- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- eI2-8933-386/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00634-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. P.
Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2025 m. birželio 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2025 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 21RE1-125(AG-87/091-2025) atsisakyti priimti nagrinėti skundą (toliau – ir skundžiamas Sprendimas) bei įpareigoti Ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti 2025 m. vasario 6 d. pareiškėjos atstovo advokato D. V. skundą dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) 2025 m. sausio 3 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka su skundžiamu Sprendimu. NŽT 2025 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-4-(5.75 Mr.) 2025 m. vasario 6 d. apskundė Ginčų komisijai, nurodydama, kad skundo padavimo 1 mėnesio termino nepraleido. Komisijai nurodė, atsakovės sprendimas buvo išsiųstas penktadienį, 15:58 val., t. y. po darbo valandų, dėl to su juo negalėjo susipažinti, jo tą penktadienį negavo, neperskaitė, nes buvo prasidėjęs poilsio laikas. Skundžiamu Sprendimu Ginčų komisija nusprendė atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjos skundą atsisakyti priimti nagrinėti. Komisija sprendime nepagrįstai pažymėjo, kad skundžiamą Sprendimą pareiškėjos atstovas gavo 2025 m. sausio 3 d. Nei pareiškėja, nei jos advokatas D. V. šio sprendimo tą dieną nebepamatė, negavo ir neperskaitė. Ginčų komisija privalėjo aiškintis, kada atsakovės 2025 m. sausio 3 d. sprendimas pareiškėjai ar jos atstovui buvo įteiktas ar paskelbtas. Išsiųsdama skundžiamą Sprendimą poilsio laiku, t. y. ne darbo laiku, atsakovė negalėjo protingai tikėtis ir neabejotinai net nesitikėjo, kad Pareiškėjos advokatas gaus ir perskaitys atsakovės sprendimą ne darbo valandomis ir kad skundas dėl atsakovės Sprendimo galėtų būti paduodamas tik iki 2025 m. vasario 3 d. Atsakovei nei pareiškėja, nei jos advokatas neatsiuntė patvirtinimo, kad šį atsakovės Sprendimą gavo dar 2025 m. sausio 3 d., dėl to yra nepagrįstas Ginčų komisijos skundžiamo Sprendimo motyvas ir vertinimas, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjos atstovo buvo gautas 2025 m. sausio 3 d. Ginčų komisijos sprendime nenurodomos jokios kitos išvados ar motyvai dėl 2025 m. vasario 6 d. skunde nurodytų argumentų apie nedarbo laiką bei poilsio laiką, dėl elektroninio laiško neperskaitymo ir negavimo. Pareiškėjos įsitikinimu, pareigos skaityti darbinį elektroninį paštą poilsio metu nėra. Skundžiamame sprendime Ginčų komisija nepasisakė, kada pareiškėjai ar jos atstovui tapo realiai prieinama informacija apie esminius Sprendimo turinį sudarančius elementus, nes Ginčų komisijos sprendime apskritai ignoruojama skunde nurodoma aplinkybė apie ne darbo metu atsakovės siunčiamos korespondencijos gavimą tik 2025 m. vasario 6 d.
Komisijos sprendime nepasisakoma nei dėl nežymaus termino praleidimo (jei net jis ir būtų praleistas) argumento, nei dėl fakto, kad atsakovės 2025 m. sausio 3 d. sprendime buvo nurodytas pasiūlymas su panašiu skundu kreiptis į kitą įstaigą – VĮ Registrų centrą. Tik gavus VĮ Registrų centro atsakymą, 2025 m. vasario 6 d. dieną buvo parengtas bei į Ginčų komisiją išsiųstas skundas dėl atsakovės Sprendimo. Pareiškėja mano, kad dėl šių priežasčių Ginčų komisija galėjo ir turėjo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinei žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad NŽT gavo pareiškėjos atstovo 2024 m. rugpjūčio 13 d. skundą dėl matininkės L. P. galimai netinkamai 2023 m. lapkričio 3 d. atliktų kadastrinių matavimų (toliau – ir Skundas). Skunde prašė ištirti matininkės parengtos Patalpos kadastrinių matavimų bylos bei matininkės veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams, nustatyti, ar šie matavimai yra atlikti teisėtai, kokie kadastro duomenys yra įrašyti netiksliai ar neteisėtai ir įpareigoti matininkę patikslinti atitinkamus šios kadastrinių matavimų bylos duomenis. NŽT, įvertinusi Skunde nurodytas aplinkybes, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad NŽT neturi įgaliojimų vertinti matininkės parengtų Patalpos kadastro duomenų bylų ir jose pateiktų duomenų atitikimo teisės aktų reikalavimams, kad tai yra Kadastro tvarkytojo funkcija. Sprendimu pareiškėja taip pat informuota, kad skundai dėl Kadastro tvarkytojo darbuotojų priimtų sprendimų, susijusių su patalpos kadastro duomenų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą, turėtų būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė pažymi, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus: jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, jis yra motyvuotas, nurodyta jo apskundimo tvarka. Taip pat, nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindų.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad byloje esantys dokumentai (elektroninio laiško kopija) patvirtina, jog Sprendimą pareiškėjos atstovas gavo į jo elektroninį paštą 2025 m. sausio 3 d., tą dieną pareiškėjai tapo prieinama informacija apie Sprendimą, todėl laiko, kad ji apie Sprendimą sužinojo 2025 m. sausio 3 d. Ginčų komisija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika pagrįstai sprendė, kad Skundas turėjo būti pateiktas iki 2025 m. vasario 3 d., t. y., per vieną mėnesį nuo tos dienos kai pareiškėja sužinojo apie priimtą Sprendimą, tačiau pareiškėjos Skundas Ginčų komisijai buvo pateiktas 2025 m. vasario 6 d., t. y., praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.
