Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-251-867/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
2-251-867/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01959-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
P. J.
Atsakovas
V. N., I. G.
Trečiasis asmuo
notarei Neringai Bartkuvienei
Advokatai
Donatas Lengvinas
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-251-867/2014Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01959-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija
30.9.1; 116.4. (S)KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant ieškovui P. J., jo atstovui pagal įgaliojimą A. V. ir atstovei advokatei K. P., atsakovių atstovui advokatui Donatui Lengvinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovėms V. N. ir I. G., trečiajam asmeniui notarei Neringai Bartkuvienei dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto padalinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovių V. N. ir I. G. priešieškinį ieškovui P. J., trečiajam asmeniui notarei Neringai Bartkuvienei dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu (patikslintu pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo) pareiškė reikalavimus: pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., yra ieškovo ir A. G. bendroji dalinė nuosavybė; pripažinti, kad ieškovui ir A. G. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo; pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini)išduotą papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas (I t. b.l. 132-135). Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas su A. G. kartu gyveno nuo 1999m. iki A. mirties, tai yra iki (duomenys neskelbtini). Atsakovės yra A. dukros. Ieškovas su A. G. kartu gyveno nuolat ir nepertraukiamai, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu, tokiu būdu pastatė gyvenamąjį namą, kuriame kartu gyveno su atsakovėmis, kurias ieškovas augino kaip savus vaikus. Namas buvo pastatytas A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Po A. G. mirties ieškovas ir toliau gyveno name, jį valdė, tvarkė ir prižiūrėjo iki 2013m. liepos mėn., t.y. iki atsakovės pateikė pretenziją dėl išsikeldinimo. Nurodo, kad tarp jo ir A. G. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nurodo, kad namo statybos laikotarpiu jis pats išklojo namo pamatus, išmūrijo sienas, uždengė stogą, o siekiant kuo greičiau baigti statybos darbus, buvo pasamdyti du darbininkai, su kuriais jis kartu dirbo. Įrengus namą, jis taip pat atliko namo gerbūvio darbus, klojo trinkeles, tvėrė tvorą, vėliau pakeitė namo šildymo sistemą. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad partnerių įnašai yra lygūs, jei jungtinės veiklos sutartis nenumato ko kita, todėl laikytina, jog namas priklauso lygiomis dalimis. Mirus A. G., 2013-06-03 pagal išduotą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovės namą paveldėjo lygiomis dalimis, o jis pagal atsakovių reikalavimą buvo priverstas išsikelti iš namo.

Šalies argumentai

Atsakovės pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ieškiniu pareiškė šiuos reikalavimus: priteisti atsakovėms iš ieškovo lygiomis dalimis be teisinio pagrindo gautą 28299,84 Lt sumą; pripažinti negaliojančiu 2012-05-11 transporto priemonės „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, grąžinant šią transporto priemonę atsakovėms, o nesant galimybei, atlyginti atsakovėms lygiomis dalimis transporto priemonės vertę – 4000,00 Lt; paskirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20000,00 Lt baudą, 50 proc. jos priteisiant atsakovėms; priteisti iš ieškovo 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė šiuo nesutikimo su ieškiniu motyvus: ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turėjo išlaidų statant namą arba darbu prisidėjo prie statomo namo, ieškovas neįrodo, jog ginčo turtas buvo įgytas bendrai. A. G. gyvenamąjį namą statė iš asmeninių lėšų, darbams atlikti samdė darbininkus, ieškovas prie statybos savo darbu prisidėjo minimaliai, kaip A. G. draugas, dirbo savo iniciatyva, jokio susitarimo sukurti bendrą turtą nebuvo. (duomenys neskelbtini)A. G. nuosavybės teise įgijo 0,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2003m. spalio mėn. jos užsakymu buvo atliktas gyvenamojo namo individualus techninis projektas, jai buvo pateikta 1977,00 Lt sąskaita už atliktus darbus. Viso nuo 1999-01-01 iki mirties A. G. turėjo 332390,32 Lt draudžiamųjų pajamų, jai priskaičiuota 36122,98 Lt bei išmokėta 32647,67 Lt našlių pensijos, ligos pašalpos ir netekto darbingumo pensijos. 1995-09-04 sutartis patvirtina, kad A. G. pardavė 0,05 ha žemės sklypą SB „Melioratorius“; 1998-12-29 sutartis patvirtina, kad ji pardavė garažą (duomenys neskelbtini), Gargžduose; 2002-08-23 sutartis patvirtina, kad ji pardavė žemės sklypą su mišku, esantį (duomenys neskelbtini)Kretingos r., 2002-10-18 sutartis patvirtina, kad ji pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) Gargžduose. Šie dokumentai įrodo, kad A. G. gyvenamąjį namą statė iš asmeninių lėšų, įgytų iki pažinties su ieškovu. Dokumentai įrodo, kad nuo 1999m. iki mirties A. G. gavo pakankamas pajamas, kad galėtų savarankiškai statyti gyvenamąjį namą, be to, ji namo statybai AB DNB banke buvo paėmusi paskolą. A. G. su ieškovu bendro ūkio nevedė, juos siejo draugiški santykiai, o dėl turtinių santykių buvo sutarta, kad kiekvienas disponuoja savo turtu, nebuvo jokių susitarimų kurti bendrą turtą. Sirgdama onkologine liga, A. G. turėjo pakankami laiko įteisinti santuoką su ieškovu, surašyti testamentą, tačiau to nepadarė, nes jokių susitarimų dėl bendrų turtinių santykių tarp jų nebuvo (1 t., b.l. 36-37). Be to, atsakovės atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad ieškovas nuo 2000m. nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Gargžduose, ginčo namo statybos vykdymo metu ieškovas šio nekilnojamojo turto nepardavė ir kitomis lėšomis neprisidėjo. Ieškovo darbus prie statybos A. G. laikė savanoriška pagalba, už juos atsiskaitė teikdama maitinimą (2 t., b.l. 84-85). Priešieškinio pareikštų reikalavimų pagrindu atsakovės nurodė šias aplinkybes: po A. G. mirties nuo jos mokėjimo kortelės 2011m. gegužės mėnesį ieškovas nuėmė apie 10000,00 Lt, kuriais disponavo. Joms paveldėjus mamos turtą, ieškovas jų paprašė pervesti jam paveldėtą indėlį bei perrašyti automobilį „Ford Focus“, kadangi tai padarius ieškovas pretenzijų atsakovėms neturės. Kadangi ieškovas atsakoves suklaidino, jos santaupas ir automobilį ieškovui perdavė. Po to ieškovas elgėsi nesąžiningai, vengė išsikraustyti iš paveldėto namo ir pareiškė ieškinį teismui. Nurodo, kad jos buvo ieškovo suklaidintos ir 2012 metų pavasarį pervedė ieškovui apie 5300,00 EUR (18299,84 LT) iš mirusios mamos terminuoto indėlio, iš viso ieškovas be teisinio pagrindo įgijo 28299,84 Lt. Be to, atsakovės kartu su ieškovu nuvyko į VĮ Regitrą, kur formaliai sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilį perleido ieškovui, kuris atsakovėms jokių pinigų nemokėjo, sutartyje formaliai nurodė, kad jis parduotas už 100,00 Lt (šiuo metu automobilio vertė yra 4000,00 Lt). Sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, nes sudarytas dėl apgaulės. Atsakovės prašo ieškovui skirti baudą, kadangi ieškovas pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį, siekdamas nesąžiningai praturtėti (1 t., b.l. 35-42).

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad jis nesutinka su priešieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų: nurodė, kad jis neturėjo A. G. banko mokėjimo kortelės, nežinojo šios kortelės PIN kodo, jam kortelė nebuvo perduota, po A. G. mirties, banko kortele jis nedisponavo, todėl nuimti pinigus neturėjo galimybės. Pažymėjo, kad gyvenant kartu su A. G. buvo sutarta, kad jo uždirbtos lėšos Vokietijoje bus pervedamos į A. G. atsiskaitomąją sąskaitą. Po A. G. mirties jis savo vardu atsidarė banko sąskaitą eurais ir jam priklausančias pinigines lėšas A. M. toliau vedė į ieškovui priklausančią sąskaitą. A. G. ieškovo uždirbtas lėšas panaudojo namo statybai, dalį šių lėšų bendru sutarimu A. G. padėjo terminuotam indėliui. Mirus A. G., jam nebuvo galimybės atsiimti terminuotą indėlį, todėl buvo sutarta su atsakovėmis, kurios 2012-03-15 pervedė į jo sąskaitą jam priklausančią 5249,46 EUR sumą. Nurodė, kad gyvenant kartu su A. G. buvo nutarta įsigyti automobilį, kurį jis už bendras lėšas nupirko Vokietijoje ir pargabeno į Lietuvą, automobilis buvo įregistruotas A. G. vardu, tačiau visą laiką automobilį prižiūrėjo ir remontavo jis, po A. G. mirties automobilį faktiškai valdė ir juo naudojosi tik jis. Atsakovėms buvo žinoma, kad automobilis dalinai priklauso ir jam, dėl ko atsakovės sutiko parduoti jį jam. Po A. G. mirties jis buvo sutaręs su atsakovėmis, kad jis nesikreips į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe su sąlyga, jog jis liks gyventi ginčo name iki gyvos galvos, tačiau esant dideliems namo išlaikymo kaštams ir jam pasiūlius juos atlyginti ir atsakovėms lygiomis dalimis su juo, atsakovės atsisakė tai padaryti ir 2013-06-11 pateikė pretenziją jam dėl išsikeldinimo (1 t., b.l. 110-113).

Trečiasis asmuo notarė N.Bartkuvienė atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis su A. G. pradėjo gyventi nuo 1999m., jie kartu gyveno kaip šeima, nors nebuvo susituokę. Nurodė, kad nesituokė, nes jis buvo našlys ir ji buvo našlė, o nesituokė, kad nebūtų prarastos pašalpos. Nurodė, kad jis slaugė sergančią A. G. iki pat jos mirties. Pradedant kartu gyventi su A. G. jis jokių skolų neturėjo, po pirmos sutuoktinės mirties jis turėjo apie 20000,00 Lt skolos, tačiau skolą jis padengė pardavęs karves ir kioską, be to jis turėjo butą, garažą, mašiną, o A. G. – butą, žemės sklypą. Paaiškino, kad jo ir A. G. pinigai buvo bendroje kasoje, tačiau pinigus valdė A. G., todėl ji už viską mokėjo, iš bendrų pinigų ir pragyveno, ir namą statė, statybai 2001m. jis pasiskolino 80000,00 Lt iš draugo V. U. ir buvo pasirašytas skolos raštelis, skolą grąžino 2007m., po to kai pardavė jam priklausantį žemės sklypą. Nurodė, kad skolos sutarties neturi, nes atsiskaitė ir jis ją išmetė. Už skolintus pinigus buvo pastatytas A. G. namas ir statė jis pats, tik kai kuriuos darbus atlikti padėjo kiti vyrai. Nurodė, kad jis siūlė namą statyti jam priklausančiame sklype, tačiau A. G. nesutiko. Namui medžiagas pirko pagal skelbimus, kad būtų pigiau, todėl ne už visas medžiagas gavo sąskaitas. Nurodė, kad jis apie 2005m. pradėjo dirbti Vokietijoje, uždirbo apie 5000,00 Lt per mėnesį ir iš jo gauto darbo užmokesčio buvo patvarkytas namo gerbūvis, pertvarkyta šildymo sistema, pastatytas priestatas, malkinė ir kt. Visas darbo užmokestis buvo mokamas arba grynais arba vedamas į A. G. sąskaitą, nes jis neturėjo eurų sąskaitos. A. G. namo statybai prisidėdavo iš savo gauto darbo užmokesčio. Namas buvo statomas dvejus metus, statybos darbai prasidėjo 2001m., o baigėsi 2002m. gruodžio mėn., namo statybai išleista virš 100000,00 Lt, neskaitant priestato ir gerbūvio, kurie buvo pastatyti vėliau. Namas buvo statomas A.G. priklausančiame žemės sklype ir su A. G. žodžiu buvo sutarta, kad ieškovas name galės gyventi iki gyvos galvos. Kadangi jis savo sąskaitos neturėjo, darbo užmokestis buvo vedamas į A. sąskaitą. Nei gyvenant su A., nei po jos mirties jis jos banko kortele nesinaudojo, todėl nenuėmė pinigų nuo A. priklausančios kortelės. Dirbdamas Vokietijoje A. prašymu nupirko automobilį „Ford Focus“, jis pirktas iš jo darbo užmokesčio, o užregistruotas buvo A. vardu. Nurodė, kad A. G. pardavusi mišką, butą, pinigus sudėjo į namo statybą, kur panaudojo gautas paskolas, nežino. Jungtinės veiklos sutarties nesudarė, nes gyveno kartu ir nemanė, kad būtina. Ieškovas patvirtino, kad 5000,00 EUR jam pervedė Vitalija, šiuo pinigus ieškovas laiko jo uždirbtais pinigais, kurie buvo įdėti terminuotame indėlyje A. G. vardu. Paaiškino, kad A. G. sirgo apie pusantrų metų. Patvirtino, kad A. G. valia buvo tokia, kad po jos mirties viskas liks jos vaikams, o jis gali iki gyvos galvos gyventi name. Nieko nežino apie A. G. turėtą garažą, mišką, žinojo, kad turėjo butą ir žemės sklypą, nežino kur dėjo pinigus už mišką. Taip pat nežino apie A. G. vardu sudarytas paskolas ir nežino kur gauti pinigai buvo naudoti. Nurodė, kad jis nesidomėjo ir niekada nekalbėjo apie A. G. gaunamas pajamas, paskolas. Po mirties jis liko gyventi ginčo name ir niekas jam jokių pretenzijų neturėjo, o po metų jis susidaro gyvenimo draugę, tačiau ir toliau prižiūrėjo A. G. namą ir mokėjo už šilumą, elektrą, todėl prašė atsakovių prisidėti prie namo išlaikymo, o atsakovės nesutiko. Paaiškino, kad jis išsivežė jam priklausančius baldus, rūbus. Nurodė, kad A. G. nežinojo apie tai, kad jis jos namuose laiko grynuosius pinigus gautus už parduotą žemės sklypą. Nurodė, kad garažo ir buto jis nepardavė, nes norėjo, kad šis turtas liktų jo vaikams. Nurodė, kad jis per metus apie 50000,00Lt uždirbdavo. Komunalinius mokesčius už jam priklausantį butą mokėjo nuomininkai. Mano, kad jo darbo užmokestis buvo didesnis nei A. G., nes jis dirbo nelegaliai. Patvirtino, kad tarp jo ir A. G. nebuvo bendro susitarimo statyti bendrą namą ir, kad jam priklausys ½ dalis namo, nes buvo susitarę, kad jis tik galės gyventi iki mirties tame name. Nurodė, kad už laidotuves mokėjo T. M., nes atsakovės neturėjo pinigų.

Ieškovo atstovai palaikė ieškinį, o priešieškinį prašė atmesti bei pateikė baigiamąją kalbą (II t. b.l. 183-185).

Atsakovė V. N. 2014-05-14 teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad mama su ieškovu kartu pradėjo gyventi kažkur nuo 2000m., jie gyveno nuolat, vienas kitam padėdavo, tačiau bendro ūkio nevedė, nes mama neturėjo tikslo su ieškovu kurti bendrą turtą, buvo atskirtas kiekvieno turtas. Nurodė, kad jos mama namą statė iš savo asmeninių lėšų, ji yra pardavusi daug nekilnojamojo turto, o tais laikais pardavus butą galėjo pasistatyti nedidelį namą, motina ėmė paskolas, nes norėjo, kad viskas būtų jos. Kiek ji žino ieškovas savo lėšų prie namo statybos nepridėjo. Paaiškino, kad mama pati viską ieškodavo iš kur gauti pinigų, ieškovas siūlė mamai pardavęs žemės sklypą pinigų, tačiau jos motina atsisakė paimti, nes norėjo, kad viskas būtu jos. Mirus mamai namuose buvo grynųjų pinigų ir sesuo Ieva tuos pinigus atidavė ieškovui, kad apmokėti už laidotuves. Jos mamai ir joms labai padėjo T.M.. Nurodė, kad 9540,00Lt ji su seserimi per kelis kartus nuėmė nuo kortelės ir tuos pinigus perdavė ieškovui per laidotuves iš geros valios. Šiuos pinigus perdavė, nes į tuos pinigus jos nepretendavo, o ieškovui reikėjo pragyvenimui, ieškovas vis klausė ar paėmėt pinigus. Ji nežinanti apie ieškovo pasiskolintus 80000,00 Lt namo statybai. Patvirtino, kad ieškovas važinėdavo į Vokietiją, tačiau kokiu tikslu tai darė, pasakyti negalėjo. Neginčijo, kad ieškovas slaugė sergančią mamą. Nurodė, kad ji su seserimi žinojo apie terminuotą indėlį banke, todėl po mamos mirties gera valia ieškovui iš indėlio atidavė 5000,00 EUR. Automobilis taip pat gera valia buvo perrašytas ieškovui, kadangi jis nebuvo naudojamas. Nurodė, kad ieškovas jai ir jos seseriai yra sakęs, jei jos pinigus ir automobilį perduos ieškovui, tai jis jokių pretenzijų nebeturės. Po mamos laidotuvių ieškovo dukra pareiškė, kad jos turi išlaikyti namą, po to sužinojo, kad name gyvena svetimi žmonės, be to ieškovas liepė joms kraustytis į jo butą, o jam liks namas. Jos leido ieškovui gyventi ginčo name, ieškovas mokėjo už namo išlaikymą, jos prie namo išlaikymo neprisidėjo, jos mokėjo tik žemės mokestį ir draudimo išlaidas. Vėliau, ieškovui pradėjus reikalauti, kad jos prisidėtų prie namo išlaikymo, prasidėjo nesutarimai su ieškovu. Po to, kai sutvarkė namo dokumentus ir jis tapo ne sodo pastatu, o namu, ieškovas pradėjo reikalauti pinigų, nors prieš tai joms buvo sakęs jei jos perrašys mašiną, pinigus nereikš jokių pretenzijų. Paaiškino, kad ieškovo vardu pretenzijas joms visada reikšdavo ne pats ieškovas, o jo dukra Jolanta, kuri nurodė, kad jos turi mokėti už namą, turi samdyti valytoją, be to ieškovas parsivedė gyventi į namą kitą moterį. Buvo atvejų kai name gyveno svetimi asmenys be jų žinios. Krikšto mama joms abiem padėjo dėl mokslų bei mamai. Nurodė, kad jos motinos siekis buvo, kad viskas būtų tik jos, o ne bendrai su ieškovu, nes viskas buvo investuojama tik iš motinos, o ieškovo turtas buvo jo turtas. Mama prieš mirtį ne kartą teigė, kad visas turtas yra jos, vien dėl to ir statėsi ant jos žemės iš jos lėšų, o P. turi atskirą turtą. Nurodė, kad leido ieškovui gyventi jei jis mokės už komunalinius mokesčius, o prašė išsikeldinti, nes jis nurodė, kad nebemokės už namo išlaikymą. Ieškovas iš pradžių reikalavo 100000,00 Lt, o vėliau 50000,00Lt ir sakė, kad išsikels.

Atsiliepimas

Atsakovių atstovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai, o ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir prašė skirti ieškovui 20000,00Lt baudą už piktnaudžiavime procesinėmis teisėmis, penkiasdešimt procentų paskirtos baudos priteisiant atsakovėms. Atstovas pateikė baigiamąją kalbą (II t. b.l. 186-192).

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji pastoviai gyveno kaimynystėje, ieškovas ir A. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, jie labai gražiai sugyveno, nebuvo jokių barnių, A. buvo uždara moteris. Namo statyba prasidėjo 2001m., namą statė P. J., tačiau nežino iš kokių lėšų buvo statoma. Paaiškino, kad P. J. visą namą pastatė, kada baigėsi namo statyba nežino. Gerbūvį tvarkė taip pat ieškovas, kitų darbininkų dirbančių liudytoja nemačiusi, gal tik vieną kartą. K. A. jai pasigyrusi, kad vyras automobilį nupirko. Paaiškino, kad ji gyveno bute, o sode pastoviai darbuodavosi kai išėjo į pensiją.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaimynė, nes ribojasi jų žemės sklypas. Paaiškino, kad nuo 2007m. pradėjo gyventi sode. Nurodė, kad ieškovas ir A. gyveno kartu kaip pora, kartu šventė ir dirbo, ieškovas savo darbu prisidėjo prie namo statybos ir įrengimo, šią aplinkybę yra patvirtinusi ir pati A. G., iš kieno lėšų buvo statomas namas, liudytoja nežino. Paaiškino, kad jie atsikėlė gyventi, kai ginčo namas jau buvo pastatytas. Žino, kad P. J. prisidėjo prie namo, nes jis dirbo Vokietijoje ir A. jai yra sakiusi, kad kai grįš P. jie tvarkys tą ar aną.

Liudytojas Č. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra kaimynas, sode pastoviai pradėjo gyventi nuo 2004m., iki tol atvažiuodavo į sodą, nes jame dirbdavo, į savaitę po kelis kartus. Nurodė, kad ieškovas ir A. gyveno kartu kaip šeima, nes P.statė namą, rūpinosi medžiagomis. Paaiškino, kad su ieškovu nuo 2008m. kartu Vokietijoje dirbo, darbo užmokestis per mėnesį būdavo apie 5-6 tūkstančius litų, jam pinigus mokėdavo grynais, o kaip mokėtas atlyginimas Pranui jis nežino. Automobilį ieškovas pirko Vokietijoje už savo uždirbtus pinigus, mokėjo apie 5000,00 EUR, nes A. prašė automobilio. Nežino ar vedė bendrą ūkį, tik žino, kad ieškovas su A. gyveno kartu. Nepamena ar R. N. būtų dirbęs prie namo statybų, negali pasakyti ar matė kitų asmenų, kurie statė namą, kai vedė dujas buvo ir kitų asmenų. Jis neklausinėjo ar A. davė pinigus už automobilį.

Liudytoja B. T. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaimynė, kaimynystėje pradėjo gyventi dar prieš pradedant statyti namą, visą laiką būdavo namuose, ir viską matydavo, ieškovas ir A. gyveno kartu, santykiai tarp jų buvo labai geri, ieškovas rūpinosi G., vežė pas gydytojus. Namą pradėjo statyti 2001m. nuo pamatų pastatė pats ieškovas, kitų prie namo dirbančių žmonių liudytoja nemačiusi, kieno lėšomis buvo statomas namas, nežino. Paaiškino, kad žemės sklypas buvo A., mano, kad namas priklauso ir ieškovui, nes jis statė. Artimai su kaimynais nebendravo ir tikslių duomenų iš kokių lėšų statė namą ji nežino, nežino kas buvo jų šeimos viduje.

Liudytojas V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovo mirusi žmona ir jo žmona buvo seserys. Paaiškino, kad ieškovas ir G. gyveno kartu kaip šeima, ieškovas ja rūpinosi, slaugė ją sergant ir namą pastatė J., kuris 2001m. sausio mėn. iš jo skolinosi 80000,00 Lt namo statybai, paskolos sutartis nebuvo pasirašyta, tik skolos lapelis, ieškovas skolą atidavė apie 2007m., skolos lapelio nėra išlikusio. Nurodė, kad tuo metu jis dirbo jūrininku, jo darbo užmokestis 8600,00 dolerių. Paaiškino, kad pajamų mokesčių inspekcijai nebuvo deklaravęs.

Liudytoja D. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovą pažįsta nuo 2000m., kai jis pradėjo gyventi su jos teta A.. Paaiškino, kad mirus A. vyrui, A. norėjo parduoti butą ir norėjo gyventi savo sodo namelyje. A. pardavė butą ir pradėjo statyti namą, pati organizuodavo darbus, namą statė pasamdytos brigados. Paaiškino, kad jos teta su ieškovu gyveno bendrai, tačiau pinigai buvo atskiri, bendro ūkio nevedė, ieškovas gyveno pas tetą už būstą ir maistą, teta niekada nėra užsiminusi, kad namą statė bendrai. Teta pasakojusi, kad ieškovas padeda savo dukrai, o teta – savo dukroms, kad ieškovas mažiau uždirba ir teta Prano darbus vertino kaip pagalbinius, teta niekada nekalbėjo apie santuoką su ieškovu. Liudytoja pažymėjo, kad matė, kaip atsakovės laidotuvių metu pinigus vokelyje perdavė ieškovui, tačiau nematė sumos, o atsakovės jai sakiusios, jog pinigus perdavė iš geros valios. Nurodė, kad teta dirbo banke ir ėmė paskolas namo statybai. Prieš pat mirtį teta ne kartą yra jai sakiusi, kad Pranui niekas nepriklauso ir tai P. žino. P. P. ne kartą yra sakęs, kad pačioje gyvenimo pradžioje mažai uždirbdavo. Paaiškino, kad namas pilnai jau buvo pastatytas 2004m., o kol namas buvo statomas ieškovas nevažiavo į užsienį, tik po to važiavo. Atsakovės jai sakė, kad Pranui perdavė apie 10000,00Lt. Po laidotuvių kaip mamos garbei atsakovės atidavė 5000,00 EUR, automobilį perrašė, nes ieškovas prašė kaip prašė ir pinigų. Paaiškino, kad namą statė ir R. N., ir buvo vyrukai, brigados. Kad J.P. statytu nematė, matė tik, kad vaikštinėdavo. Už laidotuves mokėjo T. M., o ieškovas neprisidėjo.

Liudytoja S.D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra A. G. sesuo ir gyvena kaimynystėje, santykiai su seserimi buvo labai artimi. A. G. apie namo statybą dar svajojo gyvenant su pirmuoju vyru ir nusipirko sodo sklypą. Nurodė, kad jos sesuo namą statė už savo asmenines lėšas ir tai padarė per vienerius metus, nors statybų metu gyveno su ieškovu. Namą sesuo statė iš savo lėšų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, namą statė tik sau, ieškovas prie namo prisidėjo tik savo darbu, įrenginėjo baseiną ir kt. Sesuo jai yra sakiusi, kad ieškovas pas ją atėjęs su 11000,00 Lt skola, ieškovas iš pradžių neturėjo darbo, po to uždirbdavo tik minimalią algą, todėl ieškovas negalėjo prisidėti prie statybos, Vokietijoje pradėjo dirbti, kai namas jau buvo pastatytas, seseriai savo lėšų namo statybai tikrai užteko. Liudytoja apie susitarimą, kad sesuo leis ieškovui gyventi iki gyvos galvos, nežinanti. Sesuo niekada nėra užsiminusi apie J. pasiskolintus 80000,00 Lt. Paaiškino, kad namo statybai buvo naudojamos pigios medžiagos, be to sesers namo statybai pinigų davė ir jų motina. Ji soduose gyvena nuo 2003m., ir pati seseriai padėjo tvarkyti namą, tai yra tapetavo. Namą ieškovas padėjo statyti, tačiau dirbo ir kiti asmenys, nes vienas asmuo juk negali pastatyti namą, padėjo ir sesers žentas. Sesers valia buvo, kad viskas yra jos, o P. turėjo savo turtą. Paaiškino, kad girdėjo, kad Ieva ruošėsi Pranui nuimti pinigų, o dėl 5000,00 EUR pasakyti. Paaiškino, kad po A. mirties ji ne kartą matė, kad name buvo svetimi asmenys, nes ieškovo pirmosios žmonos sūnus šventė savo gimtadienį, be to ieškovas buvo į namą parsivedęs sugyventinę. Kol sesuo dirbo banke jos pajamos buvo didesnės nei ieškovo, vėliau sesuo dirbo draudime, jos atlyginimas taip pat buvo labai didelis. J. savanoriškai prisidėjo prie namo statybos už gyvenimą kartu. Namo statybos darbuose padėjo ir jos sutuoktinis.

Liudytoja T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra A. G. vaikystės draugė, o ieškovas su jos drauge gyveno kaip sugyventiniai. Nurodė, kad ieškovas padėjo dirbti namuose, tačiau pinigais disponavo atskirai, bendro ūkio nevedė. A. G. po vyro mirties svajojo turėti namą, ji dirbo banke, draudime, visą laiką gerai uždirbo, namas pastatytas tik iš jos lėšų, namą statė samdyti darbininkai, o P. tik padėjo. Nurodė, kad A. G. namą statė sau ir savo vaikams, be to ji klausė A., kodėl P. neprisidėjo kai jis pardavė žemės sklypą, A. G. jai pasakė, kad ji nieko nenori gauti iš jo. Draugė jai pasakojusi, kad P. pas ją atėjo su skola ir draugė jį kurį laiką pilnai išlaikė, o kai P. išvažiavo dirbti į Vokietiją, namas jau stovėjo. Paaiškino, kad namo statybai ji A. G. yra davusi pinigų, be to A. G. pardavė butą, mišką ir ėmė paskolas. Nurodė, kad I. kelis kartus nuėmė pinigus ir atidavė Pranui laidotuvėms. Liudytoja žinanti, kad ieškovas automobilį pirko Vokietijoje, nes jos draugė prašė, tačiau nežino už kieno pinigus mašina buvo pirkta. A. G. jai yra sakiusi, kad kai P. dirbo Klaipėdoje jis labai mažai uždirbdavo. A. G. nenorėjo su ieškovu susituokti, nes ieškovas nemylėjo A. dukterų. Paaiškino, kad P. dirbo kurį laiką pas jos vyrą, tačiau jau namas pilnai buvo įrengtas. Nurodė, kad ji laidotuvėms davė 3000,00 Lt ir dar davė mirusiosios sesuo pusantro tūkstančio litų. Mano, kad ieškovas yra nesąžiningas reikalaudamas pusės namo. Ginčas kito dėl to, kad ieškovas paprašė atsakovių mokėti žiemą už komunalinius mokesčius, o atsakovės atsisakė.

Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra atsakovės sutuoktinis, o ieškovas yra A. sugyventinis. Nurodė, kad A. namą statė iš asmeninių lėšų. Paaiškino, kad jis pats padėjo statyti ir įrengti namą, A. statybos darbams samdė darbuotojus, už visus darbus mokėjo pati, prie namo statybos padėjo ir ieškovas. Jau keturiolika metų gyvena su atsakove. Paaiškino, kad namas statytas 2001m., 2002m. nurodė, kad jis pats kasė griovius, dėjo plyteles, špakliavo sienas, tapetavo, dėjo grindis. Nurodė, kad atskiriems darbams samdė atskirus darbuotojus. Paaiškino, kad atsakovės pinigus ieškovui pervedė iš pagarbos žmogui, nes ieškovas gyveno su jų motina ir nebuvo jokių barnių. Automobilį atidavė, nes mašina jiems nereikalinga, o pats P. prašė.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovės Vitalijos sesers draugas, jis padėjo A. statyti namą, už atliktus darbus mokėjo pati A. Nurodė, kad jis dirbdavo per vasarą pagalbinius darbus prie statybų.

Liudytoja V. N. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovės Vitalijos vyro mama, Adeliją pažįsta nuo 2006m. Paaiškino, kad A. namą statė mergaitėms, niekada neužsiminė, kad namą stato bendrai su J., kad į namo statybą yra įdėta J. lėšų, A. nepretendavo į J. lėšas. Liudytoja žinanti aplinkybę, kad atsakovės ieškovui atidavė pinigus ir perdavė automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Pateikti asmens dokumentai patvirtina, kad A. G. (duomenys neskelbtini)mirė (I t., b.l. 70), atsakovės yra mirusiosios dukros (I t., b.l. 80-82). Mirusios A. G. turtą lygiomis dalimis paveldėjo dukros (atsakovės), (duomenys neskelbtini)išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (I t., b.l. 71-77). 2013-06-03 išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį atsakovės lygiomis dalimis paveldėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (I t., b.l. 78-79). Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas ir gyvenamas namas, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., įregistruotas atsakovių vardu pagal (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), joms šio turto priklauso po ½ dalį (I t., b.l. 9-11). 2013-06-11 atsakovių atstovas kreipėsi į ieškovą, paragindamas ieškovą išsikelti iš atsakovėms priklausančio namo (I t., b.l. 12). Ieškovas atsakovėms pateikė atsiliepimą, iš kurio matyti, kad ieškovas nesutiko išsikelti iš namo, kadangi namas pastatytas bendrai gyvenant su A. G., be to, būta susitarimo, kad ieškovas galės gyventi iki gyvos galvos (I t., b.l. 13). Ieškovo vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos r., pagal (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės liudijimą, ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos r., pagal garažų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini)pažymą (I t., b.l. 16, 17). (duomenys neskelbtini)sutartis patvirtina, kad ieškovas pardavė jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., už 150000,00 Lt (II t., b.l. 94-97). (duomenys neskelbtini)sutartis patvirtina, kad A. G. įsigijo 0,05ha žemės sklypą, esantį kolektyviniame sode „Minija“, (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 43). Iš 1995-09-04 sutarties matyti, kad A. G. pardavė jai priklausantį 0,05 ha žemės sklypą, esantį SB „Melioratorius“, už 500,00 Lt (I t., b.l. 66). Iš 1998-12-29 sutarties matyti, kad A. G. pardavė jai priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, už 8000,00 Lt (I t., b.l. 65). 2003-09-10 sutartis patvirtina, kad A. G. užsakymu įmonė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo individualų techninį projektą SB „Minija“ skl. (duomenys neskelbtini), darbų kaina 1977,00 Lt (I t., b.l. 46, 47). 2002-08-23 sutartis patvirtina, kad A. G. pardavė jai ir jos dukroms V. bei I. G. priklausantį žemės sklypą su mišku už 6000,00 Lt (I t., b.l. 44). Iš 2002-10-18 sutarties matyti, kad A. G. pardavė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., už 36000,00 Lt (I t., b.l. 67). Automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas A. G. vardu, o po A. G. mirties automobilį paveldėjus atsakovėms, pastarosios 2012-05-11 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindo automobilį pardavė ieškovui už 100,00Lt ir automobilis buvo įregistruotas ieškovo vardu (I t., b.l. 85, 86, 87, 88, 89, 90-91). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos patvirtina, kad viso nuo 1999-01-01 iki 2011-05-09 A. G. turėjo 332390,32 Lt draudžiamųjų pajamų (I t., b.l. 48-51). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos patvirtina, kad A. G. nuo 1999-01-01 iki 2011-05-09 išmokėta 32647,67 Lt socialinių išmokų (I t., b.l. 52-60). Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė V. N. 2012-03-15 į ieškovo sąskaitą pervedė 5249,46 EUR (I t., b.l. 114). Pateikti A. G. banko išrašai už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2011-09-13 (II t., b.l. 5-82). Pateikti įrodymai apie A. G. paimtus kreditus, iš kurių matyti, kad A. G. 2001-07-02 buvo paėmusi 8000,00Lt kreditą iki 2003-06-30, 2001-09-01 paėmusi 7687,15Lt kreditą iki 2003-06-30, 2003-08-01 paėmusi 8000,00Lt kreditą iki 2006-08-01, 2004-08-01 paėmė 8000,00Lt kreditą iki 2009-07-31, o 2005-02-21 paėmė 11800,00Lt kreditą iki 2010-01-31, be to jos vardu buvo apie 24 įvairių indėlių (II t. b.l. 4-5, 129-145). A. G. pagal 2003-08-01 kreditavimo sutartį Nr. 81 buvo suteiktas 8000,00Lt vartojimo kreditas, kurį ji įsipareigojo grąžinti iki 2006-08-01 (II t. b.l. 130-134 ). 2004-02-09 tarp A. G. ir AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB bankas „NORD/LB Lietuva“) dieną buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr.1 dėl 2003-08-01 kreditavimo sutarties Nr. 81 sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo pakeista metinių palūkanų norma (II t. b.l. 135). A. G. 2004-08-10 sudarė su AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB bankas „NORD/LB Lietuva“) kreditavimo sutartį Nr.235, pagal kurią A. G. buvo suteiktas 8000,00 Lt kreditas iki 2009-07-31 (II t. b.l. 140). 2005-02-21 A. G. su AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB bankas „NORD/LB Lietuva“) sudarė kreditavimo sutartį Nr.66, pagal kurią A. G. buvo suteiktas 11800,00Lt kreditas iki 2010-01-31 (II t. b.l. 144), o 2008-04-02 pasirašytas susitarimas dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr.CMS347676/2, pagal kurią A. G. buvo nustatyta 3000,00 Lt kredito limito suma (II t. b.l. 145). Ieškovo banko išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų ieškovas į A. G. banko sąskaitą pervedė 18570,00 Lt (II t., b.l. 98-118).

Dėl ieškinio reikalavimų. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to ar tarp ieškovo ir atsakovių motinos A. G., mirusios (duomenys neskelbtini)buvo jungtinės veiklos sutartis dėl ginčo pastato, tai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., sukūrimo bendrąja daline nuosavybe.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymai bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ginčo namas buvo pastatytas laikotarpiu nuo 2001m. iki 2002m., nes tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2002m. Naujuosius metus jau šventė name, nors pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad ginčo pastatas pastatytas 2013m., tai yra statybos pradžia ir pabaiga nurodyta 2013m. Ginčo namas buvo pastatytas ant A. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurį ji įsigijo 1995-08-30, tai yra iki pradėjo gyventi kartu su ieškovu. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas su A. G. pradėjo draugauti ir gyventi nuo 1999m. ir gyveno iki 2011-05-09, tai yra iki A. G. mirties. Ieškovas su A. G. santuokos nebuvo sudarę, nors gyveno dvylika metų, be to kaip patvirtino šalys pastaruosius pusantrų metų A. G. sirgo onkologine liga ir dėl šios ligos ji mirė. Tiek šalių paaiškinimais, tiek visų liudytojų apklaustų teismo posėdžio metu parodymais nustatyta, kad ieškovas su A. G. gyveno nuolat ir nepertraukiamai, jie gyveno ginčo name.

Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t.y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t.y. sugyventinių, nesant partnerystės įregistravimo, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. LR CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t.y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju byloje turi būti sprendžiama pagal esamus rašytinius įrodymus.

Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas, o jungtinės veiklos padarinys, lemia, kad dėl nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, nustatyti įnašai pinigais, kitu turtu arba dalyvavimas darbu.

Ieškovas ieškiniu nori įrodyti, kad tarp jo ir A. G. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, tai yra, kad tarp jo ir A. G. buvo susitarimas, kuriuo jie siekė sukurti bendrą turtą, tai yra pastatyti ginčo namą. Ieškovas nurodo, kad bendrai su A. G. pastatė ne tik ginčo namą, bet ir statė priestatą bei malkinę, tačiau VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenimis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)Gargždai yra įregistruotas tik gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 127,18kv.m. ir šiltnamis, pradėtas statyti 1989m., o baigtas 1993m., duomenų, kad būtų malkinė byloje nėra, be to ieškovas ieškinio reikalavimu reiškia tik į gyvenamąjį namą, todėl šioje byloje bus sprendžiamas reikalavimas tik dėl gyvenamojo namo. Ieškovas savo reikalavimui pagrįsti nurodo, kad jungtinė veiklos sutartis buvo, nes namas buvo statytas už jo skoliną 80000,00Lt sumą, už A. G. asmenines lėšas bei jo paties darbu, nes jis nurodo, kad jis vienas pastatė visą namą nuo pamatų iki stogo ir tai atliko per vienerius metus. Ieškovas teismo buvo įpareigotas pateikti visus turimus rašytinius įrodymus apie jo gaunamą darbo užmokestį bei įrodymus, kad jis asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo namo statybos, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo gaunamą darbo užmokestį už laikotarpį kai buvo statomas ginčo namas, tai yra nuo 2001m. iki 2002m. Pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis į Vokietiją išvažiavo dirbti tik 2005m. kai ginčo namas jau buvo pastatytas. Ieškovas nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis Vokietijoje apie 5000,00 Lt per mėnesį, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui taip pat nepateikė. Pats ieškovas pripažino, kad kurį laiką jis dirbo Klaipėdoje ir jo gaunamas oficialus darbo užmokestis buvo nedidelis, nesiekė net minimumo. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų T. M., D. Č. ir S.D. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurios patvirtino, kad A. G. joms yra sakiusi, kad ieškovo darbo užmokesčio užtenka tik nuvažiavimui ir parvažiavimui į Klaipėdą, pietų pavalgymui bei cigaretėms. Be to, liudytoja S.D.B. teigė, kad šias aplinkybes jai yra sakęs ir pats ieškovas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. G. iki pradėdama gyventi kartu su ieškovu turėjo nuosavą žemės sklypą, kuriame ir yra ginčo namas, butą, garažą, mišką bei sodo sklypą. Kaip patvirtina prie priešieškinio pateikti rašytiniai įrodymai A. G. visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tai yra sodo sklypą, esantį SB „Melioratorius“, garažą, Laugalių g., Gargžduose, dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini)Gargžduose ir žemės sklypą su mišku, esantį (duomenys neskelbtini)Kretingos r., pardavė laikotarpiu nuo 1995 iki 2002m. pabaigos, tai yra tuo metu kai buvo statomas ginčo namas, viso gauta pinigų už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo 50500,00Lt. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai A. G. pajamos laikotarpiu nuo 1999m iki 2002m. ir vėliau buvo pakankamai didelės, tai yra 1999m. jos draudžiamos pajamos buvo 14044,64 Lt, 2000m. - 13048,64 Lt, 2001m. – 14702,88 Lt, 2002m. – 19702,69 Lt, 2003m- 25999,34 Lt, 2004m. 16894,81 Lt, 2005m.- 22785,90 Lt, 2006m. - 35561,91 Lt, 2007m. -53009,14, 2008m.- 56916,32 Lt, 2009m.- 53299,97 Lt, 2010m.- 20468,72 Lt (It. b.l. 48-51), be to už laikotarpį nuo 1999-01-01 iki 2011-05-31 A. G. buvo paskaičiuota 36122,98 Lt, o išmokėta 32674,67Lt (socialinių išmokų: ligos pašalpų, našlių pensija bei netekto darbingumo pensija) (I t. b.l. 52-61). Ieškovas teigė, kad jo darbo užmokestis iš Vokietijos buvo vedamas į A. G. sąskaitą, tačiau šios ieškovo nurodytos aplinkybės, nes buvo išduotas ieškovui leidimas, kad gauti iš visų bankų duomenis apie A. G. vardu atidarytas sąskaitas, tačiau iš pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų nenustatyta, kad jo gaunamas darbo užmokesti Vokietijoje buvo vedamas į atsakovių motinos sąskaitą.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Respublikos CPK 12str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prisidėjimą prie namo statybos grindžia ne tik savo įdėtu darbu statant ginčo namą, bet ir tuo, kad jis namo statybai skolinosi iš V. U. 80000,00Lt. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas teismui nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, rašytinių įrodymų, tai yra paskolos raštelio ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis skolinosi 80000,00 Lt ir šiuos pinigus investavo į ginčo namą, šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip neįrodytus. Ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų,kad jis skolinosi šią sumą,o šias aplinkybes įrodinėjo tik liudytojo V. U. teismo posėdžio metu duotais parodymais. Teismas šio liudytojo parodymus vertina kritiškai, nes jis yra ieškovo pirmos sutuoktinės, kuri mirė, sesers sutuoktinis, be to ieškovas apie tai, kad namo statybai buvo pasiskolinęs 80000,00 Lt teismui nurodė tik gavęs atsakovių priešieškinį bei rašytinius įrodymus apie A. G. gaunamas pajamas, bei turtinę padėtį, nes pradiniame ieškinyje ieškovas šių aplinkybių nenurodė. Teismo vertinimu ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis pats vienas nuo pamatų iki stogo atliko visus statybos bei vidaus apdailos darbus vertintinos kritiškai, nes pats ieškovas patvirtino ir nurodė, kad namas buvo statomas nuo 2001m. iki 2002m pabaigos, tai yra per vienerius metus. Teismo nuomone vienam asmeniui per vienerius metus be pagalbos pastatyti namą yra praktiškai neįmanoma, nes statant namą yra darbų, kurių fiziškai vienas asmuo nesugeba atlikti, o ypač per tokį trumpą laiko tarpą kaip nurodo šalys, todėl labiau tikėtina atsakovių versija, kad namo statybai buvo samdomi darbuotojai ir tai, kad ieškovas taip pat prisidėjo prie namo statybos savo darbu. Be to, šią aplinkybę, kad namo statybai buvo samdomi darbuotojai patvirtino liudytojai D. Č., S.D. B., R. N., V. N., T. M. ir A. R.. Nors šie liudytojai yra artimai susiję su atsakovėmis, tačiau jų versija yra labiau tikėtina, nei ieškovo nurodyta. Ieškovo kviesti liudytojai S. K., A. V., Č. Ž., B. T. patvirtino, kad ieškovas su A. G. gyveno kartu, kad ieškovas A. G. slaugė ir ją prižiūrėjo, tačiau šie liudytojai negalėjo nurodyti iš kokių lėšų buvo statomas namas, jie negalėjo nurodyti ar ieškovas ir A. G. bendrai vedė ūkį. Liudytojai tik patvirtino, jog mano, kad A. G. ir ieškovas vedė bendrą ūkį, nes kartu gyveno ir gerai sutarė, tačiau patys pripažino, kad jiems konkrečiai nėra žinoma apie tai koks buvo ieškovo ir A. G. susitarimas dėl bendro ūkio vedimo ir dėl to kieno lėšomis buvo statomas ginčo namas. Liudytojai D. Č., S.D. B., R. N., V. N., T. M. teismo posėdžio metu nors ir patvirtino aplinkybę, kad ieškovas ir A. G. gyveno kartu nuolatos, tačiau nurodė, kad jie bendro ūkio nevedė, namą statė A. G. sau atskirai, o jai namą padėjo statyti samdyti darbininkai, liudytojos S.D. B., T. M. patvirtino, jog ieškovas savo darbu prie namo statybos prisidėjo.

Nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti savo dalies tokiame turte dydį remdamiesi bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Sugyventinių turtas, nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

Teismas įvertines byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų D. Č., S.D. B. ir T. M. parodymus, paties ieškovo nurodytas teismo posėdžio metu aplinkybes, kad tarp jo ir A. G. buvo susitarimas jog namas po jos mirties atitenka jos dukterims, o jis gali name gyventi iki gyvos galvos, tai, kad ieškovui nebuvo žinoma apie tai, jog A. G. gyvendama kartu su juo buvo sudariusi ne vieną paskolos sutartį, be to jis pats patvirtino, kad nieko nežinojo apie A. G. parduotą mišką, o visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad jis ir A. G. nors ir gyveno kartu, tačiau nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties dėl ginčo namo sukūrimo. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai apie A. G. gaunamas pajamas, jos turimą turtą, patvirtina, kad namo statybos metu, bei ieškovui ir A. G. gyvenant kartu jos pajamos buvo didesnės nei ieškovo, be to A. G. pardavė praktiškai visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tai buvo atlikta iki namo statybos pradžios arba namo statybos metu, o ieškovas išlaikė visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį jis turėjo prieš pradėdamas gyventi su A. G.. Tai, kad ieškovas nežinojo kokios yra A. G. gaunamos pajamos bei apie jos paimtas paskolas, tik patvirtina, kad jis ir A. G. gyvendami savo gaunamas pajams laikė atskirai, be to, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pardavęs jam priklausantį žemės sklypą dalį gautų už sklypą pinigų nežinant A. G. laikė ginčo name. Ieškovas nepaneigė liudytojų D. Č., S.D. B., T. M. bei atsakovės V. N. nurodytų aplinkybių, kad A. G. neėmė jokių pinigų iš ieškovo, kai šis pardavė žemės sklypą, tai yra jau ir esant pastatytam namui ieškovas neinvestavo savo turimų lėšų į namo pagerinimą, nors jų turėjo, o tik prisidėjo savo darbu, nes gyveno kartu su A. G.. Tai, kad ieškovas gyvendamas kartu su A. G. dirbo prie namo bei tvarkė gerbūvį, neneigia ir atsakovės, šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir praktiškai visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad ieškovas dirbo prie namo statybos bei tvarkė gerbūvį. Tai, kad ieškovas dirbo prie namo nematė tik liudytoja D. Č.. Tai, kad A. G. neturėjo tikslo sukurti su ieškovu bendro turto, tai yra ginčo pastato, patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. G. sirgo onkologine liga ir turėjo pakankamai laiko, kad perrašyti dalį namo ieškovui, ar palikti jam testamentą, jei manė, kad dalis namo priklauso ir ieškovui, tačiau to nepadarė. Tai, kad ieškovui buvo leista po A. G. mirties gyventi ginčo pastate patvirtino atsakovė bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, o tarp šalių kilo ginčas tik tuomet, kai ieškovo dukra J. Č. pareikalavo iš atsakovių prisidėti prie namo išlaikymo lygiomis dalimis ir atsakovėms nesutikus prisidėti prie namo išlaikymo, nes jos gyvena užsienyje, tarp šalių kilo ginčas. Pripažinus, kad tarp ieškovo ir A. G. nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis sukurti bendrą nekilnojamąjį turtą, tai yra ginčo namą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų ir naikinti paveldėjimo teisės liudijimo.

Dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų.

Atsakovės priešieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti joms iš ieškovo lygiomis dalimis be teisinio pagrindo gautą 28299,84 Lt sumą; pripažinti negaliojančiu 2012-05-11 transporto priemonės „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, grąžinant šią transporto priemonę atsakovėms, o nesant galimybei, atlyginti atsakovėms lygiomis dalimis transporto priemonės vertę – 4000,00 Lt. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad po mamos mirties ieškovas pats nuėmė nuo A. G. kortelės apie 1000 Lt, be to, atsakovės suklaidintos ieškovui pervedė apie 5300 EUR, dėl apgaulės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovui buvo perleistas automobilis. Atsakovės suklaidinimą grindžia tuo, kad pervedus ieškovui pinigus ir perleidus automobilį, ieškovas pažadėjo atsakovėms nereikšti jokių pretenzijų dėl bendrai įgyto turto. Teismo posėdžio metu atsakovė V. N. nurodė visai kitas priešieškinio pagrindu išdėstytas aplinkybes, teigdama, kad ieškovas ne pats nuėmė nuo mamai priklausančios banko kortelės pinigus, tačiau atsakovės pačios per kelis kartus nuėmė 9540,00 Lt nuo mamos sąskaitos ir juos perdavė ieškovui, pinigai buvo perduoti laidotuvių metu, jie buvo perduoti iš geros valios, kad ieškovas turėtų pragyvenimui.

Dėl reikalavimo grąžinti 9540,00 Lt. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl pinigų grąžinimo bet kokiu pagrindu, būtina įrodyti pinigų perdavimo faktą. Šiuo atveju atsakovė V. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigai ieškovui buvo perduoti laidotuvių metu. Ieškovas šią aplinkybę neigia. Teismo posėdžio metu liudytoja D. Č. patvirtino, kad ji mačiusi, jog laidotuvių metu atsakovės perdavė vokelį ieškovui. Remiantis šios liudytojos parodymais nėra galimybės nustatyti, ar iš viso vokelyje buvo pinigai, jei taip, tai kokia tiksliai suma buvo tame vokelyje. Taigi, nesant kitų byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, konstatuotina, kad atsakovės neįrodė pinigų perdavimo fakto, todėl yra pagrindas atmesti priešieškinio reikalavimą dėl 9540,00 Lt priteisimo iš ieškovo.

Dėl reikalavimo iš atsakovo priteisti 5300,00 EUR. Atsakovės nurodė, kad ieškovas iš atsakovių šią pinigų sumą gavo be teisinio pagrindo, kad atsakovės ieškovo buvo suklaidintos, apgautos dėl pinigų pervedimo.

Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė V. N. 2012-03-15 į ieškovo sąskaitą pervedė 5249,46 EUR

Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnyje, kuriuo savo reikalavimą grindžia atsakovės, reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti.

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška.

Pažymėtina, kad atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovės pinigų sumą į ieškovo sąskaitą pervedė dėl ieškovo apgaulės. Priešingai, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus laikytina, kad šią pingų sumą atsakovės ieškovui pervedė, nes ieškovas gyveno kartu su jų motina ir ja rūpinosio bei už tai, kad jis prisidėjoprie namo statybų. Be to, kaip ieškovo teigia jis su A. G. turėjo bendrą terminuotą indėlį banke, indėlis buvo atidarytas A. G. vardu. Aplinkybę, kad ieškovas savo asmenines lėšas pervedė į A. G. sąskaitą, patvirtina ieškovo banko išrašai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2006 iki 2009m. ieškovas į A. G. banko sąskaitą pervedė 18570,00 Lt, todėl po A. G. mirties ieškovui iš indėlio atsakovės pervedė 5249,46EUR. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pinigų sumą pervedė į ieškovo sąskaitą dėl ieškovo apgaulės ar neteisingai suvokdamos esmines sandorio aplinkybes, todėl atsakovių priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl 5249,46 EUR atmestinas.

Dėl reikalavimo pripažinti automobilio pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu. Savo reikalavimą atsakovės grindžia aplinkybe, kad dėl apgaulės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovui buvo perleistas automobilis. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad gyvenant kartu su A. G. buvo nutarta įsigyti automobilį, kurį ieškovas už bendras lėšas nupirko Vokietijoje ir pargabeno į Lietuvą, automobilis buvo įregistruotas A. G. vardu, tačiau visą laiką automobilį prižiūrėjo ir remontavo ieškovas, po A. G. mirties automobilį faktiškai valdė ir juo naudojosi tik ieškovas. Atsakovė V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis ieškovui buvo perrašytas, t.y. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, gera valia, kadangi atsakovės nesinaudojo automobiliu, o juo naudojosi ieškovas. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės su ieškovu sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieškovo apgaulės ar neteisingai suvokdamos esmines sandorio aplinkybes, todėl atsakovių priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmestinas.

Dėl atsakovių reikalavimo skirti ieškovui 20000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 95str. nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, nurodė, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovas, gindamas savo teises, įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė atsakovėms reikalavimą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nenustatyta, kad ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą reikalavimą, priešingai, kaip matyti iš aukščiau teismo išnagrinėto ieškinio, ieškovo reikalavimas iš dalies yra pagrįstas. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl atsakovių reikalavimas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: žyminis mokestis – 100,00 Lt (1 t., b.l. 7); atidėtas 310,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 19-20); išlaidos už atstovavimą – 2000,00 Lt (1 t., b.l. 135, 137, 139).

Atsakovių bylinėjimosi išlaidas sudaro: žyminis mokestis – 969,00 Lt (1 t., b.l. 93); atstovavimo išlaidos – 2000,00 Lt (2 t., b.l. 159, 160) ir 600,00 Lt (2 t., b.l. 161, 162); vykdymo išlaidos – 307,09 Lt (2 t., b.l. 163, 164).

Byloje yra susidariusių 53,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovo ir atsakovių, tai yra iš kiekvieno po 17,86 Lt (LR CPK 92str.).

Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistinas 310,00Lt žyminis mokestis, valstybės naudai, kuris buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (LR CPK 93str., 96str.).

Ieškinį ir priešieškinį atmetus iš šalių nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-13 nutarties Nr. 2-2380-867/2013 pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turto arešto akto Nr.TA2-13-147868 bei panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nutarties Nr. 2-251-867/2014 pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turto arešto Nr.TA2-14-013086 (LR CPK 150str.).

Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ Registrų centrą, kad būtų panaikintas įrašas apie civilinės bylos dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą fakto įregistravimą, pagal 2013-11-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pranešimą Nr.2-251-867/2013.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P.J. 310,00 Lt žyminio mokesčio ir 17,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 327,86 Lt (94,00EUR), valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės V. N. 17,86 Lt (5,00EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 327,86 Lt (94,00EUR), valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės I. G. 17,86 Lt (5,00EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 327,86 Lt (94,00EUR), valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-13 nutarties Nr. 2-2380-867/2013 pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turto arešto akto Nr.TA2-13-147868.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nutarties Nr. 2-251-867/2014 pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turto arešto Nr.TA2-14-013086.

Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką, kad išnagrinėta civilinė byla ir yra pagrindas panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie duomenis, kad yra iškelta civilinė byla Nr.2-2380-867/2013 dėl daiktinių teisių, įregistruotą pagal 2013-11-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pranešimą Nr.2-251-867/2013.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Sakalauskaitė