Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjos S. K. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą, kuriame pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad pareiškėjos tėvas V. N., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. N. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nurodė, kad prašomo juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti. Pareiškimą pareiškėja grindė toliais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Pareiškėjos tėvai V. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. N., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros pareiškėjos S. K. (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja yra vienintelė V. N. ir S. N. dukra.

1.2. Pareiškėjos tėvai būdami santuokoje įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

1.3. S. N. mirė (duomenys neskelbtini). Moteris testamento nebuvo sudariusi, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, S. N. palikimo priėmimo faktai neregistruoti registre. Pareiškėjos motina mirė būdama santuokoje su pareiškėjos tėvu.

1.4. Pareiškėjos tėvas V. N. mirusios žmonos S. N. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mokėjo sodininkų bendrijos nario mokestį, dirbo žemės sklype, augino daržoves savo poreikiams tenkinti, prižiūrėjo esančius vaismedžius.

1.5. V. N. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po tėvo mirties kreipėsi į notarą, kuris išdavė (duomenys neskelbtini) liudijimą apie tai, kad pareiškėja priėmė savo tėvo V. N. palikimą (2024 m. balandžio 30 d. CBP-6918).

3. Teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. gegužės 22 d. rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį proceso dalyviai informuoti tinkamai (CPK 118, 175¹ straipsniai, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

5. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra priėmusi savo tėvo V. N., mirusio (duomenys neskelbtini) (Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), palikimą (notaro A. R. (duomenys neskelbtini) liudijimas, reg. Nr. 978).

8. Nustatyta, kad V. N. buvo sudaręs santuoką su S. N., santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). S. N. mirė (duomenys neskelbtini) (Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama santuokoje su V. N.; S. N. turi vieną dukrą – pareiškėją (2024 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. GR.3A-3751). Testamentų registro 2024 m. gegužės 3 d. išrašas patvirtina, kad S. N. palikimas nebuvo priimtas.

9. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad V. N. vardu yra registruotas 6,20 a ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas, turtas). Turtas įgytas (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2623 pagrindu, nuosavybės teise.

10. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) bei šiuo metu galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

11. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartas Žemės sklypas, įregistruotas V. N. vardu, buvo įgytas jam esant santuokoje su S. N., taigi Žemės sklypas laikomas įgytu bendrojon jungtinėn sutuoktinių S. N. ir V. N. nuosavybėn.

12. Pareiškėja teigia, kad miręs jos tėvas V. N. po savo sutuoktinės S. N. mirties toliau rūpinosi Žemės sklypu: mokėjo sodininkų bendrijos nario mokestį, dirbo žemės sklype, augino daržoves savo poreikiams tenkinti, prižiūrėjo esančius vaismedžius. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 22 d. pažyma Nr. 01-04/-24) patvirtina faktą, kad už sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrijos nario mokesčiai yra apmokėti.

13. Nesant proceso dalyvių prieštaravimų, laikytina esant nustatyta, kad V. N. po savo sutuoktinės mirties rūpinosi sutuoktinės Žemės sklypo dalimi kaip savo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad V. N. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinės S. N., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. V. N. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaudamasis tuo, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir konstatuoja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

14. Teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos S. N. mirties jos sutuoktinis V. N. priėmė visą palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 445 straipsnis). Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymo tenkinimui neprieštaravo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

tenkinti S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.