Ginčų komisija, spręsdama praleisto skundo padavimo atnaujinimo klausimą, nurodė, kad pareiškėja nepagrindė, jog terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių - objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl pagrįstai atmetė jos prašymą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti nagrinėti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą neatnaujinus NŽT 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 1SS-4-(5.75 Mr.) apskundimo termino, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. vasario 6 d. pateikė skundą Ginčų komisijai, kuriuo prašė panaikinti NŽT 2025 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-4-(5.75 Mr.) ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo 2024 m. rugpjūčio 13 d. skundą. Dėl skundžiamo atsakovės Sprendimo apskundimo termino skaičiavimo, prašė jį atnaujinti, kadangi terminas praleistas itin nežymiai, o VĮ Registrų centro (į kurį atsakovė ginčo sprendimu nepagrįstai pasiūlė pareiškėjai kreiptis ir taip užvilkino visų aplinkybių aiškinimąsi) sprendimą gavo tik 2025 m. vasario 6 d.
Ginčų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 9 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 10 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi, nusprendė atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 1SS-4-(5.75 Mr.) paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti.
Pagal IAGNTĮ, reglamentuojančio ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, 6 straipsnyje įtvirtinta, kad į Ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus.
Pagal IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Pagal IAGNTĮ 9 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašyme atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
ABTĮ 65 straipsnio 3 dalyje numatyta procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimo taisyklė, pagal įstatymo analogiją taikoma ir skaičiuojant IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalies terminą. ABTĮ 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Pagal šio straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.
Aiškindamas ABTĮ 65 straipsnio 1-3 dalių normas dėl vieno mėnesio termino pasibaigimo, LVAT 2017 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-113-602/2017 pažymėjo, kad vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną, t. y. tą dieną, kuri atitinka termino pradžios dieną, apibrėžtą kalendorine data arba nurodant įvykį. Jeigu mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos (t. y. atitinkančios termino pradžios dieną) dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Šių taisyklių yra privaloma laikytis neatsižvelgiant į tai, kokį skaičių dienų turi mėnuo ar mėnesiai, per kuriuos yra skaičiuojamas vieno mėnesio procesinis terminas, t. y. vieno mėnesio terminas neturėtų būti skaičiuojamas dienomis. Pvz., minėtoje administracinėje byloje LVAT vertino, kad raštas pareiškėjui įteiktas 2016 m. spalio 7 d., todėl skundo dėl šio rašto pateikimo teismui diena buvo 2016 m. lapkričio 7 d. Kitoje LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1230-624/2021, teismas taip pat aiškino, kad „sprendimo apskundimo termino pabaigos dieną apibrėžia diena, atitinkanti termino pradžios dieną (Agentūros sprendimo įteikimo dieną) - t. y. 2019 m. balandžio 2 d., todėl paskutinė Agentūros sprendimo apskundimo diena - 2019 m. gegužės 2 d.”.
Šiuo atveju pažymėtina, jog skunde nurodomi argumentai dėl ginčijamo sprendimo apskundimo termino nepraleidimo prieštarauja aukščiau paminėtai LVAT praktikai bei ABTĮ 65 straipsnio 3 dalies nuostatai. Paminėtina, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjos atstovo buvo gautas 2025 m. sausio 3 d. (pareiškėjos atstovas to neneigia, gavimo faktą patvirtina ir prie skundo pridedama elektroninio laiško kopija), todėl terminas dėl minėto sprendimo skundui paduoti baigėsi 2025 m. vasario 3 d. Pareiškėjos atstovas skundą Komisijai pateikė 2025 m. vasario 6 d., praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ir minėtame Sprendime, be kita ko, buvo pažymėta jo apskundimo tvarka nurodant, jog „Tarnybos priimti sprendimai (raštai), kurie asmeniui sukuria teises ir pareigas, per vieną mėnesį nuo jų gavimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (adresas - Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adresas - Žygimantų g. 2, Vilnius) ABTĮ nustatyta tvarka“.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, tačiau pareiškėja teigia, kad tai buvo nulemta objektyvių aplinkybių. Pareiškėja nurodo, kad atsakovės Sprendime buvo nurodytas pasiūlymas su panašiu skundu kreiptis į kitą įstaigą – VĮ Registrų centrą, kuris, kaip paaiškėjo iš jo 2025 m. vasario 6 d. atsiųsto sprendimo, nenagrinėja tokių skundų, tą daro išimtinai NŽT. Ir tik gavus minėtą VĮ Registrų centro atsakymą, nedelsiant, t. y. 2025 m. vasario 6 d. dieną buvo parengtas bei į Ginčų komisiją išsiųstas skundas dėl atsakovės Sprendimo panaikinimo.
Pažymėtina, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (LVAT 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-175/2013). Įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502- 499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-798/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LVAT praktiką vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, sutinka su Ginčų komisijos išvada, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys (terminas praleistas itin nežymiai, o ir iš VĮ Registrų centro, į kurį Sprendimu siūlyta kreiptis, sprendimą gavo tik 2025 m. vasario 6 d.) yra subjektyvios. Nėra paneigti duomenys, kad Sprendimą pareiškėjos atstovas gavo į jo elektroninį paštą 2025 m. sausio 3 d., tą dieną pareiškėjai tapo prieinama informacija apie Sprendimą, todėl laikytina, kad ji apie Sprendimą sužinojo 2025 m. sausio 3 d.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, konstatuoja, kad Ginčų komisija pagrįstai nurodė, jog pareiškėja (jos atstovas) nepagrindė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo pareiškėjos ir (ar) (jos atstovo) valios nepriklausiusių ar atsitiktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis. Šiuo atveju, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas - advokatas, kuris privalėjo įvertinti skundo padavimo terminus. Advokatui keliami aukštesni atidumo, operatyvumo ir rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-278-502/2020).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
Kaip minėta, bylos duomenys pagrindžia, jog Skundas turėjo būti pateiktas iki 2025 m. vasario 3 d., t. y., per vieną mėnesį nuo tos dienos kai pareiškėja sužinojo apie priimtą Sprendimą. Tačiau pareiškėjos Skundas Ginčų komisijai buvo pateiktas 2025 m. vasario 6 d., t. y., praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.
Vertintina, kad pareiškėja, įgyvendindama savo teisių gynybą, operatyviai nereagavo, nebuvo pakankamai atidi, įgyvendindama savo teises. Taigi Ginčų komisija skundžiamu Sprendimu tinkamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su NŽT sprendimo apskundimo termino praleidimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Ginčų komisija pagrįstai nepripažino pareiškėjos nurodytų skundo padavimo termino praleidimo aplinkybių svarbiomis bei pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo Ginčų komisijai padavimo terminą.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti <…> Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. IAGNTĮ 20 straipsnio 7 dalis numato Komisijos sprendimo turinį. Administracinių ginčų komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių bylos šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Ginčų komisijos skundžiamas Sprendimas atitinka IAGNTĮ jam keliamus reikalavimus.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog Ginčų komisijos sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, Ginčų komisija iš esmės priėjo teisingos išvados, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl NŽT administracinio sprendimo Ginčų komisijai paduoti ir jį priimti, dėl ko teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Ginčų komisijos sprendimą.
Taip pat pažymėtina, kad Ginčų komisijai atsisakius priimti pareiškėjos skundą ir teismui išanalizavus šio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti 2025 m. vasario 6 d. pareiškėjos atstovo advokato D. V. skundą dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 3 d. sprendimo netenkintinas, nes pareiškėjos skundą Ginčų komisijoje atsisakius priimti ir tokį sprendimą palikus galioti, kiti pareiškėjos skundo reikalavimai nevertintini. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.