 p.).
Pareiškėjas nesutinka su 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenimis, kurių pagrindu ginčo žemės sklypas buvo įtrauktas į Miškų kadastrą, tačiau šie duomenys teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nenuginčyti. Pagal bylos duomenis sklypinę ginčo teritorijos inventorizaciją atliko ne Tarnyba, o VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu – VĮ Valstybinių miškų urėdija).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020).
Bylos duomenimis nustatyta, jog Tarnyboje 2019 m. kovo 27 d. buvo gautas prašymas dėl dviejų reikalavimų, t. y. dėl kadastro duomenų patikrinimo vietoje, siekiant nustatyti, ar girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinio sklypo dalis, kuri patenka į pareiškėjo žemės sklypą, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, taip pat dėl klaidingų Miškų valstybės kadastro duomenų ištaisymo ginčo žemės sklype, išbraukiant iš jo Miškų kadastro duomenis.
Teismas pažymi, jog nors 2019 m. kovo 27 d. prašyme Tarnybai buvo nesutinkama su 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenimis, nurodoma, jog atliekant sklypinę inventorizaciją buvo pažeisti teisės aktai ir jais reglamentuotos procedūros, tačiau jokio reikalavimo dėl inventorizacijos duomenų pakeitimo, ištaisymo ar pan. Tarnybai pareiškėjas nereiškė, todėl, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai pareiškėjo prašymą išnagrinėjo, priimdama skundžiamus sprendimus neperžengdama jo pareikštų reikalavimų ribų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Tarnyba, gavusi prašymą, siekdama nustatyti, ar Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinio sklypo dalis, kuri patenka į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 109-19-V pagrindu atliko Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Jį atlikusi, priėmė Sprendimą ir skundžiamu raštu atsakė į pareiškėjo prašymu suformuluotus reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Konkrečiu atveju pažymėtina, jog pareiškėjas ginčo žemės sklypo savininku tapo tik 2017 m., įgijęs jį pagal 2017 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DR-5613. Byloje nėra duomenų, jog ankstesnis žemės sklypo savininkas (A. E. J.) būtų kreipęsis į Tarnybą ar į teismą dėl sklypinės inventorizacijos duomenų nepagrįstumo ir neteisėtumo ir dėl to siejamų jo teisių pažeidimų (taip pat dėl netinkamos procedūros, nepranešimo apie atliekamas inventorizacijas ginčo sklype ir pan.). Teismo vertinimu, pareiškėjas, įsigijęs sklypą, perėmė ankstesnio savininko teises, todėl, praėjus tokiam ilgam laikui, nebegali kvestionuoti sklypinės inventorizacijos duomenų teisėtumo. Be to, pareiškėjui nepareiškus tokio pobūdžio reikalavimo institucijoje, teismas neturi pagrindo peržengti kompetencijos dėl skundo institucijoje nagrinėjimo ribų.
Teisėjų kolegijai į bylą pateikti 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenys apie Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 34 (vėliau 54) taksacinį sklypą, jame esančius miško / miško žemės plotus, medžių rūšis, amžių pagal pateiktus į bylą taksacinius rodiklius abejonių nekelia.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas pažymi, jog pareiškėjas, keldamas abejones dėl sklypinės inventorizacijos duomenų neteisingumo, nepatikimumo, rėmėsi tik bendro pobūdžio pasvarstymais, prielaidomis, teisinio reglamentavimo ir procedūrų ydingumu, tačiau konkrečių sklypinės inventorizacijos klaidų, neatitikčių faktinei situacijai nenurodė. Jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovės pateikti duomenys neatitiktų realiai egzistuojančių, teismui nepateikė, todėl jo argumentai, kad ginčo žemės sklype valstybinės inventorizacijos metu medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė buvo nepagrįstai įtraukta į apskaitą kaip miškas, atmestini kaip nepagrįsti.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nenuginčijus sklypinės inventorizacijos duomenų, nėra pagrindo jais netikėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pagal pareiškėjo išdėstyto Tarnybai prašymo turinį, šioje byloje esminis ginčo dalykas susijęs su Miškų kadastre registruoto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ploto atitiktimi (neatitiktimi) Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams, o ne su ginčo teritorijos įtraukimu į Miškų kadastrą ir šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (miškų inventorizacijos, miškų apskaitos) taikymu.
