- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-302-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57994-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
- Kaltinamasis
- D. T.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiosios E. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. T. į asmeninėje AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią 7 000 eurų sumą, leidžiant kiekvieną mėnesį naudotis 350 eurų suma, panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. T. buvo kaltinama tuo, kad sistemingai baugino žmogų naudodama psichinę prievartą, o būtent: 2018-11-14 09:22 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono paskambino nukentėjusiajai E. B. į jos asmeninį telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir ją baugino, išsakydama žodžius: “negalvokit, kad čia taip jums gerai praeis, aš vis tiek jus sunaikinsiu, užteks tau vieną kartą šitaip dirbti“; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018-11-15 08:45 val., 08:48 val., 10:04 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono skambino E. B., tačiau nukentėjusioji į skambučius neatsiliepė, o 10:07 val. E. B. atsiliepus, ji išsakė tokius žodžius: „tai ką nemokėsi pinigų, penki šimtai, jeigu nebus teismas, tau geruoju nesibaigs“, toliau tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018-11-22 22:18 val. ir 22:18 val., būdama (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš telefono aparato, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai E. B., užleido gedulingą muziką, 22:27 val. skambino E. B., tačiau nukentėjusioji į skambutį neatsiliepė, bei paskambinusi 22:28 val. pasakė žodį: „amen“, toliau tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018-11-26 21:12 val., būdama (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš telefono aparato, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), paskambino E. B., tačiau nukentėjusioji į skambutį neatsiliepė, o paskambinusi 21:13 val., užleido gedulingą muziką; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018-11-27 19:57 val., 19:58 val., 19:59 val. ir 20:00 val., būdama (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš telefono aparato, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), skambino E. B., tačiau nukentėjusioji į skambučius neatsiliepė, o paskambinusi E. B. 22:59 val., užleido gedulingą muziką, po ko skambino 23:00 val., 23:02:00 val., 23:02:41 val. ir 23:03 val., tačiau nukentėjusioji neatsiliepė; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018-11-29 15:39 val., būdama (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono paskambino nukentėjusiajai E. B. ir pasakė, kad jai bus blogai, o toliau tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018-12-03 13:55 val., būdama (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš telefono aparato, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), skambino E. B., o nukentėjusiajai atsiliepus, užleido dainą „Juoda orchidėja“ bei 13:57 val. skambino E. B., o nukentėjusiajai atsiliepus, išsakė tokius žodžius: „tave sunaikinsiu“, bei 2018-11-26 išsiuntė laišką su eilėraščiu, sudžiūvusios gėlės lapais, degtuku ir neaiškios kilmės biria medžiaga, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas sunaikinti E. B. gali būti įvykdytas.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmų teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti D. T. kalta, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, dėl sistemingo E. B. bauginimo, panaudojant psichinę prievartą, ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu ir 9 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams įpareigojant tęsti mokslą, o pabaigus mokslą, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei jokiomis priemonėmis nebendrauti su nukentėjusiąją E. B.. Patenkinti nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš D. T. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino D. T., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nepadarius veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, netinkamai aiškino bei taikė baudžiamosios teisės materialines bei procesines teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis naikintinas.
2.2. Teigia, kad teismas neišnagrinėjo bei neįvertino ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamosios D. T. parodymų, kurių visiškai nesulygino su duotais jos parodymais teisme bei kitais įrodymais. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Pažymi, jog teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, selektyviai atrinkdamas tik tuos, kurie pagrindžia kaltinamosios teisme iškeltą versiją, o nukentėjusiajai palankius įrodymus nutylėdamas. Teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo yra prieštaringi, nenuoseklūs, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, palankūs tik kaltinamosios iškeltai versijai pagrįsti.
