Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-458/2016

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54629-2015-7

2016 m. balandžio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. l d., 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę 2015 m. rugsėjo 30 d. iš V. B.-Kocienės ir nubaustas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 22 str. l d., 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę 2015 m. rugsėjo 30 d. iš J. L. ir nubaustas 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 187 str. l d. ir nubaustas 1 metams laisvės atėmimo; pripažintas kaltu pagal BK 22 str. l d., 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę 2015 m. spalio 1 d. iš I. S. (I. S.) ir nubaustas 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pripažintas kaltu pagal BK 138 str. l d. ir nubaustas laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str., paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai (kaltinamas tuo), kad 2015m. rugsėjo 30 d., apie 9.30 val., . (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia replėmis sugadinęs automobilio vairuotojo durelių 65 Eur vertės spynelę, pasikėsino įsibrauti į V. B.-K. automobilį „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino pagrobti 30 Eur vertės skarą, 30 Eur vertės gesintuvą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jam įvykdyti nusikaltimą sutrukdė V. B.-K.. Taigi T. V. pasikėsino pagrobti svetimo turto už 60 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str.1 d.,178 str. 2 d.

Be to, jis 2015 m. rugsėjo 30 d., apie 10.05 val., . (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia replėmis sugadinęs 100 Eur vertės vairuotojo durelių spynelę bei 100 Eur vertės variklio uždegimo spynelę, įsibrovė į J. L. automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino pagrobti ten buvusį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jam įvykdyti nusikaltimą sutrukdė J. L.. Taigi T. V. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, sugadino turto už 200 Eur ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d.

Be to, jis 2015 m. spalio 1 d., apie 14.30 val., . (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į I. S. priklausantį automobilį „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino pagrobti 30 Eur vertės atminties kortelę „Kingston“, 32 GB, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo I. S.. Sulaikymo metu tyčia keleivio priekinėmis durelėmis privėrė I. S. dešinę ranką padarydamas dešinės plaštakos III delnakaulio lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str., 178 str. 2 d., BK 138 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių duomenų. Šioje byloje tokių duomenų nėra, tačiau byloje yra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo objektyviąja prasme.

Siekdamas būti nešališkas objektyviąja prasme teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Objektyvaus nešališkumo principas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas suvokiamas ir kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių.

Apygardos teismas, vertindamas skundžiamo nuosprendžio turinį, daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis priimtas pažeidžiant objektyvaus nešališkumo principą. BPK 22 str. 3 d. garantuoja kaltinamajam teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendyje T. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai nėra įvertinti. Teismas į nuosprendį nukopijavo (tai rodo toks pats tekstas, skyryba, tarpai tarp žodžių ir kita) kaltinamajame akte išdėstytus T. V. parodymus, duotus apklausiant jį kaip įtariamąjį, tačiau 2015 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu kaltinamojo duotų parodymų nevertino, dėl jų visiškai nepasisakė.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamas nuosprendis surašytas visiškai neatsižvelgiant į BPK reikalavimus, keliamus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai. BPK 305 str. 1 d. numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio nustatomoji dalis yra ideali 2015 m. lapkričio 11 d. kaltinamojo akto dalies kopija. Teismas nenustatė jokių nusikalstamos veikos aplinkybių, nuosprendyje tik konstatuojama, kad T. V. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nėra aišku, dėl kurių iš inkriminuotų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažįstamas kaltu, kokios nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos teismo. Pažymėtina ir tai, kad teismas nurodė, jog nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga ir pagrįsta, tačiau nė vienos iš inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai neaptarti, jokių T. V. padarytų veikų kvalifikavimo motyvų teismas nenurodė. Pavyzdžiui, iš nuosprendžio neaišku, kas lėmė teismo sprendimą dėl kaltinimo pasikėsinti įsibrauti į V. B.-K. automobilį ir pagrobti turtą, kodėl būtent skarą ir gesintuvą, T. V. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., nes nepasisakyta, ar šiuo atveju automobilis laikytas saugykla.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendyje teigiama, kad T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d., tačiau kitoje nuosprendžio dalyje yra nurodoma, kad jis išteisintinas pagal BK 187 str. 3 d. Nepaisant to, kad teismas pripažino, jog kaltinamasis išteisintinas dėl vienos iš 6 inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau skirdamas bausmę nurodė, kad T. V. kaltinamas padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir tris tyčinius apysunkius nusikaltimus.

T. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl 2015 m. rugsėjo 30 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 2015 m. spalio 1 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str., 178 str. 2 d., 138 str. 1 d. Teismas T. V. paskyrė bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to, vadovaudamasis BK 63 str., paskirtąsias bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – trejus metus laisvės atėmimo. BK 63 str. 5 d. 1 p. numato, kad kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, teismas taiko bausmių apėmimą. Idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi pripažįstami atvejai, kai asmuo tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų. Akivaizdu, kad dalis nusikalstamų veikų padarytos tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais, tačiau teismas, bendrindamas skiriamas bausmes, dėl nusikalstamų veikų sutapties nepasisakė, visiškai neatsižvelgė į BK numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

Tik tuo atveju, kai teismas tinkamai nustato kaltininko padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tinkamai pasisako dėl tokių veikų kaip nusikaltimų sudėties, kvalifikavimo, galima spręsti, ar teismas kaltinamajam paskyrė teisingą bausmę. Apskųstas nuosprendis, didžiąja dalimi esantis kaltinamojo akto kopija, dėl anksčiau išdėstytų argumentų ir pagrindų tokią galimybę visiškai pašalina. Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pašalina pagrindą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį vertinti kaip teisėtą ir pagrįstą. Tokie esminiai pažeidimai yra pagrindas konstatuoti, kad objektyviąja prasme teismas T. V. nebuvo nešališkas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuspręsta T. V. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį ir bylą perduoda iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, teisėjų kolegija sprendžia kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo klausimą.

T. V. anksčiau teistas 5 kartus, įskaitant ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, nors yra jauno ir darbingo amžiaus – 32 metų, niekur nedirba, jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, baudžiamojo įstatymo straipsnių, pagal kuriuos kaltinamas T. V., sankcijos numato laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad T. V. bėgs/slėpsis nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

Nustačius, kad egzistuoja kardomosios priemonės – suėmimo – pagrindai ir sąlygos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatomis, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais, kurie numatyti įstatyme, siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamojo dalyvavimą procese bei nuosprendžio įvykdymą, švelnesne kardomąja priemone Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 str. numatyti tikslai nebus pasiekti, švelnesnės kardomosios priemonės negali pašalinti visos baudžiamajam procesui ir visuomenės, valstybės ar asmenų interesams keliamos grėsmės. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam T. V. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 4 p., 119 str., 121 str., 122 str., 123 str., 127str., 130 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

T. V. skirti kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio 7 d.