Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis N. T. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Paaiškina, kad pasiėmė pinigus, šiai dienai jis juos grąžinęs ir labai gailisi dėl to, kad tiek laiko viskas užtruko ir susiklostė tokios aplinkybės. Pažymi, kad kartu su L. K. pradėjo dirbti nekilnojamojo turto brokeriu. Kuri laiką nesigavo pardavimai nei jam, nei L. K.. Buvo sunkus laikotarpis. Pas jį įvyko šeimos išsiskyrimas. Buvo žmogus, kuris pasiūlė pigiau jam kuponus, vieną kartą jis panaudojo, gavosi nedaug užsidirbti. Antrą kartą kai pasiūlė, jis pasiūlė bendradarbiams ir kai kuriems iš savo draugų. Galų gale gavosi situacija, kad po gero laiko žmogus grąžino pinigus ir jis visiems kitiems žmonėms, išskyrus L. K.. Su pastaruoju asmeniu tada dar bendravo, jis žinojo, kad pas L. K. sunki situacija. Pradžioje tempė laiką, bet po to pinigų visiškai nebuvo. Dar tikėjosi, kad pagerės su nekilnojamojo turto pardavimais, tačiau padėtis nepagerėjo. Šiai dienai jis grąžino, pasiskolino pas mamą, stengiasi daugiau kuponais neužsiėminėti. Gailisi dėl to kas įvyko.

Buvo pažįstamas žmogus, kuris suvedė su asmeniu, jis nežino iš kur tas asmuo pirkdavo, imdavo kuponus. Kaip jam paaiškino, kad imdavo įmonės vardu, kai darbuotojai atsisakydavo kaip dovanų kuponų, susitarė, kad jis grynais paduotų. Jis grynais paimdavo arba banko pavedimu paimdavo vietoje 300 Eur paimdavo 500 Eur. Bet iš tikrųjų buvo vienas kartas, kada buvo nupirkta, o antras kartas – tiesiog jam grąžino pinigus ir pasakė, kad daugiau nesigaus. Pinigus grąžino visiems, L. K. ne laiku – pervedė visus likusius 400 Eur. Su asmeniu, kuris siūlė kuponus, jie susipažino per pažįstamus, per programėlę „Telegram“, to asmens vardas buvo N.. Šis asmuo jam grąžino pinigus dalimi, nes buvo susirinkusi nemaža suma, apie 3 000 Eur, grąžino 2 000 Eur, o vėliau likusią sumą, todėl dalimis grąžino pinigus, išskyrus L. K..

