Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-619-713/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ankiras“ ieškinį atsakovei asociacijai „Kūrybos kelias“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Ankiras“ iš atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ 4701,40 Eur skolą, 1198,88 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ 36,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi minėtame sprendime ištaisė rašymo apsirikimo klaidą ir iš atsakovės priteisė ieškovei 541,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Ankiras“ atsakovei asociacijai „Kūrybos kelias“ 2015 m. kovo 31 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą 2392,84 Eur (su PVM) sumai už maitinimo paslaugas (pusryčius, pietus, pavakarius) darželiui už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. kovo 31 d., kurią atsakovė apmokėjo iš dalies. Neapmokėta dalis 1737,72 Eur.Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė vėliau atsakovei pateikė dar dvi PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. balandžio 30 d. – 2286,55 Eur sumai ir 2015 m. gegužės 11 d. – 677,13 Eur sumai. Šias sąskaitas pasirašė ieškovės direktorė. Pagal šalių susitarimą per visą jų bendradarbiavimo laikotarpį sąskaitos atsakovei buvo nuvežamos ir paliekamos arba pasirašomos iš karto, o šios dvi sąskaitos buvo išsiųstos dar ir elektroniniu paštu.Teismo nuomone, byloje nekilo ginčo, kad ieškovė teikė paslaugas ir kitai įstaigai „Uniqum“, kuriai vadovauja tas pats direktorius N. C., ir kuris naudojasi tuo pačiu elektroniniu paštu, telefono numeriais, internetine svetaine. Atsakovė ieškovės paslaugų atsisakė nuo 2015 m. gegužės 11 d. ir šią aplinkybę patvirtina 2015 m. gegužės 10 d. elektroninė žinutė.Atsakovės argumentus, jog sutartis nebuvo pasirašyta, teismo nuomone paneigia 2015 m. vasario 24 d. elektroninis susirašinėjimas tarp atsakovės direktoriaus N. C. ir ieškovės direktorės I. G., kuriame N. C. nurodo, kad siunčia ieškovei Maitinimo paslaugų teikimo sutartį ir prašo ieškovės sutartyje nurodyti savo rekvizitus ir kainas.Aplinkybę, jog atsakovė pripažino susidariusią skolą, teismo nuomone, patvirtina byloje esantis 2015 m. gegužės 18 d. priminimas dėl įsiskolinimo, 2015 m. gegužės 11 d. Tarpusavio suderinimo aktas ir pačios atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ 2015 m. gegužės 7 d. Skolų suderinimo aktas Nr. 01, kuriuo atsakovė prašo ieškovės sutikimo atsakovės skolas perkelti kitai N. C. vadovaujamai įstaigai „Uniqum“.Teismas sprendė, kad pagal CK 6.716 straipsnio 1, 2, 3 dalis savo prigimtimi tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai atitinka paslaugų teikimo sutarties nuostatų apibrėžiamus santykius. PVM sąskaita faktūra yra įrodymas, kad pardavėjas perdavė (suteikė), o pirkėjas gavo išvardintas prekes ar jam buvo suteiktos išvardintos paslaugos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog sutartis buvo sudaryta, paslaugas ieškovė atsakovei suteikė, PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ir pateiktos atsakovei pasirašyti. Atsakovės argumentus, kad sutartis nebuvo sudaryta, o apie PVM sąskaitas faktūras ji nieko nežinanti, teismas įvertino kaip vengimą atsiskaityti už suteiktas maitinimo paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių, kvalifikavimo ir prievolės, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, egzistavimo.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą

Apeliantė asociacija „Kūrybos kelias“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus: 2014-12-08 Mokėjimo nurodymą Nr. 2, 2014-12-29 Mokėjimo nurodymą Nr. 7, 2016-03-23 apeliantės atliktų mokėjimų ieškovei suvestinę, 2015-04-30 sąskaitą faktūrą AN Nr. 2860 ir prašo šiuos įrodymus priimti į bylą, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Be to, šių dokumentų pateikimo būtinybė, apeliantės teigimu, iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.Ieškovė, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė ieškovės sąskaitos išrašą už 2014 m. gruodžio mėnesį, kurį taip pat prašo priimti į bylą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės direktorius N. C. 2016 m. vasario 4 d. vykusio teismo posėdžio metu prašė teismo prie bylos pridėti 2015-04-30 sąskaitą faktūrą AN Nr. 2860, tačiau teismas šį įrodymą atsisakė priimti, kadangi sąskaitoje nurodytas Kūrybinės raiškos centras „Uniqum“, kuris šioje byloje nėra dalyvaujantis asmuo. Apeliantė nurodo, kad ieškovė pateikė teismui galimai suklastotą dokumentą, kadangi tos pačios dienos sąskaita, tai pačiai suma ir tuo pačiu numeriu buvo išrašyta kitam juridiniam asmeniui – Kūrybinės raiškos centrui „Uniqum“, kurios vadovas yra tas pats asmuo N. C.. Ši įmonė veikia tuo pačiu adresu, o teismas skolą iš apeliantės priteisė remdamasis minėta sąskaita, kurią pateikė ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomo priimti į bylą dokumento turinį ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį dokumentą į bylą, kadangi tai galėjo turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Apeliantė taip pat pateikė teismui 2014 m. gruodžio mėnesį atliktus mokėjimus patvirtinančius dokumentus, nurodydama, kad su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi. Šių įrodymų ji nepateikė pirmosios instancijos teismui motyvuodama tuo, jog atstovas neturi teisinio išsilavinimo, nežinojo, kokius dokumentus reikia pateikti teismui, o ieškovė šių dokumentų teismui nepateikė sąmoningai, taip tikėdamasi dar kartą iš atsakovės prisiteisti pinigų sumą. Apeliantės nuomone, šie įrodymai turi esminės reikšmės bylai, o jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė skundą grindžia aplinkybėmis, kad su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi dar iki 2015 m. kovo 31 d. ir tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikti mokėjimo nurodymai. Ieškovė šių apeliacinio skundo argumentų paneigimui prašo priimti į bylą 2014 m. gruodžio mėnesio sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad atsakovė mokėjimus atliko kitos įmonės vardu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie naujai pateikti dokumentai taip pat gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Be to, dėl visų teikiamų dokumentų ieškovė yra pasisakiusi savo atsiliepime į apeliacinį skundą, o ieškovės pateikti nauji dokumentai buvo išsiųsti atsakovės žiniai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors šie nauji dokumentai ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo atveju jų vėlesnis priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, priešingai šaliai buvo sudaryta galimybė suformuluoti bei išreikšti savo poziciją, išsakyti savo nuomonę apie naujai pateiktus įrodymus, todėl jie priimtini į bylą ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nepripažino, kad tarp šalių buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, nes ji atsakovės atstovo nėra pasirašyta, tačiau neneigė fakto, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai maitinimo paslaugų teikimo santykiai. Ieškovė UAB „Ankiras“ į bylą pateikė 2014 m. gruodžio 1 d. Maitinimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigoja pagaminti ir savo transportu pristatyti pagamintą maistą atsakovei, o atsakovė įsipareigoja su ieškove atsiskaityti pagal paskutinę einamojo mėnesio darbo dieną pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 10). Ieškovė įrodinėja, kad su atsakove asociacija „Kūrybos kelias“ buvo sudariusi sutartį, tačiau ši sutartis atsakovės vadovo N. C. nėra pasirašyta. Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).Ieškovė teigia, kad tarp šalių buvo susiklostę atlygintinų maitinimo paslaugų teikimo santykiai, kuriuos patvirtina prie ieškinio pridėta sutartis. Apeliantė nurodo, kad šalys jokios paslaugų teikimo sutarties nebuvo pasirašę, tačiau tarp šalių vyko bendradarbiavimas – apeliantė iš ieškovės pirko pagamintą maistą, už tai atsiskaitydavo pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str. 2 d.). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 str.), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Pagal CK 1.93 straipsnio 1dalį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.Atlygintinų paslaugų teisinius santykius reglamentuoja CK 6 knygos XXXV skyriaus Pirmo skirsnio nuostatos, kuriose nėra nustatyta, kad paslaugų sutartis privalo būti rašytinės formos. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, o ir šalys to neneigia, kad ieškovė UAB „Ankiras“ atsakovei asociacijai „Kūrybos kelias“ pristatydavo pagamintą maistą – pusryčius, pietus, vakarienę, kuris buvo skirtas vaikų maitinimui darželyje. Kiekvieno mėnesio pabaigoje ieškovė už paslaugas išrašydavo apeliantei PVM sąskaitą faktūrą. Šias sąskaitas apeliantė apmokėdavo. Tokie šalių veiksmai sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 str.). Tačiau iš byloje esančių įrodymų konstatuoti, kad šalys buvo sudarę rašytinę Maitinimo paslaugų teikimo sutartį, nėra galimybės, kadangi byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė 2014 m. gruodžio 1 d. tik vienašališkai pačios ieškovės pasirašytą maitinimo paslaugų teikimo sutarties kopiją, kuria remiasi ieškinyje ir šios sutarties 5 punkto pagrindu prašė priteisti 1198,88 Eur dydžio delspinigius. Teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino visiškai. Iš byloje esančių ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų negalima spręsti, kad sąskaitos išrašytos rašytinės šalių sutarties pagrindu. Byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas leidžia spręsti, kad maitinimo paslaugų teikimo sutartį šalys ketino pasirašyti, nes atsakovė 2015 m. vasario 24 d. savo elektroniniame laiške, adresuotame ieškovei, nurodo, kad prisegtame faile siunčia parengtą sutartį į kurią reikia įrašyti rekvizitus ir kainas (b. l. 58). Tačiau vėlesni elektroniniai laiškai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės atstovas šios sutarties nepasirašė, nors ieškovė 2015 m. gegužės 13 d. ir 14 d. el. laiškuose ragino atsakovės vadovą pasirašyti sutartį ir grąžinti ją ieškovei (b. l. 60, 62). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai maitinimo paslaugų teikimo santykiai, tačiau rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.

Dėl skolos dydžio nustatymo

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės skola už suteiktas maitinimo paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra 4701,40 Eur, o apeliantė nurodo, jog su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi ir nėra jai skolinga.Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė UAB „Ankiras“ atsakovei apmokėjimui buvo pateikusi sąskaitas: 2014-12-31 PVM sąskaitą faktūrą AN Nr. 2815, kurios suma 1682,11 Eur; 2015-01-30 PVM sąskaitą faktūrą AN Nr. 2824, kurios suma 1894,11 Eur; 2015-02-27 PVM sąskaitą faktūrą AN Nr. 2833, kurios suma 1675,74 Eur; 2015-03-31 PVM sąskaitą faktūrą AN Nr. 2848, kurios suma 2392,84 Eur. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti įrodymai – atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ sąskaitos išrašas (b. l. 35), PVM sąskaitos faktūros (b. l. 36–38), mokėjimo nurodymai (b. l. 39–43), ieškovės duomenų suvestinė (b. l. 79), atsakovės duomenų suvestinė (b. l. 113). Taigi, neginčijamai nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 31 d. suteikė paslaugų ir išrašė sąskaitas, kurių bendra suma 7644,80 Eur. Atsakovė pagal prieš tai minėtas PVM sąskaitas faktūras atliko eilę mokėjimų: 2015-01-27 Mokėjimo nurodymu Nr. 12 ieškovei pagal sąskaitą AN Nr. 2815 pervesta 1000,00 Eur (b. l. 35, 39); 2015-02-06 Mokėjimo nurodymu Nr. 26 ieškovei pagal sąskaitas AN Nr. 2815 ir AN Nr. 2824 pervesta 1000,00 Eur (b. l. 35, 40), 2015-02-27 Mokėjimo nurodymu Nr. 32 ieškovei pagal sąskaitą AN Nr. 2824 pervesta 1000,00 Eur (b. l. 35, 41); 2015-03-08 Mokėjimo nurodymu Nr. 33 ieškovei pagal sąskaitas AN Nr. 2824 ir AN Nr. 2833 pervesta 1000,00 Eur (b. l. 35, 42); 2015-04-07 Mokėjimo nurodymu Nr. 46 ieškovei pagal sąskaitas AN Nr. 2833 ir AN Nr. 2848 pervesta 1907,08 Eur (b. l. 35, 43). Taigi, nustatyta, kad pagal prieš tai nurodytas ieškovės pateiktas sąskaitas atsakovė iš viso sumokėjo 5907,08 Eur, todėl likusi nesumokėta suma yra 1737,72 Eur. Aplinkybę, kad ieškovei nesumokėta suma yra 1737,72 Eur patvirtina ieškovės UAB „Ankira“ 2015 m. gegužės 18 d. atsakovei adresuotas priminimas dėl įsiskolinimo sumokėjimo, kuriame nurodyta, jog atsakovė pagal 2015-03-31 sąskaitą faktūrą AN Nr. 2848 liko skolinga 1737,72 Eur (b. l. 14). Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir pačios atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ ieškovei adresuotas 2015 m. gegužės 7 d. Skolų užskaitymo aktas Nr. 01, kuriame pati apeliantė pripažino, jog ji ieškovei pagal 2015 m. balandžio 30 d. duomenis yra skolinga 1732,72 Eur (b. l. 17). Apeliantė skunde nurodo, kad 1732,72 Eur skola ieškovei neegzistuoja, nes ši suma sumokėta dar 2014 metais ir tai, pasak apeliantės, patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikti 2014 m. gruodžio 8 d. ir 29 d. mokėjimo nurodymai, kuriuos atliko asociacija „Dagras“, nes toks prieš tai buvo apeliantės pavadinimas. Apeliantė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad 2014 metais jos pavadinimas buvo asociacija „Dagras“. Todėl siekiant pašalinti šį neaiškumą, teismas iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad iš tiesų iki 2015 m. sausio 6 d. apeliantės pavadinimas buvo asociacija „Dagras“ (CPK 179 str. 3 d.). Nors apeliantė įrodinėja, kad 1732,72 Eur skolą ieškovei sumokėjo 2014 m. gruodį, tačiau jos pačios pateikti į bylą mokėjimo nurodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė teikė maitinimo paslaugas tiek atsakovei, tiek Kūrybinės raiškos centrui „Uniqum“, kurių vadovas yra tas pats asmuo N. C.. Šie juridiniai asmenys veikia tuo pačiu adresu, naudoja tą patį elektroninio pašto adresą (b. l. 17, 57–62, 66–68). Asociacija „Dagras“ 2014-12-08 Mokėjimo nurodymu Nr. 2 ir 2014-12-29 Mokėjimo nurodymu Nr. 7 gavėjui UAB „Ankiras“ pervedė po 3000,00 Lt (868,86 Eur), iš viso 6000,00 Lt, atitinkamai 1732,72 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtuose mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta – „Uniqum“ (b. l. 111–112). Todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti apelianto skundo argumentais, jog dar iki ieškovei pateikiant sąskaitas apmokėjimui (pirmoji sąskaita AN Nr. 2815 atsakovei išrašyta 2014-12-31), atsakovė buvo su ieškove atsiskaičiusi iki 2014 m. gruodžio 29 d. Apeliantės argumentus paneigia kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2014 m. gruodžio 8 ir 29 d. asociacijos „Dagras“ mokėjimai buvo skirti kitam asmeniui – Kūrybinės raiškos centrui „Uniqum“ (b. l. 126–127). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad 2014 m. gruodžio mėnesį atlikti du pavedimai po 3000,00 Lt (1732,72 Eur) buvo skirti apmokėti ne už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas, o už kitam juridiniam asmeniui – Kūrybinės raiškos centrui „Uniqum“ suteiktas maitinimo paslaugas (CPK 185 str.). Todėl minėti apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Ieškovė ieškinį grindžia ir kitomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2015-04-30 PVM sąskaita faktūra AN Nr. 2860 ir 2015-05-11 PVM sąskaita faktūra AN Nr. 2861. Apeliantė teigia šių sąskaitų negavusi, jų nepasirašiusi, joms išrašyti nebuvo pagrindo, nes maitinimo paslaugų teikimą atsakovui ieškovė tuo metu jau buvo nutraukusi.Nustatyta, kad ieškovė UAB „Ankiras“ skolos dydį grindžia prie ieškinio pridėtomis 2015 balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra AN Nr. 2860, kuri išrašyta už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., suma – 2286,55 Eur, ir 2015 m. gegužės 11 d. PVM sąskaita faktūra AN Nr. 2861, kuri apima laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. gegužės 8 d., suma – 677,13 Eur (b. l. 12–13). Atkreiptinas dėmesys, kad šios abi sąskaitos išrašytos atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ vardu, tačiau jos nėra atsakovės atstovo pasirašytos. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikė 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą tuo pačiu numeriu AN Nr. 2860, už tą patį laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. ir tai pačiai sumai – 2286,55 Eur, kuri yra pasirašyta N. C.. Tačiau ši sąskaita išrašyta kitam juridiniam asmeniui – Kūrybinės raiškos centrui „Uniqum“ (b. l. 114). Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 1 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01) nustato, kad šis įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį – nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. PVMĮ 2 straipsnio 30 dalyje yra apibrėžta, kad PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 1, 2, 6 punktuose įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodytas PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą faktūrą, prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas. Tai reiškia, kad šis dokumentas yra griežtos buhalterinės apskaitos dokumentas su privalomais rekvizitais ir jo paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Į bylą yra pateiktos dvi tos pačios datos, to paties numerio, tai pačiai sumai ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tačiau jose nurodyti mokėtojai yra du skirtingi juridiniai asmenys. Viena iš šių sąskaitų pasirašyta paslaugų gavėjo Kūrybinės raiškos centro „Uniqum“ direktoriaus, o UAB „Ankiras“ išrašyta sąskaita gavėjo nepasirašyta. Po kelių savaičių (2015-05-11) išrašytos PVM sąskaitos faktūros numeracija skiriasi vos vienu skaičiumi (2015-04-30 Nr. 2860, 2015-05-11 Nr. 2861). Pagal PVMĮ 78 straipsnio 5 dalį apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras. Šių registrų tvarkymo, taip pat jų saugojimo ir pateikimo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius.Pridėtinės vertės sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-04-09 iki 2014-10-03) 21 punkte nustatyta pareiga išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registre registruoti visas per mokestinį laikotarpį apmokestinamojo asmens (jo filialo, padalinio) išrašytas prekių tiekimo ir/ar paslaugų teikimo bei avanso gavimo PVM sąskaitas faktūras. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos dvi PVM sąskaitos faktūros (2015-04-30 Nr. 2860, 2015-05-11 Nr. 2861) buvo užregistruotos ir apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Todėl atsižvelgdama į nutarties 44 punkte nurodytas aplinkybes, į PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie dokumentai neatitinka prieš tai minėtų teisės aktų reikalavimų, o tai reiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš šių dviejų PVM sąskaitų faktūrų, nes jų buvimas ir jų turinys nėra nustatyti kitais byloje esančiais leistinais įrodymais (CPK 185 str.).Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudaryta rašytinės formos maitinimo paslaugų teikimo sutartis ir, kad pagal ieškovės teismui pateiktas dvi PVM sąskaitas faktūras (2015-04-30 Nr. 2860, 2015-05-11 Nr. 2861) apeliantei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove. Tačiau nustatyta, kad atsakovė asociacija „Kūrybos kelias“ ieškovei UAB „Ankiras“ pagal atsakovės neginčijamas PVM sąskaitas faktūras liko nesumokėjusi 1737,72 Eur. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės ieškinys nėra visiškai įrodytas ir negali būti patenkintas visa apimtimi (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas prieš tai nurodė, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 1198,88 Eur dydžio delspinigius grindžia atsakovės nepasirašytos 2014 m. gruodžio 1 d. sutarties 5 punktu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje jau padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog ši sutartis buvo šalių pasirašyta. Todėl nesant rašytinio susitarimo dėl netesybų ieškovės prašomi priteisti iš atsakovės delspinigiai negali būti priteisiami ir šis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas (CK 6. 72 str., 6.189 str.). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį visiškai, todėl atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovės ieškovei priteistiną skolą iki 1737,72 Eur bei atmetant reikalavimą dėl 1198,88 Eur dydžio delspinigių priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ apeliacinį skundą iš dalies (30 proc.), atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 5 d., 96 str.). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 541,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 400,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 141,04 Eur žyminis mokestis, o valstybės naudai 36,00 Eur žyminio mokesčio bei 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pareikštas ieškinys turėjo būti apmokėtas 177,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 141 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti 70 proc. ieškovės reikalavimų, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 124 Eur. Todėl iš atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ ieškovės UAB „Ankiras“ naudai priteistina 17,00 Eur (141,00 Eur - 124,00 Eur) žyminio mokesčio ir 120,00 Eur (400,00 Eur x 30 % / 100 %) teisinės pagalbos išlaidų, kas iš viso sudaro 137,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės turėtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė turėjo 677,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 110) ir 177,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 115a). Todėl atitinkamai iš ieškovės UAB Ankiras“ atsakovės naudai priteistina 474,00 Eur (677,00 Eur x 70 % / 100 %) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, tačiau atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir įvertinus šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas teismuose, iš ieškovės UAB „Ankiras“ atsakovės naudai priteistina 337,00 Eur (474,00 Eur – 137,00 Eur) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ valstybei priteista 36,00 Eur žyminio mokesčio, paliktina nepakeista. Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 5,22 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas turėjo papildomai 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2), kas iš viso sudarė 8,70 Eur. Todėl valstybei iš ieškovės UAB „Ankiras“ priteistina 6,09 Eur, o iš atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ 2,61 Eur (CPK 92 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Priteisti iš atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ (juridinio asmens kodas 301509633) 1737,72 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 72 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ankiras“ (juridinio asmens kodas 134746520).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ankiras“ (juridinio asmens kodas 134746520) 337,00 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ (juridinio asmens kodas 301509633) naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ankiras“ (juridinio asmens kodas 134746520) 6,09 Eur (šešis eurus 09 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį „bylinėjimosi išlaidos“.

Priteisti iš atsakovės asociacijos „Kūrybos kelias“ (juridinio asmens kodas 301509633) 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus 00 ct) žyminį mokestį ir 2,61 Eur (du eurus 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.