2.3. Prokurorės teigimu, teismas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus vertino tik derindamas su kaltinamosios D. T. išreikšta pozicija teisme, jog ji nesiekė nukentėjusiosios E. B., savo skambučiais, jais perteikta informacija bei siųstu laišku, įbauginti, ar sukelti nerimo jausmą, bet ji siekė atkreipti E. B., kaip (duomenys neskelbtini), kurios pagalba D. T. buvo reikalinga, dėmesį. Teigia, kad teismas visiškai nevertino D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo prieštaringi jos teisme duotiems parodymams, bet jos teisme duotus parodymus vertino, kaip patikimus, kuriais rėmėsi, grįsdamas išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu nukentėjusiosios E. B. ir jos sutuoktinio R. B. parodymus vertino kritiškai, kaip nepatikimus, nes E. B. parodymai, teismo įsitikinimu, nebuvo nuoseklūs, o R. B., teismo nuomone, gali teikti išskirtinai palankius parodymus savo sutuoktinei bei gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi E. B. yra pareiškusi 7 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodo ir tai, kad liudytojos L. B. parodymų teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, kodėl juos atmetė.
2.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. T. net neužsiminė apie tariamus jos užsakytus juokingus skambučius E. B.. Ši aplinkybė nurodoma tik papildomos apklausos metu, praėjus pakankamam laikui. Pažymi, kad D. T. nurodė, jog patį pirmą kartą, kuomet ši skambino, E. B. atsiliepė, tačiau ji su šia nekalbėjo, o padėjo ragelį, neišdrįsusi pasikalbėti. Teisme ji jau tvirtino, jog pats pirmas ryšys su E. B. buvo jos užsakytas juokingas skambutis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. T. teigimu, ji norėdama (duomenys neskelbtini) E. B. pagalbos, tikėjosi, jog E. B., jai paskambinus ir tylint, pati ją pakalbins ir suteiks reikiamą psichologinę pagalbą, o pačiu pirmu skambučiu, jei tikėti D. T. žodžiais, buvo užleistas juokingas skambutis. Prokurorė kelia retorinį klausimą, kaip D. T. tikėjosi tokiu būdu, jog psichologė pati ją pakalbins ir suteiks pagalbą, jei, tik E. B. atsiliepus, buvo girdimas juokingas skambutis.
2.4.1. Prokurorės teigimu, visiškai nelogiškas D. T. poelgis, norint, kad E. B. atkreiptų į ją dėmesį ir pati ją pakalbintų, laiško, kurio turinys labai keistas, siuntimas paštu iš išgalvoto adreso, išgalvoto asmens vardu, tokiu būdu nesant net galimybei atsakyti į jį. Pasak prokurorės, kodėl D. T. siųsdama laišką jame negalėjo išdėstyti savo problemos ir tokiu būdu gauti psichologės pagalbą, jei jai tokios reikėjo. Atkreipia dėmesį į tai D. T. nurodytas aplinkybes, jog ji savo telefone įdiegė funkciją, kad nerodytų jos telefono numerio ir, kad E. B. negalėtų jai perskambinti, o skambinimui ji pirkosi pačias pigiausias telefono sąskaitos papildymo korteles. Šios aplinkybės, prokurorės teigimu, rodo, jog ji siekė, kad nebūtų nustatyta jos tapatybė ir jos nusikalstami ketinimai.
2.4.2. Teigia, kad visiškai neįtikimas D. T. argumentas, kad jai buvo sunkus metas, nes prasidėjo sesijos abiejuose universitetuose, kuriuose ji studijuoja, todėl jai prireikė (duomenys neskelbtini) pagalbos. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) internetiniuose tinklalapiuose yra matomi sesijų grafikai, kur nurodyta, jog sesija šiuose universitetuose prasidėjo 2018 m. sausio 2 d., o baigėsi 2018 m. sausio 26 d.
2.4.3. Prokurorė nurodo, jog visiškai neįtikima D. T. versija, jog ji pasirinko savo psichologinėms problemoms spręsti (duomenys neskelbtini) E. B., kadangi apie šią kalbėjo žmonės (duomenys neskelbtini) mieste. Pažymi, kad E. B. nėra (duomenys neskelbtini) miesto gyventoja, apie kurią (duomenys neskelbtini) miesto gyventojai gatvėje galėtų kalbėti, jog E. B. yra gana siauro profilio (duomenys neskelbtini), su kurios paslaugų poreikiu galėtų susidurti dažnas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas ir turėtų savo nuomonę apie ją.
