Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1909-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-05
Bylos Nr.
1-1909-1100/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1909-1100/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17916-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajai M. K., gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kuratore, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. K. 2022 m. gegužės 21 d. apie 8.50 val. Vilniuje, Konstitucijos pr.–Kalvarijų g. sankirtoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Žemesnės instancijos teismas

M. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji M. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad dieną prieš dirbo renginyje iki 7 val. ryto. Darbo metu kažkiek vartojo alkoholio, gėrė alų ir keletą kokteilių. Norėjo grįžti namo, buvo labai pavargusi, teko sėsti prie automobilio vairo. Važiuojant Konstitucijos pr., kažkas buvo blogai su automobiliu, buvo iškviesta gaisrinė ir policija. Pasak kaltinamosios, ryte nebuvo taksi automobilių, draugų parvežti neprašė, todėl vairavo automobilį, priklausantį įmonei „Spark“, kurį iškvietė draugė. Ji pripūtė 2,46 promiles, tai pripažįsta. Kaltinamosios teigimu, nesijautė apsvaigusi, jautėsi normaliai. Nors buvo neblaivi, bet ne tokios būsenos, kaip nustatyta. Labai apgailestauja dėl to, kas nutiko. Vairuotojo pažymėjimą turi keletą mėnesių, žino reikalavimus dėl blaivumo. Supranta, kad galėjo sukelti pavojų, pasielgė labai blogai. Sutinka su teisės vairuoti atėmimu, tačiau prašo sumažinti konfiskuotino automobilio vertės dydį, nes nei ji, nei motina neturi galimybių sumokėti tokios sumos. Jos pačios atlyginimas yra 700 Eur, nuomojasi butą, papildomų pajamų neturi, taip pat kitais metais pradės studijuoti.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas V. K. (V. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie 8.50 val., patruliuojant Vilniuje, Konstitucijos pr. ir Kalvarijų g. sankirtoje, pastebėjo stovinčius du priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilius ir už jų automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą UAB „Ride Share“ vardu. Sustojus šalia išsiaiškinti aplinkybių, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas V. P. paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas dėl to, kad pilkos spalvos automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dega ir jie dabar transporto priemonę užgesino. V. P. paminėjo, kad automobilio Volkswagen vairuotoja elgiasi neadekvačiai. Priėjęs prie automobilio Volkswagen vairuotojos M. K., paklausė, ar ji vairavo šį automobilį. M. K. jį penkis kartus patikino, kad tikrai tai darė. Pastebėjo, kad automobilio Volkswagen galinis kairės pusės bamperis yra pažeistas. Paklausus M. K. apie tai, ji paaiškinti, kaip tai atsitiko, nesugebėjo. Jiems bendraujant, jam kilo įtarimas, kad M. K. yra neblaivi, nes jos kalba buvo neaiški, nerišli, iš burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. M. K. sutiko pasitikrinti blaivumą ir jai 9.08 val. alkotesteriu „Drager Alcotest“ Nr. 1681718 buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, o 9.32 val. – 2,46 promilių neblaivumas. M. K. su alkoholio matuoklio rodmenimis sutiko, nesiginčijo. Kadangi M. K. orientavosi aplinkoje, suprato pažeidimo esmę, gyvena (duomenys neskelbtini), dėl savo poelgio gailėjosi ir jų pagalbos atsisakė, todėl jai po šaukimo įteikimo buvo leista eiti namo (b. l. 28–29).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d. 8.39 val. dirbant buvo gautas pranešimas, kad Konstitucijos–Kalvarijų g. sankryžoje dega automobilis. Važiuojant į įvykio vietą, gavo patikslinimą, kad dega automobilio ratas. Atvykus į nurodytą sankryžą, ten stovėjo vienas automobilis Volkswagen ID 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais avarinio sustojimo signalais ir iš visų keturių ratų sklido dūmai, liepsnos nebuvo. Automobilio galinė dalis buvo sudaužyta. Privažiavus prie automobilio, automobilio vairuotojas išjungė avarinio sustojimo signalą, įjungė dešinį posūkį ir nuvažiavo link Kalvarijų g., norėjo sukti į dešinę pusę Žaliojo tilto link, degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau, pravažiavus kokius 5 metrus, automobilis sustojo. Sustojus prie minėto automobilio, prie vairuotojo priėjo du ugniagesiai, norėdami sužinoti, ar jam reikalinga pagalba, ir pradėjo apžiūrinėti automobilio ratus. Iš automobilio išlipo mergina, kuri automobilyje buvo viena, kitų asmenų transporto priemonėje nebuvo. Kai jis priėjo prie automobilio ir paklausė, kas atsitiko ir kas sudaužė automobilį, vairuotoja negalėjo rišliai paaiškinti, kas atsitiko, tik pasakė, kad toks automobilis jau buvo. Ji elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje, buvo matyti, kad negalėjo suprasti, kas jie tokie yra, jos kalba buvo nerišli. Po kelių minučių į vietą atvyko policijos ekipažas, kurio pareigūnams jis pasakė, kad vairuotoja yra neadekvati, galimai apsvaigusi, tik nežino, nuo ko, alkoholio kvapo jis nejuto. Policijos pareigūnai patikrino vairuotoją alkoholio matuokliu ir nustatė, kad vairuotoja yra apsvaigusi nuo alkoholio (b. l. 34–35).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2022 m. gegužės 21 d. apie 9.01 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešimas, kad Vilniuje, Kalvarijų–Konstitucijos g. sankryžoje, pastebėtas automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis „Spark“, kurio galinė pusė sudaužyta. Vairuotoja M. K. blaivumą tikrintis atsisako (b. l. 7–8).

2022 m. gegužės 21 d. vyriausiojo patrulio V. K. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jo apklausoje, vykusioje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 9–10).

2022 m. gegužės 21 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti M. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0140, Nr. 1681718, kaltinamajai 9.07 val. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, o 9.32 val. – 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 11). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 12–13).

Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0140, Nr. 1681718, patikra galioja iki 2022 m. rugsėjo 17 d. (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1681718) (b. l. 14).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB „Ride Share“, savininkas – AB „Šiaulių bankas“ (b. l. 25).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Volkswagen ID 3 Pure Power, 2021 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 36 110 Eur (b. l. 26).

2022 m. gegužės 31 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „2022_0521_090803_020“ matoma, kaip pareigūnas bendrauja su mergina gatvėje, šalia policijos automobilio. Pareigūnas laiko alkoholio matuoklį, mergina sako, kad jai baisu. Pareigūnas atsako, kad ši nebijotų ir pabandytų dar kartą. Toliau vyksta pokalbis tarp policijos pareigūno ir merginos apie tai, kad, nepavykus patikrinti blaivumo alkoholio matuokliu, reikės tikrinti kraują. Taip pat kalbasi apie tai, kad mergina vairavo šį automobilį. Matoma, kaip mergina pradeda pūsti į alkoholio matuoklį. Mergina sako, kad nevartojo nieko. Pareigūnas parodo merginai alkoholio matuoklio rodmenis, klausia, ar ji sutinka, o mergina gūžteli pečiais, kažką pasako, tačiau vaizdo įraše tiksliai ką pasako, negirdėti. Pareigūnė pagarsina alkotesterio rodmenis – 2,63 promilės. Mergina paprašo paaiškinti, pareigūnė atsako, kad „riba yra iki 0,4, o pas jus yra 2,63. Tai reiškia, kad esat neblaivi. Sutinkat?“. Mergina nieko neatsako. Pareigūnė grįžta prie automobilio ir pildo alkoholio matuoklio tikrinimo žurnalą, duoda merginai pasirašyti. Pareigūnė pasako merginai, kad ji niekur negali eiti. Kitas pareigūnas pasiteirauja, ji gėrė vakar ar naktį. Mergina sako, kad visą naktį dirbo, išgėrė vieną alaus vakar 8 val. Mergina patikina, kad niekada nesėstų prie vairo girta.

Vaizdo įraše „2022_0521_090854_011“ fiksuojamas įrašas nuo pareigūno, matyto pirmame vaizdo įraše Nr. 1, kameros, esančios ant krūtinės. Vaizdo įraše užfiksuota situacija yra aprašyta apžiūrint vaizdo įrašą Nr. 1.

Vaizdo įraše „2022_0521_091302_021“ fiksuojamas vaizdo įrašo Nr. 1 tęsinys. Pareigūnė pasako merginai, kad kolega tuoj pasitars ir grįš, viską jai paaiškins. Matoma, kaip pareigūnė stovi prie tarnybinės transporto priemonės, priešais – gaisrinės automobilis su įjungtais švyturėliais. Paėjusi ant šaligatvio, pareigūnė padaro nuotraukas. Tuomet grįžta prie merginos, kuri kalbasi su kitu pareigūnu. Mergina sako „kitas yra nuo mano migrenos, nes aš sergu migrena. Visą savo gyvenimą“.

Vaizdo įraše „2022_0521_091801_022“ fiksuojamas vaizdo įrašo Nr. 3 tęsinys. Prie tarnybinio automobilio matoma stovinti mergina. Pareigūnė, kiek pasėdėjusi automobilyje, nueina prie kolegos, kuris bendrauja su ugniagesiais gelbėtojais.

Vaizdo įraše „2022_0521_092300_023“ fiksuojamas vaizdo įrašo Nr. 4 tęsinys. Pareigūnė su kolega bendrauja su ugniagesiais gelbėtojais, pasižymi duomenis.

Vaizdo įraše „2022_0521_092759_024“ fiksuojamas vaizdo įrašo Nr. 5 tęsinys. Pareigūnė bendrauja su kolega, ugniagesiais gelbėtojais. Vaizdo įrašo pabaigoje pareigūnė tikrina merginai blaivumą alkotesteriu.

Vaizdo įraše „2022_0521_093258_025“ fiksuojamas vaizdo įrašo Nr. 6 tęsinys. Pareigūnė tikrina merginai blaivumą alkotesteriu. Alkotesterį parodo kolegai, pasako laiką 9.32 val., taip pat pasako 2,46. Rodmenis užrašo į žurnalą. Pareigūnės kolega klausia merginos „kada maždaug vartojot alkoholį? Neatsimenat?“. Ar mergina kažką atsako, vaizdo įraše negirdėti.

Vaizdo įraše „2022_0521_093425_012“ fiksuota situacija yra aprašyta, peržiūrint septintąjį vaizdo įrašą. Pareigūnas pasiteirauja „kada maždaug vartojot alkoholį? Neatsimenat? Laikas?“. Girdimas merginos balsas „aštuntą vakaro“. Merginai duodami pasirašyti dokumentai.

Vaizdo įraše „2022_0521_094845_013“ pareigūnas merginai aiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes mergina vairavo transporto priemone neblaivi, paaiškina, kodėl iš jos paimamas vairuotojo pažymėjimas, taip pat suderina merginos atvykimo į komisariatą datą ir laiką.

Vaizdo įraše „2022_0521_103255_014“ fiksuojamas vaizdo įrašo Nr. 9 tęsinys. Pareigūnas merginai aiškina, kada ji turi atvykti į komisariatą, pasirašytinai įteikia šaukimą. Paklausia, ar jai nereikia taksi, kad grįžtų namo, ši atsako, kad viskas gerai (b. l. 38–40). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

2022 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas vaizdo įrašas iš Konstitucijos pr.–Lecho Kačinskio g. sankryžos. Vaizdo įrašo laikotarpis nuo 2022.05.21.08.36.00–2022.05.21.08.46.00. Jame matoma gatvės dalis, pirmoji ir antroji eismo juosta, dalis sankryžos. Matomi gatve važiuojantys automobiliai, autobusai. 08:36:43 val. gatve nuo vaizdo kameros stebėjimo krypties važiuoja automobilis Volkswagen, pilkos spalvos, su sudaužyta galinio bamperio kairiąja dalimi, pirmosios automobilio valstybinio numerio raidės „(duomenys neskelbtini)“, skaitmenų nematyti. Matoma, kaip automobilis 08:36:46 val. persirikiuoja į pirmąją eismo juostą ir 08:36:53 val. sustoja už perėjos. Prie perėjos stovintis dviratininkas mojuoja vairuotojui, kažką jam rodo. Tuomet dviratininkas prieina prie automobilio priekinio keleivio lango, kažką rodo vairuotojui. Automobilis sustoja ir 08:38:37 val. iš automobilio pro vairuotojo dureles matoma išlipanti mergina. Mergina apeina automobilį ir nueina ant šaligatvio, ten stovi, 08:42:01 val. atsisėda į automobilį. 08:43:01 val. prie automobilio privažiuoja gaisrinės automobilis, kuris sustoja už pilkos spalvos automobilio, todėl jo nebematyti. 08:45:08 val. privažiuoja policijos ekipažas su švyturėliais (b. l. 42–45). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volkswagen, kai jos iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina M. K. pareikštą kaltinimą. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu M. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, nes dieną prieš dirbo renginyje iki 7 val. ryto, jo metu kažkiek vartojo alkoholio, po to sėdo prie automobilio vairo. Tai, kad M. K. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusio liudytojo V. P., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės ir jo tarnybiniame pranešime išdėstytos analogiškos aplinkybės; policijos įvykių registro išrašas ir kitų objektų apžiūros protokolais apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota vairuojanti M. K. ir jos tikrinimo metu nustatytas neblaivumas. M. K. neblaivumo faktą įrodo 2022 m. gegužės 21 d. Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, M. K. šią dieną 9.32 val. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamosios neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2022 m. rugsėjo 17 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi M. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja R. K.-G. ir kaltinamoji pateikė prašymą atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant R. K.-G. atsakomybėn.

M. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad motina yra artimiausias žmogus, kuris galėtų padėti, paaiškinti. Nors gyvena ne kartu, tačiau susiskambina keletą kartų per savaitę, matosi kas antrą savaitgalį. Kaltinamosios teigimu, motina gali padaryti teigiamą įtaką, suteikti žinių, pagalbos, patarimų. Motina pareiginga, tvarkinga. Kai papasakojo motinai, kas atsitiko, ši barė ją, motina reagavo neigiamai. Iki įvykio vartojo alkoholį kartą per savaitę, bet dabar nevartoja, neturi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

Galima laiduotoja R. K.-G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su dukra M. K. turi labai artimą ryšį, dažnai susitinka. Savo gyvenimiška patirtimi galėtų dukrai daryti įtaką, kad ši nebedarytų tokių nusižengimų, jos poelgis labai nepateisinamas, smerkia tai ir suvokia, kad ji blogai padarė. Laiduotojos manymu, ji dukrai yra autoritetas, dukra klauso patarimų, dalijasi įspūdžiais iš renginių, bendrauja įvairiomis temomis. Nors gyvena atskirai, bet bendrauja telefonu ar programėlėmis kiekvieną dieną, ji atvažiuoja laisvu laiku savaitgaliais. Dukra tą pačią dieną paskambinusi pasakė apie įvykį. Ji verkė, papasakojo, kad ją sustabdė išgėrusią. Pasak laiduotojos, jai buvo šokas, todėl padėjo telefono ragelį, nes negalėjo suvokti, kad taip dukra galėjo pasielgti. Po to paskambinusi klausė dukros, kodėl ji leido sau spręsti apie kitų žmonių likimus, kas atsitiko, nes tas sprendimams jai nesuvokiamas, barė ją. Kai kartu būna, alkoholio nevartoja, o švenčių proga išgeria minimaliai. Negali pasakyti, kad dukra nevartoja visai, tačiau dėl jaunatviško maksimalizmo neįvertino savo galimybių, gal jautėsi užtikrintai. Laiduotojos teigimu, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, atlyginimas nėra mažas, bet turi finansinių įsipareigojimų, padeda dukrai. Taip pat ji nėra nei teista, nei bausta.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji M. K. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, M. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti M. K. apibūdinančių duomenų visumą. Ji yra jauno amžiaus, dirba (b. l. 63). Duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, kaltinamoji neteista (b. l. 59), du kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus – važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, paskirtas baudas sumokėjusi (b. l. 60–61), traukta administracinėn atsakomybėn už gana šiurkštų galimai padarytą administracinį nusižengimą iki šio nagrinėjimo įvykio, tačiau nuosprendžio priėmimo metu nėra įsiteisėjusio sprendimo, todėl teismas nevertina, kad buvo padarytas šis administracinis nusižengimas. Teismas taip pat atsižvelgia į M. K. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios mamos, su kuria kaltinamoji nors kartu ir negyvena, tačiau palaiko artimą ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. K. su motina sieja artimi ryšiai, motina jai yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. K.-G. yra dirbanti (b. l. 111–115), buvusio ir esamo darbdavio charakterizuojama itin teigiamai (b. l. 116–117), anksčiau neteista (b. l. 128), nebausta administracine tvarka (b. l. 129). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. K.-G. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima M. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką M. K., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. K., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos R. K.-G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti M. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) dalį automobilio Volkswagen vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai – 8000 Eur (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

M. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,46 promilių etilo alkoholio koncentracija. Ji vairavo automobilį ryte, Vilniaus mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad M. K. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad M. K. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo išduotą vairuotojo pažymėjimą tik šiek tiek daugiau kaip du mėnesius (b. l. 62). Tai rodo, kad kaltinamoji nėra pasirengusi saugiai naudotis padidinto pavojaus šaltiniu (transporto priemonėmis).

Taigi M. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 23 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

M. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Volkswagen, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė AB „Šiaulių bankas“, o jos valdytojas – UAB „Ride Share“ (b. l. 25). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – AB „Šiaulių bankas“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Volkswagen ID 3 Pure Power, 2021 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 36 110 Eur (b. l. 26). Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 36 110 Eur – konfiskavimo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju M. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Teismas nustatė, kad kaltinamoji anksčiau neteista, nėra bausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio KET nesilaikymą, yra jauno amžiaus, nors ir dirba, tačiau nenustatyta, kad gauna dideles pajamas. Turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei. Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (36 110 Eur), kaltinamoji patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Volkswagen vertę atitinkančios visos pinigų sumos (36 110 Eur) išieškojimas iš M. K. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamosios galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jai būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamosios M. K. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 6500 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamosios turtinės padėties, jos padarytos nusikalstamos veikos ir aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų. Pastebėtina, kad prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat prašė konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumos dalį (8000 Eur).

Kaltinamosios gynėjas baigiamosios kalbos metu prašė konfiskuoti mažesnę transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį (1000–3000 Eur ribose). Teismas nagrinėjamu atveju nemano, kad yra teisinis pagrindas tenkinti tokį gynybos prašymą. Teismas atsižvelgia ne tik į minėtas aplinkybes, bet ir į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad M. K. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jos neblaivumas gerokai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Ji vairavo automobilį ryte Vilniaus mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus (tai, kad nagrinėjamą rytą eismas buvo intensyvus, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas). Kaip minėta, M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo išduotą vairuotojo pažymėjimą tik šiek tiek daugiau kaip du mėnesius, o tai rodo itin didelį nukentėjusiosios neatsakingumą. Laikinas automobilio pasinaudojimas nėra lemiamas kriterijus tenkinti M. K. gynėjo prašymą. Ta aplinkybė, kad kaltinamoji gauna nedidelį atlyginimą, nėra pakankama konfiskuoti tik nežymią automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Byloje nenustatyta, kad M. K. ateityje negali susirasti darbo, už kurį ji gautų didesnį atlyginimą. Kaltinamosios gynėjas baigiamojoje kalboje teigė, kad šiuo metu dėl išsinuomoto automobilio apgadinimo ir naudojimosi tvarkos nesilaikymo M. K. turi nemažą finansinį įsipareigojimą (beveik 5000 Eur). Kita vertus, pastebėtina, kad pati kaltinamoji pasirinko tokį elgesio variantą, t. y. užuot užsisakiusi taksi automobilį ar važiavusi viešuoju transportu (apie 8.50 val. viešasis transportas važiuoja įprastu režimu), M. K. priėmė sprendimą paprašyti draugės, kad ši išnuomotų automobilį. Taigi kaltinamajai finansiniai įsipareigojimai atsirado ne dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl jos pačios priimto sprendimo. Svarbu ir tai, kad kaltinamoji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai nėra skiriama bausmė, pavyzdžiui, bauda. Taigi šio baudžiamojo proceso metu M. K. nepatiria kitokio pobūdžio neigiamų turtinių pasekmių. Tai, kad už nesunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas nustato baudą nuo 50 MGL dydžio (2500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), savaime nesudaro teisinio pagrindo taip pat konfiskuoti panašaus dydžio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Baudžiamasis įstatymas nesieja galimos konfiskuotino turto ar jo dalies vertę atitinkančios pinigų sumos su baudų dydžiais už atitinkamų nusikalstamų veikų padarymą.

VI. Kiti klausimai

M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 54–55). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš M. K. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos R. K.-G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti M. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. gegužės 23 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6500 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų).

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

M. K. išaiškinti, kad:

1) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį.

2) sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti M. K. ir R. K.-G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis