- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-334-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29563-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Mano būstas Neris“, UAB „Antakalnio būstas“
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Mano būstas Neris“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Antakalnio būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano būstas Neris“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Antakalnio būstas“) ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl skolos už suteiktas paslaugas ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo A. G. (A. G.) priešieškinį ieškovei UAB „Antakalnio būstas“ dėl permokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano būstas Neris“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Antakalnio būstas“) kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo A. G. (A. G.) 268,80 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino prašomą priteisti sumą iki 93,03 Eur, kadangi atsakovas likusią dalį skolos apmokėjo.
2. Nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – namas) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas yra buto adresu: (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas nepilnai atsiskaitė ir už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. liko skolingas, 2016 m. rugsėjo mėn. nurodytas atsakovo įsiskolinimas susidarė už laikotarpius nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 31 d. už namo administravimo išlaidas, elektros energiją, dezinfekciją, kaupiamąsias lėšas, atliekų išvežimą, techninę priežiūrą, šilumos ūkio priežiūrą, remonto paslaugas bei materialines palūkanas už tinkamai neįvykdytas prievoles. Pabrėžė, kad atsakovo pareiga mokėti mokesčius už namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi.
3. Atsakovas A. G. (A. G.) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį ir jo patikslinimą, savo priešieškinio reikalavimą sukonkretino teismo posėdžio metu, kadangi teismo posėdžio metu buvo nustatyta aritmetinė skaičiavimo klaida, prašė pripažinti neteisėtu ieškovės reikalavimą dėl 268,80 Eur jo skolos, priteisti jam iš ieškovės 472,79 Eur permoką bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad pagal ieškovės jam pateiktas sąskaitas skolą be palūkanų sudaro 241,26 Eur, su palūkanomis 249,68 Eur. Prie 249,68 Eur sumos nepagrįstai yra pridėta 19,12 Eur suma, kuri buvo apmokėta birželio mėn.; skola sumoje 249,68 Eur su palūkanomis sudaroma nuo neapmokėtų padidintų kainų, priskaičiuotų butui už namo remonto darbus už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2015 m., į skolą įeina suma iš nepanaudotų lėšų už techninę namo priežiūrą už 2010 m.–2015 m. laikotarpį. Atsakovo skaičiavimais, butui remonto darbų padidinta kaina sudaro 160,30 Eur per 2012 m.–2015 m. laikotarpį, nepanaudotos lėšos už techninę namo priežiūrą sudaro 312,49 Eur per 2010 m.–2015 m. laikotarpį. Teigė, kad teismų sprendimais įrodyta, jog remonto darbai buvo atlikti pagal užaukštintas kainas ir 64 proc. turi būti išbraukiami iš skolos, todėl ieškovė turi jam dar grąžinti 11,48 Eur, už sienų siūlių remontą užaukština kaina – 24,32 Eur, už karšto vandens magistralinių vamzdynų keitimą užaukštinta kaina – 37,47 Eur, už šalto vandens magistralinių vamzdynų keitimą užaukštinta kaina – 18,05 Eur, už šalto ir karšto vandens vamzdyno keitimą užaukštinta kaina – 29,79 Eur, už šalto ir karšto vandens metalinių vamzdynų keitimą į plastmasinį užaukštinta kaina – 39,19 Eur. Pažymėjo, kad namo techninę priežiūrą vykdė uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų priežiūros tarnyba“, ieškovė neturi teisės imti apmokėjimą už techninę priežiūrą, iš skirtų lėšų techninei priežiūrai nebuvo atlikti darbai, ieškovė turi jam grąžinti 65 proc., t. y. 312,49 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Pripažino, kad už butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „Antakalnio būstas“ suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. UAB „Antakalnio būstas“ nustatyta A. G. (A. G.) 268,80 Eur skola nustatyta nepagrįstai, iki 2017 metų birželio mėnesio A. G. (A. G.) su uždarąja akcine bendrove „Antakalnio būstas“ buvo tinkamai atsiskaitęs ir buvo susidariusi 472,79 Eur permoka. Priteisė atsakovui A. G. (A. G.) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ 472,79 Eur permoką ir 73,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ 45,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Priteisė valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ 13 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinė byla yra pakartotinai nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Nesutikdamas su ieškovės pozicija, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš Vilniaus apygardos teismo nutartyje pateiktos motyvacijos ir nutarties rezoliucinės dalies akivaizdu, kad visa civilinė byla (tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio) buvo perduota nagrinėti iš naujo.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad ieškovė, būdama profesionalia paslaugų teikėja ir turėdama pareigą pateikti paslaugų gavėjo ginčijamų darbų, suteiktų paslaugų vertę, apimtis, įrodymų, paneigiančių argumentuotus atsakovo teiginius ir jo skaičiavimus, nepateikė, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo. Pažymėjo, jog ieškovė visiškai nesigynė nuo atsakovo priešieškinio argumentų, jog teismų sprendimais įrodyta, kad remonto darbai buvo atlikti pagal užaukštintas kainas ir 64 proc. turi būti išbraukiami iš skolos. Teismo vertinimu, atsakovas itin argumentuotai ginčijo jam paskaičiuotas namo remonto darbų kainas per 2012 m.– 2015 m. laikotarpį ir mokesčius už techninę namo priežiūrą per 2010 m.–2015 m. laikotarpį. Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo skaičiavimus apie jo nustatytą permoką ieškovei už remonto darbus per 2012 m.–2015 m. laikotarpį ir už techninę namo priežiūrą per 2010 m.–2015 m. laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad atsakovas, sumokėdamas 175,77 Eur, pripažino savo įsiskolinimą, kadangi atsakovas nuosekliai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jo atliktas mokėjimas buvo už einamąsias paslaugas, bet ne skolos dengimas.
8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. ieškovės nustatyta atsakovo 268,80 Eur skola nustatyta nepagrįstai, 2017 m. birželio mėnesiui atsakovas su ieškove buvo tinkamai atsiskaitęs ir netgi buvo susidariusi 472,79 Eur permoka, kuri priteistina atsakovui iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano būstas Neris“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Antakalnio būstas“) prašė panaikint Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pakartotinai nagrinėti atsakovo priešieškinio, kadangi priešieškinis jau buvo išnagrinėtas, o apeliacinės instancijos teismas, civilinę bylą grąžino išimtinai dėl ieškovo teikto ieškinio aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas, aiškiai nurodė, kad būtent dėl ieškinyje keliamų reikalavimų kilo pagrindas grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti atsakovo patikslintą priešieškinį.
11. Apeliacinės instancijos teismui vertinant, kad byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo visa apimtimi, apeliantas pažymi, jog nesutinka su priešieškinio reikalavimu, kadangi jis niekuo nepagrįstas. Atsakovas, savo reikalavimą grindė tik subjektyviu paaiškinimu bei savo atliktu paskaičiavimu. Tai įtakojo neteisėto procesinio sprendimo priėmimą. Atsakovas savo atliktus skaičiavimus dėl padidintos darbų kainos, grindžia UAB „Sistela“ statybos darbų kainos paskaičiavimo metodika, nors ir pati UAB „Sistela“ nurodo, kad jos duomenų bazėje pateikiamos kainos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Jokiame teisės akte nėra numatyta, kad statybos rangos darbai, turi būti atliekami, atsižvelgiant į mažiausios rinkos kainos ar įkainio kriterijus. Statybos rangos darbų kainos nustatymas yra itin sudėtinga procedūra, reikalaujanti specialių žinių bei įgūdžių. Šiuo atveju darbų kainos vertinimas ir skaičiavimas atliktas ne eksperto, tačiau būtent atsakovo, kuris nors ir nurodo, kad yra tariamai inžinierius – statybininkas, bet tai nereiškia, kad tai yra asmuo turintis pakankamai žinių ir įgūdžių (reikiamą kvalifikaciją) bei galintis įvertinti atliktų statybos rangos darbų apimtį bei jos pagrįstumą. Šiuo atveju ekspertizės klausimas net nebuvo sprendžiamas, o atsakovo subjektyvų skaičiavimą, teismas laikė objektyvia ir patikima įrodinėjimo priemone. Teismui priimant galutinį sprendimą ir vadovaujantis tokio pobūdžio ir turinio įrodymais, buvo nukrypstama nuo teismų praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog nors pagal civilinėje byloje susiklosčiusią situaciją, būtent atsakovas turėjo ir privalėjo pagrįsti savo poziciją, pateikdamas objektyvius ir patikimus įrodymus, jeigu vertino, kad ieškovo keliamas reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau tokie įrodymai pateikti nebuvo. Tai reikštų, kad neigiamas pasekmes turėtų prisiimti atsakovas, tačiau būtent ieškovei buvo perkelta įrodinėjimo našta. Šios nurodytos aplinkybės lėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškinio atmetimo. Pažymi, jog civilinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad atsakovas turėjo pareigą vykdyti prievolę bei nustatytais terminais sumokėti ieškovei mokėtinų išlaidų dydį už daugiabučio namo administravimą, jo eksploatavimą, ieškovės administruojamų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų dalį. Atsakovas neneigė aplinkybių apie skolos susidarymo faktą, t.y. sutiko, kad prievolė atsirado, tačiau nesutiko su atliktų darbų įkainiais, šias aplinkybes grindžiant tik subjektyvaus pobūdžio paskaičiavimais, tačiau atsakovo pateiktų įrodymų leistinumas ir patikimumas buvo paneigtas. Spręstina, jog netinkamai įvertinus įrodymų visetą, galutiniu teismo sprendimu, buvo neteisėtai atmestas ir ieškinio reikalavimas. Ieškovės reikalavimo dydis yra pagrįstas patikimais bei objektyviais rašytiniais įrodymais, kurie civilinės bylos nagrinėjimo metu paneigti nebuvo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. G. (A. G.) prašė jį atmesti.
14. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Atsakovo vertinimu, civilinė byla pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismo buvo perduota tiek dėl ieškinio tiek dėl priešieškinio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė teikia namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o atsakovas yra buto name savininkas. Už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti 268,80 Eur skolą, kurią vėliau sumažino iki 93,03 Eur nurodydama, kad atsakovas dalį skolos (175,77 Eur) sumokėjo. Atsakovas nurodė, jog prašomos priteisti skolos nepripažįsta, o savo mokėjimais dengė einamąsias įmokas, o ne skolą. Priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 472,79 Eur permoką.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovė, būdama profesionalia paslaugų teikėja ir turėdama pareigą pateikti paslaugų gavėjo ginčijamų darbų, suteiktų paslaugų vertę, apimtis, įrodymų, paneigiančių argumentuotus atsakovo teiginius ir jo skaičiavimus, nepateikė, todėl ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo netenkino, o atsakovo priešieškinį tenkino.
18. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nors atsakovas netgi neneigė skolos susidarymo fakto, tačiau nesutiko su atliktų darbų įkainiais, taip pat nepagrįstai pasisakė dėl atsakovo priešieškinio pagrįstumo, nors bylą nagrinėti iš naujo buvo grąžinta tik dalyje dėl ieškinio. Apeliantės vertinimu, teismas perkeldamas įrodinėjimo naštą ieškovei, tenkindamas priešieškinio reikalavimus, rėmėsi subjektyviais atsakovo skaičiavimais, kurie negali būti laikomi patikimais įrodymais.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pasisakė dėl atsakovo priešieškinio, kadangi atsakovo priešieškinis buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 31 d. sprendimu.
20. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuria byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 31 d. sprendimas panaikintas visa apimtimi. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje būtina nustatyti konkrečias sumas, kurių nesumokėjo atsakovas už ieškovės suteiktas paslaugas ir motyvuotai pasisakyti dėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo ir tik esant nustatytų faktinių aplinkybių išsamiam vertinimui, spręsti dėl ieškinio ir priešieškinio (ne) pagrįstumo (CPK 178 str., 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo tik dalyje dėl iešinio reikalavimų.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
22. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą už suteiktas administravimo paslaugas. Pažymėtina, jog esminis tarp šalių kilęs ginčas yra dėl ieškovo suteiktų paslaugų namui, kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, apimties, darbų įkainių, jų skaičiavimo atsakovui pagrįstumui, skolos susidarymo fakto. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė reikalaudama priteisti skolą bei gindamasi nuo pareikšto priešieškinio iš esmės nepateikė detalių paaiškinimų iš ko susidaro prašoma priteisti skola, nepateikė konkrečių įrodymų apie suteiktas paslaugas. Byloje nustatyta, jog už 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. priskaičiuotą iš viso 268,80 Eur atsakovo skolą grindė pateikta skolų valdymo ataskaita. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio periodiškai mokėjo atsakovui sumas, atitinkančias už einamus mėnesius ieškovo paskaičiuotas mokėtinas sumas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė, jog iš ieškovo pateiktos skolų valdymo ataskaitos nėra galimybės nustatyti už ką susikaupė ataskaitoje nurodytas skolos likutis 2016 m. rugsėjo mėnesį (260,65 Eur), kiek ir kokių mokesčių atsakovui buvo apskaičiuota iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, kokio dydžio sumas kas mėnesį atsakovas mokėjo. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo ieškovas kelis kartus buvo įpareigotas teismo pateikti minėtus įrodymus, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios pareigos ieškovas tinkamai neįvykdė. Ieškovo pateikta skolų valdymo ataskaita nuo 2009 m. liepos mėn. nėra pakankamas įrodymas įvardyti iš kokių konkrečiai suteiktų paslaugų susideda prašoma priteisti skola. Byloje nepateikti dokumentai ar paaiškinimai, iš kurių būtų galima įvertinti atliktų darbų vertę, apimtis bei kitas reikšmingas aplinkybes, kurias ieškovė turėjo įrodyti prašydama priteisti skolą už suteiktas paslaugas.
23. Taip pat nėra teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priešieškinio tenkinimo remiantis apeliacinio skundo argumentais. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino remdamasis subjektyviais atsakovo skaičiavimais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tiek ieškinio, tiek atsakovo pareikšto priešieškinio pagrįstumas tiesiogiai priklausė nuo ieškovės įrodinėjimo pareigos tinkamo įgyvendinimo, kadangi paslaugas, dėl kurių kilęs ginčas suteikė būtent ieškovė. Atsakovas priešieškiniu kėlė klausimus dėl konkrečių ieškovo atliktų remonto darbų, t.y. sienų siūlių remonto, šalto ir karšto vandens magistralinių vamzdynų keitimo įkainių dydžio. Atsakovas taip pat teigė, jog dalis darbų, už kuriuos paskaičiuoti mokesčiai nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai. Atsakovas pateikė įrodymus, t.y. ieškovės atsakymą į atsakovo paklausimus, iš kurių matyti, jog ieškovė pripažįsta tam tikrus atsakovo įvardytus remonto darbų defektus. Grįsdamas nesutikimą su ieškovo paskaičiuotomis sumomis, atsakovas taip pat nurodė, kad nėra defektavimo akto patvirtinančio, jog keičiant vamzdynus buvo būtina keisti 72 vnt. ventilių armaturą ir įvardijo kitus paslaugų įkainių apskaičiavimo trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė gindamasi nuo pareikšto priešieškinio apsiribojo tik teiginiais, jog atsakovo pateikti skaičiavimai yra subjektyvūs, tačiau konkrečių argumentų, paneigiančių atsakovo teiginius dėl atliktų darbų apimčių, jų kokybės bei įkainių paskaičiavimo atitinkamiems butams, pagrįstų įrodymais nepateikė.
24. Pažymėtina, jog įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė nagrinėjamoje byloje tinkamai nevykdė įrodinėjimo pareigos, nepateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių prašomos priteisti skolos pagrįstumą, taip pat jokiais argumentais ar įrodymais nepaneigė atsakovo priešieškinyje įvardijamų ieškovo priskaičiuotų mokesčių ir suteiktų paslaugų trūkumų. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ne atsakovas (vartotojas), kuriam pateikiamos tik sąskaitos apmokėjimui, o būtent ieškovė, kuri yra profesionali namų administravimo paslaugų teikėja turi galimybes pateikti paaiškinimus ir įrodymus, iš kurių būtų galima įvertinti kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos, ar šios paslaugos suteiktos kokybiškai, kokiu būdu ieškovė apsakčiuoja mokesčius, už kokias konkrečiai paslaugas prašoma priteisti skolą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepateikė pakankamai bylai reikšmingų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti ieškinį bei atmesti priešieškinį.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuončias normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apleliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.