Kalbant detaliau apie tą asmenį, kuris duodavo kuponus, tai – N. K., dirbo savo marketingo įmonėje, direktoriumi. Jau minėjo, kad susipažino per pažįstamus. Šis asmuo darė reklamą jo mamos grožio salone. Atvykus šiam asmeniui į grožio saloną užklijuoti reklamą, vėl susibendravo. Kai suprato, kad kuponus kažkam gavo, ar užsakinėjo, ar pirko. Pirmą kartą buvo pasakęs, kad norėjo darbuotojams išdalinti, tačiau nereikia ir šis davė jam už mažesnę sumą. Pirmą kartą nusipirko, gavo vieną kuponą už 800 Eur, jam gavosi apie 500 Eur užsidirbti, o antrą kartą jam grąžino pinigus ir pasakė, kad nebeužtenka. Už pirmą kuponą, jis jo nepardavė, už kuponą nusipirko telefoną ir juo naudojosi. Kuponus, kurių negavo norėjo parduoti. Jo mama norėjo pasikeisti telefoną. Mama davė jam pinigus ir atgavo. Pažymi, kad mamai ir T. R. grąžino, o L. K. – ne. Jis nežino kodėl L. K. neatidavė pinigų. Vėliau pinigus panaudojo dukrai ir tikėjosi nekilnojamojo turto pardavimo. Jis negalėjo L. K. grąžinti pirmam, nes atidavė mamai, kadangi jo patėvis sirgo ir mirė prieš pusę metų. Tai jam gavosi du pirkimai su kuponais, kurių vienas įvyko, kitu kuponu – pats pasinaudojo. Kuponų sumos buvo dalimis, nebuvo vienas kuponas po 800 Eur, buvo suma 800 Eur ir 4 kuponai po 200 Eur. Gavosi, kad grąžino pinigus, jis norėjo perduoti kuponus žmonėms, bet jis grąžino visiems pinigus, o kuponų jis antrą kartą negavo. Kai siūlė T. R., mamai ir L. K. – tai buvo jau antras kartas. Mamai grąžino iš karto, o T. R. per tris savaites. Per pusantrų metų L. K. negrąžino pinigų, todėl labai gailisi, kadangi galėjo dalimis grąžinti. Po policijos iškvietimo jie su L. K. nebendravo. Asmeniškai jis pats buvo užsiėmęs dukros sveikata, šeima, patėvio laidotuvėmis. Pinigų pervedimus po policijos iškvietimo padarė 100 Eur, po to 50 Eur, o iki teismo posėdžio bandė surinkti likusią sumą ir pavyko. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima elektros įranga. Neilgai padirbo apie 3-4 mėnesius. Alga buvo apie 800 Eur, tačiau turi mokėti dukrai alimentus ir antstoliai nuskaičiuoja apie 400 Eur. Vėliau pradėjo dirbti su mama. Mama turi grožio saloną, tačiau negali dirbti dėl sveikatos būklės. Paskutiniu metu dirbo įmonėje „C.“, tačiau ten nei vienos algos negavo. Jis su L. K. gavo pirmus tris objektus, įmetė į www.aruodas.lt, niekas neskambino. Su nekilnojamu turtu dirbo apie 6 mėnesius, pagal individualią veiklą, 3 proc. komisinių. Buvo (duomenys neskelbtini) vadybininkas, reikėjo skambinti siūlyti elektros paslaugas dideliems objektams, nepadarė nei vieno pardavimo. Buvo paėmęs mažas paskolas su kuriomis bandė verslauti, tačiau dabar bendra suma apie 15 000 Eur. Įsiskolinimai antstoliams atsirado iš greitųjų kreditų. Pažymi, kad turėjo santykių su lošimais prieš 6 metus, tada bandė padengti įsiskolinimus. Šiuo metu yra užsiblokavęs 99 metams, išsigydė, iki šiol geria raminamuosius vaistus prieš miegą. Savo vardu registruoto turto neturi. Vairuoja automobilį, tačiau turi su mama pagal išperkamosios nuomos sutartį. Negyvena iš mamos pajamų. Prieš kelis mėnesius teko su dukra būti reabilitacijoje, kadangi pas ja buvo plaučių uždegimas, o buvusi jo moteris mėgsta išvykti arba daug dirba. Todėl gavosi, kad reikėjo prižiūrėti ilgą laiką dukrą.

Patvirtina, kad iš pažįstamo jis gavo pinigus, o po kelių dienų ir visus pinigus per tris mokėjimus. Pažymi, kad L. K. pinigus panaudojo savo poreikiams. L. K. buvo skambinęs jo patėviui, patėvis žinojo šią situaciją ir pasakė, kad atiduos kai turės. Norėjo dalimis atiduoti, tačiau L. K. norėjo gauto visą sumą. Nebuvo užsipuolęs L. K., tiesiog buvo paskambinęs ir pasakęs, kodėl skambina šeimai ir gadina santykius.

