Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2708-187/2017 pagal pareiškėjo M. Š. skundą antstoliui V. D. dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. Š. skundu kreipėsi į antstolį V. D., kuriuo prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus senaties terminui ir paaiškinti, kur dingo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis V. D. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2017-09-19 patvarkymu nusprendė M. Š. skundo dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą, vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo skundą perduoti Telšių apylinkės teismui.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į antstolio V. D. 2017-09-19 patvarkymą ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti, įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąsias bylas ir grąžinti vykdomąsias bylas jas išdavusioms institucijoms. Pareiškėjas nurodė, kad, jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad vykdomuoju raštu, dėl kurio V. D. kontoroje pradėta vykdomoji byla, priteista suma nėra administracinė nuobauda. Minėtą sumą pareiškėjas privalo atlyginti dėl to, kad buvo padaryta žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kuri yra išieškoma vadovaujantis CK ir CPK normomis. CPK numatytas penkerių metų terminas vykdomojo dokumento pateikimui, kuris nebuvo praleistas, todėl pareiškėjo argumentas, kad vykdomajam raštui Nr. 2-655-824 įvykdyti suėjo senaties terminas, yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo M. Š. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nurodyti, kur dingo vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, nes minėta vykdomoji byla yra visiškai užbaigta įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir priėmus 2017 m. birželio 27 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimą dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ši byla užvesta dėl žalos atlyginimo, priteisto civilinėje byloje, išieškojimo, todėl išieškojimui netaikomos nei ATPK, nei ANK nuostatos. Teismas nurodė, kad žala PSDF biudžetui yra išieškoma vadovaujantis CK ir CPK normomis, kuriose nėra tiesiogiai įtvirtintas išieškojimo senaties terminas. Teismas pareiškėjo reikalavimą nutraukti vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) atmetė kaip nepagrįstą.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad šioje byloje antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus, tarp kurių nėra 2 metų laikotarpio, kuriuo antstolis nebūtų atlikęs kokių nors vykdymo veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas M. Š. prašo įpareigoti antstolį V. D. nutraukti vykdomąsias bylas(duomenys neskelbtini), vadovaujantis CPK 632 str. 1 d. 3 p.; minėtas vykdomąsias bylas grąžinti jas priėmusioms institucijoms, įpareigoti antstolį V. D. apie priimtus sprendimus informuoti Vilniaus pataisos namų administraciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) yra toliau vykdoma Vilniaus pataisos namuose, nepaisant to, kad ji, kaip teigia antstolis, yra baigta.Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) negali būti vykdoma vadovaujantis BK 96 str. 1 dalies nuostatomis, kuriose numatyta, kad vykdomasis nuosprendis nebevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, todėl šiuo atveju antstolis jos vykdyti nebegali. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų savo aktyviais veiksmais siekęs išvengti baudų mokėjimo.

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) yra baigta priėmus 2017-06-27 patvarkymą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas tik prielaidomis grindžia savo motyvus dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) vykdymo.Iš vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad 2014-01-03 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo pateiktas vykdyti antstoliui 2014-03-12, todėl trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas nebuvo praleistas. Šioje vykdomojoje byloje reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai ir byloje nebuvo dvejų metų laikotarpio, kurio metu nebūtų atliekami vykdymo veiksmai, o išieškojimas byloje vykdomas tik šiek tiek daugiau nei trejus metus. Bauda per dvejų metų laikotarpį nebuvo išieškota tik dėl to, kad jos objektyviai nebuvo galima išieškoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.Byloje nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini). Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) buvo pradėta pagal 2014-01-03 Plungės apylinkės teismo nutarimą, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) buvo pradėta pagal 2014-07-11 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų vykdomąjį raštą pagal 2014-06-10 įsiteisėjusį teismo sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) yra baigta 2017-06-27 patvarkymu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) yra vis dar vykdoma, o vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) nebegali būti vykdoma, suėjus 2 metų išieškojimo senaties terminui.

Dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas teigia, kad vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) yra ir toliau vykdoma, pateikė teismui Vilniaus pataisos namų raštą dėl materialinės žalos atlyginimo, kuriame matyti, kad pagal vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. sausio mėnesio buvo išieškota po 112,04 Eur. Minėtame rašte nėra duomenų apie tai, kad iš pareiškėjo būtų išieškomos sumos byloje (duomenys neskelbtini). Antstolio teigimu, minėta vykdomoji byla yra baigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Su 2017-09-19 patvarkymu dėl pateikto skundo antstolis V. D. pateikė ir 2017-06-27 patvarkymą, kuriame nurodyta, kad vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) yra baigta ir ji, kartu su vykdomuoju dokumentu (duomenys neskelbtini) grąžinta vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas nutraukti vykdymą šioje byloje yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) negali būti vykdoma. Pareiškėjas nurodė, kad vykdymas šioje byloje turi būti nutrauktas suėjus dvejų metų vykdymo senačiai. Su šiuo pareiškėjo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tai reiškia, kad įstatymas numato atvejį, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminams.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų terminas, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Būtina pabrėžti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), tačiau vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, matyti, kad šiuo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalies nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.Įvertinus aukščiau išdėstytą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi teismo nutarimas, kurio pagrindu pradėtas vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00293/1 priimtas 2014-01-03, t. y. dar prieš įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, nagrinėjamu atveju bylos teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK).Pareiškėjas taip pat teigia, jog vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) yra suėjęs baudų administracinėse bylose išieškojimo dvejų metų senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, ATPK 308 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas nebuvo praleistas, nes 2014-01-03 Plungės apylinkės teismo nutarimas antstoliui buvo pateiktas vykdyti 2014-03-12, o antstolis 2014-03-13, t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino, pasiūlė pareiškėjui M. Š. skolą ir vykdymo išlaidas sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju, vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, jog antstolis V. D. sistemingai atliko vykdymo veiksmus – teikė užklausimus bankams, „Sodrai“, tikrino duomenis kelių transporto priemonių registre. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su antstolio V. D. argumentu, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl objektyvių priežasčių ir apelianto vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo, neteikė jokių įrodymų antstoliui, kad po to, kai antstolis nustatė, kad jis nedirba, piniginių lėšų neturi, padėtis pasikeitė.Kadangi atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kodėl vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti sustabdyta, teismas netenkina pareiškėjo prašymo ir šios bylos atžvilgiu.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.