- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-433-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29563-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos už suteiktas paslaugas ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl pinigų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 19 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 268,80 Eur skolos ir 5 procentų procesines palūkanas. 2018 m. kovo 21 d. pareiškimu ieškovas atsisakė dalies reikalavimų ir prašė priteisti likusią neapmokėtą skolos dalį, t. y. 93,03 Eur. Ieškovas nurodė, kad jis teikia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovo teigimu, jis nurodytame name suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovas nevisiškai už jas atsiskaitė ir už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. liko skolingas iš viso 268,80 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad atsikirsdamas į ieškinį ir reikšdamas priešieškinį, atsakovas ginčija aplinkybes, egzistavusias nuo 2010 m. iki 2015 m., todėl atsakovo argumentai nesusiję su ginčo laikotarpiu. Kadangi po ieškinio pareiškimo šioje byloje atsakovas sumokėjo dalį (175,75 Eur) skolos, tai ieškovas atsisakė atitinkamos reikalavimų dalies. Ieškovas pabrėžė, kad jis atsakovo įmokėtas sumas paskirstė laikydamasis Civilinio kodekso 6.54 straipsnio nuostatų ir pirmiausiai padenginėjo anksčiausiai susidariusias skolas. Ieškovo nuomone, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius apie ieškovo taikytas neva užaukštintas remonto darbų, detalių-medžiagų kainas, juolab kad ieškovas darbų atlikimui rinkosi pigiausią rangovą.
2. Atsakovas prašė pripažinti neteisėtais ieškovo reikalavimus, taip pat pripažinti, kad ieškovas privalo grąžinti atsakovui 245,75 Eur neteisėtai surinktų įmokų ir 241 Eur skolą. Atsakovo skaičiavimais, nuo 2012 m. iki 2015 m. ieškovas priskaičiavo atsakovo butui tenkančią remonto darbų padidintų kainų sumą už 148,73 Eur, o nuo 2010 m. iki 2015 m. ieškovo nepanaudotų lėšų už techninę namo priežiūrą suma, tenkanti atsakovo butui, yra 312,49 Eur. Dėl to, atsakovo nuomone, ieškovas neteisėtai priskaičiavo atsakovo butui skolą iš viso už 487,04 Eur. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovo reikalaujama priteisti skola už 2016-2017 m. laikotarpį būtent ir susidarė dėl nurodytų padidintų kainų, t. y. tokios atsakovo skolos iš tikrųjų nėra. Be to, atsakovas pažymėjo, kad reikšdamas reikalavimus ieškovas nurodinėja netikslias-skirtingas sumas; taip pat ieškovas nebendradarbiauja su atsakovu, neteikia informacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies; nutraukė civilinės bylos dalį dėl 175,77 Eur skolos priteisimo; ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė ir priteisė ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ iš atsakovo A. G. 93,03 Eur skolos už suteiktas paslaugas ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 93,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo nurodomu laikotarpiu (2010-2015 metais) ieškovas turėjo pareigą grąžinti namo bendraturčiams likusias nepanaudotas lėšas už techninę namo priežiūrą. Ieškovo apskaičiuoti ir mokėtini mokesčiai vertintini kaip ieškovo įmonės pajamos, kurios skiriamos tiek veiklos sąnaudoms-kaštams padengti, tiek ir pelnui gauti. Be to, nė vienais iš nurodytų metų ieškovas nesurinko mokesčių daugiau negu jų buvo priskaičiuota.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas neturi pareigos savo veikloje taikyti vien tik mažiausias rinkos kainas ir (arba) įkainius. Jau remiantis vien šiuo motyvu atmetami kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kuriais apeliuojama į neva padidintas (nepagrįstai-neteisėtai padidintas) remonto darbų-medžiagų kainas.
6. Teismas nurodė, jog jeigu atsakovo, kaip namo bendrojo naudojimo objekto bendraturčio, netenkina ieškovo, kaip administratoriaus, veikla (įskaitant ir administravimo veikloje taikomas paslaugų kainas-įkainius), tai tokio pobūdžio bendraturčių interesai gintini, pavyzdžiui, inicijuojant administratoriaus pakeitimą.
7. Nors atsakovas ir ginčijo tam tikrus ieškovo atliktus darbus, kaip iš tikrųjų neatliktus (fiktyvius), tačiau šiuos savo argumentus grindė vien tik savo subjektyviais paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais (ar kitokiais leistinais ir pakankamais) įrodymais, todėl tokius atsakovo žodinius paaiškinimus teismas vertino kaip nepakankamus ir nepaneigiančius ieškovo atliktų remonto darbų fakto-masto.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Atsakovo skaičiavimais, už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2015 m. ieškovas priskaičiavo atsakovui užaukštintą remonto darbų kainą už 148,73 Eur sumą. Tuo tarpu pas ieškovą už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015 m. buvo susikaupusios lėšos už namo techninę priežiūrą, kurios nebuvo panaudotos, iš viso 312,49 Eur.
8.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo veiklos metinėmis ataskaitomis, nes jose nurodomos visiems gyventojams priskaičiuotos ir gautos sumos, bet ne atskirai atsakovui.
8.3. Ieškovo įmonė yra pelno siekiantis subjektas, bet už jo teikiamas paslaugas yra mokama atskirai. Sąskaitoje jos paslaugos visada išskiriamos atskira eilute, todėl laikytina, kad ieškovas perparduoti paslaugų brangiau nei pirko negali. Pelną ieškovas galėtų gauti tik iš techninės priežiūros ar namo administravimo paslaugų.
8.4. Atsakovas pateikė teismui atliktų darbų užaukštintų kainų paskaičiavimus pagal normatyvinius reikalavimus. Užaukštintų remonto darbų paskaičiavimai pateikti kainų palyginimo lentelėse bei atskiriame kainų darbų paskaičiavime. Iš šių dokumentų matyti, kad ieškovo taikytos kainos namo gyventojams neatitinka rinkos kainų.
8.5. Ieškovas nevykdė namo techninės priežiūros ir karšto vandens sistemos techninės priežiūros. Nuo 2009-02-27 namo techninė priežiūrą vykdo UAB „Mano būstas“, o šilumos ir karšto vandens priežiūrą vykdė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Šie duomenys nurodyti pagal metines ataskaitas iš UAB „Antakalnio Būstas“. Todėl lėšos, kurias moka namo savininkai už techninę priežiūrą UAB „Antakalnio būstas“, jam nepriklauso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
10. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas teikia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas (e. b. l. 80, t. 1).
12. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
13. Už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. ieškovas priskaičiavo iš viso 268,80 Eur atsakovo skolą, kurią grindžia pateikta skolų valdymo ataskaita (e. b. l. 81, t. 1). Iš šios ataskaitos matyti, kad 2016 m. rugsėjo mėnesio atsakovo skolos likutis buvo 260,65 Eur. Ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio periodiškai mokėjo atsakovui sumas, atitinkančias už einamus mėnesius ieškovo paskaičiuotas mokėtinas sumas.
14. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoje įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal Civilinio kodekso 6.55 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
15. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog atsakovui atliekant mokėjimus ir nenurodžius atliekamų mokėjimų paskirties (CK 6.55 straipsnis), ieškovė šiomis sumomis dengė seniausias skolas, t. y. iki ieškinyje nurodyto periodo atsakovo nepadengtą skolą, kuri buvo nurodyta skolos valdymo ataskaitoje stulpelyje „Likutis periodo pradžiai“ (2016 m. rugsėjo mėn. – 260,65 Eur). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neginčijo ieškovo atlikto atsakovo sumokėtų sumų paskirstymo atitikties Civilinio kodekso 6.54 straipsnio nuostatoms. Tačiau, pažymėtina, kad iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio argumentų matyti, jog atsakovas iš esmės nesutiko su ieškovo 2010-2015 metų atliktų namo remonto darbų paskaičiuota kaina ir ginčija iki 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovo paskaičiuotą skolą, nurodo, kad per ieškovo ieškinyje nurodytą laikotarpį jis apmokėjo visas sumas ir jokios skolos nėra. Taigi, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neginčija jo įmokėtų sumų paskirstymo.
16. Iš ieškovo pateiktos skolų valdymo ataskaitos nėra galimybės nustatyti už ką susikaupė ataskaitoje nurodytas skolos likutis 2016 m. rugsėjo mėnesį (260,65 Eur), kiek ir kokių mokesčių atsakovui buvo apskaičiuota iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, kokio dydžio sumas kas mėnesį atsakovas mokėjo. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės įvertinti, ar ieškovas pagrįstai apskaičiavo 260,65 Eur dydžio skolos likutį, išsiaiškinti, už kokias paslaugas atsakovas iki 2016 m. rugsėjo mėnesio mokėjo ne visa apimtimi, ar ieškovas pagrįstai apskaičiavo mokesčius ir įmokas, kurių atsakovas nebuvo sumokėjęs iki 2016 m. rugsėjo mėnesio. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime visiškai nepasisakė dėl atliktų namo remonto darbų kainos, nenustatė atsakovo prievolės dydžio sumokėti už atliktus remonto darbus, apsiribojęs konstatavimu, jog ieškovas neturi pareigos savo veikloje taikyti vien tik mažiausias rinkos kainas ir (arba) įkainius, taip pat kad kainos yra užsakovo ir rangovo sudaromos sutarties dalykas, dėl kurio (vadovaujantis sutarčių laisvės principu, nors ir su tam tikromis išlygomis) susitaria būtent užsakovas ir rangovas, t. y. namo bendrojo naudojimo objekto bendraturčių intervencija į kainos-įkainių nustatymą negalima. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovas ir ginčijo tam tikrus ieškovo atliktus darbus, kaip iš tikrųjų neatliktus (fiktyvius), tačiau šiuos savo argumentus atsakovas grindė vien tik savo subjektyviais paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais (ar kitokiais leistinais ir pakankamais) įrodymais, tačiau pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, būdamas profesionaliu paslaugų teikėju, turi pateikti dokumentus ir argumentus, įrodančius atliktų darbų aktuose nurodytų darbų vertę ir apimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje buvo būtina nustatyti konkrečias sumas, kurių nesumokėjo atsakovas už ieškovės suteiktas paslaugas ir motyvuotai pasisakyti dėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo ir tik esant nustatytų faktinių aplinkybių išsamiam vertinimui, spręsti dėl ieškinio ir priešieškinio (ne) pagrįstumo (CPK 178 str., 185 str.).
17. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byla iš esmės negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, kadangi byloje pateiktų įrodymų tyrimas, papildomų įrodymų išreikalavimas ir jų vertinimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme naujais aspektais. Pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos teisingam ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, nustatytos bylos nagrinėjimo ribos ir išreikalauti visi reikiami įrodymai. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant ir į CPK 314 straipsnyje nustatytą naujų įrodymų pateikimo ribojimą apeliaciniame procese, taip pat, siekiant užtikrinti šalims teisę į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.