Pripažįsta tai, kad pradžioje jis galėjo pasakyti, nes tempė laiką, o tempė laiką, todėl, kad nebuvo pinigų grąžinimui. Nebuvo tikimybės, kad L. K. nurims ir nereikalaus. Nesigavo laiku atiduoti pinigų, gailisi. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tarnyba yra informavusi, kad darbdavys susisieks, kadangi tarnyba yra išsiuntusi jo gyvenimo aprašymą darbdaviui. Be to, turi daug išlaidų, kadangi reikia mokėti alimentus, kadangi buvusi moteris nelabai šiais dalykais užsiėminėjo, rūpinosi savo nauju gyvenimu. Jie yra pasirašę bendravimo tvarką, praėjo gerų tėvų įgūdžius, mediacijas, buvo daug streso. Taip pat dideles išlaidas sudaro laiko praleidimas su dukra, kadangi lanko baletą, maistas bei kitos einamosios gyvenimiškos išlaidos (2 t., b. l. 121-125).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimų, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 15 d. įtariamuoju apklaustas N. T. parodė, kad L. K. yra buvęs jo bendradarbis, kartu dirbo „C.“ įmonėje, palaikė draugiškus santykius, bendravo gražiai. 2024 metais, tikslaus laiko neprisimena, jo vienas pažįstamas pasiūlė įsigyti „Ideal“ kuponus pigiau. Jis jam paaiškino, kad įmonėje, kurioje jis dirba, tuos kuponus gauna nemokamai, tačiau jam arba jo bendradarbiams tų kuponų nereikia ir jie parduoda pigiau, nei yra nurodyta kupono suma. Jis pradėjo klausinėti savo pažįstamų ar nenori įsigyti pigesnių kuponų. Į jo pasiūlymą sureagavo keli pažįstami, kurie jam sumokėjo pinigus ir jis perdavęs tuos pinigus pažįstamui gavo „Ideal“ kuponus ir juos perdavė žmonėms. Taip pat ir L. K. pasiūlė įsigyti kuponų, jis sutiko. Prašė, kad L. K. jam sumokėtų grynais pinigais, tačiau jis pasakė, kad nori daryti pavedimą. Tuomet jis davė savo patėvio O. Š. banko sąskaitą, kuri yra įvardinta pranešime apie įtarimą, kadangi jo banko sąskaitos yra užšaldytos antstolių ir nieko su jomis daryti negali. Patėvis jam išgrynindavo pervestus L. K. pinigus – 420 Eur, kuriuos perdavė pažįstamui. Taip pat, L. K. jam buvo perdavęs grynųjų pinigų – 140 Eur, kuriuos taip pat buvo perdavęs pažįstamui. Jis iš karto pasakė L. K., kad šiuo metu kuponų neturi ir jų reikia palaukti, tačiau kiek laiko, nesakė, kadangi pats nieko nežinojo. Einant laikui jokių „Ideal“ kuponų negavo, pinigų neatgavo. L. K. vis sakė, kad reikia palaukti, tačiau jis sakė, kad viskas gerai. Kadangi praėjus ilgam laikui jis vis dar negavo jokių kuponų, pažįstamas, kuris turėjo perduoti jam juos, su juo nebendravo, tad jis L. K. pasakė, kad kuponų nebus (maždaug po 6 mėnesių), tačiau pinigus jam gali grąžinti, bet ne visus iš karto, o pavyzdžiui po 50 Eur į mėnesį. Tuo metu tiek pas L. K., tiek pas jį asmeniniuose gyvenimuose buvo rimtų problemų, tad L. K. jam pasakė, kad gali kol kas negrąžinti jam pinigų, o kai turės galimybę grąžinti visus iš karto. Maždaug prieš 2-3 mėnesius vėl susiskambino su L. K., paaiškino vėl jam visą situaciją, siūlė jam pasirašyti vekselį, kad įsipareigoja jam grąžinti pinigus per tam tikrą laikotarpį, tačiau L. K. su šiuo jo pasiūlymu nesutiko, pasakė, kad grąžintų iš karto visą sumą. Jis jam bandė gražiuoju aiškinti, kad neturi tokios galimybės, kadangi mirė jo patėvis ir yra vienas vyras šeimoje, turi padėti tiek savo motinai tiek dukrai, kuriai taip pat yra rimtos sveikatos problemos. Tačiau L. K. jo klausytis nenorėjo ir kaip jau vėliau sužinojo, jis nuėjo į komisariatą ir parašė pareiškimą. Po tyrėjos skambučio kovo mėnesį, jis jai taip pat viską paaiškino, kad gali skolą grąžinti dalimis, tyrėja jam pasakė, kad tartųsi tarpusavyje ir ją informuotų. Jis iš karto paskambino L. K., pasakė, kad jam ką tik skambino tyrėja ir pasakė, kad gali grąžinti pinigus, tačiau dalimis. Iš karto L. K. pasakė, kad jam viskas tinka, sutiko, kad grąžintų pinigus dalimis. Tuomet jis perskambino tai pačiai tyrėjai, ją informavo. Po maždaug 10-15 minučių jam perskambino L. K., kuris pasakė, kad jis nebesutinka, kad jis jam mokėtų dalimis ir nori, kad visą sumą grąžintų dalimis. Kadangi tokios galimybės neturi, todėl pasakė, kad negali. Kadangi L. K. jo pasiūlymas netiko, todėl iki šiol jam nėra nieko sumokėjęs. Tačiau jis įsipareigoja, kad nuo šiol pervedinės jam kas mėnesį pagal galimybes nemažiau nei po 56 Eur per mėnesį ir grąžins susidariusią skolą. Daugiau papildyti nieko neturi (2 t., b. l. 41-44).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 1 d. papildomai įtariamuoju apklaustas N. T. parodė, kad 2025 m. gegužės 15 d. būdamas apklausoje pas tyrėją pasirašė pasižadėjimą pervesti kiekvieną mėnesį L. K. po 56 Eur, kad grąžinti jam susidariusią skolą. 2025 m. gegužės 31 d. iš mamos Ž. Š. sąskaitos pervedė L. K. 56 Eur. Kelis mėnesius nepervedė L. K. skolos, kadangi jo dukra sirgo, reikėjo pirkti vaistus. Kurį laiką nesisekė su darbais (dirba pagal individualią veiklą), tad neturėjo galimybės atiduoti skolos. 2025 m. rugsėjo 29 d. paprašė draugo N. K., kad pervestų 100 Eur L. K.. Jis jam atsiuntė pavedimo kopiją (pervedinėjo iš Revolut). Šiuo metu neturi galimybės grąžinti visos skolos L. K., tačiau pagal galimybes pasižada pervesti kuo greičiau, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau (2 t., b. l. 47-49).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 26 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis L. K. parodė, kad 2023 rugsėjo mėnesį pradėjo dirbti įmonėje UAB „C.“, (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, 2024 galimai sausio mėnesi įsidarbino N. T., kuris daugiau laiko leido su juo ir jis jam aiškino, kas kaip dirba, kai vyksta pardavimai ir kiti procesai. Po kurio laiko jis pradėjo jam siūlyti už puse kainos pas jį nusipirkti kuponą „IDEAL“ (iphono atstovybės), jis jam sakė, kad kuponas jam nereikalingas. Po kurio laiko galimai pagalvojo, kad jam reikia atsinaujinti kompiuterį ir tuo metu jis vėl jam pasiūlė kuponą už puse kainos. Kupono vertė turėjo būti 1200 Eur, bet N. T. minėtą kuponą jam parduotų už puse kainos. Jam sakė, kai turės kuponą, tada ir padarys jam pavedimą. Jis jam pradėjo rašyti ir prašyti avanso, kad jis neapsigalvotų. 2024 m. vasario 29 d. padarė 300 Eur pavedimą į N. T. nurodyta banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (O. S.) galimai N. T. tėvas – patėvis, pavedimo paskirtyje parašyta „Nuo N.“. Pavedimą darė būdamas namie Vilniuje, (duomenys neskelbtini) iš savo Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 2 diena jam parašė N. T., kad yra jo kuponas, prašė, kad atsiųstų savo elektroninį paštą, ką ir padarė. Jis jam net buvo atsiuntęs pavyzdį kaip atrodo kuponas. N. T. likusią pinigų sumą norėjo gauti grynais, bet jis nesutiko. Jis parašė, kad pavedimą 120 Eur padarytų į tą pačią banko sąskaitą (tėvo – patėvio). Pavedimą padarė būdamas namie (duomenys neskelbtini) iš savo Swedbank sąskaitos. Po pavedimo kuponas jam į paštą nebuvo atsiųstas. 2024 kovo 8 d. (penktadienį) apie 12 val., jis gyvai matėsi su N. T. ir padavė dar grynais 140 Eur, viskas vyko Vilniuje, Pilaitės pr. 31 „Maxima“ aikštelėje. Jis žadėjo kuponą atsiusti jam į paštą po savaitgalio, pirmadienį. Pirmadienį kupono negavo. Nuo to laiko N. T. jam pradėjo pasakoti, kad jis serga, tai išvažiavo į Palangą, tai vaikas serga ir taip toliau, jo pažadus klausė apie puse metų. 2024 galimai balandžio ar gegužės mėnesį, N. T. išėjo iš darbo ir jis jo nematydavo. Vėliau sužinojo, kad ir kiti jo kolegos buvo apgauti – prižadėti kuponai, sumokėti pinigai, bet kuponų N. T. niekam ir nedavė. Jo ir N. T. susirašinėjimas vyko programėlėje „Messenger“, kurį prideda prie apklausos kaip ir banko išrašus apie padarytus pavedimus. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) yra N. T.. Jam padaryta 560 Eur turtinė žalą. Kad N. T. jį apgaus jis nesitikėjo (1 t., b. l. 27-30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 14 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis L. K. parodė, kad apie jam žinomas įvykio aplinkybes papasakojo viską pirmos apklausos metu, juose papildyti nieko neturi. Papildomai paaiškina, kad N. T. iki šiol jam nėra atlyginęs padarytos turtinės žalos – 560 Eur, jokio ryšio nepalaiko su juo, nebendrauja. Prašo įpareigoti N. T. jam atlyginti padarytą turtinę žalą – 560 Eur į jo „Swedbank“ banko sąskaitą. Prie apklausos prideda N. T. rašytą žinutę su skolos patvirtinimu bei pažadu atlyginti jam žalą dalimis (1 t., b. l. 75-79).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 3 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis L. K. parodė, kad apie įvykio aplinkybes yra papasakojęs ankstesnių apklausų metu, papildyti nieko neturi. Sutinka atsakyti į tyrėjos užduodamus klausimus.

1 klausimas. Kada ir kokiu būdu buvo informuotas apie tai, kad nebus atsiųsti „Ideal“ kuponai? Atsakymas: Tiksliai kada buvo informuotas apie tai, kad jam nebus atsiųsti „Ideal“ kuponai, neprisimena. Maždaug apie 6 mėnesius (nuo paskutinių pinigų perdavimo), jis vis jam parašydavo, kad atsiųstų kuponus arba grąžintų pinigus jei kuponų neturi, tačiau jis jį vis tikino, kad kuponai yra ir jis juos jam pateiks. Paklausus, kodėl kuponų vis neatsiunčia, pateikdavo kiekvieną kartą vis naują pasiaiškinimą, tai kad žmogus, kuris turėjo persiųsti kuponus, negavo pavedimo kažkokio arba kad jis vis dar pats negavęs tų kuponų, arba sakydavo, kad serga, arba, kad va jau tuoj tuoj atsiųs. Ilgą laiką jis jam duodavo įvairiausius pažadus, sakydavo, kad grąžins pinigus dalimis, po to vėl pasakydavo, kad jau kuponai vėl yra, pinigų negrąžins ir tuoj atsiųs minėtus kuponus. Maždaug 2024 metų rudens pradžioje jis jį galutinai informavo, kad kuponų nebus ir grąžins pinigus dalimis. Jis sutiko, kad jis mokėtų dalimis, tačiau vis tiek pinigų negaudavo. Apie tai, kad kuponų nebus jis jį informavo telefoninio pokalbio metu, apie tokius dalykus jis vengdavo rašyti žinutes, tikriausiai dėl to, kad būtų mažiau įrodymų. Jam vis pasiklausus kodėl negrąžina pinigų, jo atsakymas būdavo toks, kad va 15 dieną gauna pinigus iš Sodros ir jam perveda. Tačiau atėjus 15 mėnesio dienai jis dingdavo, į jo skambučius ar žinutes neatsakydavo, o atsirasdavo vėl po poros savaičių su tais pačiais pažadais.

2 klausimas: ar už tai, kad negavo kuponų, reikalavo iš N. T., kad grąžintų pinigus ir ar reikalavo delspinigių? Atsakymas: jis iš jo jokių delspinigių už kuponų negavimą neprašė. Prašė tik, kad grąžintų 560 Eur, kuriuos jam ir davė.

3 klausimas: ar be pateiktų prie ikiteisminio tyrimo „Messenger“ susirašinėjimų, kitais būdais bendravo su N. T.? Atsakymas: paskutinį kartą su N. T. buvo susitikęs tik tuomet, kai jam padavė grynuosius pinigus už kuponus. Be susirašinėjimų bendravo skambučių per „Messenger“ metu, daugiau jokio kontakto su juo neturėjo. Dar pačioje pradžioje, kai bendravo dėl kuponų būdavo, kad ir jis jam paskambindavo, tačiau nuo maždaug 2024 metų gegužės mėnesio skambindavo tik jis jam, jis bendravimo nebeiniciavo.

4 klausimas: ar kontaktavo (bendravo) su N. T. patėviu O. Š.? Atsakymas: taip. Kai N. T. jį pradėjo „ignoruoti“, 2024 m. gegužės 20 d. jis internete susirado O. Š. kontaktinį numerį (autoserviso), kuriuo paskambinus atsiliepė vyriškis ir padiktavo O. Š. numerį. Jam paskambinus duotu numeriu atsiliepė O. Š.. Jis jam gražiai paaiškino situaciją, pasakė, kad į jo sąskaitą pervedė pinigus, o N. T. neištesėjo savo duoto pažado ir neatsiuntė „Ideal“ kuponų. Patėvis pasakė, kad išsiaiškins visą situaciją ir paprašė, kad atsiųstų pavedimo kopijas. Jų pokalbis buvo labai greitas, kadangi O. Š. labai skubėjo, o taip pat, iš jo akcento suprato, kad galimai lietuviškai nelabai kalba. Po pokalbio per „Viber“ programėlę jis jam išsiuntė pavedimo kopijas (atsiųs tyrėjai el. paštu). Po šio pokalbio praėjus nepilnai valandai jam paskambino pats N. T., jį užsipuolė, pradėjo jam priekaištauti, kad kodėl kontaktuoja su jo šeima ir gadina jų santykius. Paprašė, kad patėviui pasakytų, jog jie susitarė draugiškai ir tuomet jis pradėjo sakyti, kad grąžins jam dalimis. Jis patikėjo N. T. žodžiais, todėl, kai jam vėl po keliolikos minučių paskambino jo patėvis O. Š., paklausė ar susitarė su N. T., jam paaiškino, kad taip, N. T. pažadėjo jam grąžinti pinigus dalimis. Daugiau su patėviu O. Š. nebekontaktavo, jokių grasinimų nei O. Š. nei N. T. išsakyta nebuvo, jų bendravimas buvo greitas ir draugiškas.

5 klausimas: ar grasino N. T.? Atsakymas: ne, nebent jis kaip grasinimą galėjo suprasti jo žodžius "jei jis negrąžins pinigų, kreipsiuosi į policiją" (1 t., b. l. 82-86).

Iš 2025 m. vasario 26 d. L. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 2 d. padarė du pavedimus (300 Eur ir 120 Eur) už kuponą „IDEAL“ , kurio negavo. Kuponą pardavinėjo bendradarbis N. T. ( gim. apie 1997 metais) (1 t., b. l. 1-11).

Pateikti L. K. mokėjimo nurodymai, 2024 m. kovo 2 d. „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 165, patvirtinantis 120 Eur mokėjimą į O. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31);

2) 2024 m. vasario 29 d. „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 164, patvirtinantis 300 Eur mokėjimą į O. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32).

L. K. pateikti susirašinėjimai su N. T., patvirtinantys susitarimą tarp L. K. ir N. T. dėl „Ideal“ kupono pirkimo. 2024 m. vasario 29 d. fiksuotas N. T. siūlymas L. K. įsigyti „Ideal“ kuponą už 500 Eur (1 t., b. l. 57). Susirašinėjime fiksuota aplinkybė, jog N. T. nurodė O. S. banko sąskaitą (1 t., b. l. 33), į kurią L. K.2024 m. kovo 2 d. pervedė 120 Eur (1 t., b. l. 34). Taip pat fiksuota aplinkybė, jog L. K. N. T. siuntė išrašą patvirtinantį 300 Eur pervedimą (1 t., b. l. 41). 2024 m. gegužės 18 d. fiksuojamas L. K. prašymas grąžinti pinigus (1 t., b. l. 37). 2024 m. lapkričio 20 d. fiksuojama kaip N. T. žada grąžinti dalį pinigų, kai gaus pervedimą iš Sodros. 2025 m. sausio 7 d. fiksuojama, kaip N. T. žada grąžinti dalį pinigų po 15 d.(1 t., b. l. 36). Fiksuotas N. T. pažadas grąžinti pinigines lėšas dalims (1 t., b. l. 42). Fiksuotas L. K. pažadas kreiptis į policiją, dėl N. T. nevykdomų pažadų (1 t., b. l. 62). Fiksuojamas susirašinėjimas tarp N. T. ir L. K. dėl negrąžinamų sumokėtų pinigų (1 t., b. l. 63). Fiksuotas susirašinėjimas tarp N. T. ir L. K. dėl L. K. sumokėtų pinigų sumos, ir būdo (pavedimais ir grynaisiais) (1 t., b. l. 74).

L. K. pateikti susirašinėjimai su N. T., patvirtinantys susitarimą tarp L. K. ir N. T. dėl skolos grąžinimo terminų ir dydžių (1 t., b. l. 79).

AB „Swedbank“ pateikta L. K. banko sąskaitos išklotinė, kurioje fiksuoti mokėjimai: 1) 2024 m. vasario 29 d. 21.16 val. 300 Eur mokėjimas į O. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimo paskirtis (duomenys neskelbtini) Nuo N.;

2) 2024 m. kovo 2 d. 11.23 val. 120 Eur mokėjimas į O. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimo paskirtis (duomenys neskelbtini) Nuo N. (1 t., b. l. 96-108).

Iš 2025 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos įtariamojo N. T. banko sąskaitos:

Apžiūrėta N. T. Revolut banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 29 d. – 2024 m. gegužės 31 d. Nurodytu laikotarpiu sąskaitoje operacijų nebuvo atlikta.

Apžiūrėta N. T. „Swedbank“ banko sąskaita (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 29 d. – 2024 m. gegužės 31 d. Nurodytu laikotarpiu sąskaitoje operacijų nebuvo atlikta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos A. U. 2025 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08011-25, telefonu buvo susisiekta su N. T. gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad jis užsiiminėjo „Ideal“ kuponais, siūlydamas juos kitiems asmenims už pigesnę kainą, taip pat pasiūlė nusipirkti buvusiam bendradarbiui L. K., tačiau dėl kokios priežasties neišsiuntė kuponų, pastarasis nenurodė. Nurodė, kad pareiškėjui L. K. galėtų atlyginti žalą dalimis, mokėdamas po nedidelę sumą kas mėnesį. Susisiekus su pareiškėju L. K., pastarasis nurodė, jog jam netinka, kad N. T. atlygintų žalą dalimis, bei prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos žalos (1 t., b. l. 143-144).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šios sudėties saugomas objektas (vertybė) yra trejopo pobūdžio, t. y.: nuosavybės teisės; turtinės teisės ir turtiniai interesai. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto ar svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą, būtina nustatyti išskirtinį naudos gavimo būdą – apgaulę. Baudžiamojoje teisėje apgaulė paprastai suvokiama kaip sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (aktyvioji apgaulė) arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti (pasyvioji apgaulė). Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims. Turto savininkas gali būti klaidinamas įvairiais būdais, tačiau bet kuriuo atveju tokiu būdu siekiama apsunkinti kalto asmens nustatymą arba daryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.