Pagal bylos duomenis nustatyta, jog Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą dėl kadastro duomenų patikrinimo vietoje ir klaidingų Miškų valstybės kadastro duomenų ištaisymo, nes faktiškai miško didesnėje sklypo dalyje nėra, nors Miškų kadastre įrašyti kitokie duomenys, siekdama nustatyti, ar Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinio sklypo dalis, kuri patenka į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 109-19-V pagrindu atliko Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Miškotvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas D. K. ir matininkas M. L., atlikę patikrinimą vietoje, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų įrašymo keitimo tvarkos aprašo 5 priedo tvarka 2019 m. balandžio 12 d. surašė Miškų kadastro duomenų Patikrinimo aktą Nr. 1405 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, jog Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinio sklypo dalyje (2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto Nr. 1405 2 priede pažymėta 54-1), kuri patenka į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), medynas iškirstas, miško žemė mechaniškai apdirbta, kelmai išrauti ir sukrauti šalia Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 52, 53 taksacinių sklypų. Leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas. Šias aplinkybes patvirtina prie Patikrinimo akto pateiktos Ištraukos iš Miškų kadastro (2005–2006 m., 2010 m., 2017 m.), fotonuotraukos, Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo Taksacinės kortelės duomenys, viešai publikuojamų istorinių teritorijų aerofotonuotraukos.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jo sklype yra buvę medžių, kuriuos iškirto ankstesnis savininkas, tačiau teigė, jog Patikrinimo akte nebuvo užfiksuoti atitinkami duomenys (kokio amžiaus ir rūšies medžiai buvo nukirsti), pareiškėjui abejonę kelia, kad medžiai sukrauti ne jo sklype, o šalia kitų taksacinių sklypų, patikrinimo aktas buvo surašytas nedalyvaujant žemės sklypo savininkui.
Teismo vertinimu, 2019 m. balandžio 12 d. surašytas Miškų kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 1405 savo forma bei turiniu atitinka Patikrinimo akto surašymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 7 punkto bei 5 priedo keliamus reikalavimus.
Iš Patikrinimo akto turinio matyti, jog apie 0,11 ha teritoriją (sprendime nurodyta kaip likusi 54 taksacinio sklypo dalis, kuri atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus) Patikrinimo akte atskirai užfiksuotų duomenų nėra. Tačiau minėto Aprašo 5 priede nurodyta, jog Patikrinimo metu nustatyti duomenų pokyčiai pildomi tik nustačius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų neatitiktį. Byloje nėra duomenų apie 2005 m. ir 2015 m. atliktų inventorizacijų, kuriais šioje teritorijoje buvo užfiksuota miško žemė, pasikeitimus, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovės pateiktais duomenimis dėl miško žemės ginčo teritorijoje. Tai, kad 0,11 ha atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, patvirtina prie Patikrinimo akto pateiktas 1 priedas, kuriame nurodyti bendri duomenys apie 1,50 ha ploto 54 taksacinį sklypą (visas sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus), prie Priedo pateiktos Ištraukos iš Miškų valstybės kadastro, 2019 m. gegužės 2 d. Pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Miškų žemėlapio fragmentas Nr. 97537.
Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, jog nepranešus pareiškėjui apie ginčo sklype numatomą patikrinimą buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme (1 str., 3 str.) įtvirtinti objektyvumo ir gero administravimo principai, tačiau ginčo kontekste pagal pareikštų reikalavimų Tarnybai pobūdį minėtas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, nesudarantis pagrindo skundžiamų sprendimų panaikinimui. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-889-662/2016).
Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas).
Įvertinusi šiuos duomenis, užfiksuotus Patikrinimo akte ir jo prieduose Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinio sklypo dalis (2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto 2 priede pažymėta 54-1) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus dėl 1,1486 ha plote sunaikinto miško. Šiai teritorijai pagal atsakovės kompetenciją suteiktas Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 55 taksacinio sklypo numeris (Patikrinimo akto 4 priedas), o dėl likusios Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 918 kvartalo 54 taksacinio sklypo dalies nurodyta, jog ji atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (minėta dalis pagal Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gegužės 2 d. Pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius sudaro 0,11 ha). Šių duomenų pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, patikslinant Miškų kadastro duomenis.
Iš byloje nustatytų aplinkybių ir duomenų akivaizdu, jog tikrinama ginčo teritorija atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus miškų sąvoką apibūdinančius požymius ir rodiklius (54 taksacinio sklypo dalis sudarė 0,11 ha, t. y. ne mažiau kaip 0,1 hektaro žemės ploto (kaip numatyta Miškų įstatyme), apaugusio medžiais). Pagal atsakovės pateiktus patikrinimo metu nustatytus duomenis (Patikrinimo akto 1 priedas), medžių skalsumas – 1,0, t. y. ne mažesnis, kaip numatyta Įstatyme (0,3), aukštis – 9 metrai, t. y. ne mažiau, kaip numatyta Įstatyme (5 metrai). Patikrinimo metu nustatyta, jog tikrinamos ginčo teritorijos 1,1486 ha plote, t. y. ne mažesniame kaip 0,1 hektaro žemės plote, buvo rasta miško aikštė (galimai sunaikintas miškas).
