Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei J. K. ir atsakovės J. K. patikslintą priešieškinį ieškovui T. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. K., A. K., R. B., akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Lytagra“, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor lizingas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. K. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei J. K. (toliau – atsakovė) ir atsakovės J. K. patikslintą priešieškinį ieškovui T. K. dėl santuokos nutraukimo, dalyje dėl turto ir prievolių padalinimo bei kompensacijos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra kilęs jau ilgai besitęsiantis ginčas (ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turtinės žalos priteisimo pareikštas teismui dar 2021 m. lapkričio 23 d.). Teisingam ir pagrįstam teismo sprendimo priėmimui, būsimam turto padalijimui, būtina nustatyti šalių turimo turto balansą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų patikslintų ieškinio ir priešieškinio matyti, kad dalį turto, konkrečiai – prašomas areštuoti ūkio technikos transporto priemones, ieškovas ginčo metu yra pardavęs savo artimoms giminaitėms (ką ieškovas taip pat patvirtina savo 2024 m. liepos 11 d. atsiliepime), t. y. motinai ir seseriai, už, kaip nurodo atsakovė, ypatingai mažą kainą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad teismui kyla pagrįstų abejonių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas dalintiną turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.8. Šiuo atveju nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nėra jokios grėsmės, kad bus perleisti žemės sklypai, kadangi perleidžiant žemės sklypus būtų būtinas notarinės formos sandoris ir joks notaras netvirtintų žemės sklypo perleidimo sandorio nesant atsakovės sutikimo. Nėra grėsmės ir dėl kilnojamojo turto perleidimo, nes Ieškovas yra sąžiningas. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iš esmės grindė tik tuo, kad ieškovas perleido turtą motinai ir seseriai. Vis tik teismas netiksliai nurodė aplinkybę, kad turtas perleistas ginčo metu. Ekskavatorius Jumz EO-2621, traktorius ChTZ T-150K, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), purkštuvas Hardi TZY 2400 (būtent šiam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės) buvo perleisti dar iki šalių santykių nutrūkimo 2021 m. kovo 1 d. Taigi civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesiėmė jokių turto perleidimo veiksmų. Ieškovas ginčo metu perleido tik kombainą. Tačiau tai, kad ieškovas ginčo metu perleido tik kombainą, taip pat nepatvirtina jo nesąžiningumo - kombainas perleistas siekiant atsiskaityti su kreditoriumi ir atsiskaitymas įvyko. Be to, kombainas perleistas seseriai rinkos kaina. Byloje atliktas turto vertinimas patvirtino, kad kombaino kaina 78 000 Eur + PVM, o kombainas perleistas už 80 000 Eur + PVM kainą.

15.9. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, teisingumo, protingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Ši civilinė byla trunka nuo 2021 m. lapkričio mėn. Akivaizdu, kad ieškovui per tokį ilgą laikotarpį reikalinga priimti ekonominius ir gyvenimo sprendimus, kurie leistų jam pragyventi, išlaikyti vaikus, vykdyti ūkio veiklą, mokėti kreditus ir nesuvaržytų jo galimybių. Atsakovė gyvena visiškai nepatirdama iš esmės jokių išlaidų bendriems kreditams dengti ir naudodamasi tuo, kad būtent ieškovas moka iš esmės visus bendrus kreditus (atsakovė dengė visiškai minimalią dalį skolos AB „Swedbank“ už būstą, o kitų kreditų išvis nedengė). Atsakovės nurodomos išlaidos elektrai, malkoms tėra jos pačios vartojimo poreikiai, o ne bendrai dengtos išlaidos. Visos bendros skolos ir ūkio išlaikymas toliau likęs ant ieškovo pečių. Nors, kaip nurodo teismas, laikinosios apsaugos priemonės neapriboja teisės naudotis turtu, tačiau sukelia reikšmingų apribojimų ieškovui. Tiekėjai, matydami informaciją apie laikinąsias apsaugos priemones, neteikia prekių (paslaugų) tol, kol nėra apmokėjimo (tai daro visi kreditoriai ir taip yra įprasta rinkoje). Ieškovas iš ūkio veiklos pajamas gauna tik antroje metų pusėje ir tuomet atsiskaito su tiekėjais likusias neapmokėtas sumas. Taigi dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui sukeliami reikšmingi veiklos apribojimai ir sunkumai, nors ieškovas turto ir neketina perleisti. Tai, kad turtas (išskyrus kombainą) nebuvo perleistas per beveik tris metus bylinėjimosi, tik patvirtina, kad ieškovas nesiima ir neketina imtis turto perleidimo.