2.4.4. Teigia, kad itin primityvi D. T. iškelta versija, jog ji, būdama net kelių aukštųjų mokyklų studentė, nežinotų ar neturėtų galimybės išsiaiškinti elektroninėmis priemonėmis, kokia yra registracijos pas medicinos specialistus tvarka. Be to, visiškai nelogiškas D. T. paaiškinimas, jog jai dėl skausmų po rankos lūžio neurologas davė siuntimą pas specialistus, kurie atliko galvos magnetinio rezonanso tyrimą, o nenustatę skausmo priežasties, padarė įrašą Psichiatrijos klinikos medicininiuose dokumentuose apie jai diagnozuotą nuolatinį somatoforminį skausmo surikimą.
2.4.5. Nurodo, kad D. T. ikiteisminio tyrimo metu neigusi, teisme pripažino, kad ji 2018 m. lapkričio 19 d. visgi paskambino psichologei D. G.-Š., bet šiai nespėjus atsiliepti, padėjo ragelį, kad apie šį skambutį nesužinotų jos mama, su kuria ši (duomenys neskelbtini) kartu dirba vienoje darbovietėje. Pažymi, jog šiuo atveju D. T. jau nenurodė, jog ji bijojo kalbėti telefonu, kaip tvirtino skambinimo E. B. atveju. Nurodė, kad pabijojo, jog apie šį skambutį sužinos mama. Atkreipia dėmesį į tai, jog D. T. D. G.-Š. skambino 21 val. 31 min., o tai rodo arba jų pakankamai artimą ryšį, arba vėlgi neadekvatų D. T. poelgį. Nors D. T. ikiteisminio tyrimo metu neigė bendravusi su (duomenys neskelbtini) D. G.-Š., prokurorė kelia klausimą, ar esant įtemptam sesijų grafikui dviejose aukštosiose mokyklose, turint psichologinės sveikatos problemų, kaip teigia D. T., logiška šitiek laiko ir papildomų lėšų investuoti į siekį užmegzti ryšį su (duomenys neskelbtini) E. B., ar jai reikėjo ieškoti E. B. telefono numerio ir adreso internete, ar reikėjo nusipirkti dvi telefono sąskaitos papildymo korteles, ar reikėjo susirasti internete ir užsakyti bei išsiųsti juokingus skambučius, ar reikėjo susirasti dainos „Juoda orchidėja“ įrašą ir jį užleisti paskambinus E. B., ar reikėjo nusipirkti voką, susirasti internete eilėraščio žodžius, juos užrašyti, išsiųsti voką paštu, ar reikėjo per 19 dienų paskambinti E. B. net 23 kartus, kas tikrai atima nemažai laiko ir papildomų finansinių sąnaudų.
2.4.6. Prokurorės teigimu, E. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra visiškai tikslūs, nes nėra įmanoma prisiminti visų 23 skambučių eiliškumo ir turinio, o tuo labiau, kuomet jie kelia baimę. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. neigusi, kad jos skambučių E. B. metu buvo išsakyti bet kokie žodžiai, o tik buvo paleidžiama daina „Juoda orchidėja“, teisme pripažino, kad ji buvo užsakiusi juokingus skambučius apie baudą ir apie automobilį. Pasak prokurorės, tai, kad D. T. su E. B. nebendravo nė karto, paneigia ir duomenys užfiksuoti atlikus telefoninių skambučių analizę. Pažymi, jog šie duomenys taip pat patvirtina E. B. parodymų teisingumą ir paneigia D. T. parodymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad pati D. T. pripažino, jog, jei jos atžvilgiu taip būtų elgiamasi, kaip kad ji elgėsi su E. B., jai taip pat būtų nemalonu, todėl ji sutiko nukentėjusiajai atlyginti 500 eurų neturtinę žalą.
2.5. Prokurorė nurodo, kad nukentėjusiosios E. B. pareikštas civilinis ieškinys 7 000 eurų sumai yra tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo kriterijus.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu išteisintoji D. T. ir jos gynėjas advokatas M. Švažas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. išteisinamąjį nuosprendį bei priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti D. T. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Prokurorės teigimu, D. T. sistemingai baugino nukentėjusiąją E. B. naudodama psichinę prievartą.
6. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai – besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis BPK reikalavimų, o BPK 20 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, o ne kaip apeliaciniame skunde teigia prokurorė, jog teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, selektyviai atrinkdamas tik tuos, kurie pagrindžia kaltinamosios teisme iškeltą versiją, o nukentėjusiajai palankius įrodymus nutylėdamas, ir padarė pagrįstą išvadą, kad D. T. atlikti veiksmai, t. y. juokingų skambučių užsakymas, pasikartojantis skambinimas E. B., dainos „Juoda orchidėja“ leidimas, laiško siuntimas, pagal savo išraiškos formą nors ir galėjo sukelti neigiamas emocijas E. B., tačiau jos veiksmai, vertinant visą kontekstą, turinį, situaciją, kuri susiklostė tarp dviejų visiškai nepažįstamų asmenų, neatitinka sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą, kaip nusikalstamos veikos, požymių.
5.1. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu išteisintoji D. T. neneigė, kad skambino nukentėjusiajai E. B. į jos asmeninį telefono numerį, jog galėjo skambinti 23 kartus, pokalbių metu leido dainą „Juoda orchidėja“, per internetinę svetainę E. B. į mobiliojo ryšio telefoną buvo užsakiusi juokingus skambučius, siuntė nukentėjusiajai laišką su eilėraščiu bei orchidėjos žiedu. Tvirtino, kad ji tokiais savo veiksmais nesiekė įbauginti nukentėjusiosios E. B., jai negrasino, o tik bandė atkreipti jos kaip specialistės dėmesį. Taip pat tvirtino, jog gedulingos muzikos neleido, į laišką, išskyrus parašytą tekstą ir gėlės žiedą, kitų daiktų nedėjo. Tokias aplinkybes, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, D. T. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos su nukentėjusiąja E. B. metu (2 t., b. l. 25–26, 33–38, 60). Be to, išteisintosios nurodytas aplinkybes, kad ji į nukentėjusiosios E. B. asmeninį telefono numerį buvo užsakiusi juokingo pobūdžio skambučius, patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai.
5.2. Atlikus telefoninių pokalbių analizę buvo nustatyta, jog D. T. per internetinę svetainę E. B. į mobilaus ryšio telefoną buvo užsakiusi „juokingą“ skambutį. Taip pat nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 14 d. 9.22 val., 2018 m. lapkričio 15 d. 10.07 val., 2018 m. lapkričio 29 d. 15.40 val., E. B. atsiliepė į siųstus juokingo pobūdžio skambučius. Nors nukentėjusioji E. B. tvirtina, kad ją baugino D. T. išsakyti atitinkami žodžiai – 2018-11-14, 09.22 val. „negalvokit, kad čia taip jums gerai praeis, aš vis tiek jus sunaikinsiu, užteks tau vieną kartą šitaip dirbti“; 2018-11-15, 10.07 val. „tai ką nemokėsi pinigų, penki šimtai, jeigu nebus - teismas, tau geruoju nesibaigs“; 2018-11-29, 15.39 val. „jai bus blogai“, tačiau kaip matyti iš anksčiau aptartos telefoninių pokalbių analizės, nurodytomis dienomis ir laiku, nurodytos frazės buvo išsakytos ne tiesiogiai D. T., o jos užsakytų juokingų skambučių įrašų metu. Šios aplinkybės byloje surinktais įrodymais bei pačios nukentėjusiosios E. B. nurodytomis aplinkybėmis nebuvo paneigtos. Taigi abejoti nustatytomis aplinkybėmis, jog E. B. buvo užsakyti ir siųsti juokingo pobūdžio skambučiai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
