- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- 2YT-2934-965/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuoti asmenys A. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Giedrius Jonauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. skundu kreipėsi į antstolį Giedrių Jonauską, prašydamas panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. antstolio patvarkymo „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, panaikinti piniginių lėšų areštą ir sugrąžinti nepagrįstai areštuotas pinigines lėšas; pakeisti patvarkymus, pateiktus Marijampolės pataisos namams, nustatant 1 MMA laisvai disponuojamų lėšų sumą skolininkui per mėnesį. Nurodo, jog pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms. Mano, kad antstolio veiksmai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.
Antstolis Giedrius Jonauskas 2018 m. sausio 23 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundo tenkinti nėra pagrindo, kadangi visi antstolio atliekami vykdymo veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), teismų praktikos bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, reglamentuojančias išieškojimo iš piniginių lėšų vykdymą. Antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko darbines pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius) CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
antstolis Giedrius Jonauskas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0091/10/00326 ir Nr. 0091/10/00325 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 579,24 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos ir 266,21 Eur (919,17 Lt) turtinės žalos išieškojimo iš skolininko D. G. išieškotojo A. P. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0091/05/000106 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. A-7'-3 94-26/2004 dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko D. G. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), naudai.
2017 m. gruodžio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo atšaukimo, kuriuo, atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, panaikino 2014 m. lapkričio 26 d. antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2017 m. gruodžio 21 d. antstolis taip pat surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui D. G. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje išieškant iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namai sąskaitoje, išskaitant 50 procentų nuo lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Taigi remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, kuris taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Tuo tarpu nukreipdamas išieškojimą į skolininkui kitų asmenų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą pervedamas lėšas, kurios yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, antstolis turi vadovautis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančiomis CPK LI skyriaus normomis (CPK 733-743 straipsniai) ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-96-265/2018).
Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą bei išieškant pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Taigi remiantis formuojama teismų praktika, į skolininko sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje patenkančias lėšas gali būti nukreipiamas išieškojimas CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka. Duomenų, jog antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko turto, nurodyto CPK 668 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra.
Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį.
Pažymėtina, kad skolininkas klaidingai nurodo skundžiamo patvarkymo turinį, teigdamas, kad išieškojimas nukreiptas į visas skolininko pinigines lėšas, nepaisant to, ar jos viršija 1 MMA, ar ne. Skundžiamame 2017 m. gruodžio 21 d. patvarkyme yra nurodyta, kad išskaitų dydis iš skolininko pajamų priklauso nuo to, ar pajamų suma viršija 1 MMA, ar neviršija. Todėl atmestini skolininko teiginiai, jog jis neteko galimybės įsigyti maisto produktų ar kitų būtiniausių prekių, kadangi išieškojimas vykdomas ne iš 100 proc. skolininko gaunamų pajamų, tačiau iš aukščiau nurodytų pajamų dalių. Taigi, po išskaitų likusias pinigines lėšas pareiškėjas gali ir turi teisę naudoti savo reikmėms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad antstolio Giedrio Jonausko 2017 m. gruodžio 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų yra teisėtas ir pagrįstas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, panaikinti antstolio priimtą patvarkymą bei grąžinti pareiškėjui pagal skundžiamą patvarkymą nurašytas lėšas, jei tokios buvo nurašytos ar areštuotos, nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290, 291 straipsniais,
Teismas nutaria:
pareiškėjo D. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.