Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1274-596/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-19
Bylos Nr.: eI3-1274-596/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00725-2024-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno biometanas“
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Advokatai: Evaldas Valčiukas

Kategorijos

29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas

Administracinė byla Nr. eI3-1274-596/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00725-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 32; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 19 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,atsakovės atstovui Romanui Bartkūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno biometanas“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir finansinės korekcijos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrokoncerno biometanas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė arba Projekto vykdytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė, Agentūra arba CPVA) Sprendimo dėl projekto Nr. 03-033-K-0008 pažeidimo Nr. IT001 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai buvo taikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui; 2) sumažinti Sprendime nurodytos finansinės korekcijos dydį ir taikyti minimalią 5 proc. finansinę korekciją nuo pasirašytos Sutarties vertės; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad pareiškėja konkurso būdu vykdė pirkimą „Biodujų jėgainės ir biometano gamybos įranga bei objekto statybos darbai“ (toliau – ir Pirkimas) įgyvendinamam projektui „UAB „Agrokoncerno biometanas“ biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas“, projekto Nr. 03-003-K-0008 (toliau – ir Projektas), kuriuo buvo siekiama įsigyti biodujų jėgainės ir biometano gamybos įrangą bei kartu ir statybos darbus, reikalingus jos įrengimui. Buvo parengtos Pirkimo konkurso sąlygos, apie pirkimą 2023 m. vasario 6 d. buvo paskelbta svetainėje www.esinvesticijos.lt. Pirkime buvo gautas vieno dalyvio – UAB „Biokona“, pasiūlymas, su kuriuo 2023 m. kovo 2 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. AGRO-BIO2023.03.02 (toliau – ir Sutartis), kurios vertė – 7 602 430 Eur su PVM; vertė, susijusi su Projektu ir tinkama finansuoti – 5 921 000 Eur; vertė, finansuojama Projekto lėšomis (be Projekto vykdytojo įnašo) – 2 368 400 Eur.

Pažymi, kad pareiškėja patikrinimui Agentūrai pateikė su organizuotu Pirkimu susijusius dokumentus, kuri nustatė, kad Pirkimas galimai atliktas pažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir PAFT) (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. vasario 8 d.), nuostatas. Atsakovė nustatė, kad Pirkimo konkurso sąlygų 3.1.2 punkto lentelės 6 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti leidimą būti ypatingojo statinio statybos rangovu – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, vandentiekio, šilumos, nuotekų šalinimo, kitos paskirties inžineriniai statiniai, yra neproporcingas Pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją, todėl įtarė, kad vykdant Pirkimą galimai pažeistos PAFT priedo Nr. 7 „Pirkimų taisyklės“ (toliau – ir Pirkimų taisyklės) 18.2 punkto nuostatos.

Nurodo, kad CPVA kreipėsi į pareiškėją dėl keliamo reikalavimo turėti leidimą būti ypatingo statinio statybos rangovu gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grupėse paaiškinimo, į kurį ji 2023 m. liepos 20 d. el. paštu pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Projekto vykdytoja nustatė minėtą kvalifikacinį reikalavimą, nes statomas objektas, vadovaujantis pateiktu techniniu projektu, yra ypatingas statinys bei biodujų jėgainė susideda iš gamybos, pramonės paskirties pastato (energijos perdavimui ar skirstymui naudojamas pastatas). Atsakovė pakartotinai kreipėsi į pareiškėją dėl keliamo reikalavimo turėti leidimą būti ypatingo statinio statybos rangovu inžinerinių tinklų grupėje paaiškinimo, į kurį atsakydama Bendrovė 2023 m. liepos 31 d. el. paštu pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kvalifikacinis reikalavimas pagrįstas, nes biometano gamybos projekto dalyje rangovas turės sujungti biometano gamybos įrenginius su ypatingu statiniu – inžinerine komunikacija, aukšto slėgio dujų padavimo vamzdynu; atliekant šiuos darbus rangovas pagal STR reikalavimus privalo turėti atestatą „Ypatingi statiniai inžinerinės komunikacijos“.

Agentūra, įvertinusi dokumentus ir pateiktus paaiškinimus, užregistravo įtarimą apie pažeidimą, pradėjo tyrimą ir pasiūlė Bendrovei pateikti paaiškinimus bei kitus dokumentus, kurie galėtų turėti reikšmės pažeidimo tyrimo eigai, todėl pareiškėja pateikė naujus paaiškinimus. Atsakovė, įvertinusi visus duomenis, padarė išvadą ir priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad Pirkimo sąlygų 3.1.2 papunkčio lentelės 6 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas, kiek jis buvo susijęs su reikalavimu turėti atestatą, suteikiantį teisę vykdyti ypatingos kategorijos pastatų ir inžinerinių tinklų (vandentiekio, šilumos ir nuotekų šalinimo) statybos darbus, yra neteisėtas, neproporcingas Pirkimo objektui ir nebuvo būtinas Perkančiosios organizacijos tikslams pasiekti, todėl Projekto vykdytoja, nustačiusi tokį kvalifikacijos reikalavimą, pažeidė Pirkimo taisyklių 6 ir 18 punktų nuostatas. Atsižvelgdama į tai Agentūra taikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 5 921 000 Eur, ir nustatė, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 592 100 Eur.

Pareiškėja skunde iš esmės sutinka, jog nustatytais kvalifikacijos reikalavimais formaliai galėjo būti pažeistos Pirkimo taisyklių nuostatos, tačiau mano, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir kitas svarbias aplinkybes, jai pritaikyta finansinė korekcija yra nepagrįsta, todėl ši Sprendimo dalis yra keistina, o pritaikyta finansinė korekcija mažintina.