5.3. Prokurorės skunde nurodytos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus vertino derindamas su D. T. išreikšta pozicija teisme, netinkamai vertino nukentėjusiosios E. B. ir jos sutuoktinio parodymus, atmestini. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas dėl išteisintosios D. T., nukentėjusiosios E. B. ir liudytojo R. B. parodymų išsamiai pasisakė, juos lygino su kitais byloje surinktais įrodymais. Buvo vertinamos ne tik telefoninių pokalbių išklotinių analizės metu nustatytos aplinkybės, bet ir liudytojos J. M. parodymai, D. T. pateikti garso įrašai, t. y. juokingi skambučių pavyzdžiai, skambučių garso įrašai, kai telefonu buvo leidžiama daina „Juoda orchidėja“, kurie buvo lyginami tiek su nukentėjusiosios E. B. nurodytomis aplinkybėmis, tiek ir su kitais byloje esančiais duomenimis. Nuosprendyje gana išsamiai pasisakyta ir dėl nukentėjusiosios E. B. bei jos sutuoktinio R. B. nurodytų aplinkybių, jog skambučių metu buvo leidžiama gedulinga muzika, išsakyti žodžiai „amen“, „tave sunaikinsiu“, dėl siųsto laiško turinio (eilėraštis, degtukas, smėlio spalvos milteliai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų analize ir jų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl išsamiau jų nebekartoja.
5.4. Teisme buvo apklausta liudytoja L. B.. Kaip matyti iš jos parodymų, liudytoja atpasakojo jai mamos nurodytas aplinkybes, jos patirtas emocijas, kad mama pradėjo gauti keisto pobūdžio skambučius, kas sukėlė nesaugumo jausmą, jog buvo atsiųstas laiškas, kuris atrodė grėsmingai – žiedlapis, degtukas, kažkokia biri medžiaga. Šios liudytojos duoti parodymai nėra objektyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl D. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįstai jais nesirėmė.
5.5. Sutiktina su prokurorės skundo argumentais, kad D. T. būdama net kelių aukštųjų mokyklų studentė, nežinotų ar neturėtų galimybės išsiaiškinti elektroninėmis priemonėmis, kokia yra registracijos pas medicinos specialistus tvarka, jos atlikti veiksmai – ieškoti E. B. telefono numerio ir adreso internete, nusipirkti dvi telefono sąskaitos papildymo korteles, susirasti internete ir užsakyti bei išsiųsti juokingus skambučius, susirasti dainos „Juoda orchidėja“ įrašą ir jį užleisti paskambinus E. B., nusipirkti voką, susirasti internete eilėraščio žodžius, juos užrašyti, išsiųsti voką paštu, skambinti E. B. net 23 kartus, kelia abejonių D. T. nurodyta versija, jog tokiu būdu ji tik siekė atkreipti E. B., kaip specialistės, dėmesį, tačiau byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais tai nebuvo paneigta. Pažymima ir tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje apibrėžto nusikaltimo padarymo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Taigi prokurorės kritikuojamos D. T. nurodytos aplinkybės, negali būti pagrindas D. T. veikos nusikalstamumui pagrįsti.
5.6. Nagrinėjamu atveju, nors byloje nustatyta, kad D. T. atlikti veiksmai, t. y. juokingų skambučių užsakymas, pasikartojantis skambinimas E. B., dainos „Juoda orchidėja“ leidimas, laiško siuntimas, galėjo sukelti neigiamas, nemalonias emocijas nukentėjusiajai, tačiau įvertinus jos elgesį, jos veiksmus vertinant visą kontekstą, turinį, situaciją, bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir išaiškinimus tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018), teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai labiau buvo nebrandžios asmenybės nevykęs pokštas, o ne tikslingas, sisteminis bauginimas naudojant psichinę prievartą.
6. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. T. išteisino pagal jai pareikštą kaltinimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių. Skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį prokurorės apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nusprendus prokurorės apeliacinį skundą atmesti paliekant D. T. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinio skundo prašymas tenkinti iš dalies nukentėjusiosios E. B. pareikštą civilinį ieškinį 7 000 eurų sumai, paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą.