Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Linos Nainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1233 redakcija) (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 178,33 Eur vertės turto vagystės) 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1233 redakcija) (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 172,48 Eur vertės turto vagystės) 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 243,59 Eur vertės turto vagystės) 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 151,49 Eur vertės turto vagystės) 20 (dvidešimties) parų arešto bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 155,94 Eur vertės turto vagystės) 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 161,40 Eur vertės turto vagystės) 20 (dvidešimties) parų arešto bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 257,38 Eur vertės turto vagystės) 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 539,82 Eur vertės turto vagystės) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 479,80 Eur vertės turto vagystės) 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (5 nusikalstamos veikos), pagal 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1233 redakcija, 2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, subendrintos griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš R. P. civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priteista 996,64 Eur ir civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priteista 1 192,1 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. gegužės 5 d., apie 14.19 val., prie viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rankomis pastūmė O. P. (O. P.) į nugarą, šiam nugriuvus ant žemės, iš kelnių galinės kišenės pagrobė piniginę, 5 Eur vertės, kurioje buvo pinigai – 41,51 Eur, ir mobiliojo ryšio telefoną „Cat S52“, 300 Eur vertės. Taigi jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė O. P. priklausantį 346,51 Eur vertės turtą.

2. R. P. nuteistas ir už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. gegužės 24 d., apie 9.51 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 16 vnt. maltos kavos „Illy Moka“, bendros 175,84 Eur vertės, vieną saldainį „Kinder Shoko Bons“, 2,49 Eur vertės. Taigi jis pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 178,33 Eur vertės turtą.

3. R. P. nuteistas ir už tai, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. gegužės 24 d., apie 13.55 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 5 butelius (0,7 l talpos) brendžio „Renaissance XO“, bendros 62,45 Eur vertės, 3 butelius (0,5 l talpos) brendžio „Imperial XII XO“, bendros 30,27 Eur vertės, 3 butelius (0,7 l talpos) viskio „Scotch Guard“, bendros 35,70 Eur vertės, 3 butelius (0,7 l talpos) brendžio „Alita“, bendros 41,97 Eur vertės, 1 skardinę (0,5 l talpos) sidro „Somersby“, 2,09 Eur vertės. Taigi jis pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 172,48 Eur vertės turtą.

4. R. P. nuteistas ir už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. birželio 19 d., apie 8.07 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 12 vnt. pakuočių riešutų „IKI kepintos sūdytos pistacijos“, bendros 71,88 Eur vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 8.11 val. iš tos pačios parduotuvės pagrobė 12 vnt. pakuočių riešutų „Migdolų riešutai IKI“, bendros 71,88 Eur vertės, 13 vnt. pakuočių riešutų „Anakardžių riešutai IKI“, bendros 77,87 Eur vertės, ir 4 vnt. pakuočių riešutų „Lazdynų riešutai IKI“, bendros 21,96 Eur vertės. Taigi jis pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) 243,59 Eur vertės turtą.

5. R. P. nuteistas ir už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. birželio 21 d., apie 8 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 69 vnt. šokoladų „Milka“, bendros 123,51 Eur vertės, ir 2 butelius aliejaus „Casa“, bendros 27,98 Eur vertės. Taigi jis pasikėsino pagrobti 151,49 Eur vertės svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

6. R. P. nuteistas ir už tai, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. birželio 26 d., apie 8.55 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 4 butelius alyvuogių aliejaus ,,Bionaturalis“, bendros 63,96 Eur vertės, vienkartinę plastiko pakuotę, 0,10 Eur vertės, 1 butelį linų sėmenų aliejaus ,,Bionaturalis“, 4,49 Eur vertės, 3 butelius kanapių sėklų aliejaus ,,Bionaturalis“, bendros 23,97 Eur vertės, 1 butelį gėrimo ,,Leader Pomegranate Coctail“, 2,49 Eur vertės, keptuvę ,,Vivess“, 37,95 Eur vertės, 1 butelį alyvuogių aliejaus ,,Naturalisimo“, 11,99 Eur vertės, ir 1 butelį alyvuogių aliejaus ,,Billa Extra Virgin“, 10,99 Eur vertės. Taigi jis pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) 155,94 Eur vertės turtą.

7. R. P. nuteistas ir už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. liepos 1 d., apie 8.25 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 6 vnt. skardinių tuno „Calvo“, bendros 30,54 Eur vertės, 6 vnt. skardinių tuno pjaustinio „Rio Mare“, bendros 41,94 Eur vertės, 3 vnt. skardinių tuno gabaliukų alyvuogių aliejuje „Calip“, bendros 23,97 Eur vertės, 5 vnt. skardinių tuno gabaliukų alyvuogių aliejuje „Calipo“, bendros 64,95 Eur vertės. Taigi jis pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) 161,40 Eur vertės turtą.

8. R. P. nuteistas ir už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. liepos 7 d., apie 15.10 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 2 vnt. dėžučių saldainių „Ferrero rocher T24“, bendros 21,98 Eur vertės, 5 vnt. dėžučių saldainių „Merci grosse“, bendros 27,95 Eur vertės, 13 vnt. šokoladų „Milka wholenuts“, bendros 58,37 Eur vertės, 8 vnt. šokoladų „Milka wholenuts“, bendros 14,32 Eur vertės, 5 vnt. dėžučių saldainių „Merci grosse“, bendros 53,95 Eur vertės, 1 dėžutę saldainių „Ferrero collection“, 6,79 Eur vertės, 11 vnt. dėžučių saldainių „Merci crispy almond“, bendros 61,49 Eur vertės, ir 7 vnt. šokoladų „Milka oreo choco“, bendros 12,53 Eur vertės. Taigi jis pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) 257,38 Eur vertės turtą.

9. R. P. nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. liepos 8 d., apie 13.53 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 6 pakuotes skustuvo galvučių „Venus Smooth“, bendros 131,94 Eur vertės, 6 pakuotes skustuvo galvučių „Gillette 5 Fussion blades“, bendros 239,94 Eur vertės, 6 pakuotes skustuvo galvučių „Venus Breeze“, bendros 167,94 Eur vertės. Taigi jis pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) 539,82 Eur vertės turtą.

10. Taip pat R. P. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2023 m. liepos 9 d., apie 8.33 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 4 pakuotes skustuvo galvučių „Gillette mach 3“, bendros 95,96 Eur vertės, 4 pakuotes skustuvo galvučių „Gillette fusion Proglide“, bendros 179,96 Eur vertės, 4 pakuotes skustuvo galvučių „Gillette mach 3“, bendros 31,96 Eur vertės, 4 pakuotes skustuvo galvučių „Gillette 5 Fussion Blades“, bendros 159,96 Eur vertės, ir 4 dėžutes dantų pastos „Sensodyne“, bendros 11,96 Eur vertės. Taigi jis pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) 479,80 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

11. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. R. P. jokios realios žalos nukentėjusiajam O. P. nepadarė ir fizinio skausmo nesukėlė. Kaltinamasis tik pastūmė nukentėjusįjį, todėl pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, jam paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę.

11.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad R. P. turi didelių sveikatos problemų – serga (duomenys neskelbtini), hepatitu C, yra neįgalus. Jis registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau dėl sveikatos problemų jokio fizinio darbo dirbti negali. R. P. padarė tinkamas išvadas dėl savo gyvenimo būdo, būdamas laisvės atėmimo vietoje labai stengėsi elgtis gerai, mokėsi, lankė visas užimtumo programas, konsultavosi pas psichologę, tačiau išėjęs į laisvę vėl nusikalto dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.

12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

13. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl R. P. kaltės padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog nuteistasis prašo nuosprendžiu paskirtą galutinę vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija nutartyje pasisako būtent šiuo esminiu apeliacinio skundo klausimu.

15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

16. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

17. Skirdamas bausmę nuteistajam R. P. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis padarė dešimt turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, iš jų vieną apysunkį nusikalimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir 8 baudžiamuosius nusižengimus. R. P. anksčiau teistas 7 kartus už įvairius nusikaltimus, be kita ko, ir už plėšimą bei svetimo turto vagystę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (t. 3, b. l. 146–159). Aktualu ir tai, kad R. P. praeityje yra ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už svetimo turto pagrobimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 115–143).

18. Nuteistasis Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 5 d. nutarimu buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, per lygtinio paleidimo laikotarpį padarė net 10 naujų nusikalstamų veikų. Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmens darbovietę, gautame iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, nurodyta, kad duomenų apie jo darbo santykius nuo 2016 m. nėra. Pats nuteistasis pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą, patvirtinančią, kad paskutinį kartą jis dirbo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę: laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 30 d. dirbo Alytaus pataisos namuose, o laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. dirbo valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 5–6). Akivaizdu, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra dėsningas jo deviantinio elgesio padarinys.

19. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokėsi ir dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, lankėsi pas psichologą, tačiau jo elgesys laisvėje (naujų nusikalstamų veikų darymas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas) teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistojo resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) pavyko.

19.1 Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuteistojo R. P. atsakomybę už visas nusikalstamas veikas lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis mano, kad, atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, turėjo jam paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su šia nuteistojo nuomone sutikti neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu už 5 apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Naują apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neišnykus ankstesniam teistumui, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. P. bausmes pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, į šią aplinkybę neatsižvelgė (skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra) ir padarė BK 60 ir 61 straipsnių taikymo klaidą. Ši klaida negali būti ištaisyta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nes jos ištaisymas pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį, o apeliacinio skundo argumentai nelemia dar švelnesnės bausmės paskyrimo.

20. Nuteistasis R. P. nurodė, kad serga sunkiomis ligomis, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus: 2021 m. balandžio 1 d. išrašą iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicinos dokumentų, patvirtinantį, kad nuteistasis serga (duomenys neskelbtini) liga nuo 2017 m., ir 2023 m. lapkričio 24 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo raštą Nr. SN-18-1505, patvirtinantį, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2023 m. spalio 17 d. buvo gydomas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje dėl įtariamo plaučių uždegimo (t. 5, b. l. 3–4). Nuteistasis ir jo gynėjas teismo neprašė atleisti R. P. nuo bausmės dėl ligos, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų medicinos dokumentų turinį, pasisako dėl galimybės jam taikyti BK 76 straipsnio nuostatas.

20.1 Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai, ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą Sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017).

20.2 Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad abejonių, jog kaltinamasis R. P. serga (duomenys neskelbtini) liga, nėra. Šią aplinkybę patvirtina nuteistojo pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad R. P. diagnozuota (duomenys neskelbtini) sukelta liga (B23.8), sukėlusi gretutinę ligą – lėtinį virusinį hepatitą C (B18.2), TBC diagnozė nepasitvirtino (t. 5, b. l. 4). Tačiau nė viena iš šių ligų nėra įtraukta į Sunkių nepagydomų ligų sąrašą (patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga (B23.8)sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsakymo 2017 m. balandžio 28 d. Nr. 1R-110/V-483 redakcija). Sunkių nepagydomų ligų sąrašo I skyriaus 1 punkte yra numatyta žmogaus imunodeficito viruso liga, AIDS, esant sunkių negydytinų komplikacijų stadijai, tačiau nuteistajam R. P. sunkių komplikacijų nebuvo diagnozuota. Be to, medicininių dokumentų išraše nėra išvados dėl R. P. negalėjimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, nenurodytas sunkios ligos pobūdis, įtaka bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybės įkalinimo įstaigoje, galimas poveikis kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai.

20.3 Byloje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo įstaigos neužtikrins būtinosios pagalbos kaltinamajam suteikimo ir tinkamos jo priežiūros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje (Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėtina ir tai, kad R. P. per neilgą laikotarpį padarė net 10 nusikalstamų veikų, dvi iš jų yra vertinamos kaip apysunkis ir nesunkus nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), anksčiau jis ne kartą teistas ir yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, o tai rodo didelį nuteistojo padarytos veikos bei jo paties, kaip asmenybės, pavojingumą. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) sukeltomis ligomis sirgo ir nusikalstamų veikų padarymo metu ir jo būsena netrukdė nusikalsti. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti R. P. nuo bausmės dėl ligos.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti R. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1233 redakcija) ir 178 straipsnio 5 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė arešto bausmes, kurios visiškai atitinka padarytų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, šiuo atveju esant nustatytai nuteistojo atsakomybę už visas nusikalstamas veikas lengvinančiai aplinkybei, numatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pirmosios instancijos teismas nustatė bausmių dydžius už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, žymiai mažesnius už straipsnių sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius (už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų, tad bausmės vidurkis yra treji metai vienas mėnuo 15 dienų, o už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų, tad šios bausmės vidurkis yra vieneri metai septyni mėnesiai 15 dienų), o už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1233 redakcija) ir 178 straipsnio 5 dalyje, nustatė arešto bausmių dydžius, artimus šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai paskirtas bausmes subendrino iš pradžių apėmimo, o po to ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. griežčiausia dvejų metų laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, apimdamas arešto bausmes, paskirtas už baudžiamuosius nusižengimus, ir prie šios subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį – šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Be to, atsižvelgus į tai, jog nuteistasis prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

22. Nors R. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą, yra saistomas socialinių ryšių, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, dalyvavo įvairiose programose ir lankėsi pas psichologą, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog R. P. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Pažymėtina, kad nėra pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir ateityje ketina nenusikalsti, taip pat nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Vien tik nuteistojo deklaratyvūs teiginiai apie norą keisti gyvenimo būdą, pasimokymą iš savo klaidų bei gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu R. P. paskirtą bausmę. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu pablogino savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. R. P. skunde nurodytos aplinkybės, kurias jis akcentavo ir teismo posėdyje, būdingos didžiajai daugumai visuomenės narių ir negali būti laikomos išimtinėmis, dėl kurių už nusikalstamų veikų daugetą skiriama bausmė prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Įvertinus nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo padarytų veikų pavojingumą, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę arba skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nenusijusią bausmę nėra pagrindo.

23.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. P. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl BPK 106 straipsnio taikymo

24. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. balandžio 15 d., Nr. APD-2024-04063). Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam R. P. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 206,25 Eur suma (t. 4, b. l. 182–183).

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

26. Pažymėtina, kad byla žodinio apeliacinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. P. prašymą. Nuteistasis pats gynėjo nepasikvietė, todėl, siekiant užtikrinti būtinąjį gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi R. P. buvo paskirtas gynėjas advokatas R. Gervaitis (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Ta pačia nutartimi nuteistajam buvo išaiškinta, kad jam paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis R. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atliko realią laisvės atėmimo bausmę, o 2024 m. balandžio 19 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo R. P. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo R. P.