Kadangi Patikrinimo aktu buvo nustatytos Miškų kadastro duomenų neatitiktys, atsakovė, būdama Miškų kadastro tvarkytoja, įgijo pareigą tikslinti kadastro duomenis. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai patikslino į pareiškėjo Sklypą patenkančio taksacinio sklypo duomenis Miškų kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę.
Nors skunde pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sklypo plotas į Miškų kadastrą įtrauktas nepagrįstai, atsakovės duomenys nepatikimi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, galinčių paneigti minėtas išvadas. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju nebuvo atliekama ginčo teritorijos sklypinė inventorizacija ar jos kontrolė. Tarnyba, priimdama skundžiamą 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-1904-88, Miškų kadastre užfiksuotus pareiškėjo sklype esančio miško duomenis lygino su faktine padėtimi, jų atitiktimi miško ir miško žemei keliamiems reikalavimams požiūriu (kaip ir buvo prašoma pareiškėjo prašyme, kreipiantis į Tarnybą), o ne tikrino šių duomenų įrašymo į Miškų registrą (kaip valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos rezultatą) pagrįstumą, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo prašymo išnagrinėjimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo nuomone, Tarnyba, priimdama skundžiamus sprendimus, nepagrįstai atsisakė suderinti Miškų valstybės kadastro duomenis su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie yra prioritetiniai, nepagrįstai nesivadovavo 2006 m. užfiksuotais žemės sklypo duomenimis apie užfiksuotas naudmenas nekilnojamojo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenys; atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, jų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, jog Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-114-552/2017). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013).
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika. Registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis <...>. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 punktus, pagrindiniai registrai yra valstybės registrai, kuriuose registruojamas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį, objektai, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai. Taigi Nekilnojamojo turto registras ir Miškų valstybės kadastras yra pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys naudojami susijusiuose registruose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas sąveiką tarp kadastrų, padarė išvadą, jog būtent Miškų kadastro duomenys yra pagrindas koreguoti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie miško plotą, jo ribas, tačiau ne atvirkščiai, konstatavo, kad Miškų valstybės kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatomis įsteigtas visiškai kitu tikslu – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, duomenys negali tarpusavyje konkuruoti. Siekiant valstybės informacinių išteklių funkcinio suderinamumo, kaip nustato Įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, registre įregistruotas registro objektas pakartotinai kitame registre nėra registruojamas. Šios priemonės padeda išvengti galimo duomenų apie tą patį objektą nesutapimo ar jų prieštaravimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja inter alia naudojantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013).
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pagal pareiškėjos prašymą, išbraukiant iš kadastro duomenis apie žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančią miško žemę ir joje augantį mišką, nes tam nebuvo nustatyta teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ir Patikrinimo aktas, ir skundžiamas Tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. S-1904-88 atitinka Apraše turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Esminių procedūrų pažeidimų, išskyrus jau minėtą nepranešimą apie patikrinimą pareiškėjui, nagrinėjant bylą nenustatyta. Skundžiamame 2019 m. gegužės 2 d. rašte Nr. R2-942-(39.4) nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas Sprendimą, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamus sprendimus, nagrinėjant bylą nenustatyta.
Pareiškėjo skunde ir jo atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog skundžiamuose sprendimuose nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų dėl atsisakymo suderinti Miškų valstybės kadastro duomenis su pareiškėjo žemės sklypo duomenimis, užfiksuotais Nekilnojamojo turto viešame registre, sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, dėl sklypinės inventorizacijos ydingumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamus sprendimus panaikinti, nes šios aplinkybės nesukliudė pareiškėjui kreiptis į teismą, suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, todėl jie vertinami kaip mažareikšmiai, juolab kad net ir panaikinus skundžiamus sprendimus tuo pagrindu, faktinė situacija nepasikeistų, nes iš naujo prašymas būtų nagrinėjamas pagal jame pareikštų reikalavimų turinį, o šiuo požiūriu Tarnyba prašymą išnagrinėjo ir pareiškėją apie tai informavo tinkamai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamų sprendimų turinį teisinio reglamentavimo požiūriu, atsižvelgdama į patikrinimo vietoje metu nustatytas ir Patikrinimo akte užfiksuotas faktines aplinkybes, susijusias su į sklypą patekusios miško žemės teisiniu režimu ir jo įregistravimu viešuose registruose, nenustatė teisinio pagrindo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-1904-88 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir 2019 m. gegužės 2 d. raštą Nr. R2-942-(39.4). Jų nepanaikinus, nėra pagrindo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimui. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.