16.13. Atsakovė byloje yra pateikusi rašytinius įrodymus, kad nuo šalių gyvenimo skyriumi momento atsakovė viena pati apmoka tokias išlaidas, kaip žemės mokestis už bendra jungtine nuosavybe esančius žemės sklypus, paskolos ir draudimo mokėjimai už bendra jungtine nuosavybe esantį kreditorinį įsipareigojimą namo statybai, komunalinių atliekų tvarkymą, elektrą, skirtą gyvenamojo namo šildymo siurbliams, boileriui, grindiniam šildymui, vartų sistemai ir kt.

16.14. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartyje, kurioje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kas priskirtina sutuoktinių turto balansui, atsakovė prašo padalinti eilę kilnojamųjų ūkio technikos daiktų, teigia, kad ieškovas juos perleidžia kitiems asmenims ir mažina bendro turto masę, tuo tarpu ieškovas teigia, kad dalis atsakovės įvardijamų daiktų iš viso neegzistuoja ar priklauso tretiesiems asmenims, todėl jis negali būti už juos atsakingas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją yra reikalingos.

16.15. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai (garso įrašas) patvirtina, kad ieškovas ieškojo turto vertintojo, kuris galėtų įvertinti kombainą kuo mažesne verte (kaip kalbama atsakovės pateiktame pokalbyje, mažiausia įmanoma „pritempti“ vertė ieškant trūkumų galėtų būti apie 85 000 Eur). Ieškovo 2021 m. vasario 24 d. pateiktame pranešime apie ilgalaikio turto priskyrimą vykdomai veiklai nurodoma, kad kombaino vertė yra 107 000 Eur. Tuo tarpu atsakovės pateiktame AB „Lytagra“ atsakyme nurodoma, kad tokio naudoto kombaino vertė galėtų būti 90 000 – 100 000 Eur + PVM. Taigi ieškovas kombainą savo seseriai pardavė be atsakovės žinios, net neieškodamas jokio kito pirkėjo, gerokai žemesne nei rinkos kaina. Šis sandoris nėra niekaip naudingas atsakovei. Kaip nurodo pats ieškovas, ūkyje yra tik vienas kombainas, kuris, pasak ieškovo, netinkamas naudoti. Kito kombaino ūkyje nėra. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad kombainas buvo perleistas ieškovo seseriai tik „dėl akių“, tačiau ir toliau yra naudojamas ieškovo ūkio veikloje. Taigi ieškovas sąmoningai oficialiai mažina bendros junginės nuosavybės turtą, nors ir toliau šiuo turtu naudojasi.

16.16. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prasidėjus skyrybų procesui ieškovas tyčia neėmė NMA paramos. Ieškovas vis teikė prašymus NMA atidėti paramos išmokėjimą. Prašydamas atidėti paramos išmokėjimą, ieškovas buvo nesąžiningas – turėjo mokėti UAB „Lytagra“ didesnes palūkanas, kurių, kaip turtinės žalos atlyginimo, prašo iš atsakovės (jei paramos suma būtų sumokėta, likusi nesumokėta suma būtų mažesnė ir būtų mokamos mažesnės palūkanos); ieškovas taip sumažino dalintino turto vertę, nes skaičiuojamas didesnis kreditorinis įsiskolinimas už kombainą (gavus NMA paramą, skola UAB „Lytagra“ būtų mažesnė). Ieškovo planas buvo sulaukti santuokos nutraukimo, o tada paprašyti išmokėti NMA paramą ir susimažinti jau asmeninį įsiskolinimą (ieškinyje ieškovas prašo kompensacijos iš atsakovės už skolinio įsipareigojimo prisiėmimą).

16.17. Ieškovas ūkyje apskaitomą turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, naudoja ūkio veiklai vykdyti. Tai reiškia, jog iš šio turto ieškovas gauna tiek pajamas už parduotą produkciją, tiek NMA išmokas. Taigi iš bendro turto ieškovas gauna pajamas, kurias gali skirti tiek pargyvenimui, tiek įsipareigojimams mokėti. Atsakovė tuo tarpu tokios galimybės uždirbti iš bendro turto naudojimo neturi. Laikinosios apsaugos priemonės nevaržo ieškovo galimybės naudoti areštuotą turtą ūkio veiklia vykdyti.

16.18. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, kadangi ūkyje naudojamą turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, pardavinėja savo artimiesiems, t. y. seseriai ir motinai. Tai, kad ūkyje naudojama bendra jungtine nuosavybe naudojasi ieškovas, nereiškia, jog ieškovas gali be atsakovės sutikimo parduoti šalių santuokoje įgytą turtą, nederindamas parduodamo turto kainos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

20. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.

21. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė aiškiai suformulavo patikslinto priešieškinio reikalavimus, jie grindžiami nurodyto priešieškinio faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, atsakovė taip pat pateikė įrodymus, siekdama pagrįsti savo poziciją, todėl, atlikus prima facie ieškovės pateikto patikslinto priešieškinio įvertinimą, jis laikytinas tikėtinai pagrįstu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015).

22. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad atsakovės reikalavimai nėra net preliminariai pagrįsti, kadangi jos nurodyto turto, kuriam taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dalis arba priklauso tretiesiems asmenims, arba visai neegzistuoja, be to, ji yra praleidusi terminą ginčyti ekskavatoriaus Jumz EO-2621 perleidimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovė reiškia nepagrįstus reikalavimus ir dėl kompensacijų priteisimo, kurių dalies bylos nagrinėjimo metu yra atsisakiusi. Kaip minėta, atliekant preliminarų procesinio dokumento reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų įvertinimą, sprendžiama, ar reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Šiuo atveju akivaizdaus atsakovės reikalavimų nepagrįstumo nenustatyta. Kaip matyti iš atsakovės priešieškinio reikalavimų, atsakovė ginčija ieškovo sudarytus sandorius, kuriais buvo perleisti traktorius T-150K, vikšrinis traktorius, ekskavatorius Jumz Eo 2621, kombainas New Holland TC5.90, negaliojančiais ir taikyti restituciją, taigi tam tikro turto priklausymas tretiesiems asmenims nagrinėjamu atveju nereiškia akivaizdaus priešieškinio nepagrįstumo, kadangi sandoriai, kurių pagrindu nurodytas turtas galėjo būti perleistas, atsakovės yra ginčijami. Byloje taip pat nėra akivaizdi ieškovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad tam tikras turtas neegzistuoja. Pavyzdžiui, ieškovas nurodo, kad purkštuvas Hardi, kuriam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepriklauso ieškovui nuosavybės teise, tačiau iš byloje esančio 2024 m. sausio 26 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovo sklype buvo užfiksuotas purkštuvas Hardi. Purkštuvas yra įtrauktas ir į antstolės A. M. 2024 m. gegužės 21 d. turto aprašą. Į šį aprašą yra įtraukta ir skunde nurodyta žoliapjovė Petkus Gigant K-531. Iš 2024 m. birželio 17 d. antstolės A. M. turto apžiūros akto matyti, kad apžiūrint žoliapjovę Petkus Gigant K-531 T. K. parodė seną, nenaudojamą daiktą - grūdų valomąją, tačiau J. K. paaiškino, kad skolininkas rodo ne tą daiktą. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl tam tikro turto ir aplinkybių, kam jis priklauso, tarp šalių yra kilęs ginčas, tačiau tai nereiškia akivaizdaus atsakovės priešieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Atitinkamai nepagrįstais laikytini ir ieškovo argumentai apie akivaizdų atsakovės reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo nepagrįstumą.

23. Kaip minėta, tikėtino pagrįstumo vertinimui negali būti keliami tokie patys kokybiniai ir įrodymų pakankamumo reikalavimai, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas išimtinai ieškinio (nagrinėjamu atveju – priešieškinio) preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar jis pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar jo argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015). Toks preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes aptariamo procesinio dokumento pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį, 2024 m. liepos 3 d. nutartimi ginčo šalims buvo nustatęs terminą atsiliepimui ir papildomiems paaiškinimams dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame papildomai išdėstė savo poziciją byloje, o atsakovė kartu su papildomais paaiškinimais teismui pateikė ir antstolės A. M. 2024 m. birželio 17 d. turto apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. ir 2024 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje e2-893-1104/2024 buvo vykdoma turto apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas 2024 m. gegužės 21 d. turto apraše bei 2024 m. birželio 10 d. turto apraše nurodytas turtas. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje, atsižvelgė į atsakovės pateiktus duomenis ir turtui, kuris nebuvo surastas ir kurio egzistavimas nebuvo nustatytas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikė.

25. Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – buvimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

26. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019). Taigi, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-649-1120/2020).

27. CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 384 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

28. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato teismui galimybę areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliktų tokios pačios sudėties ir kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

29. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl turto padalijimo. Atsakovė priešieškinyje yra nurodžiusi, koks turtas turėtų būti priteistas ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise, taip pat apskaičiavusi jai priteistinų kompensacijų dydį. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės reikalavimais, laikosi pozicijos, kad dalis ieškovės nurodytų daiktų neegzistuoja arba priklauso tretiesiems asmenims. Taigi šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, egzistuoja būtinybė laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir išlaikyti sutuoktinių turimą turtą nepakitusį iki tarp jų kilusio ginčo išsprendimo. Be to, į bylą yra pateikti duomenys, kurių ieškovas iš esmės neginčija, kad ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu tam tikrą turtą yra perleidęs savo motinai ir seseriai (ieškovas teigia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo perleistas tik kombainas, o kitas turtas – iki ginčo šalių santykių nutrūkimo). Nors ieškovas ir teigia, kad šios aplinkybės nepagrindžia ieškovo nesąžiningumo, pažymėtina, jog tarp šalių kilusio ginčo kontekste šios aplinkybės pagrindžia tam tikrą riziką, kad turtas, dėl kurio vyksta ginčas, galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą ar net padarytų jį negalimą. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovas, parduodamas santuokoje įgytą ūkio techniką, su atsakove nesitarė nei dėl turto kainos, nei dėl kitų šio turto pardavimo aplinkybių, o ieškovas nepateikė argumentų, kurie paneigtų šiuos atsakovės teiginius. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju nustatytinas ne tik poreikis išsaugoti situaciją nepakitusią, bet ir kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimas.

30. Ieškovas atskirajame skunde pateikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi jos riboja ieškovo ekonominius ir gyvenimo sprendimus bei sukelia ieškovui reikšmingus apribojimus santykiuose su prekių (paslaugų) tiekėjais. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, kuriai jos yra taikomos, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų šalies teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pateikė tik deklaratyvius argumentus apie tam tikrus ribojimus, tačiau šie argumentai nepagrindžia aplinkybių, kad ieškovo patiriami ribojimai, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, neatitinka ekonomiškumo principo ir yra neproporcingi – ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ne hipotetines, o konkrečias, paminėtiems principams prieštaraujančias neigiamas pasekmes – sunkumus santykiuose su tiekėjais, finansines problemas. Be to, kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, areštas neatima teisės iš atsakovo ir trečiųjų asmenų teisės naudotis turtu, įskaitant ir turto naudojimą žemės ūkio darbams.

31. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nustatytos visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tiek tikėtinas priešieškinio pagrįstumas, tiek grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Vis dėlto pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, koks šalių santuokoje įgytas turtas bus dalijamas ir kokiu būdu, todėl šioje nutartyje nustatytos aplinkybės nedaro įtakos bylos baigčiai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, šių priemonių taikymu šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, o nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl tenkinti ieškovo atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.