Pasisakydama dėl nustatytų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams pagrįstumo nurodo, kad Agentūra, taikydama finansinę korekciją, konstatavo, jog nors tiekėjams nustatyti atrankos kriterijai nebuvo diskriminaciniai, tačiau vis tiek buvo apribotos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje (nustatyti minimalūs pajėgumai susiję su Sutarties dalyku, bet nėra jam proporcingi).

Pažymi, kad ginčo tarp šalių, jog kiti inžineriniai statiniai (bioreaktoriai) priskiriami ypatingos kategorijos statiniams, nėra, o ginčas iš esmės kilo dėl to, ar buvo pagrįstas konkurso sąlygose nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas turi leidimą būtų ypatingojo statinio statybos rangovu: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, kitų inžinerinių tinklų.

Teigia, jog pareiškėja manė, kad šie reikalavimai nebuvo pertekliniai ar neproporcingi Pirkimo objektui, nes: 1) reikalavimas būti ypatingojo statinio statybos rangovu gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų buvo nustatytas dėl to, kad pats statomas objektas, vadovaujantis pateiktu techniniu projektu, yra ypatingas statinys bei biodujų jėgainė susideda iš gamybos, pramonės paskirties pastato (energijos perdavimui ar skirstymui naudojamas pastatas); 2) reikalavimas būti ypatingojo statinio statybos rangovu – inžineriniai tinklai, buvo nustatytas dėl to, kad biometano gamybos projekto dalyje rangovas turėjo sujungti biometano gamybos įrenginius su ypatingu statiniu – inžinerine komunikacija, aukšto slėgio dujų padavimo vamzdynu, o atliekant šiuos darbus rangovas pagal STR reikalavimus privalo turėti atestatą „Ypatingi statiniai inžinerinės komunikacijos“.

Pažymi, kad, kaip nurodyta 2023 m. rugpjūčio 11 d. rašte Agentūrai, ji teigė, kad: „[…] konkurso sąlygų techninės specifikacijos 80 punktas numatė tokius darbus: „Biodujų trasa nuo biodujų jėgainės sklypo iki AB „Amber Grid“ trasos prisijungimo vietos. Trasos ilgis iki 2,5 km ilgio.“ Šiuo metu yra parengtas biodujų trasos projektas, kuriame nurodyta: „Biometano tiekimo į magistralinius tinklus technologinė aikštelė ir dujotiekis iki čiaupo mazgo yra potencialiai pavojingas įrenginys, kurio darbo agentas 54 barų slėgio biometano dujos. Pagal slėginių įrenginių techninį reglamentą stoties slėginiai indai priklauso IV kategorijai“ (projekto 13.3.1 punktas). Tokiu būdu biodujų jėgainę su AB „Amber Grid“ trasa jungiantis dujotiekis ir jo įranga yra potencialiai pavojingas įrenginys, t. y. ypatingas statinys, kurio įrengimui reikalinga ypatingojo statinio rangovo kvalifikacija. Šios kvalifikacijos neturintis rangovas negalėtų įgyvendinti biodujų jėgainės prijungimo prie AB „Amber Grid“ dujų trasos [...]“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėjos vertinimu, planuojami darbai tik patvirtino poreikį, kad tiekėjas turėtų turėti ypatingo statinio – inžinerinių tinklų, kvalifikaciją.

Akcentuoja, kad Rašte Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Statybos sektoriaus vystymo agentūros skelbiamus duomenis, tuo metu ypatingojo statinio rangovo kvalifikaciją Lietuvoje turėjo apie 3 900 subjektų, todėl ir dėl šios priežasties manė, kad kvalifikacijos reikalavimo turėti leidimą būti ypatingojo statinio statybos rangovo įtraukimas į konkurso sąlygas konkurencijos tarp subjektų iš esmės niekaip neapribojo. Pareiškėjos nuomone, tas faktas, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 26 d. išduotame statybos leidime Nr. LSNS-66-230126-00004 (toliau – ir Statybos leidimas) nebuvo numatyta statyti ypatinguosius pastatus ir inžinerinius tinklus, nebuvo esminis ir susijęs su Pirkimo objektu, nes statomas įrenginys buvo ypatingasis statinys (bioreaktoriai), kuriame turėjo būti naudojamos ir saugomos pavojingos medžiagos, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių. Pareiškėja manė, kad dėl šios priežasties visi su šiuo ypatingu statiniu susiję veiksmai (jog šalia biodujų jėgainės statomas gamybos, pramonės paskirties pastatas, kad biometano gamybos įrenginius reikės sujungti su inžinerine komunikacija ir t. t.) lemia poreikį, kad tiekėjas turėtų konkurso sąlygose nustatytą pilną kvalifikaciją.

Teigia, kad dėl nurodytų priežasčių pareiškėja turėjo pagrindą manyti ir manė, kad visi konkurso sąlygose nustatyti reikalavimai jų dalyviams buvo pagrįsti, būtini ir atitinkantys Pirkimo objektą, todėl pareiškėja savo veiksmuose, nurodydama Pirkimo konkurso sąlygose minėtus reikalavimus, neįžvelgė jokių nepagrįstų ar neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Pareiškėja skundo dalyje dėl subjektų, galėjusių dalyvauti konkurse, nurodo, kad pagal Pirkimo konkurso sąlygas ji iš viso buvo nustačiusi septynis ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus. Be minėto reikalavimo, jog tiekėjas turėjo turėti leidimą būti ypatingojo statinio statybos rangovu – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, vandentiekio, šilumos, nuotekų šalinimo, kitos paskirties inžineriniai statiniai, tiekėjas, be kita ko, turėjo atitikti ir šiuos reikalavimus: 1) per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus) įvykdė arba vykdo bent 1 (vieną) biodujų jėgainės statybos generalinės rangos sutartį, kurios biodujų gamybos apimtis ne mažesnė negu 400 m³/h; 2) per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus) įvykdė arba vykdo bent 1 biometano gamybos įrenginių statybos sutartį, kurios biometano gamybos pajėgumas ne mažesnis negu 250 m³/h; 3) per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus) įvykdė arba vykdo bent 1 biometano tiekimo į tinklą įrenginių (komercinės dujų apskaitos ir dujų chromatografijos) statybos projektą; 4) yra pagrindinių jėgainės įrenginių gamintojas arba oficialus tiekėjų atstovas Lietuvoje.

Pareiškėjos duomenimis, Lietuvoje iš viso yra vos keletas subjektų, kurie, nepaisant kvalifikacijos reikalavimo būti ypatingo statinio statybos rangovu, atitiktų visus kitus iškeltus reikalavimus: be konkurso laimėtojo biodujų jėgainės ir biometano gamybos įrangos gamintojais ar tiekėjais yra bei šių objekto statybos darbus Lietuvoje atlieka UAB „Green Genius“ , UAB „Volflita“ , UAB „Lukrida“. Visi šie subjektai turi teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu ir teisę būti ypatingųjų statinių – pastatų statybos rangovais.

Nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad nors reikalavimas būti ypatingo statinio – gyvenamųjų ir negyvenamųjų, statybos rangovu, buvo perteklinis, tačiau jis niekaip neribojo konkurencijos, nes visi potencialūs tiekėjai šį reikalavimą atitiko, šie subjektai taip pat turėjo teisę būti ypatingojo statinio rangovu statant inžinerinius tinklus arba kitos paskirties inžinerinius statinius. Pažymi, kad į ją nebuvo kreiptasi su paklausimais dėl Pirkimo konkurso sąlygų išaiškinimo ar patikslinimo, todėl mano, kad šis konkurso reikalavimas nebuvo esminis ir/ar turėjęs įtakos konkurso dalyvių apsisprendimui dalyvauti organizuotame Pirkime.

Šalies argumentai

Pareiškėja daro išvadą, kad Pirkimo konkurso sąlygose nurodytas kvalifikacinis reikalavimas, kurį Agentūra pripažino kaip nustatytu nepagrįstai, neturėjo jokios esminės įtakos nei subjektų, kurie galėjo dalyvauti konkurse, skaičiui, nei konkurso rezultatams, todėl akivaizdu, jog nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, o pritaikyta finansinė korekcija yra nepagrįstai per didelė.

Skundo dalyje dėl paskirtos finansinės korekcijos sumažinimo pareiškėja nurodo, kad finansinės korekcijos taikymo pagrindinės nuostatos įtvirtintos PAFT 214 punkte, Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – ir Metodika) 3 ir 4 punktuose (PAFT 5 priedas), 3.1 ir 4.1 papunkčiuose bei Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 11 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymą Pirkime pateikė tik vienas tiekėjas, Agentūra sprendė, kad taikytina Gairėse nustatyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.

Pareiškėja pažymi, kad Gairių 1.1 punkte, kuris apibrėžia Gairių tikslą, yra nustatyta, kad šiomis gairėmis apskritai siekiama dviejų tikslų, iš kurių vienas – užtikrinti proporcingumą. Šiuo tikslu svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Gairių 1.4 punkte numatyta, kad, kaip nurodyta 1.1 skirsnyje, jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

Pareiškėja daro išvadą, kad Gairės suformuluotos taip, kad jos savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo. Be to, PAFT 5 priedo 4.1 punktas nustato, į kokias aplinkybes yra atsižvelgiama, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos.

Pareiškėjos manymu, atsižvelgiant į skunde nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir į tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką Gairėse nurodytos finansinių korekcijų minimalios ir maksimalios ribos yra rekomendacinės ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nustatyto pažeidimo sunkumas, o finansinė korekcija turi būti proporcinga nustatytam pažeidimui, Agentūros pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl turėtų būti sumažinta.

Bendrovė sutinka, jog nepaisant to, jog jai atrodė, kad kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams būti ypatingo statinio rangovu (gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, vandentiekio, šilumos, nuotekų šalinimo, kitos paskirties inžineriniai statiniai) buvo būtinas, tačiau toks reikalavimas nebuvo pilnai pagrįstas ir tik formaliai buvo pažeistos PAFT nuostatos. Pareiškėjos įsitikinimu, šis pažeidimas negalėjo ir neturėjo įtakos vykdomam Pirkimui, o ekonominės veiklos vykdytojams, t. y. tiekėjams, kurie užsiima bioreaktorių tiekimu ir statyba, nebuvo apribotos galimybės dalyvauti konkurse, nes, kaip minėta, tokių subjektų apskritai yra tiktai keletas, ir jie visi iš esmės turi Pirkimo konkurso sąlygose nustatytą kvalifikaciją.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, pareiškėja teigia, jog akivaizdu, kad Agentūros pareiškėjai pritaikyta sankcija (finansinė korekcija) yra neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl prašo ją sumažinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, atkreipdamas dėmesį, jog Pirkimu buvo siekiama įsigyti itin specifinį objektą – biodujų jėgainės ir biometano gamybos įrangą bei objekto statybos darbus, be to, pareiškėja neturėjo patirties tokio pobūdžio Pirkime.

Atsakovė CPVA atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

CPVA įsitikinimu, pareiškėjos skundo teiginiai yra nepagrįsti ir nepaneigiantys Sprendimu nustatyto pažeidimo ir su tuo susijusios nustatytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos, o pareiškėjai ginčijant tik Sprendimo dalį, tiesiogiai susijusią su finansinės korekcijos taikymu, atsakovė dėl Sprendimo esmės pasisako neišeidama iš ginčo ribų, nes Bendrovė nereiškia reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo pilna apimtimi.

