Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji D. T. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ten praleidžia didžiąją dalį, bet grįžta savaitgaliais į (duomenys neskelbtini), kur gyvena tėvai. Nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje psichologe. Žino iš internetinio puslapio - (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros. Internete sužinojo jos telefono numerį, „Google“ sistemoje įvedus vardą, pavardę, išmeta UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra įmonės telefonas ir įmonės adresas. Laišką siuntė tuo adresu, kurį rado prie įmonės kontaktų. Kaip supranta, ji teikė psichologines konsultacijas, turėjo kabinetą, rado ten adresą ir telefono numerį, tuo telefonu skambino. Buvo sunkus periodas, prasidėjo sesija, nusprendė kreiptis pagalbos. Pati registruota toje poliklinikoje, todėl pasirinko kreiptis ten į E. B.. Kita psichologė - D. G.- Š. Šiaulių rajone dirba su jos mama, buvo galimybė, kad nutekės informacija apie jos sveikatą. Grįžo iš (duomenys neskelbtini), pagalvojo kreipsis į psichologę, jos nerado, gali būti nuėjo per vėlai. Nepamena, kokiu laiku nuėjo į polikliniką, nepamena, kokia buvo darbo valanda. Poliklinikoje neužsiregistravo, nes pabijojo nueiti į registratūrą. Registracija vykdoma nuėjus arba paskambinus, bet paskambinus dažniausiai būna užimta, todėl reikia nueiti. Į registratūrą neskambino, nenorėjo pasakyti, kad nori pas psichologą. Internetu sergu.lt registruotis pas gydytoją nėra bandžiusi. Apie registravimosi pas gydytojus programos niuansus nežinojo. Prieš tai skiepijosi, jai pasakė „nueik į kabinetą ir susitarsi“, galvojo, kad čia tas pats. Pas šeimos gydytojus lankėsi mokykloje. Tuomet nesiregistruodavo, nueidavo, reikėdavo palaukti, ankščiau tokia sistema buvo. Neserga jokiomis psichinėmis ligomis, yra psichiatrijos įskaitoje, kai susipažino su byla, sužinojo, kad yra tam registre. Turėjo rankų lūžius, buvo sportiškai aktyvi, skaudėdavo, nuėjo pas neurologą, kad duotų siuntimą pas specialistus. Darė magnetinio rezonanso tyrimą, nerado problemų galvoje, tai užrašė, kad tai įsivaizduojami skausmai. Buvo nuvykę į Moters ir vaiko kliniką ir rodė išrašus – „tikėtina“, kad tai yra, bet tai nėra tai patvirtinta. Ją tiesiog įtraukė į registrus. Su šiuo įvykiu sutrikimas nesusijęs, pati apie jį nežinojo. Sugalvojo, kad norėtų atkreipti dėmesį ir užsakė juokingus skambučius. Du išsiuntė, po to gavosi, kad neatkreipė dėmesio, tuomet nusprendė paskambinti, bet kalbėti neišdrįso. Išsiuntė laišką apie orchidėjas, negalvojo, kad jis bus suprastas bauginančiai. Vėliau gavo šaukimą jau į teismą. Pripažįsta, kad užsakė juokingus skambučius, skambino, leido dainą „(duomenys neskelbtini)“, siuntė laišką, bet degtuko nedėjo. Kad baugino, nepripažįsta. Paskambino lapkričio 19 dieną, bet įvertino aplinkybes, kad mama gali sužinoti ir numetė ragelį, nespėjus jai atsiliepti, kad nesužinotų mama. Norėjo pasikalbėti, bet pagalvojo, kad negali. Gyvai nebenorėjo eiti į polikliniką, nes galvojo, kad susies su skambučiais. Psichologo pagalbos negavo, tiesiog prakentėjo tą laiką. Su psichologe D. G. - Š. nebendravo. Jos pačios telefono numerio galas - (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kuriuo skambino, numerio nežino, naudojo išankstinio mokėjimo korteles - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Juokingus skambučius iš vieno numerio galima išsiųsti tik du, o siuntė tris, reikėjo korteles keisti. Kortelė kainuoja 1,5 eurų. Pokalbių planas standartinis, kortelės pokalbiams užtekdavo. Skambučiai nesusiję su abonento sąskaita. Du programėlės skambučiai yra nemokami. Telefoną turėjo kitą nei dabar, skambino dviem telefonais, nes turi du senesnius. Kaltinime nurodyti du telefonai, jų IMEI numerių nežino, bet jei taip nurodyta, tai taip yra. Laikotarpis, nurodytas kaltinime, yra toks, jei jis yra išklotinėse. Jei nustatyta, tai nustatyta. Kitų išklotinių nepateikė, nes neberado kortelės ir neištraukė išklotinės, reikėjo prisiregistruoti. Gali būti, kad buvo 23 skambučiai. Niekada paskambinusi nekalbėjo, kalbėjo programėlė. Pati nei vieno žodžio nebuvo išsakiusi nukentėjusiajai. Programėlė, tai kai galima įvesti numerį ir užsakyti, kad paskambintų ir pajuokautų, tarkim „jūsų šuo garsiai loja“. Tuomet paskambina ir sako „va, aš jūsų kaimynė, jūs turit šunį, jis garsiai loja, mums nepatinka“. Atmintinėje garso įrašus pateikė kaip pavyzdinius. Programėlę galima parsiųsti į telefoną, įvedus numerį, programėlė pati skambina iš serverio abonentui. Užsako ji konkrečiu metu. Kur parašyta iš nenustatytų vietų, nenustatytu telefonu, tai yra programėlės, o kitais atvejais pati skambino ir leido muziką. Vienais atvejais buvo atsiliepta, kitais – ne, šie duomenys teisingi. Juokingi skambučiai buvo trys, į tris atsiliepė, į kiek neatsiliepė - nežino. Tiek buvo parašyta tarnybiniame. Nukentėjusiajai minėtų žodžių nesakė. Visi žodžiai yra parašyta šalia iš nenustatytos vietos, nenustatyto telefono, P. rašė, kad tai yra užsakytas juokingas skambutis. Tose programėlėse gal yra panašūs žodžiai į išsakytus, bet ne tai. Pavyzdžiui, 500 - tai yra paskambina ir sako „skambina iš jūsų draudimo įmonės ir bauda ten 400 kažkeli“, tai tokių žodžių net nėra programėlėje. Galbūt ne taip išgirdo. Tai yra programėlių iš anksto paruoštas tekstas, palieka laiko atsakyti, toliau sako tekstą, vėl laikas atsakyti. Nėra tokių žodžių, kad būtų „Amen“. Nežino, kodėl nukentėjusioji mini tokius žodžius, bet pati nesakė. Programėle negalėjo būti leista liūdna muzika, tai yra linksmi dalykai. Pokštais norėjo atkreipti į save dėmesį. Turi įrašus telefone, nežino, gal galima juos paklausyti, būtų aiškiau. Pati šalia programėlės su nukentėjusiąja nebendravo. Yra išsprūdę, kad skambučio metu sukikeno. Konkretaus skambučio ir situacijos nepamena. Bijojo, kad jai perskambins ir nerodė telefono numerio. Norėjo tuo laiku pakalbėti, bet, kad perskambintų kitu laiku, nenorėjo. Galvojo, kad tiesiog pasakys „kodėl taip darai?“, tuomet būtų atsakiusi, bet to nebuvo. Tyrėjams nepateikė programėlių, galvojo, kad jie žino tą programėlę. Dabar nusprendė įtraukti, įrašė garsų pavyzdinių, kad žinotų, ką ten šneka. Bandė įrašyti, bet kompiuteris neskaito disko. Įrašė į atmintinę ir turi telefone. Leido tik dainą „(duomenys neskelbtini)“, ją leisdavo paskambinusi. Gedulingos muzikos neleido. Nepagalvojo apie skambučio laiką, kad nakties laikas. Muzika skambėjo tiek, kiek trunka skambutis, ir pati padėdavo ragelį, ir nukentėjusioji. Žinojo, kad patinka orchidėjos, tai užleisdavo dainą „(duomenys neskelbtini)“, bet neatkreipė dėmesio. Visais atvejais leido tą dainą. Pati visą laiką tylėjo, bet fone muzika grojo. Atrodo, kad visada skambino su muzika. Tiesiog pasišneka, girdėjo pletkų lygyje, kad E. B. patinka orchidėjos. Mama su tėčiu kažką šnekėjo, kad nepasidalina gėlėmis, ir sakė „jei norėsi į polikliniką kyšį nunešti, nešk orchidėją“. Sakė „gydytojui nunešk“. Mama ir tėtė nepatarė nešti kyšio, pati nenešė jokio kyšio. Buvo gandai, apkalbos dėl orchidėjų, to šmeižtu nepavadins. Nežinojo darbinių niuansų, kada kabinete buvo. Nežinojo, kad lapkričio mėnesį persikėlė į kabinetą, kur buvo dingusios orchidėjos. Kad kažkokie karai ten vyksta, tai tiesiog pasijuokė, kad visiems taip aktualu. Pokalbius girdėjo seniai. Nugirdo atsitiktinai, tik fragmentus. Dar nežinojo, kad bus reikalinga psichologo pagalba. Eilėraščio mintinai nežino, bet jis nepasirodė bauginantis. Galvojo, kad tiesiog nusiųs gražų laišką apie orchidėjas, nieko baisaus ten nepasakyta. Žodis „gauja“ išimtas iš konteksto. Eilėraštis paimtas iš interneto. Siuntėja buvo pati, adresatą ir adresą sugalvojo bet kokį. Jį išsiuntė iš Vilniaus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ adresu. Ten neparašyta, kad yra gyvenamoji vieta, ten parašyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ adresas. Laiške buvo laiškelis ir žiedas. Žiedas iš koridoriaus, kur žydi gėlės. Kitų daiktų į laišką nedėjo. Biri medžiaga, kaip tyrėjas P. sakė, gal nuo gėlės. Iš pradžių atvyko pas P., nes jis iškvietė mamą, pati važiavo kartu. Laišką rodė, jį matė maišelyje pas tyrėją P.. Neatkreipė dėmesio, medžiaga kaip šviesi, bet gal nuo žiedo, jis pasitrynė, buvo apdžiūvęs, gal nukrito. Degtuko į laišką nedėjo, negali paaiškinti. Tikėjosi, kad siųstas eilėraštis patiks. Galvojo, kad kitą kartą paskambinus pasakys „va, laišką gavau“. Taip elgėsi tik prieš E.. Savo veiksmų nesuprato kaip bauginančių, nesuvokė, kad gąsdina. Ji niekada nepasakė, kad bijo, sakė „ai, nustokit čia žaisti“. Nevykusiai pokštavo, supranta, kad elgėsi kvailai. Turi telefone programėlę, kuri daro garso įrašus telefonu. Jie išsitrina po 30 ar kiek dienų. Kai viskas prasidėjo, juos išsisaugojo ir išsiuntė. Likę tik tie trys įrašai. Kas kiek laiko išsitrina, tikslaus dienų intervalo negali pasakyti. Prokurorei įvardino garso įrašus laiške. Programėlė automatiškai sugeneruoja pavadinimą ir datą, ten ir yra nurodyta. Pati įrašus atsukinėjo, kad grotų tik priedainis. Kikenimas, kuris girdisi, yra jos. Į tris juokingus skambučius buvo atsiliepta. Jei žmogus neatsiliepia, gauna pranešimą, kad jis neatsiliepia. Tuomet ji siunčia skambutį dar kartą arba nieko nedaro. Pati sprendžia, ar pakartotinai siųsti skambutį. Atrodo, kad pati pakartotinai skambino, bet tiksliai negali pasakyti. Pati nufilmavo ekrano vaizdą telefone ir galima pasiklausyti pavyzdį kaip skamba. Tai visi trys skambučiai, kurie buvo siųsti asmeniui. Yra įrašytas merginos balsas, yra automatiškai skirtas laikas pašnekovui atsakyti, ji nekalba su gyvu žmogumi, ten yra tik įrašas. Jei kalba ilgiau, ji gali pradėti kalbėti ant tavęs. Jei ji kalba 5 sekundes, paskui 2 sekundes tyli. Intarpas yra visiems vienodas, ji sakytų, patylėtų po to taip ir sakytų visą tekstą. Yra apie baudą už greitį 470 Eur, tai ir yra apie 500, kaip ir susiję, tai galbūt tie žodžiai iš programėlės buvo interpretuoti kitaip arba blogai išgirsti. Mergina įraše sako „jos automobilis bus kaip naujas“. Situacija, kad įvažiavo į jos automobilį, o nukentėjusiosios draudimas padarys automobilį kaip naują. Likę įrašai yra lapkričio mėnesio pabaigos įrašai, kuriuos siuntė prokurorei. Už kitų įrašų išėmimą reikėjo mokėti pinigus, tai pati kai kuriuos išsiėmė. Ne visi įrašai išsisaugojo telefone. Kitų gruodžio mėnesio skambučių nepateikė. Visko nepamena. Kiek tėvai perveda, tiek pinigų turi. Įsipareigojimų neturi. Tėvai tokiais poelgiais neapsidžiaugė. Nukentėjusiosios bandė atsiprašyti per akistatą, ji sakė „pasakyk, kas tave užsakė, tuomet atleisiu“. Suprato, kad jei niekas neužsakė, tai neatleis. Mama, tyrimui prasidėjus, sužinojo apie psichologines problemas. Pati prisidirbo, pati ir kabina. Paskutiniai atsiskaitymai prasideda nuo lapkričio iki sausio mėnesio galo, o vasaros sesija nuo gegužės iki birželio mėnesio galo. Taip gavosi, kad ėmėsi tokių veiksmų, niekas užsakymo nedavė. Su pokštais norėjo atkreipti dėmesį į save, nevykusiai. Savo elgesį vertina blogai. Per daug, per aktyviai kišosi, nepagalvojo, kad bus bauginimas, perlenkė lazdą. Nesuprato, kad daro nusikaltimą, nes netraktavo kaip bauginimo. Galvojo tiesiog atlyginti žalą 500 eurų už tai, ką sako, nežino, kokia žala gali būti, galbūt iš tikro išsigando, pati nesiekė, kad ji išsigąstų. Nenorėtų, kad taip jos atžvilgiu skambintų, būtų nemalonu. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai.

Nukentėjusioji E. B. teisme parodė, kad D. T. pirmą kartą pamatė akistatoje, iki tol buvo visiškai nepažįstama. Datų negali įvardinti, jos yra surašytos, pradėjo eiti skambučiai, į vienus atsakydavo, į kitus ne. Buvo skambinama iš privataus numerio, viso buvo gal 22 skambučiai. Paskambinus buvo leidžiama gedulinga muzika. Lapkričio 27 dieną operavo anūką, pradėjo skambinti, neįžiūrėjo numerio, paspaudė mygtuką ir atsiliepė. Kuomet ir taip yra tokia bėda, jai sukilo spaudimas, atsigulė į kitą palatą. Galvojo kaip taip žmonės gali. Buvo neramu, nes jeigu žmogui kažko reikia, jis paskambina ir nesislapsto. Turėjo atskirą kabinetą, ligoniai atneša gėles ir jos stovi ten, niekada jų namo nesineša. Buvo toks atvejis, kad kabinete turėjo daug orchidėjų, paskui buvo kabinetų perskirstymas, buvo 2017 m., kai išėjo į kitą kabinetą, kur orchidėjų nebuvo. Ateina - nieko nebėra, gavosi kaip jas pavogusi, pati gėlių neėmė. Lapkričio mėnesį ją vėl įkėlė į kabinetą, kuriame buvo panašios orchidėjos, iš karto prasidėjo teroras. Ją iškėlė dirbti į D. kabinetą, jai reikėjo pusės etato. D. G. augino vaikus, ji nedirbo, buvo visokių gėlių, orchidėjų. Paskui buvo įsakymas su klausimu „prašau paaiškinti, kur dingo orchidėjos?“. Įsakymas buvo direktorės A.. Kaltinimas buvo išsakytas 2017 m. gruodžio mėnesį, paprašė paaiškinti, kur gėlės, atsakė, kad nežino. Vienas žmogus, kurio nenori įvardinti, sakė, kad E. B. iš kabineto orchidėjas išsinešė. Vėliau G. kabinete pamatė orchidėjas, mano, kad tai tos pačios gėlės, bet negali teigti. Pačiai viena moteris pasakė „jūs žiūrėkit, jus nori išmesti iš darbo, nori G. dirbti“. Pasakė, kad tai surišta su orchidėjomis, kad tokie dalykai vyksta. Sakė „jums nori pakenkti žmonės, kurie nori dirbti (duomenys neskelbtini)“. Parašė prokuratūrai, tikrai patikrino, tai (duomenys neskelbtini) draugijoje dirba kaltinamosios mama ir D. G., kuriai reikėjo pusės etato. Mano, kad mergaitei pati nerūpėjo, jai 62 metai. Yra įsitikinusi, kad buvo prašymas „gal pagąsdink“. Buvo atvejis, kuomet pati išvažiavo pas gydytoją, parašė prašymą, išleido, grįžus atneša įsakymą dėl pravaikštos. Darbo ginčų komisija sugrąžino į darbą. Dirba Šiaulių ligoninėje ir antraeilėse (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Dirbo puikiai, gerai, kol neatėjo nauja direktorė. Pati įvertina kaip terorą, susidorojimą su ja, manymu, kad gal palūš ir nedirbs. Ypatingai, kai susitiko moterį, kuri pasakė „jums kenkia“. Kas ta moteris, negali pasakyti, buvo tamsu. 2018 m. lapkričio 14 dieną prasidėjo skambučiai. Pačios telefono numerio galas - (duomenys neskelbtini). Juo naudojasi viena, telefonas asmeninis. Su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, skambučiai gal buvo 22-23, tiksliai negali pasakyti. Kartais eidama neatsiliepdavo, į pusę skambučių atsiliepė. Skambučiai buvo iš ryto ir vakare. Būdavo, kad vakare jau įmigus pakelia ragelį, buvo bet kuriuo laiku. Nerodo skambinančio numerio, buvo nuėjusi į saloną „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad skambučio numerio rodymo paslauga neužsakyta. Visais atvejais dėl numerio buvo tas pats. Apie skambučius žinojo vyras R. B., bendradarbės (duomenys neskelbtini), nes girdėdavo. Pati sakydavo, kad vėl gąsdina. Vakare girdėjo vyras, kai atsiliepdavo. Pokalbiai būdavo vieni trumpesni, kiti ilgesni, gal 15-30 sekundžių, kad galima pasakyti sakinį, kelis žodžius. Buvo užleista daina ir pagrinde leidžiama gedulinga muzika. Pirmi kartai buvo šneka, po to gedulinga muzika. Tyrėja klausė „gal tu skolinga?“. Buvo žodžiai „atiduok 500, jei ne, bus teismas“, o paskui gedulinga muzika. Žodžiai „padėkit, išblizginkit mašiną, jei neišblizginsit, bus blogai“, dabar žodžių detaliai negali pasakyti. Dėl to, kad tai buvo gedulinga muzika, neklysta. Tokią muziką žino iš gyvenimiškos patirties. Pati du kartus yra sakiusi „gal jums reikia psichiatro?“, klausė „ko skambinate?“ ar kažką panašaus. Juokingas merginos pasiteisinimas, kad reikėjo pagalbos, kad norėjo pasakyti, kad atmintis bloga, paklausė „ar jūs pagalbinę baigėte?“. Ji sakė „ką čia įžeidinėjate“. Buvo pasakyta „šitaip nesibaigs, E., amen“. Pati pasakė „ne čia pataikėt“, pasakė „taip, E.“. Yra įsitikinusi, kad telefono numerį D. G. pasakė, jos mama su ja kartu dirba, taip mano, nieko nekaltina. Ji savo liudijime rašo „aš žinau, kokia tai asmenybė, (duomenys neskelbtini) maži, aš jos asmeniškai nepažįstu“. Mano, kad buvo daromas grupinis nusikaltimas. Jos telefono numeris internete nematomas. Tai buvo sugalvotas grupinis kerštas, jos terorizavimas. Tik moteriškas balsas skambindavo. Kai buvo akistatoje, gali pasakyti, kad balsas labai panašus į kaltinamosios. Juoko, kikenimo niekada nebuvo. Ji sakė, kad kažkokie šunys buvo, bet to tikrai nebuvo, tegul nepasakoja. D. vakare skambina D. G., reiškia yra didelis ryšys. Dėl to, kad sakyta „galimai juokingas skambutis“, mano, kada kai esi įtariamasis, gali sakyti ką nori. Mano, kad turi sakyti, gelbėti savo kailį. Nebuvo juokingų skambučių, skambučiai buvo emociškai negeri, buvo psichologinis spaudimas, buvo negeri skambučiai. Po skambučių nemiegojo naktį. Jei spontaniškai butų paskambinta, vieną ar du kartus, tai būtų galima sakyti, kad juokais. Nesutinka, kad galėjo skambučius ne taip suprasti, nes buvo pasakyta „jūs ne čia pataikėte“, tai pasakė „taip, E. taip“. Tiksliai negali pasakyti, bet galėjo būti skambutis dienos metu. Atrodo kada buvo šneka apie pinigus, tikrai buvo pasakyta „taip, E. taip“. Todėl labai persigando. Nuo skambučių reikėjo atsikelti iš patalo ir iki paryčių neužmigti, nes ką gali žinoti, jei taip gąsdina. Kai tik gavo orchidėjas, tyrėjai sakė „ieškokit šaknų iš (duomenys neskelbtini)“. Sąsajų nežino, interpretavo, kad tai grėsmė yra namams ir pati bijo. Yra toks gąsdinimas arba turi būti protinis atsilikimas, arba pasiutimas. Buvo leidžiama laidotuvių muzika. Daina „(duomenys neskelbtini)“ buvo užleista vieną kartą. Pati vertina, kad tai yra negera muzika, kuri gali baigtis avarija. Dainos žodžiai „sudužę sparnai ant stiklo, pamestas garaže motociklas“ ir panašiai. Pasakyti jos žodžiai „nustokite žaisti“, tai nereiškia, kad šiaip sau žaisti. Galima žaisti ir su šautuvu, ir su peiliu. Šiais laikais viską galima sumontuoti. Kartą į darbą buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba. Pati yra jautri, tai ypač kai vakare paskambindavo, tai tikrai buvo didelė baimė, negalėjo užmigti. Stacionare gydoma nebuvo. Pati yra specialistė, turi su savimi susitvarkyti. Daug padėjo dukra, nes ji yra psichoterapeutė. Dukrai apie skambučius buvo žinoma ir žentas žino. Dukra pasakė „anūkų pas tave negalima leisti, nes gali būti bėda“. Buvo iki tokio lygio, kad gavo laišką iš (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė I. S.. Jame buvo pridėta orchidėjų, degtukų, miltukai. Laiške buvo laiškutis „orchidėjų fanei“, „Stovi gėlės, ateis gauja“, kažkas tokio panašaus, tai įžeidimas. Mano, kad visa gauja ir buvo, bet ji nekaltina. Namų adresas internete bet kuriam asmeniui yra neprieinamas. Laiškas, atsiųstas asmeniniu namų adresu, buvo įmestas pašto dėžutėje. Gerai, kad nieko nenutiko, o jei laišką, miltelius paimtų anūkas, jei būtų narkotikai ar dar kokia medžiaga. Birios medžiagos nenustatė, svarbu, kad ne narkotikai. Bet kas ten buvo, taip ir neaišku, tai yra žiauru. Faktas, kad buvo skambinta ir siųsti vokai. Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas yra toks, pavyzdžiui: žmogus skundžiasi „man skauda galvą, padarykite tyrimus“. Ligos nėra, bet skausmas, tai yra epizodiniai sutrikimai, kurie praeina. Ypatingai tokiais skundžiasi paaugliai, kurie tingi eiti į mokyklą ir sako „man skauda galvą“. Daro tyrimus, nieko neranda. Paskui pas ją atėjęs paauglys sako „aš tyčia taip sakiau, nes tingiu į mokyklą“. Sako, kad tai lengvi sutrikimai. Jei depresijos nėra, tai psichoterapija. Tai psichikos lengvas sutrikimas, epizodinis. Tai tikrai su šia mergina nesiriša, su tuo, ką ji daro. Ji jokiomis psichikos ligomis neserga, gali apgauti jauną specialistę, bet jos neapgaus. Pateisintų, jei tai būtų psichinis ligonis. Nesitikėjo, kad besimokantis žmogus, kartu su Šiaulių pirmininku spaudžia rankomis ir taip elgiasi. Merginai, kuri studijuoja dviejuose universitetuose, tik juokdariui gali sakyti, kad ji ieškojo pagalbos. Nėra kitų asmenų, kurie norėtų pakenkti. Su ligoniais sutaria super. Baudžiamųjų procesų, kur buvo nukentėjusioji, turėjo. Gyveno (duomenys neskelbtini), atsikėlė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A., kuris pasakė „duodu pusę milijono“ ir paprašė išsikelti, pati sakė „ne“. Jie pasakė „padarysime taip, kad patys išsikelsite“. Buvo privataus kaltinimo byla. Įtarimą jiems pareiškė, bet priteisė po 1 000 eurų, kuriuos atlygino valstybė. Vėliau A. išsikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kitų bylų nebuvo. Priešų neturi. Tai buvo 2006 metais. Buvo žodžiai „sunaikinsime, šitaip nesitęs, bus blogai“. Nesakė, kad šaudysime, papjausime. Ikiteisminio tyrimo metu išsakė viską, aplinkybes, kiek buvo įmanoma, paaiškino teisingai. Tyrėjos J. M. tarnybiniame pranešime surašyta tiesa, detaliai visko negali pasakyti. Dėl civilinio ieškinio - tai buvo sistemingas suplanuotas nusikaltimas, žmogus puikiai suvokė, ką daro.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad yra E. B. vyras, su žmona sutaria gerai. Kaltinamoji mergina nematyta. 2018 m. lapkričio viduryje žmona pradėjo sakyti, kad jai pradėjo skambinti nežinomas asmuo. Vieną kartą paskambinę trumpai sakė „geruoju nesibaigs“. Kitą kartą žmona prakalbo, kad buvo paleista muzika ir dalis iš dainos „(duomenys neskelbtini)“. Žmona suprato, kad yra kažkoks gąsdinimas, ji pradėjo bijoti. Vėliau vakare pasigirdo skambutis žmonos mobiliajame telefone, numerio nerodė, pasigirdo gedulinga muzika, trumpai, po to moteriškas balsas pasakė „Amen“. Žmona sakė, kad jai buvo skambinta keletą kartų. Skambučių buvo 15-20 kartų. Skambučiai buvo trumpi, gal vieną kartą skambutis trumpesnis, gal ilgesnis, detaliai neaptarinėjo. Pats girdėjo gedulingą muziką, nes kartu gulėjo lovoje, buvo apie 23.00 valandą. Žmona įjungė mikrofoną, nes skambino nepažįstamas numeris. Tiksliai skambučių skaičiaus neįvardins, buvo gal 15-20 kartų. Kiek galėdavo, su žmona kalbėdavo apie skambučius. Kas savaitę vieną du kartus pasikalbėdavo apie skambučius. Kokia gedulinga muzika buvo, negali pasakyti, skiria, kur linksma muzika. „(duomenys neskelbtini)“ yra tragiška daina, ne gedulinga. Pats dainos „(duomenys neskelbtini)“ negirdėjo, tik girdėjo gedulingą muziką apie 23.00 valandą. Dainą „(duomenys neskelbtini)“ per radiją girdėjo. Pats rado laišką, adresuotą žmonos vardu ir siųstą iš Vilniaus nepažįstamo asmens vardu. Žmonai paskambino, paklausė, ką daryti su laišku. Žmona pasakė „atplėšk ir pažiūrėk“. Voke buvo biri medžiaga, žiedlapiai, degtukai ir dar eilėraštis apie orchidėjas. Biri medžiaga buvo šviesios spalvos. Apie laišką pasakė žmonai, detaliai jo neapžiūrėjo, neturėjo laiko. Po to žmona labai sunerimo ir kreipėsi į teisėsaugą. Žmona nuo įvykių buvo nerimastinga, įsitempusi, bijodavo, reikėdavo vakare eiti pasitikti iki vartelių, bijojo, kai šuo sulodavo. Žmona buvo nerimastinga, nes visko pasitaiko ir žmonės dingsta. Naktį sunkiau miegojo, kai atsirado skambučiai. Žmona kalbėjosi su dukra, nes dukra yra psichoterapeutė. Ar žmona dėl įvykio vartojo medikamentus, negali pasakyti. Tuo laiku dukra pradėjo riboti anūkų buvimą pas juos. Nesupranta tokio elgesio motyvo. Vieną kartą galima pajuokauti, bet 20 kartų, kad galėtų, gal turėjo tikslą bauginti, padaryti spaudimą. Kuomet vieną kartą, antrą kartą paskambina, gal suklysta, bet kai 20 kartų, tai jau daroma sistemingai. Juokavimų pats negirdėjo ir žmona nesakė, kad buvo juokaujama. N. T. nepažįstama, matė pirmą kartą. Žmona galvojo, siejo su darbu. Atrodo, kad žmona nesutarimų neturėtų turėti. Su kaimynais santykiai geri.

Liudytoja L. B. teisme parodė, kad E. B. yra mama, su ja sutaria gerai. Kaltinamoji nematyta, mato pirmą kartą. 2018 m. lapkričio mėnesį mama pradėjo gauti keisto pobūdžio skambučius, kas sukėlė nesaugumo jausmą mamai ir jai pačiai. Skambučiai buvo keistu, bauginančiu turiniu. Skambučiuose buvo gedulinga muzika, kas yra gąsdinantis, bauginantis. Žino, kad skambučiai buvo trumpi „palauk, kas tau bus“, buvo kažkas tokio panašaus, tiksliai to turinio pacituoti negali. Skambučiai prasidėjo lapkričio mėnesį, tęsėsi gal iki vasario mėnesio, bet tiksliai negali pasakyti nuo kada iki kada. Buvo atsiųstas laiškas, kuris atrodė grėsmingai - žiedlapis, degtukas, kažkokia biri medžiaga. Apie laišką mama pasakojo, jo nematė. Tai mamai neigiamai paveikė psichologinę sveikatą ir saugumą. Mama tapo baiminga, įsitempusi, atsirado nemigos problemos. Pirmą kartą mama sakė apie skambučius, bet pati pradžioje gal labai neužfiksavo. Kaip prasidėjo tendencingai ir pamatė tikrai susirūpinusią, nerimaujančią, įsitempusią mamą, pamatė, kad jai blogai. Ji nemiegodavo naktimis. Pačiai rūpėjo sužinoti, iš kur tas šaltinis, tas asmuo anonimiškai persekiojantis ir darantis psichologinę grėsmę. Jautėsi ir pati nesaugiai, nes turi du vaikus: vienam 5 metai, kitam dabar 1 metai. Vyresnysis sūnus dažnai eidavo pas senelius nakvoti, nes gyvena netoliese, tik 300 m atstumas. Kai prasidėjo skambučiai, su vyru pasitarė, kad nesaugu išleisti, nes neaiškus, kokie ketinimai. Pas mamą nebepalikdavo miegoti anūko, eidavo su vaikais tik kartu, realiai bijojo, kol buvo tie skambučiai. Mamos namai tapo nesaugi aplinka, ryšium su anoniminiais skambučiais. Sakė, kad, kol nebus aišku, kas vyksta, su apgailestavimu apribojo vaikų apsilankymą pas mamą. Tai skambėjo kaip gąsdinantis dalykas. Tai tęsėsi apie penkis mėnesius, gal kiekvieną savaitę. Tiksliai negali pasakyti, bet gal kokių 20 skambučių. Tai sakytų buvo serijiniai skambučiai. Jei tai būtų vienas kartas, gal traktuotų kaip pokštą. Skambučiai eidavo vakare ir naktį, nežinomas numeris. Pati mamą skatino kreiptis ir išsiaiškinti kas. Mama persakė skambučių turinį, nes gyvena atskirai. Tuo metu, kai su mama susitikdavo, skambučių nepasitaikė. Sunku vertinti skambučių motyvą, gali pasakyti apie jausmą, kokį pati patyrė ir kokia buvo mamos būsena, tai buvo didelė baimė, kai nežino kas, žmogus neprisistatęs. Laiškas siųstas iš kito miesto, skambutis iš užsienio buvo, plečiasi geografiškai, jausmas toks, kad kažkokia mafija veikia ir neaišku kas gali nutikti. Pati daug kalbėjosi su mama, yra medicinos psichologė. Turi klinikinės patirties, yra klinikinės elgesio terapijos atstovė, realiai taikydavo elgesio terapijos gydymo metodus, intervencijas. Pati mama psichologė, bet Šiauliuose aplink vien kolegos, suteikė medicininę pagalbą psichoterapine prasme. Medikamentinio gydymo neskiria, yra psichoterapeutė. Tėvas sakė, kad mama susijaudinusi, įsitempusi, baiminga, kad tamsiu paros metu grįžtant prašydavo pasitikti iš darbo. Kiek žino, mama kreipėsi į prokuratūrą ar teismą, atrodo tuomet nurimo, bet tiksliai negali pasakyti.

Liudytoja J. M. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnė. Kaltinamoji, nukentėjusioji pažįstamos, tik kas liečia tarnybines pareigas, asmeniškai - ne. Jokių priešiškumų joms nėra. Ėmė išklotines, kadangi įtariamoji teigė, kad keitė telefono korteles. Pagal nukentėjusiosios išklotinės analizę, jai buvo skambinta iš dviejų numerių. Vienas skambutis buvo per sistemą. Žmogus užsisako ir kažkokia sistema skambina žmogui. Numerio išklotinės rodo, kad jokių celių nėra. Buvo bandoma skambinti, telefonas buvo nenaudojamas. Todėl spėja, kad buvo galimai juokingi skambučiai. Numerio išklotinės rodo, kad kas sekundę buvo skambinta, žmogus fiziškai to negali padaryti. Šimtu procentų negali patvirtinti. Kita alternatyva yra pirkta SIM kortelė, įdėta į telefoną ir skambinta iš jos. Kuomet žmogus skambina kitam žmogui, celes rodo ne visada, tam tikrais atvejais gali ir nerodyti dėl techninių kliūčių. Išklotinėse rodo - FFF. Skambinant jungiasi prie bokštelio, kuris yra arčiausiai. Jei bokštelis neveikia, tuomet gali nesijungti, jei kitas bokštelis yra toliau. Išklotinėje celių nesimatytų, todėl vartoja žodelį „galimai“. Iš išklotinės numerio, kuriuo buvo skambinta, atsiliepęs žmogus pasakė, kad jam buvo siųstas juokingas skambutis. Tai darė kolega K. P.. Jis nustatė, kad tam žmogui skambino iš to numerio, iš kurio skambino ir nukentėjusiajai. Telefono numerio galas - 102. Įtariamoji pasakė, kad buvo siuntusi tokį skambutį. Informacija pasitvirtina, bet pavyzdžius, kuriuos atsiuntė el. paštu, vertino, kad tai 100 procentų yra tie skambučiai, negali nustatyti. Buvo siųsti trys skambučiai, nurodytos datos, bet jos keičiamos, negali nustatyti tikslaus pavadinimo. Datos, pavadinimas gali būti keičiamas, įrašant ir siunčiant galima keisti datas. Pranešime nurodė visus skambučius, siųstus nukentėjusiajai, susiejo su įtariamosios veiksmais, pagal išklotinės analizę, kaip įtariamoji teigė, kad kelias korteles turėjo, skambutis numeriu - (duomenys neskelbtini). Juokingus skambučius atsiuntė įtariamoji. Tai buvo trys įrašai su daina „(duomenys neskelbtini)“. Datos ant failų buvo lapkričio 27 ar 29 d., tiksliai nepamena, kita - gruodžio 3 dienos. Įtariamoji sakė, kad vienas iš jų buvo apie mašiną. Pati klausė skambučių įrašus, jie nėra juokingi. Įtariamoji sakė, kad įrašai apie mašiną BMW ir apie šunis. Klausė apskritai, dėmesį sutelkė į įrašus su „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atsiųstos nuorodos, bet pati įtariamoji nesakė, kad tai yra būtent tie skambučiai, galimai tie.

2018-12-07 tarnybiniame pranešime Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. Č. nurodė, jog buvo papildomai susisiekta su E. B., kuri paaiškino, kad po pareiškimo parašymo jai 2018-12-03 apie 14 val. vėl skambino iš nenustatyto telefono numerio, o jai atsiliepus, ji girdėjo gedulingą muziką, todėl tikslinga dėl šios veikos pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str. 2 d. (1 t., b. l. 16-17).

2019-01-15 tarnybiniame pranešime Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. Č. nurodė, kad atlikus abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizę, nustatyti minėtų abonentų naudotojų nepavyko. Nustatyta, kad 2018-12-08 12.02 val. ir 2018-12-10 11.48 ir 11.49 val. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-01-07 paskambinus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė moteris, kuri prisistatė S. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu ji nurodė, kad skambindama Nr. (duomenys neskelbtini), ji ieškojo pusseserės sūnaus L., gyvenančio (duomenys neskelbtini), kuris dažnai važinėja į užsienį, bei nurodė, kad maždaug prieš du metus ji naudojosi minėtu abonentu, tačiau šiuo metu naudojasi kitu numeriu. Iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-11-22 22:17:37 val. (bendrauta 15 s), 22:18:19 val. (bendrauta 17 s), 22:27:14 val., 22:28:41 val. skambinta Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotoja E. B.). Abonentas buvo prisijungęs prie „(duomenys neskelbtini)“ celės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2018-11-26 21:12:34 val., 21:13:50 val. (bendrauta 28 s); 2018-11-27 19:56:24 val., 19:57:20 val., 19:58:20 val., 19:58:34 val., 19:58:46 val., 19:59:37 val., 22:59:08 val. (bendrauta 5 s), 22:59:28 val., 23:01:14 val., 23:02:15 val., 23:02:53 val. Abonentas buvo prisijungęs prie „(duomenys neskelbtini)“ celių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bet išklotinėje celių nėra nurodyta. Nustatyta, kad minėtas abonentas galimai yra naudojamas, siunčiant juokingą skambutį, internetu atsisiuntus programą „(duomenys neskelbtini)“. 2019-01-07 buvo skambinta Nr. (duomenys neskelbtini). Į skambutį atsiliepęs vyras pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kuriam giminaitis buvo užsakęs „juokingą“ skambutį (1 t., b. l. 111-112).

2019-01-15 tarnybiniame pranešime Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. Č. nurodė, kad atlikus mobiliojo ryšio telefonų, kurių IMEI Nr.(duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (į minėtus telefonus buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš minėto numerio buvo skambinta E. B.) IMEI kontrolę, nustatyta, kad į abu minėtus telefonus buvo įdėta ir SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kas naudojasi minėtais abonentais, nustatyti nepavyko, nes skambinant niekas neatsiliepia. Kad būtų galima nustatyti abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojus, reikalinga gauti minėtų abonentų įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotines už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki einamosios dienos (1 t., b. l. 113-114).

2019-01-30 tarnybiniame pranešime Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas K. P. nurodė, kad priimtomis paieškos priemonėmis nustatyta, kad E. B. laišką su tekstu ir augalinės kilmės lapais atsiuntė D. T., kuri per internetinę svetainę E. B. į mobiliojo ryšio telefoną buvo užsakiusi „juokingą“ skambutį, taip pat keletą kartų jai skambino. D. T. taip pasielgė, nes pas E. B. nepateko, kaip pas psichologę, dėl to labai susinervino ir todėl pasielgė netinkamai (1 t., b. l. 115-117).

2019-04-08 tarnybiniame pranešime Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. M. nurodė, kad atlikus papildomą telefoninių pokalbių analizę, nustatyta, jog D. T. skambino E. B. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), o iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) E. B. skambinta nebuvo. Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) vyko bendravimas su mama ((duomenys neskelbtini)) ir kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais numeriais. Taip pat išklotinėje yra užfiksuotas D. T. bandymas 2018-11-19 21.31 val. paskambinti telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi psichologė-psichoterapeutė D. G.-Š.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio taip pat buvo skambinta E. B., buvo galimai naudojamas D. T., siunčiant juokingą skambutį, internetu atsisiuntus programą „(duomenys neskelbtini)“. Yra nustatyta, kad D. T. E. B. skambino: 2018-11-14 9.22 val. (bendrauta 34 s). Buvo galimai siųstas juokingas skambutis. 2018-11-15 8.45 val. (nukentėjusioji neatsiliepė) buvo galimai siųstas juokingas skambutis; 8.49 val. (nukentėjusioji neatsiliepė) buvo galimai siųstas juokingas skambutis; 10.04 val. (nukentėjusioji neatsiliepė) buvo galimai siųstas juokingas skambutis; 10.07 val. (bendrauta 117 s) buvo galimai siųstas juokingas skambutis. 2018-11-22 22.17 val. (bendrauta 16 s), 22.18 val. (bendrauta 17 s) 22.27 val. (nukentėjusioji neatsiliepė), 22.28 val. (bendrauta 14 s). 2018-11-26 21:13:20 val. (nukentėjusioji neatsiliepė), o 21:13:55 val. (bendrauta 28 s). 2018-11-27 19.57 val. (nukentėjusioji neatsiliepė); 19.58 val. (nukentėjusioji neatsiliepė); 19.59 val. (nukentėjusioji neatsiliepė); 20.00 val. (nukentėjusioji neatsiliepė); 22.59 val. (bendrauta 28 sek.); 23.00 val. (nukentėjusioji neatsiliepė); 23:02:00 val. (nukentėjusioji neatsiliepė); 23:02:41 val. (nukentėjusioji neatsiliepė); 23.03 val. (nukentėjusioji neatsiliepė). 2018-11-29, 15.40 val. (bendrauta 117 s) buvo galimai siųstas juokingas skambutis. 2018-12-03 13.55 val. (bendrauta 10 s); 13.57 val. (bendrauta 14 s). Iš viso laikotarpiu nuo 2018-11-14 iki 2018-12-03 E. B. buvo skambinta 23 kartus (1 t., b. l. 118-120).

2018-11-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog E. B. pateikė voką, kuris yra pradarytas. Šis vokas yra adresuotas E. B., (duomenys neskelbtini), nuo I. S. (duomenys neskelbtini). Voke yra popieriaus lapas su tekstu, sudžiūvę lapai, degtukas ir biri medžiaga, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 121-123).

2018-12-11 apžiūros protokole užfiksuota E. B. pateikto voko, popieriaus lapo su tekstu ir degtuko apžiūra, kurios metu apžiūrėtas 165x120 mm dydžio vokas, kurio kairėje pusėje yra ranka užrašytas užrašas: „I. S., (duomenys neskelbtini)“. Voko dešinėje apatinėje dalyje ranka užrašyta: „E. B., (duomenys neskelbtini)“. Voko dešinėje pusėje yra spaudas su užrašu: „MOKESTIS SUMOKĖTAS TAXEPERCUE, (duomenys neskelbtini)“. Apvalios formos spaude yra užrašas: „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje voko pusėje per vidurį yra apvalios formos pašto spaudas, kuriame yra užrašas: „2018-11-28“ bei neryškus užrašas panašus į „ŠIAULIŲ LIETUVA“. Toje pačioje pusėje yra voko užklijavimo juostelė. Apžiūrimas popieriaus lapas yra 115x92 mm dydžio. Lape yra raudonos spalvos rašikliu rašytas tekstas: „Stovi orchidėja su puošniais lapeliais, Stovi ant palangės, Grožisi paukšteliais. Ak, iš kur toks grožis? Ak, iš kur tokia spalva? Kiek pas ją gerbėjų? Ammm... Turbūt visa gauja“. Adresatas nurodytas: „Orchidėjų fanei“. Apžiūrėtas medinis degtukas 43 mm ilgio ir 2x2 mm storio. Degtuko viename gale yra geltona galvutė. Degtukas yra įlūžęs. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 124-127).

2018-12-31 specialisto išvadoje konstatuota, kad augalinės kilmės medžiagoje bei birioje medžiagoje iš voko, 2018-11-28 siųsto E. B., narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Nustatyti, kokia medžiaga yra tirti pateikta augalinės kilmės medžiaga bei biri medžiaga iš voko, 2018-11-28 atsiųsto E. B., nėra galimybės, nes ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų tyrimai centre neatliekami (1 t., b. l. 133-134).

2019-03-14 - 2019-04-02 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimi D. T. 2019-01-01 elektroniniu paštu atsiųsti skambučių garso įrašai. Atidarius garso įrašą, girdisi skambučio signalo garsas ir dainos „(duomenys neskelbtini)“ žodžiai: „....nėra stipresnių vaistų už meilę ir greitį“, ši frazė kartojasi 4 kartus. Toliau girdisi dainos žodžiai: „....juoda orchidėja...“ ir žodžiai nutrūksta. Toliau girdisi dainos žodžiai : „...sti, neturinčiam saiko”. Girdisi E. B. balsas: „Nustokite vieną kartą žaisti“. Atidarius kitą garso įrašą, girdisi skambučio signalo garsas. Toliau girdisi E. B. balsas: „klausom“. Iš karto pasigirsta dainos „(duomenys neskelbtini)“ melodija. Toliau girdisi E. B. balsas: „Alio“, toliau girdisi dainos žodžiai: „(duomenys neskelbtini), kaip aš mylėjau“, girdisi E. B. balsas: “...girdisi, skambinkit dar kartą, nieko nesigirdi visai. Alio“. O tuo tarpu groja daina ir girdisi žodžiai: „Kadaise abu kartu pavijome vėją“. Toliau girdisi garsas, panašus į žmogaus kikenimą. Įrašas nutrūksta. Atidarius trečią garso įrašą, girdisi skambučio signalo garsas, fone groja muzika, girdisi žodžiai: „...pabusti, neturinčiam saiko nėra stipresnių vaistų už meilę ir greitį. (duomenys neskelbtini), kaip aš mylėjau. Kadaise abu kartu pavijome vėją. (duomenys neskelbtini), kaip man skaudėjo. Nėra stipresnių vaistų už meilę ir greitį. (duomenys neskelbtini)“. Įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 141-143).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiosios E. B. ir įtariamosios D. T., kurios metu E. B. parodė, kad jai pradėjo sistemingai skambinti privatus numeris. Pirmą kartą, kai jai paskambino, iš skambinusio žmogaus ji išgirdo priekaištus: „negalvokit, kad jums taip gerai praeis, aš vis tiek jus sunaikinsiu, užteks jums dirbti ar išsidirbinėti“, ar kažką panašaus. Jai skambino daug kartų 2018-11-15 ryte, bet ji neatsiliepė. Ji gal būtų iš viso neatsiliepus, bet buvo be akinių, todėl nematė, kas skambina. Tą pačią dieną ryte jai vėl paskambino ir pasakė: „ar atiduosi 500, geruoju nesibaigs“. Ji pasakė, kad ne čia pataikė, o jai atsakė: „taip, E., taip“. Visada su ja kalbėjo moteriškas balsas. Po kažkurio skambučio ji girdėjo juoką, o jai pasirodė, kad buvo du žmonės. Po to vėl būdavo skambučiai vakariniai, po 22 val. Ji vieną kartą atsiliepdavo, o kitą kartą - ne. Kai ji atsiliepdavo, buvo uždedama gedulinga muzika. Vieną kartą, datos pasakyti negali, ji atsimena, kad jau buvo vėlu, apie kokią 22.30 val., ji atsiliepė, o buvo uždėta gedulinga muziką ir pasigirdo žodis „amen“. 2018-11-26 vakare vėl buvo skambučiai, girdėjosi gedulinga muzika. 2018-11-27, kai operavo jos anūką, vėl skambino iš privataus numerio, o jai atsiliepus, pasigirdo gedulinga muzika, tai jai sukėlė didelį stresą, jai sukilo spaudimas, pačiai teko gultis į palatą. Kažkur 2018-11-29 vėl buvo skambučiai, o vieno skambučio metu jai buvo pasakyta, kad bus blogai. Vieno skambučio metu, kurio datos pasakyti negali, ji paklausė, ar žmogus serga, gal reikia psichiatro. Po šio jos pasakymo buvo padėtas ragelis. Visi skambučiai jai sukeldavo išgąstį, stresą, ypač vakariniai skambučiai, kai girdėdavosi gedulinga muzika. Jai būnant darbe, jai paskambino vyras ir pasakė, kad jai atėjo laiškas iš (duomenys neskelbtini). Ji liepė jam pažiūrėti, nuo ko tas laiškas. Vyras pasakė, kad nuo kažkokios I.. Ji negalėjo grįžti į namus, todėl paprašė vyro atplėšti laišką ir pažiūrėti. Vyras pasakė, kad atplėšė ir pamatė eilėraštį apie orchidėją, voke yra kažkokių miltelių, žiedlapių ir degtukas. Po šio įvykio jos kantrybė baigėsi, tai ji nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. 2018-12-03 13.57 val. jai vėl paskambino iš privataus numerio. Į pirmą skambutį ji neatsiliepė, o į antrą atsiliepė ir išgirdo dainą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo žodžiai apie drugelio sparnus, ištiškusius ant stiklo. Tai ji suprato kaip grasinimą, nes pirma mintis buvo, kad ji, važiuodama su mašina, gali patekti į avariją. Prieš ją sėdinčios merginos balsas panašus į tą balsą, kurį ji girdėdavo telefone. Tuo tarpu D. T. nesutiko su dalimi E. B. parodymų. Ji skambino E. B.. Ji buvo užsakiusi tokį juokelį apie „BMW X5“, kur kalba moteriškas balsas, kuris sako kažką panašaus: „viršijate greitį su savo BMW X5“ ir girdisi juokas. Ji buvo užsakiusi ir kitus juokelius. Ji atsimena, kad buvo apie šunį (šuns lojimas), kurį gal ši ne taip suprato tuos žodžius. Skambindama E. B. ji niekada su šia nekalbėjo, šiai negrasino, o juokelių, susijusių su religija, nebuvo užsakiusi. Gedulingos muzikos ji tikrai neužleisdavo, o užleisdavo tik dainą apie juodą orchidėją. Tai galėjo būti kelis kartus, bet tikrai ne vieną. Ji mano, kad E. B. tiesiog ne taip išgirdo ir ne taip suprato. Laišką ji siuntė, į kurį įdėjo gražų eilėraštį apie orchidėją, nudžiuvusį gėlės žiedą, o degtuko ji į laišką nedėjo. Tie skambučiai ir pokštai buvo tiesiog noras atkreipti į save dėmesį, ji norėjo pašnekėti. Ji telefono numerį užslaptino, kad ši jai neperskambintų, nes ji norėjo kalbėtis tik tuo momentu, kai šiai skambino. E. B. jos neklausė, ar jai reikia psichiatro pagalbos, o jei ši būtų to klaususi, tai ji būtų kalbėjusi. Jei E. B. būtų pasakiusi, kad ji savo skambučiais šiai trukdo, tai ji būtų neskambinusi. E. B. telefono numerį ji rado internete, o adresą, jeigu ilgiau paieškotų internete, tai taip pat rastų. Apie E. B. ji išgirdo, sėdėdama poliklinikoje prie F. kabineto. Ji nežino ir negali pasakyti, kada paskutinį kartą buvo poliklinikoje. Ji gera atmintimi negali pasidžiaugti. Ji negrasino E. B., o ir skambino ne naktį, o vakare. Ją paskatino skambinti E. B. noras su ja pasišnekėti. Jos niekas neprašė tai padaryti. Ji žino, kad yra tokia D. G.-Š.. Ji nesikreipė į D. G.-Š., nes E. B. dirbo po pietų. Ji nesiregistravo pas E. B., nes nenorėjo eiti pas seseles ir sakyti, kad turi problemų. Ji dažnai eidavo pasiskiepyti ir nereikėdavo jokios registracijos. Ji poliklinikoje buvo užėjusi pas E. B., bet jos nebuvo. Ji su savo mama nekalba apie savo problemas. Jos mama tikriausiai, kad dirba su D. G.-Š., bet jos apie E. B. nekalbėjo. Ji nenuėjo pas D. G., nes ji norėjo vakare. Jos mama dirba (duomenys neskelbtini). Iš gandų ji sužinojo apie orchidėjas, kadangi visi šnekėjo apie jas. Šnekėjo apie tai visur, tai yra eini ir nugirsti. Ji pirko kortelę į telefoną, nes ten pinigų yra, o kur yra kortelė dabar, ji nežino. Ji pirko antrą kortelę, nes jai sąskaita pasibaigė. Ji nežino, kodėl ji užsidėjo privatų numerį ant telefono. Ji telefono kortelių neišmetė, o jai tiesiog pasibaigė sąskaita. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jai, dalyvaujant mokslo projektuose reikėjo tik filmuoti, bet bendrauti nereikėjo. Apie E. B. ir orchidėjas buvo sakoma visur. Siųsdama laišką, vardą ji sugalvojo. Ji nerašė savo vardo, nes nenorėjo, kad E. B. jai atrašytų. Ji nerado kitokio žiedo, tai į voką įdėjo sudžiūvusį orchidėjos žiedą. Ji pagalvojo, kad tai E. B. patiks. Ji degtuko į voką nedėjo. Ji nedėjo ir jokios birios medžiagos. Kiek laiko D. G. dirba su jos mama, ji nežino, o ji su mama apie tokius dalykus nebendrauja. Jos tėvai važinėja po užsienius, nes tėtis yra „furistas“. Vokietijoje dirbo jos tėtis, Ispanijoje gyvena močiutė, o Norvegijoje gyvena močiutės sesė. Ji niekieno užsakymų nevykdė, o tiesiog norėjo su E. B. pasikalbėti. Ji galvojo, kad E. B. tai bus staigmena, dėl to ji labai atsiprašo. Ji E. B. kabinete nebuvo. Ji nežino, iš kur ji sužinojo, kad pas E. B. ant palangės yra orchidėjos, o tai ji girdėjo iš kalbų. Ji neprisiima kaltės, o norėjo tik pasikalbėti su E. B., neturėdama jokių blogų ketinimų (2 t., b. l. 33-39).

Liudytoja N. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji atsisako duoti bet kokius parodymus apie savo dukrą D. T.. Ji dirba (duomenys neskelbtini) draugijoje (duomenys neskelbtini) rajono skyriuje apie 5 metus. D. G.-Š. dirba jų skyriuje psichologe apie 2 metus. Ji yra koordinatorė, todėl viena iš jos darbo užduočių yra asmenų registravimas pas psichologę D. G.-Š.. Su šia ją sieja tik darbo santykiai. Psichologės E. B. ji asmeniškai nepažįsta, bet kadangi (duomenys neskelbtini) yra mažas miestelis, ji žino, kas ši tokia yra ir kas per asmenybė. Vienas žmogus, kurio anketinių duomenų ji nenori sakyti, papasakojo jai apie tai, kad E. B. išsinešė iš kabineto orchidėjas. Ji žinojo, kad D. dirba su E. B. kartu (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, todėl paklausė šios, ar taip iš tikrųjų buvo. Jos pasijuokė ir tiek. Taip pat ji pasakojo apie E. B. ir orchidėjas namuose vyrui. Šiuo metu vyksta kalbos apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus panaikinimą, bet kol kas tik yra kalbama apie tai apkalbų lygyje. Su D. (duomenys neskelbtini) jos dirba pagal projektą, kuris pasibaigs šių metų lapkričio mėnesį. Jos atėjo dirbti jau žinodamos, kad dirbs iki lapkričio mėnesio, todėl dėl darbo nepergyvena, o nuotaikos yra geros. Dukra D. labai blogai jaučiasi dėl visos šios situacijos. Jos norėtų atsiprašyti nukentėjusiosios (1 t., b. l. 42-45).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Pagal kasacinio teismo praktiką grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą yra nustatyta LR BK 145 straipsnyje, pagal jo 2 dalį atsako tas, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šios veikos pagal kasacinio teismo praktiką yra alternatyvios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). Pažymėtina, kad LR BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą numatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiškinimas, be kita ko, gali būti kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant LR BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2013).

LR BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas grasinimus kvalifikuojantis požymis – jų sistemingumas apibūdinamas kaip pavojingas nevienkartinis psichinis poveikis, pasireiškiantis grasinimais, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Tokie veiksmai visuomet turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015, 2K-542/2011). Inkriminuojant LR BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką būtina nustatyti veiksmų sistemingumą (tęstinumą), tokie veiksmai turi būti nenutolę laiko atžvilgiu, vėlesni veiksmai turi būti ne atsitiktiniai, o susiję su ankstesniaisiais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016 ir kt.).

Tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusiems asmenims, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Tačiau, bet kuriuo atveju, vertinant įrodymus turi būti paisoma reikalavimo, kad nei vienam iš byloje esančių įrodymų, nepaisant iš kokio įrodymų šaltinio jie gauti, negali būti suteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė. Visi duomenys, byloje pripažinti įrodymais, turi vienodą įrodomąją galią ir visi jie vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Grindžiant išvadas dėl asmens kaltės nukentėjusiojo asmens parodymais, šie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tikslūs, nekeliantys jokių pagrįstų abejonių.

Tai, jog D. T. į nukentėjusiosios asmeninį telefono numerį užsakė juokingo pobūdžio skambučius, patvirtina ne tik kaltinamosios teisme duoti parodymai, bet ir byloje esantis 2019 m. balandžio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 118-119), iš kurio matyti, jog iš viso laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. D. T. E. B. skambino 23 kartus, į 13 (t. y. daugiau nei pusę) skambučių nukentėjusioji neatsiliepė, į 10 skambučių buvo atsiliepta, iš jų 3 kartus, t. y. 2018-11-14, 9.22 val., 2018-11-15, 10.07 val., 2018-11-29, 15.40 val., buvo galimai siųsti juokingi skambučiai. Šias aplinkybes dėl siųstų juokingo pobūdžio skambučių teisme vėlgi patvirtino liudytoja apklausta policijos pareigūnė J. M., nurodydama, jog žmogus užsisako ir kažkokia sistema skambina žmogui; numerio išklotinės rodo, kad jokių celių nėra; buvo bandoma skambinti, telefonas buvo nenaudojamas; todėl spėja, kad buvo galimai juokingi skambučiai; išklotinės numeris rodo, kad kas sekundę buvo skambinta, žmogus fiziškai to negali padaryti. Šios aplinkybės, t. y., jog 2018-11-14, 9.22 val., 2018-11-15, 10.07 val., 2018-11-29, 15.40 val., buvo siųsti juokingi skambučiai, iš esmės paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes, kad D. T. E. B. baugino išsakydama atitinkamus žodžius, t. y. 2018-11-14, 09.22 val. „negalvokit, kad čia taip jums gerai praeis, aš vis tiek jus sunaikinsiu, užteks tau vieną kartą šitaip dirbti“; 2018-11-15, 10.07 val. „tai ką nemokėsi pinigų, penki šimtai, jeigu nebus - teismas, tau geruoju nesibaigs“; 2018-11-29, 15.39 val. pasakė, kad jai bus blogai. Akivaizdu, jog minėtas ar panašias į jas frazes išsakė ne pati kaltinamoji D. T., o būtent užsakytų juokingų skambučių įrašas. Šiuo atveju nukentėjusioji akivaizdžiai nesuprato, kad bendravo ne su pačia D. T.. O juokingų, kad ir keliančių nemalonias emocijas, skambučių siuntimas kitam asmeniui niekaip negali būti vertinamas kaip pavojingas veiksmas baudžiamosios teisės prasme ir sietinas su LR BK 145 str. 2 d. dispozicija. Nors E. B. tvirtino, kad per skambutį, kuris buvo 2018-11-14, 9.22 val., buvo pasakyta „taip, E., taip“, t. y. kreipinys į nukentėjusiąją, tačiau tokia jos pozicija nėra pagrįsta, kadangi byloje yra duomenų būtent apie minimu laiku siųstą juokingą skambutį be konkrečių kreipinių.

Iš kaltinamosios teismui pateiktų garso įrašų, t. y. juokingų skambučių pavyzdžių (2 t., b. l. 130), suprantama, jog tokio pobūdžio skambučių pokalbis dažniausiai prasideda prisistatant, iš kur skambina, uždavinėjami klausimai bei paliekamas laiko tarpas atsakymams, t. y. garso įrašas su intarpais atsiliepusiojo atsakymams į užduotus klausimus, tačiau atsiliepusiam pabandžius perklausti, atsakymo negaunama ir pokalbis tęsiamas toliau viena linkme. Pastebėtina, kad pokalbio pabaigoje yra pasakoma, kad tai draugo pokštas arba juokiamasi. Sutiktina, jog sulaukus tokių skambučių, kurių metu asmuo yra informuojamas, kad skambina dėl avarijos, greičio viršijimo, šuns lojimo keliamo triukšmo, automobilio apgadinimo ir pan., gali atsirasti nemalonios emocijos, įtampa, ko pasekoje informacijos apie pokštą atsiliepusysis iškart neišgirsta, tačiau šiuo atveju teismas pastebi ir tai, jog tokioje situacijoje asmuo turėtų įvertinti esamą padėtį ir elgtis adekvačiai. Šiuo atveju tai, jog nukentėjusioji neišklausydavo skambučių iki galo arba juos ne taip suprato, leidžia pagrįstai manyti, kad ji galėjo netinkamai suvokti esamą situaciją, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu neturi sunkinti D. T. teisinės padėties ir lemti būtent baudžiamosios atsakomybės asmeniui taikymą, kadangi kaltinamosios veiksmai šiuo atveju neįtakojo pokalbių trukmės. Pastebėtina ir tai, jog pati nukentėjusioji teisme negalėjo išsamiai įvardinti, kas skambučių metu jai buvo sakoma, kokie konkretūs grasinimai, kurie jai kėlė baimę, išgąstį, buvo išsakyti, ji tik nurodė tam tikras frazes, t. y. buvo žodžiai „atiduok 500, jei ne, bus teismas“, o paskui gedulinga muzika; žodžiai „padėkit, išblizginkit mašiną, jei neišblizginsit, bus blogai“, dabar žodžių detaliai negali pasakyti; atrodo, kad buvo šneka apie pinigus, tikrai buvo pasakyta „taip, E., taip“. Šiuo atveju akivaizdu, jog nukentėjusiosios duoti parodymai apie gautų skambučių turinį yra neinformatyvūs, išimant iš konteksto tik nukentėjusiajai palankias aplinkybes, kas iš esmės leidžia pagrįstai abejoti E. B. duotų parodymų patikimumu. Atkreiptinas dėmesys, jog siųstų juokingų skambučių metu nukentėjusiajai nebuvo išsakyti konkretūs, tiesioginiai grasinimai, priešingai, užsakytų juokingų skambučių metu tam tikri reikalavimai, kaip, pvz., „atiduok 500“ ar pan., buvo išsakomi juos siejant su nebūtais įvykiais.

Kaip buvo minėta pirmiau, E. B. į 13 skambučių neatsiliepė, kas reiškia, jog ji neišklausė skambučių turinio, su kaltinamąja nebendravo, todėl, teismo įsitikinimu, šiuo atveju teigti, jog tokie D. T. veiksmai, t. y. skambinimas nukentėjusiajai ar juokingų skambučių užsakymas, į kuriuos nukentėjusioji neatsiliepė, atitinka sistemingo bauginimo panaudojant psichinę prievartą, kaip nusikalstamos veikos, požymius, negalima.