- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- ATP-489-317/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02111-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- R. R.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu R. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2014 m. rugsėjo 15 d., 6.25 val., Marijampolėje, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 51,27 km, vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir viršijo nustatytą 70 km/h greitį, važiavo 135 km/h greičiu (±5 km/h paklaida). Leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 60 km/h. Šiais savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, R. R. paskyrė 289,00 eurų (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su paskirtos nuobaudos dydžiu, R. R. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 (vienam) mėnesiui ir už administracinio teisės pažeidimo , numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirti 289 eurų baudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo vienam mėnesiui. Nurodo, kad neneigia padaręs pažeidimą, tačiau teigia, jog tai padarė esant būtinajam reikalingumui – vykdydamas tarnybinę užduotį, t. y., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. apsaugos darbuotoju, reaguotoju 2014 m. rugsėjo 15 d. gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavojaus „mygtuko signalą“. Vykdydamas šią tarnybinę užduotį, tarnybiniu automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko keliu Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Reagavimo užduotis buvo lydėti iš Kybartų miestelio pajudėjusį vilkiką, kuris buvo pakrautas didelės vertės kroviniu. Apelianto teigimu, esant tokiai situacijai, teko įvertinti galimą vilkiko užpuolimą, krovinio praradimą, galimą vilkiko vairuotojo sveikatos sužalojimą, kadangi buvo gautas realus „pavojaus mygtuko“ iškvietimas iš apsaugos pulto.
Apeliantas teigia, kad bevažiuojant minėtų keliu, leistinoje vietoje pradėjo vykdyti lenkimo manevrą, kadangi eismo sąlygos ir KET taisyklės tuo metu tai jam leido daryti, priekyje važiuojantis sunkiasvoris automobilis važiavo lėčiau ir nerodė persirikiavimo ženklų į kairę, todėl jis, skubėdamas įvykdyti jam patikėtą užduotį, ėmėsi lenkimo manevro. Pradėjus lenkti minėtą transporto priemonę pastebėjo, kad priekyje prieš lenkiamą transporto priemonę važiuoja dar dviejų sunkiasvorių transporto priemonių kolona. Lenkimo manevro nutarė nenutraukti, kadangi priešpriešinėje lenkimo juostoje kliūčių nebuvo, sąlygos lenkimą daryti leido. Ketinant baigti lenkimo manevrą, tai yra prisivijus pirmąją minėtos trijų automobilių kolonos transporto priemonę ir jau ruošiantis grįžti į savo eismo juostą, pirmosios lenkiamos transporto priemonės vairuotojas, užuot jam leisdamas grįžti į savo eismo juostą ir baigti manevrą, staiga ėmė didinti greitį, tuo kliudydamas jam saugiai grįžti į savo eismo juostą. Pažymi, kad atlikdamas lenkimo manevrą laikėsi KET 188 punkto reikalavimų ir, siekdamas atkreipti lenkiamų transporto priemonių vairuotojų dėmesį, skubėdamas į gresiantį pavojaus iškvietimą dėl didelės krovinio vertės vilkiko palydos, buvo įjungęs žybčiojančius geltonus tarnybinės transporto priemonės švyturėlius. Akcentuoja, kad šioje situacijoje susidarė būtinojo reikalingumo sąlygos, kadangi paskui jį važiavusios transporto priemonės vairuotojas taip pat ėmėsi minėtos transporto kolonos priemonių lenkimo, ir važiavo paskui jį priešpriešinėje eismo juostoje man iš paskos. Lenkimo manevro metu pastebėjo, kad priešais artėjo kliūtis – eismo saugumo salelė ir toliau priekyje matė jam iš priekio atvažiuojančias kitas transporto priemones. Todėl neturėdamas kur dingti ir manydamas, kad jo veiksmai atitinka būtinojo reikalingumo nuostatas, kadangi buvo vykdoma greitojo reagavimo tarnybinė užduotis, buvo priverstas padidinti leistiną greitį ir įsiterpti tarp esamų vilkikų, kad būtų išvengta kliūties iš priekio, nesukeltas pavojus jam pačiam ir kitiems vairuotojams bei išvengtos skaudesnės pasekmės. Todėl padidinus greitį ir nematant leistino greičio ženklų, kuriuos užstojo tuo metu lenkiami vilkikai norint grįžti į savo eismo juostą, viršijo leistiną greitį.
R. R. skunde nurodo, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, kas laikytina lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka niekada nebaustas, turi 81 metų amžiaus senyvo amžiaus motiną, gyvenančią Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., kurią mažiausiai du kartus per mėnesį reikia nuvežti į gydymo įstaigą Kauno mieste. Be to, jo žmona N. R. dirba slenkančiu grafiku naktinėje pamainoje, todėl būtina ją nuvežti į darbą Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namuose. Pažymi, kad jam dirbant greitojo reagavimo ekipaže, yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, kadangi darbo metu automobilis yra neatsiejamas objektas su tarnybinėmis užduotimis, į užduotis vykstama ne tik Kauno mieste, saugomų objektų atstumai yra dideli. Jam vairuotojo pažymėjimas taip pat reikalingas atvykti į darbą, kadangi vykimui į jį yra naudojamas asmeninis automobilis (kelionė (duomenys neskelbtini)– Kaunas–(duomenys neskelbtini)), darbo grafikas yra slenkantis, pamaininis. Mano, kad šios aplinkybės nagrinėjamu atveju sąlygoja švelninti jam paskirtą nuobaudą taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su Kauno apygardos teismo pasirinktu sprendimu tenkinti ar netenkinti R. R. skundo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Motyvuojamoji dalis
R. R. apeliacinis skundas atmestinas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl šio pažeidimo padarymo ir R. R. kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
ATPK 124 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 eurų iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių.
Apeliaciniame skunde R. R. iš esmės prašo skiriant bausmę, pritaikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismų praktikoje akcentuojama, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-681-485/2014, Nr. ATP-1052-348/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.). Kokios aplinkybės laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti minėtą straipsnį, įstatyme nėra nurodyta, kiekvienu konkrečiu atveju tokių aplinkybių buvimą ar nebuvimą nustato bylą nagrinėjantis teismas.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliantas pažymi, kad dėl pažeidimo jis prisipažino ir gailisi, pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, vykdydamas greitojo reagavimo tarnybinę užduotį, siekdamas išvengti kliūties iš priekio, iki šio pažeidimo nebuvo baustas administracine tvarka. Tačiau pažymėtina, kad R. R., viršydamas leistiną greitį net 60 km/h, padarė labai grubų administracinį teisės pažeidimą, už kurį pirmosios instancijos teismas jam skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Skunde paminėtos aplinkybės, kaip ir apelianto skunde nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybė dirbti siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N063-622/2010, Nr. N444-1183/2010, Nr. N575-2678/2011 ir kt.).
Pažymėtina, kad apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus pažeidimo padarymo metu pagrįstai vertino kaip neatitinkančius būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, numatytų ATPK 17 straipsnyje. Šiuo atveju, R. R. vykdydamas užduotį, žinojo, kad vyksta į Kybartų miestelį, turėdamas užduoti ir tikslą iš ten lydėti krovininį automobilį su brangiu kroviniu. Nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad teisės pažeidimą apeliantas padarė dėl to, jog kokio tai asmens gyvybei ar turtui buvo iškilęs realus pavojus, kuris galėjo būti pašalintas tik pažeidžiant KET. R. R. nurodė, kad jis subjektyviai įvertino galimą vilkiko užpuolimą, krovinio praradimą, galimą vilkiko sveikatos sužalojimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad toks pavojus galėjo kilti ar buvo realus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju greičio viršijimas t.y. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nėra susijęs su kokio tai pavojaus pašalinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės pažeidimo padarymas dėl darbinių pareigų vykdymo, paprastai niekada nepripažįstamas priežastimi, šalinančia veikos pavojingumą visuomenei, ir neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. R. R. neabejotinai turėjo būti žinoma, kad jo dirbamas darbas nesuteikia teisės pažeisti Kelių eismo taisykles, t. y. nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato išimčių saugos tarnybų darbuotojams, vykstantiems į objektus, suveikus pavojaus signalui.
Nagrinėjamame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad apelianto padarytas pažeidimas priskirtinas prie pavojingų administracinių teisės pažeidimų. R. R., viršydamas leistiną 70 km/h greitį beveik dvigubai – 60 km/h – savo elgesiu neabejotinai sukėlė didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Už tokio pobūdžio pažeidimų padarymą įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas. Todėl, šiuo atveju, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Kita vertus, apeliantas, viršydamas greitį, pats prisiėmė kylančią riziką. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Vertinant skundo argumentus dėl būtinojo reikalingumo padaryti administracinį teisės pažeidimą, būtina atsižvelgti į R. R. padaryto pažeidimo žalą ar naudą visuomenei, o ne konkrečiam asmeniui. Tik veikimas, atliekamas siekiant pašalinti pavojų reikšmingesnėms vertybėms, yra naudingas visuomenei ir skatintinas (ko nebuvo nagrinėjamu atveju, nes pavojus niekam negrėsė). Akivaizdu, jog nebuvo jokio objektyvaus pagrindo neteisėtomis priemonėmis siekti pašalinti dar niekam negrėsusį pavojų t.y. veikti būtinojo reikalingumo sąlygomis. Atlikdamas tyčinius veiksmus, pažeidžiančius KET, R. R. numatė ar turėjo numatyti daug pavojingesnius galimus padarinius nei, jo manymu, galima grėsmė.Asmuo, veikiantis būtinojo reikalingumo situacijoje ir sąlygomis, turi numatyti galimų padarinių rūšį. Šiuo atveju, pažeidėjas, viršydamas greitį, turėjo numatyti, kad to išdavoje gali kilti daug pavojingesnės pasekmės – galimas autoįvykis, kurio metu bus apgadintas didelės vertės turtas, bus sužaloti ar žus žmonės. Taigi, pažeidėjo veiksmai ir jų išdavoje galinčių kilti pasekmių nenumatymas ar jų ignoravimas, nesudaro pagrindo teigti, jog R. R. veiksmai buvo socialiai teigiami ir reikšmingi. Negalima sutikti su skundo argumentais, kad tokiais veiksmais buvo siekiama visuomenei naudingo tikslo – išvengti sunkesnių, žalingesnių padarinių atsiradimo.
Apylinkės teismas, įvertinęs visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, R. R. pagrįstai paskyrė minimalią ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą nuobaudą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. R. R. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimą nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.