Paaiškina, kad CPVA, įvertinusi Pirkimo atitiktį, nustatė, kad jis atliktas pažeidžiant PAFT Pirkimo taisyklių 6 ir 18 punktų nuostatas, todėl Sprendimu pritaikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija yra visiškai proporcinga padarytam pažeidimui dėl toliau nurodytų argumentų. Nurodo, kad PAFT 214 punktas nustato, kad kai įtariamas pažeidimas susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius viešuosius pirkimus, arba tokio pirkimo pagrindu sudarytos sutarties vykdymu, su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydis apskaičiuojamas Metodikos 3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka. Metodikos 3.1 punktas nustato, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, kai pažeidimas nustatytas subjektui, kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, atliekant pirkimą, netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Gairėmis. Pagal Metodikos 4 punktą, Gairėse nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikoma proporcingai pagal pirkimo sutartį arba jos dalį (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės) projekto vykdytojo patirtoms ir planuojamoms patirti išlaidoms pagal konkrečią pirkimo sutartį.

Nurodo, kad Metodikos 4.1 punktas nustato, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas 4.1.1, 4.1.2, 4.1.3 ir 4.1.4 punktuose.

Pažymi, kad pareiškėjos skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad Pirkime susidariusios aplinkybės ir Pirkimo organizavimo prielaidos sudaro pagrindą skirti mažesnio dydžio finansinę korekciją nei nustatyta Gairėse. Agentūra cituoja Gairių 1.1 skyriaus trečios pastraipos nuostatas ir daro išvadą, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį.

Nurodo, kad pagal Gairių 1.3 skyrių finansinės pataisos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į Europos Komisijai deklaruotą su sutartimi (arba jos dalimi) susijusią išlaidų, kurioms turėjo įtakos pažeidimas, sumą, taikant tinkamą fiksuoto dydžio pataisą pagal 2 skirsnį, atsižvelgiant į 1.4 skirsnyje nurodytus kriterijus. Pažymi, kad Gairių 1.4 papunktyje nustatyta, kad, kaip nurodyta 1.1 skirsnyje, jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Europos Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

Akcentuoja, kad Gairių 2.1 lentelės 11 punktas numato, kad kai pirkimo sąlygose buvo taikyti nediskriminaciniai, tačiau vykdytojų galimybes dalyvauti konkurse ribojantys kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, taikoma pataisos norma yra nuo 5 iki 25 proc. Turint omenyje, kad pareiškėjos nustatytas neproporcingas Kvalifikacijos reikalavimas buvo susijęs su sutarties dalyku, bet tinkamą pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis, už šį pažeidimą turėjo būti taikoma 10 proc. pataisos norma. Nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai savo esme turėjo įtakos Pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, taigi skundžiamu Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina adekvačia keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga, o išskirtinių aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti iki 5 proc. ar jos netaikyti, nenustatyta. Pažymi, kad Gairių 2.1 lentelės 11 punktas numato galimybę sumažinti pataisos normą iki 10 proc. arba 5 proc. tik esant tam nustatytam pagrindui. Pagal Sprendime konstatuotas ir pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes buvo parinktas Gairių 2.1 lentelės 11 punkto pažeidimo pagrindas, nustatantis 10 proc. korekciją. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pažeidimo pobūdis – esminis pirkimų principų pažeidimas ir taip sumažinama potencialių tiekėjų dalyvavimo pirkimuose galimybė, todėl tai lemia, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui.

Nurodo, kad pareiškėja, teikdama duomenis dėl Lietuvoje esančių tiekėjų, atitinkančių Kvalifikacijos reikalavimą, neatsižvelgia į tai, kad neatmestina galimybė, jog Pirkime galėjo dalyvauti ir ne tik Lietuvoje atestuoti subjektai. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas nėra vienetinis ir unikalus, ir jo įsigijimo vertė didelė, Pirkimas gali sudominti ne tik atestuotus Lietuvoje rangovus ir Pirkimo objektą gali įgyvendinti iš esmės neribotas subjektų ratas.

Atsakovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką bylose dėl viešųjų pirkimų teisėtumo dėl galimų tiekėjų skaičiaus konkurse ir nurodo, kad pareiškėja, nustatydama Pirkimui neproporcingus reikalavimus, nepagrįstai apribojo konkurenciją, todėl jos teiginiai dėl pakankamo potencialių tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymus, kiekio, teisiškai nereikšmingi ir nustatyto pažeidimo dėl konkurencijos ribojimo nepaneigia, be to, kad potencialūs jos nurodyti tiekėjai, išskyrus laimėtoją, pasiūlymų visai neteikė. Pareiškėjos pateiktam potencialių tiekėjų sąrašui negalint būti baigtiniam, išlieka reali galimybė dėl kitų tiekėjų egzistavimo, kurių dalyvavimas Pirkime buvo apribotas Kvalifikacijos reikalavimu, be to, pagal LAT praktiką, viešojo pirkimo vienokių ar kitokių nustatytų sąlygų įtaka tiekėjų galimam apsisprendimui dalyvauti ar ne viešajame pirkime dėl jame nustatytų reikalavimų yra vertinama de jure, o ne de facto, t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad esant kitokiai pirkimo dokumentuose nustatytai sąlygai galėtų atsirasti naujų pirkimo dalyvių ir šiam vertinimui nėra tiek svarbios aplinkybės dėl faktinio naujų dalyvių neatsiradimo.

Pažymi, kad CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Projekto vykdytojos teises ir interesus. Nurodo, kad LVAT, apibendrindamas praktiką dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras, tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje tokio pobūdžio bylose pažymima, jog vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Be to, finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, kad būtų kilę apčiuopiami padariniai. Iš suformuotos teismų praktikos matyti, kad pagrindinių pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu, be to, nustačius, kad buvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų. Nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra, t. y. pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.

Atkreipia dėmesį, kad Gairės suformuluotos taip, kad savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo. Pažymi, kad nustačius visas pažeidimo aplinkybes, nebuvo nustatyta sąlyga skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų taikymui, o būtent 5 proc. pataisos normai taikyti, taigi nebuvo pagrindo vertinti kitų, teisiškai nereikšmingų, su Pirkimu susijusių aplinkybių, nes pažeidimas nustatytas išimtinai Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 11 punkto 10 proc. finansinės pataisos ribose, kai kitokios pažeidimo rūšies, kitokios finansinės pataisos normos ir/ar kitokio pritaikytos finansinės pataisos dydžio taikyti nėra leidžiama ir pažeidimas yra per daug nutolęs nuo kitų Gairių pažeidimų sudėčių. Gairėse numatyta, kad „viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio“, taigi, numatomos 5, 10, 25 arba 100 proc. korekcijos, o tarpinio dydžio korekcijų objektyviais kriterijais pagrįsti nėra galimybės, t. y. kai pareiškėjos padarytam pažeidimui neatitinkant Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 11 punkto 5 proc. pataisos normos, pareiškėja 10 proc. pažeidimo sudėties pagrindui siekia priskirti kitokį, tarpinį pataisos dydį. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas pažeidimą neva lengvinančias aplinkybes, kad potencialūs tiekėjai egzistuoja ir Kvalifikacijos reikalavimas neapribojo jų dalyvavimo, kad pažeidimas, pareiškėjos manymu, yra formalus, ir nustačius, kad tokios pažeidimo padarymo aplinkybės nėra reikšmingos kvalifikuojant taikytiną pataisos normą, kitų aplinkybių pareiškėjai nenurodžius, ji laikoma nepagrindusia Sprendime nustatytos finansinės korekcijos netaikymo ar mažesnio dydžio pataisos normos taikymo.

Teigia, kad pareiškėjos nurodomi argumentai dėl minimalios finansinės korekcijos taikymo negali lemti pažeidimo kvalifikavimo ir pažeidimo sunkumo ar lengvumo, o finansinė korekcija negali būti mažinama kitais nei nustatyta Gairėse pagrindais ir nesant išskirtinių aplinkybių ar kiekybinio pažeidimo pobūdžio. Ta aplinkybė, kad tiekėjai nesikreipė dėl Pirkimo sąlygų išaiškinimo, nereiškia, kad visiems vienodai supratus neteisėtą Pirkimo sąlygą pašalinami tokios neteisėtos Pirkimo sąlygos sukelti tiekėjų apsisprendimo nedalyvauti Pirkime neigiami padariniai.

Agentūros įsitikinimu, negalimas toks Gairių taikymas ir jų turinio interpretavimas, kuomet visais atvejais eliminuojamas vienos iš Gairėse numatytų finansinių pataisų ir pažeidimo aprašymo konstatavimas vertinant pažeidimo sudėtį, todėl pareiškėjos teikiama laisva tik jos samprotavimais paremta Gairių taikymo interpretacija, kai pataisos norma galėtų būti laisvai pasirenkama ir mažintina, pvz., iki 5 proc., vertintina kaip subjektyvi gynybinė pozicija, siekiant išvengti kylančios atsakomybės, bet ne pažeidimo nustatymo ir pataisos normos taikymo aspektais.

CPVA laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teisei priešinga veika buvo absoliučiai formali ar kad pagal Gaires Agentūros apskaičiuota sankcija neatitinka pačių Gairių nuostatų, o pritaikyta finansinė pataisa tinkamai nemotyvuota ir neindividualizuota. Atsakovė daro išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo, o Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, tačiau tuo pačiu nurodė, kad dėl finansinės korekcijos dydžio teismas, atsižvelgdamas į aktualią LVAT praktiką, turėtų spręsti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl CPVA Sprendimo dėl projekto Nr. 03-033-K-0008 pažeidimo Nr. IT001 dalies, kuria pareiškėjai buvo taikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių įrodymų ir proceso dalyvių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja su Agentūra pasirašė ir įgyvendino projekto „UAB „Agrokoncerno biometanas“ biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas“ Nr. 03-003-K-0008 sutartį.

Bendrovė konkurso būdu vykdė pirkimą „Biodujų jėgainės ir biometano gamybos įranga bei objekto statybos darbai“, kuriuo buvo siekiama įsigyti biodujų jėgainės ir biometano gamybos įrangą, taip pat statybos darbus, reikalingus jos įrengimui. Bendrovė parengė Pirkimo konkurso sąlygas ir apie Pirkimą 2023 m. vasario 6 d. paskelbė svetainėje www.esinvesticijos.lt. Pirkimas nebuvo skaidomas į dalis. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad Pirkime dalyvaujantis tiekėjas turi atitikti bendruosius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, įtvirtintus 3.1.1 punkte, taip pat ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, įtvirtintus 3.1.2 punkte, įskaitant ir reikalavimą, kad tiekėjas turi turėti leidimą būti ypatingojo statinio statybos rangovu – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, vandentiekio, šilumos, nuotekų šalinimo, kitos paskirties inžineriniai statiniai (Pirkimo sąlygų 3.1.2 punkto lentelės 6 punktas).

Pirkime 2023 m. vasario 21 d. gautas vieno dalyvio – UAB „Biokona“, 2023 m. vasario 17 d. pasiūlymas, su kuriuo 2023 m. kovo 2 d. sudaryta Rangos sutartis Nr. AGRO-BIO2023.03.02, kurios vertė – 7 602 430 Eur su PVM; vertė, susijusi su Projektu ir tinkama finansuoti – 5 921 000 Eur; vertė, finansuojama Projekto lėšomis (be Projekto vykdytojos įnašo) – 2 368 400 Eur.

Agentūra Projekto vykdytojai 2023 m. rugpjūčio 2 d. surašė įtarimą apie pažeidimą Projekte ir paprašė pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, galinčius turėti įtaką pažeidimo tyrimo eigai, į kurį atsakydama pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 11 d. el. paštu pateikė paaiškinimus. Agentūra 2023 m. rugsėjo 12 d. ir 2023 m. spalio 24 d. raštais informavo Projekto vykdytoją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, ir pasiūlė pateikti papildomus paaiškinimus, kuriuos pareiškėja pateikė, pridėdama Biometano gamybos ir suspaudimo įrenginių prijungimo prie elektros ir biodujų tinklų bei kitos paskirties inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos projektą.

CPVA, atlikusi pareiškėjos pažeidimo tyrimą, priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT001, apie kurį Projekto vykdytoją informavo 2024 m. sausio 29 d. pranešimu Nr. 2024/2-1109 „Dėl pažeidimo tyrimo rezultatų“. Agentūra Sprendime padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų 3.1.2 punkto lentelės 6 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas turi leidimą būti ypatingojo statinio statybos rangovu – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, vandentiekio, šilumos, nuotekų šalinimo, kitos paskirties inžineriniai statiniai“, yra neteisėtas ir neproporcingas Pirkimo objektui bei nebuvo būtinas Perkančiosios organizacijos tikslams pasiekti, todėl Bendrovė pažeidė PAFT priedo Nr. 7 „Pirkimų taisyklės“ 6 ir 18 punktų nuostatas. Agentūra nustatė, kad pagal Techninio projekto ir Statybos leidimo duomenis nebuvo įsigyjami ypatingos kategorijos statiniams priskiriamų pastatų ir inžinerinių tinklų (vandentiekio, šilumos ir nuotekų šalinimo) statybos darbai. Be to, Bendrovės nurodyti statiniai priskiriami kitiems inžineriniams statiniams, tačiau ne pastatams ir/arba inžineriniams tinklams (vandentiekis, šilumos tiekimas, nuotekų šalinimas), ir iš jų tik bioreaktoriai priskiriami ypatingos kategorijos statiniams. Agentūra, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, nusprendė taikyti pareiškėjai 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 5 921 000 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 592 100 Eur.

Pareiškėja prašo teismo panaikinti Sprendimo dalį, kuria jai pritaikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, arba sumažinti finansinės korekcijos dydį iki 5 proc.

Pareiškėja iš esmės laikosi pozicijos, kad reikalavimas būti ypatingo statinio – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, statybos rangovu, nors ir perteklinis, tačiau, jos nuomone, buvo formalus ir neribojo konkurencijos, nes visi potencialūs tiekėjai šį reikalavimą atitiko. Pareiškėjos duomenimis, Lietuvoje, be konkurso laimėtojo, biodujų jėgainės ir biometano gamybos įrangos gamintojai/tiekėjai taip pat yra UAB „Green Genius“ , UAB „Volflita“ , UAB „Lukrida“. Be to, pareiškėja teigia, kad niekas į ją nesikreipė su paklausimais dėl Pirkimo konkurso sąlygų išaiškinimo ar tikslinimo. Iš esmės pareiškėja kelia ginčą dėl jai pritaikytos finansinės korekcijos dydžio ir prašo jį sumažinti iki 5 proc.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) (atsižvelgiant į Pirkimo paskelbimo datą ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 17 straipsnio 1 dalį perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), 9.3 punktą, CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, atlieka jai pavestas funkcijas, tarp kurių – tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (Taisyklių 9.3.1 papunktis), atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (Taisyklių 9.3.5 papunktis), atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (Taisyklių 9.3.7 papunktis). Be to, CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatų, susijusių su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti, reikalavimais, turi pareigą patikrinti, kad Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407–408 punktuose nurodyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Taigi, įgyvendinančiai institucijai (šiuo atveju – CPVA) pavesta įgyvendinti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytą valstybės narės pareigą esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti.

Pažymėtina, kad pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms, t. y. nagrinėjamoje byloje – CPVA. Nė viena kita institucija pagal Taisykles neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti / nenustatyti pažeidimo. Siekiant visapusiškai įgyvendinti Reglamente nustatytas valstybės narės pareigas (nustatyti ir ištaisyti pažeidimus), PAFT 25 skirsnyje, kuris reglamentuoja pažeidimų tyrimų tvarką, 295 punkte nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Ši nuostata reiškia, kad visiškai nesvarbu kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti yra pažeidimas ar jo nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas PAFT 295 punkto reguliavimą, nurodė, kad ši nuostata nustato, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Įgyvendinančiai institucijai gavus duomenų, jog vykdant pirkimą galėjo būti netinkamai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų nuostatos, ji ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo pradėti pažeidimo tyrimą. Reglamento 122 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užkirsti kelią de facto (faktiškai, iš tikrųjų) egzistuojantiems pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti bei neriboja šios pareigos kokiu nors Pirkimo ar sutarties vykdymo laikotarpiu (žr. LVAT 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-552/2022; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023).

Įvertinus teisinį reguliavimą ir teismų formuojamą praktiką, pažymėtina, kad CPVA, nustačiusi, jog yra pažeisti teisės aktai, neatsižvelgiant į projekto įgyvendinimo etapą, privalo inicijuoti pažeidimo tyrimą ir priimti atitinkamą sprendimą dėl išlaidų tinkamumo, todėl CPVA turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti pažeidimo tyrimą. Pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti. Ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-857-14).

CPVA Pirkimo vertinimo metu nustatė, kad Techninio projekto bendrosios dalies lentelėje „Bendrieji statinio rodikliai“ išvardinti suprojektuoti statiniai, tačiau suprojektuotų pastatų bendruosiuose statinio rodikliuose nėra, taip pat Techniniame projekte nėra suprojektuotų ypatingos kategorijos inžinerinių tinklų – vandentiekio, šilumos ir nuotekų šalinimo. Be to, Statybos leidime išvardinti tik ypatingos kategorijos kiti inžineriniai statiniai, t. y. nenumatyta statyti ypatinguosius pastatus, o nurodomi inžineriniai tinklai, kurie priskirtini kategorijai – nesudėtingi. CPVA nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus, kai statiniai yra priskiriami nesudėtingų ar neypatingų statinių kategorijai, reikalavimas tiekėjui turėti teisę būti ypatingų statinių rangovu nenustatomas ir yra neproporcingas. Kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai, suteikiantys teisę būti statybos rangovu, išduodami tik ypatingųjų statinių statybos atveju, todėl buvo įvertinta, kad Pirkimo sąlygų 3.1.2 punkto lentelės 6 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją.

Pirkimų taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal VPĮ arba perkantieji subjektai pagal PĮ (toliau – NPO), pirkimus vykdo vadovaudamiesi Pirkimų taisyklėse nustatytais reikalavimais. Pirkimų taisyklėse nereglamentuotais atvejais vadovaujamasi VPĮ ar Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais.

Pagal Pirkimų taisyklių 18 punktą, kai NPO perka skelbdama kvietimą dalyvauti pirkime, vykdydama tokį pirkimą, ji turi laikytis šių reikalavimų: 18.1. Kvietime dalyvauti pirkime ir kita tiekėjams nurodyta informacija turi būti tiksli; 18.2. Kvietime dalyvauti pirkime ir kituose pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai negali dirbtinai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik konkretiems tiekėjams. Minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo objektui; 18.3. Apibūdinant pirkimo objektą negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto. Šiuo atveju tiekėjams būtina nurodyti, kad priimtini ir savo savybėmis lygiaverčiai objektai; 18.4. Pasiūlymų pateikimo terminas turi būti nustatytas toks, kad tiekėjai spėtų susipažinti su pirkimo dokumentais ir parengti pasiūlymus.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir STR 1.01.03:2017) (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d.), 5 punkto nuostatas statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius.

STR 1.01.03:2017 5.1 papunktyje įtvirtinta, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: 5.1.1. gyvenamuosius pastatus; 5.1.2. negyvenamuosius pastatus; 5.2 papunktyje įtvirtinta, kad inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes: 5.2.1. susisiekimo komunikacijos; 5.2.2. inžineriniai tinklai; 5.2.3. hidrotechnikos statiniai; 5.2.4. kiti inžineriniai statiniai.

Pagal STR 1.01.03:2017 9 punktą inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius: naftos tinklai, dujų tinklai, vandentiekio tinklai, šilumos tinklai, nuotekų šalinimo tinklai, elektros tinklai, ryšių (telekomunikacijų) tinklai ir kiti inžineriniai tinklai.

Žemesnės instancijos teismas

VPĮ 47 straipsnio 6 dalis numato, kad tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Nors VPĮ 47 straipsnio 2–6 dalyse perkančiajai organizacijai suteikiama tam tikra sprendimo laisvė ir teisė taikyti vieną ar kitą kvalifikacijos vertinimo kriterijų, vis dėlto ši pasirinkimo laisvė yra ribojama VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principinių nuostatų. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai privalo būti proporcingi pirkimo objektui; tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį; viešojo pirkimo sąlygos, kurios viršija šį tikslą, kvalifikuotinos kaip neproporcingos ir neteisėtos (žr., pvz., LAT 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 39–40 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. balandžio 1 d.) (toliau – ir Tiekėjo kvalifikacijos metodika), 7.3 punkte įtvirtinta, kad pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Tiekėjo kvalifikacijos metodikos 7.4 punkte nurodyta, kad pirkimo vykdytojas nustato tik tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodys, kad tiekėjas turi teisnumą ir veiksnumą, ekonominį ir finansinį bei techninį ir profesinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį. Kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį. Tiekėjo kvalifikacijos metodikos 7.6 punkte nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, apimtį, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas (pirkimo sutarties trukmę, apmokėjimo sąlygas ir kt.), numatomą pirkimo sutarties vertę ir kitas su pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes. Be to, tos pačios metodikos 9 punkte nurodyta, kad teisės verstis tam tikra veikla tikrinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pirkimo vykdytojas turi teisę pirkimo procedūrų metu tikrinti kvalifikaciją dėl teisės verstis veikla ne visa apimtimi, pavyzdžiui, kai tam tikra kvalifikacija gali būti įgyjama tik sutarties vykdymo metu – tam tikrų leidimų, sertifikatų, licencijų išdavimas siejamas su pirkimo sutarties vykdymo metų įgyjamomis teisėmis, gaunama informacija, naudojamu nekilnojamu turtu ir pan. Tokiu atveju pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nustato, jo nuomone, svarbiausius teisės verstis atitinkama veikla reikalavimus, kuriuos tikrins, ir pirkimo dokumentuose nurodo, kad tais atvejais, kai pirkimo dokumentuose nenustatyta, kad tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla tikrinama arba pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus tikrinama ne visa apimtimi, tačiau norminiai teisės aktai numato tam tikrus reikalavimus dėl teisės verstis veikla, tiekėjas pirkimo vykdytojui įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys (pavyzdžiui, įsigyti verslo liudijimą, registruoti individualią veiklą, gauti tam tikrus leidimus, susijusius su pirkimo sutarties vykdymu ir kt.). Pirkimo vykdytojas privalo nurodyti, kada tiekėjas turės pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys, pavyzdžiui, „iki pirkimo sutarties sudarymo“, „iki atitinkamų veiklų vykdymo pradžios“ ir pan., pvz., gali būti nustatoma, kad tuo atveju, kai pasiūlymą teikia fizinis asmuo, jis, pirkimo laimėjimo atveju iki pirkimo sutarties pasirašymo privalės registruoti individualią veiklą ar įsigyti verslo liudijimą, jeigu teisės aktai leidžia atitinkamą veiklą vykdyti tokiu pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl metodikos taisyklių (ne)taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar pan. aplinkybių. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad metodikoje vartojamos lingvistiniu požiūriu neįsakomojo pobūdžio frazės („reikalavimas naudotinas“, „reikalavimas nenaudotinas“) (LAT 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 32 punktas).

Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs viešojo pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (LAT 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad vieninteliai ypatingi statiniai pagal Techninio projekto duomenis yra kiti inžinieriniai statiniai – bioreaktoriai; kiti statiniai priskiriami nesudėtingos kategorijos statiniams. Statybos leidime taip pat nurodyta, kad ypatingos kategorijos statiniams priskiriami tik kiti inžinieriniai statiniai – bioreaktoriai. Kaip matyti iš Techninio projekto ir Statybos leidimo, šiuo atveju nebuvo įsigyjami ypatingos kategorijos statiniams priskiriamų pastatų ir inžinerinių tinklų (vandentiekio, šilumos ir nuotekų šalinimo) statybos darbai. Pareiškėja tyrimo metu laikėsi pozicijos, jog reikalavimas būti ypatingo statinio statybos rangovu buvo nustatytas, kadangi objektą sudarantys statiniai yra ypatingi, t. y. slėginiai indai – biodujų kaupyklos (reaktorių stogai); degiąsias dujas naudojantys įrenginiai – avarinis dujų fakelas; degiąsias dujas naudojantys įrenginiai – katilinė, o pats Pirkimo objektas visa apimtimi yra ypatingos kategorijos statinys, nes planuojama jį prijungti prie magistralinio dujotiekio.

Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021).

Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju CPVA Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, Pirkimo sąlygų 3.1.2 punkto lentelės 6 punkte nurodžiusi kvalifikacijos reikalavimą rangovui turėti atestatą, suteikiantį teisę vykdyti ypatingos kategorijos pastatų ir inžinerinių tinklų statybos darbus, pažeidė PAFT priedo Nr. 7 „Pirkimų taisyklės“ 6 ir 18 punktų nuostatas. Pareiškėja iš esmės nustatė ribojimą, nurodydama, kad tiekėjas turi turėti leidimą būti ypatingojo statinio statybos rangovu – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, vandentiekio, šilumos, nuotekų šalinimo, kitos paskirties inžineriniai statiniai. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima atmesti galimybės, kad toks apribojimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui, ir pagrįstai galima manyti, kad nesant apribojimo, potencialūs konkurso dalyviai būtų galėję dalyvauti Pirkime. Dėl šio apribojimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus. Taigi, Bendrovė, nustačiusi tokį perteklinį kvalifikacijos reikalavimą, pažeidė Pirkimo taisyklių 6 punkto ir 18 punkto nuostatas, t. y. pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, dėl kurių galėjo kilti finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja ir skunde teismui pripažįsta, jog jos nurodytas reikalavimas buvo perteklinis, tačiau ji nelaiko jo esminiu ir ribojusiu konkurenciją.

Pažymėtina, kad kaip yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, kadangi nesuvaržyta tiekėjų konkurencija yra iš Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, kadangi vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimo siekių yra užtikrinti konkurenciją (žr., pvz., LAT 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėja, nustatydama tiekėjui reikalavimą turėti leidimą būti ypatingojo statinio statybos rangovu, apribojo dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime, todėl nepagrįstai apribojo potencialių dalyvių konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės teiginiai dėl galimybės ir kitiems tiekėjams dalyvauti Pirkime, nėra teisiškai reikšmingi ir nustatyto pažeidimo dėl konkurencijos ribojimo nepaneigia.

Pažymėtina, kad tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčytinos pirkimo sąlygos yra teisėtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas, vykdant viešuosius pirkimus, negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytos pirkimo sąlygos yra neproporcingos ir ar buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai.

Vertinant pareiškėjos argumentus dėl finansinės korekcijos proporcingumo pažymėtina, jog Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte yra nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjai buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nustatomi tokie tiekėjų atrankos kriterijai arba sąlygos, kurie (-ios) nėra diskriminaciniai (-ės) atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ir (arba) vietos prioritetus, bet kuriais (-iomis) vis tiek apribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje, pvz., tais atvejais, kai konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra susiję su sutarties dalyku, bet nėra jam proporcingi, taikoma 10 proc. pataisos norma.

Nagrinėjamu atveju reikšminga naujausia LVAT praktika (žr. 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025), kurioje teismas cituoja naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant ES teisę dėl finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus (ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudicinis sprendimas byloje C?175/23 dėl Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimo), t. y. „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą“. „Pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

Kiek tai susiję su finansinės pataisos sumos nustatymu, iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso valstybės įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais. Be to, iš Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą. Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą).

Iš minėtų Gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 proc., 10 proc., 25 proc. arba 100 proc. fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą). Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C?406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 konstatavo, kad iš esmės finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Pateikiamo teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos. Įvertinusi tai, kad pasiūlymą Pirkime pateikė tik vienas tiekėjas, todėl minimali konkurencija nebuvo užtikrinta, CPVA fiksuoto dydžio 10 proc. finansinę korekciją pareiškėjai taikė automatiškai, remdamasi vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis. Įvertinusi aukščiau pacituotą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra Sprendime teisiniais argumentais nepagrindė, dėl ko neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija. Atsižvelgiant į tai, ši Sprendimas dalis naikintina ir atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo (ir jos dydžio) pareiškėjos atžvilgiu.

Taigi, apibendrinant, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėja prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja už skundo teismui padavimą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą pareiškėja nepateikė byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjai priteistinos 11,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno biometanas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimo dėl projekto Nr. 03-033-K-0008 pažeidimo Nr. IT001 dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncerno biometanas“ taikytos finansinės korekcijos, ir klausimą dėl finansinių korekcijų taikymo perduoti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncerno biometanas“ iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 11,50 Eur (vienuolikos eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė