Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-213-495/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-12-22
Bylos Nr.: 1A-213-495/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-01979-2008-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Žukauskas, Regina Gaudutienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
Nuteistasis: R. J., Ž. A., V. M., A. Ž.
Nukentėjusysis: A. A., E. S.
Advokatai: Edmundas Jonušas, Adomas Liutvinskas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-495/2016Proceso Nr. 1-10-1-01979-2008-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.4.; 1.2.14.5.2.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės (pranešėjos),teisėjų Reginos Gaudutienės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,nuteistajam R. J.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiesiems A. A., E. S.,

nukentėjusiųjų atstovams advokatams Edmundui Jonušui, Virginijai Pilipavičienei,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

Žemesnės instancijos teismas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams;

- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, R. J. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbo pobūdžiu; neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 2 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš R. J., Ž. A. (vėliau vardas ir pavardė pakeisti į Ž. A.), A. Ž., A. J. ir O. D. nukentėjusiajam E. S. solidariai priteista 25 491,48 Lt (t.y. 7382,84 Eur) turtinei ir 7000 Lt (t.y. 2027,34 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei 1700 Lt (t.y. 492,35 Eur) advokato išlaidoms atlyginti.

Iš R. J. nukentėjusiajai A. A. priteista 50 000 Lt (t.y. 14 481 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, nukentėjusiosios A. A., nuteistųjų Ž. A. (Ž. A.), V. M. (V. M.), A. Ž. ir nuteistojo R. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus, nuteistojo R. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendis pakeistas:

pasikėsinimo sukčiauti nukentėjusiojo E. S. epizode nustatyta, kad R. J., nežinodamas, kad A. Ž. prisistato E. S., kartu su O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-07-31 atvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S. ir pateikusiu pastarojo asmens tapatybės kortelę ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, pasirašė preliminarią E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį, ir 2008-08-05 kartu su A. J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur R. J. sumokėjo skolas už minėtą butą, o A. Ž., prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus.

Sumažintas iš nuteistųjų R. J., O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž., A. J. nukentėjusiajam E. S. solidariai priteistos turtinės žalos dydis iki 5 355,50 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendis dėl R. J. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalį, padarius jame pakeitimus, paliktas galioti, panaikinta ir baudžiamoji byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., Ž. A. (Ž. A.), A. J. ir O. D., apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o būtent:

R. J., veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., Ž. A. (Ž. A.), A. J. ir O. D., pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos O. D. surado į buto savininką E. S. panašų asmenį – A. Ž., kuris 2008 m. liepos 18 d. E. S. vardu parašė pareiškimą apie tai, kad jis 2008 m. liepos 14 d. į seniūniją dėl G. A. išregistravimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesikreipė ir prašė šio prašymo nenagrinėti bei jį pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojams, Ž. A., O. D. nurodymu, ne vėliau kaip 2008 m. liepos 31 d. Vilniuje, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio E. S., pagrobė E. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastarojo buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, A. J., O. D. nurodymu, surado minėto buto pirkėją R. J., o R. J., žinodamas, kad A. Ž. prisistato E. S., kartu su juo, Ž. A.(Ž. A.), A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008 m. liepos 31 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S. ir jam pateikus pastarojo asmens tapatybės kortelę ir buto nuosavybės dokumentus, pasirašė preliminarią E. S. buto pirkimo – pardavimo sutartį. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. J. kartu su A. J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008 m. rugpjūčio 5 d. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur R. J. sumokėjo skolas už minėtą butą, o A. Ž. prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus. Tęsdami nusikalstamą veiką, R. J. kartu su O. D. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008 m. rugpjūčio 6 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S., R. J. pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl pirkimo–pardavimo sutarties klaidų bei sandoriui tvirtinti pateiktos negaliojančios E. S. asmens tapatybės kortelės, notarės iniciatyva sutarties vykdymas buvo sustabdytas, ir taip apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

R. J. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, o būtent: po to kai jis, veikdamas bendrininkų grupe, 2008 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. Ž., prisistatęs notarei A. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku E. S., pasirašė su minimu asmeniu buto pirkimo–pardavimo sutartį, jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 7 d. , tiksliai nenustatytu metu, neturėdamas teisėto pagrindo, nes žinojo, kad pasirašo sutartį su netikru savininku, pateikusiu notarei negaliojančią E. S. asmens tapatybės kortelę, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas sužlugdyti nukentėjusiąją paskelbdamas informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, apie tai, kad notarė A. A. nekompetentinga, privertė nukentėjusiąją pasirašyti 2008 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį dėl teisės į 107 321 Lt(t. y. 31 082,31 Eur) ir šios sutarties pagrindu 2008 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), gavo iš notarės A. A. 50 000 Lt (t. y. 14 481 Eur).

Šalies argumentai

Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas A. Liutvinskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo ir jam priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė Lietuvos Respublikos (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byla išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai. Teismas R. J. atžvilgiu buvo šališkas subjektyviai ir objektyviai. Subjektyviuoju aspektu teismo šališkumas pasireiškė, nutylint reikšmingus teisingam bylos išsprendimui bylos duomenis, kurių atskleidimas ir jų vertinimas nepalankus notarei. Objektyviuoju aspektu teismo šališkumas pasireiškė akivaizdžiu nusistovėjusios teismų praktikos, kurią teismas ar teisėjas privalo ne tik žinoti, bet ir vadovautis, ignoravimu. Skundžiamas teismo nuosprendis surašytas ignoruojant BPK 302–305, 307 straipsnių normas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, pripažindamas R. J. padėjėju pasikėsinime sukčiauti, nenurodė šios R. J. inkriminuotos veikos kvalifikavimo motyvų. Teismas neatskleidė bendrininkų susitarimo turinio ir nenurodė bylos duomenų, patvirtinančių teismo išvadą, kad R. J. jam inkriminuotus veiksmus atliko žinodamas, jog butą parduoda ne jo savininkas, o apsimetėlis, kad buto savininko asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai bei teisę į butą patvirtinantys dokumentai, O. D. nurodymu, buvo pavogti.

Teismas, konstatuodamas, kad R. J. žinojimą patvirtina kiti nuteistieji bei liudytojai, neanalizavo minėtų asmenų parodymų turinio, negretino jų parodymų tarpusavyje bei su kitais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Nei vienas iš nuteistųjų ir byloje apklaustų liudytojų nenurodė, jog R. J. žinojo, kad jam butą parduoda ne buto savininkas, o O. D. parinktas į E. S. panašus asmuo. Priešingai, liudytoja G. A. nuosekliai aiškino, jog buvo dedamos visos pastangos, kad tik buto pirkėjas nesužinotų apie tikrąjį buto savininką. Tokius liudytojos parodymus patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nuteistojo Z. A. parodymai apie buto pardavimo R. J. aplinkybes, kiekvieno tame procese dalyvavusio asmens vaidmenį ir konkrečius veiksmus bei tai, kad O. D. jau ankščiau turėjo sumanymą atimti butą iš E. S..

Byloje nustatyta, kad O. D. buvo taikomos operatyvinės veiklos priemonės – slaptas telefoninių pokalbių klausymas ir jų turinio fiksavimas, tačiau šie bylos duomenys nuosprendyje neaptarti ir neanalizuoti, negretinti su kitais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių. Nuteistojo O. D. pokalbiai telefonu su Z. A., A. Ž., A. J. yra pakankamai informatyvus įrodymas sprendžiant R. J. kaltės klausimą. Pokalbių turinys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. S. buto pardavimo operacijai vadovavo O. D., kad jis sprendė atsiskaitymo už parduodamą butą klausimus, iš jų ir nustatant automobilio BMW X5, kurį R. J. turėjo perrašyti O. D. parinktam asmeniui, vertę bei gautų iš R. J. pinigų dalybas tarp bendrininkų. O. D. telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami nuo 2008-05-29 iki 2008-08-23, į bylą pateikti pokalbiai vykę nuo 2008 m. liepos 31 d. iki rugpjūčio 6 d. Byloje esančiuose pokalbiuose nėra fiksuotas nei vienas R. J. pokalbis su byloje minimais asmenimis, tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistieji O. D., Z. A., A. Ž., A. J. su R. J. savo veiksmų neaptarinėjo ir nederino. Priešingai, nuteistųjų pokalbių turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad O. D. dėjo visas pastangas, kad liudytoja G. A. neprasitartų R. J. apie tikrąjį buto savininką, kad A. Ž. įtikinamai suvaidintų buto savininką, kad R. J. nepersigalvotų pirkti butą, kad kuo greičiau sumokėtų pinigus ir perrašytų automobilį.

Sugretinus operatyvinėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių turinį su nuteistųjų A. Ž., Z. A., A. J. parodymais, darytina išvada, kad R. J. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog butą parduoda ne buto savininkas. R. J., sužinojęs apie apgaulę, iš karto kreipėsi į policiją ir prokuratūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Neatitinka faktinių aplinkybių teismo išvada, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, nes notarės iniciatyva sutarties vykdymas buvo sustabdytas. Byloje nustatyta, kad buto pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas Registrų centre ne notarės, o liudytojos V. S. pastangomis. Teismas, nurodydamas, kad buto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo padaryta klaidų, privalėjo atskleisti klaidų turinį, nurodyti tų klaidų teisinius padarinius bei asmenis padariusius tas klaidas, ir konstatuoti, kad toks sandoris apskritai negalėjo būti sudarytas, tačiau to nepadarė.

Teismas skundžiamame nuosprendyje pateikdamas apgaulės sampratą ir nusikaltimo padarymo mechanizmą, nenurodė, kurie nuteistieji ir ką apgavo, kas ir kokiais veiksmais pasikėsino sukčiauti, prieš ką buvo naudojama apgaulė, kas buvo apgautas. Teismo samprotavimai veikų kvalifikavimo klausimais leidžia daryti išvadą, kad apgaulė buvo naudojama prieš R. J., kuris dėl byloje minimo sandorio prarado savo turtą.

Be to, gynėjas teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo O. D., A. Ž. ir Z. A. atliktus veiksmus, nes pagal tyčios turinį jų atlikti veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystės dalyku buvo E. S. nuosavybės teise priklausantis butas, kurį pavogti galima tik per nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. E. S. asmens tapatybės kortelės vagystę apima vieningas nusikalstamas sumanymas, nors šie veiksmai ir sudaro savarankišką nusikaltimą. Nuteistojo O. D. veiksmai - surandant panašų į E. S. asmenį – A. Ž., pastarojo įtraukimas į nusikaltimą už atlygį, A. J., siekiančio gauti turtinės naudos, veiksmai - surandant buto pirkėją – R. J., Z. A. veiksmai, siekiant įtikinti R. J., kad A. Ž. yra tikrasis buto savininkas, A. Ž. veiksmai – prisistatant R. J. buto savininku, įsiskolinimų už komunalines paslaugas apmokėjimas R. J. lėšomis bei sutarčių pas notarą pasirašymas E. S. vardu, atitinka BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau R. J. šiame kaltinimo epizode yra nukentėjusysis, nes jo atžvilgiu buvo įvykdytas sukčiavimas.

Teigia, kad teismas be pagrindo R. J. ketinimą nusipirkti butą prilygino jo kaltės turiniui, t. y. kad R. J. suprato, jog butą parduoda ne buto savininkas ir, kad norėjo tokių padarinių, kurie jam neabejotinai buvo žalingi.

Be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priteisdamas E. S. pareikštą civilinį ieškinį solidariai iš visų nuteistųjų, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų, neatsižvelgė į tai, kad R. J. savo lėšomis padengė E. S. padarytus didelius įsiskolinimus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, R. J. nepagrįstai nuteistas ir už notarės A. A. turto prievartavimą. Teismas skundžiamame nuosprendyje grįsdamas R. J. kaltumą apsiribojo tik R. J., notarės ir liudytojo M. B. parodymų išdėstymu bei nuoroda į slaptai daryto R. J. ir notarės pokalbio įrašą, objektyviai nevertindamas notarės ir liudytojo M. B. parodymų patikimumo, negretindamas jų parodymų su kitais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.

Nuteistasis O. D. nepatvirtino teismo minimo R. J. žinojimo, kad O. D. surado panašų į E. S. asmenį ir, kad, O. D. nurodymu, pavogtų dokumentų pagrindu, t. y. panaudojant apgaulę, R. J. buvo parduotas svetimas butas. Nuteistieji Ž. A. ir A. Ž. bei liudytoja G. A. nurodė kitas, nei nustatė teismas, buto pardavimo R. J. aplinkybes. Apelianto teigimu, faktiniai bylos duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, kad R. J. turėjo pakankamą teisinį pagrindą reikalauti iš notarės žalos, padarytos jos veiksmais, atlyginimo. Notarei patvirtinus buto pirkimo – pardavimo sandorį, visi su šiuo sandoriu susiję asmenys tapo teisinių santykių dalyviais. Tačiau teismas nevertino notarės veiksmų sudarant ir tvirtinant byloje minimą buto pirkimo–pardavimo sutartį ir nuosprendyje nutylėjo reikšmingus teisingam bylos išsprendimui faktinius duomenis. Vienas tokių faktų yra Notarų garbės teismo 2009-05-05 sprendimas. Notarų rūmų sprendime nurodyta, kad notarė A. A. pripažino savo kaltę, gailisi ir ėmėsi realių veiksmų ginamajam padarytos turtinės žalos atlyginimui – 2008-09-16 pasirašė reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė reikalavimą į žalos atlyginimą dėl buto pardavimo perkelti notarei A. A., kuri R. J. sutarties pasirašymo dieną atlygino dalį žalos 50 000 litų. Reikalavimo teisės pirkimo–paradavimo sutartis pasirašyta notarės ir jos advokato M. B.. Kadangi notarė A. A. vengė atlyginti likusią ir sutartyje aptartą žalos dalį, neatsakinėjo į R. J. raštiškus raginimus įvykdyti 2008-09-16 sutartį, 2009-01-07 R. J. pareiškimu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, o 2009-10-23 į teismą su ieškiniu dėl likusios dalies žalos atlyginimo. Apeliantas atkreipia dėmesį į 2008-08-07 duotus notarės parodymus, kuriuose notarės nurodytos byloje minimo sandorio sudarymo aplinkybės atitiko R. J. parodymus, iš jų ir dėl automobilio BMW X5 perleidimo buto pardavėjui, kaip dalies už perkamą butą, sumos. Šie notarės parodymai skundžiamame nuosprendyje neaptarti ir neanalizuoti, teismas rėmėsi vėlesniais notarės parodymais, kurie iš esmės skiriasi nuo pirminių jos parodymų. Parodymų keitimo motyvai nuosprendyje neaptarti, todėl prieštaravimai liko nepašalinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad notarė A. A., iki sudarant ir tvirtinant buto pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo, kad E. S. asmens tapatybės kortelė negalioja, o sutarties sudarymo metu nustatė, kad asmens tapatybės kortelėje esantis parašas skiriasi nuo asmens, pasirašančio sutartį, parašo, todėl notarė neturėjo teisės sudaryti ir patvirtinti byloje minimo sandorio. Teismas, spręsdamas R. J. kaltės prievartavus notarės turtą klausimą, rėmėsi nepatikimais bylos duomenimis, o reikšmingų teisingam bylos išsprendimui įrodymų neaptarė ir nevertino. Teismo išvada, kad R. J. notarės atžvilgiu vartojo psichinę prievartą, grindžiamas samprotavimais, neatskleidžiant psichinės prievartos turinio. Dėl išdėstytų aplinkybių notarės pareikštas civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Apeliantas pažymi, kad pagal teismų praktiką, kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo ir dėl to atsiranda žala, tokios žalos atsiradimas pripažįstamas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-264/2008 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusieji E. S., A. A., nukentėjusiųjų atstovai, prokuroras prašė nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas R. J. atžvilgiu buvo šališkas. Apelianto teigimu, subjektyviuoju aspektu teismo šališkumas pasireiškė, nutylint reikšmingus teisingam bylos išsprendimui bylos duomenis, kurių atskleidimas ir jų vertinimas nepalankus notarei. Objektyviuoju aspektu teismo šališkumas pasireiškė akivaizdžiu nusistovėjusios teismų praktikos, kurią teismas ar teisėjas privalo ne tik žinoti, bet ir vadovautis, ignoravimu.

Apelianto nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamajam buvo šališkas, atmestini. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008 ir kt.). Šio principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių.

Apeliantas nenurodė ir byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie rodytų pirmosios instancijos teismo teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokias aplinkybes, dėl kurių bylą nagrinėjęs teisėjas pagal BPK 58 straipsnio reikalavimus nebūtų galėję nagrinėti bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nešališkumo reikalavimų pažeidimų objektyviuoju aspektu taip pat nėra. Sprendžiant iš apelianto skundo argumentų, teismo šališkumą pastarasis iš esmės sieja su byloje atliktu įrodymų vertinimu, tam tikrų duomenų nepripažinimu įrodymais ir jų nevertinimu, nepalankaus sprendimo jo ginamajam priėmimu, o taip pat nesivadovavimu teismų praktika. Kita vertus, paminėtos apelianto nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu pripažinti, kad jo ginamojo baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-788/2015, 2K-67-746/2015, 2K-248-895/2015, 2K-333-511/2015, 2K-477-746/2015). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (žr., pvz., 2007 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Boldea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 19997/02, 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Rupa prieš Rumuniją (Nr.1), peticijos Nr. 58478/00).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neišdėstė dalies teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų (operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų O. D. telefoninių pokalbių), nevertino jų visų byloje esančių įrodymų kontekste, skundžiamame nuosprendyje nepateikė išsamių įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo ginamąjį R. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalį. Kita vertus, byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kiti bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo pasikėsinimo sukčiauti epizode nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nevisiškai atitinka byloje nustatytoms faktinėms veikos padarymo aplinkybėms, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nustatė, jog O. D. (nusikaltimo organizatorius), Ž. A. (pakeitus vardą ir pavardę, Ž. A.), A. Ž. (nusikaltimo vykdytojai), padedant A. J. ir R. J., veikdami bendrininkų grupe, O. D. suradus į buto savininką E. S. panašų asmenį - A. Ž., kuris 2008-07-18 (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai E. S. vardu parašė bei pateikė pareiškimą, kad jis 2008 m. liepos 14 d. į seniūniją dėl G. A. išregistravimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesikreipė, ir prašė šio prašymo nenagrinėti; Ž. A., O. D. nurodymu, iš paminėto buto pagrobus E. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus; A. J., O. D. nurodymu, suradus buto pirkėją R. J., R. J. žinodamas, kad A. Ž. prisistato E. S., kartu su O. D., A. Ž., Ž. A. (Ž. A.), A. J. 2008-07-31 nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kur R. J. su A. Ž., notarei A. A. prisistačiusiu E. S. ir jai pateikusiu E. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei buto nuosavybės dokumentus, pasirašė preliminarią E. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Po ko, 2008-08-05 R. J. kartu su A. J. ir A. Ž. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. Ž., prisistačius E. S. ir pasirašius dokumentus, o R. J. sumokėjus už perkamą butą skolas, 2008-08-06 R. J. kartu su O. D. bei A. Ž. nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kuriame R. J. su A. Ž., notarei A. A. prisistačiusiu E. S., pasirašė buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes dėl pirkimo–pardavimo sutarties klaidų bei sandoriui tvirtinti pateiktos negaliojančios E. S. asmens tapatybės kortelės, notarės iniciatyva sutarties vykdymas buvo sustabdytas.

R. J. tiek apklausiamas viso proceso metu, tiek gynėjo pateiktame apeliaciniame skunde, kuris surašytas, atsižvelgiant į pastarojo pavedimo turinį ir apimtį, neneigia, jog atliko veiksmus, susijusius su E. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu (buvo nuvykęs į butą, jį apžiūrėjo, su asmeniu, kuris prisistatė buto savininku, suderino perkamo buto kainą, 2008-07-31 vyko kartu su juo į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), pas notarę A. A., kur pasirašė preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį, 2008-08-05 buvo nuvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis (R. J.) sumokėjo skolas už minėtą butą, 2008-08-06 (duomenys neskelbtini) notarų biure notarė A. A. patvirtino judviejų (R. J. ir buto savininku prisistačiusio asmens) pasirašytą buvo pirkimo – pardavimo sutartį, prašė iš buto išnešti ten esančius baldus), kita vertus, kategoriškai neigia žinojęs, jog asmuo, kuris prisistatė perkamo buto savininku (A. Ž.), nėra tikrasis buto savininkas E. S.. Nurodo, jog jis pats šiuo atveju buvo apgautas ir dėl neteisėto sandorio patyrė didelę žalą.

Sutikti su šia R. J. pateikta ir viso proceso metu bandoma įteigti versija, teisėjų kolegijos vertinimu, galima tik iš dalies. Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kiti bylos duomenys, įvertinus juos visumoje, patvirtina, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės nevisiškai atitinka faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant iš byloje surinktų įrodymų, kitų duomenų pagrindu nustatytų aplinkybių, R. J. ne nuo pat pradžių žinojo, jog butą pardavinėja ne tikrasis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas E. S., o juo apsimetęs kitas asmuo (A. Ž.) kartu su bendrininkais.

Nukentėjusysis E. S. apklausų metu nuosekliai patvirtino, jog su R. J. susipažino tik policijos komisariate, kuomet buvo nuvykęs pranešti apie neteisėtą jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą. Jam nebuvo žinomos aplinkybės, kad R. J. ruošėsi įsigyti jo butą. Sprendžiant iš nukentėjusiojo parodymų, veikos padarymo metu jis buto nepardavinėjo. Tuo metu butas buvo areštuotas antstolių dėl susikaupusių skolų.

Iš nuteistojo Ž. A. (Ž. A.) viso proceso metu dėl esminių aplinkybių duotų nuoseklių parodymų matyti, jog sumanymas parduoti E. S. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu pasipelnyti kilo O. D.. Beje, O. D. pastarąjį įkalbinėjo apgauti E. S., pateikiant jam pasirašyti suklastotą vekselį, tačiau jis nesutiko. Tuo tarpu O. D. pasiūlytais 15 000 Lt po buto pardavimo, jis susigundė. Tuo metu bute dar gyveno E. S.. O. D. sugalvojo planą, kad nukentėjusysis išsikraustytų iš savo namų ir būtų galima nevaržomai galimiems buto pirkėjams apžiūrėti butą. Jis atsiuntė du vyrukus, kurie E. S. sumušė, po ko šis išsikraustė iš buto. Beje, šią aplinkybę apklausiamas patvirtino ir nukentėjusysis E. S.. Pastarasis parodė, jog išeiti iš savo namų jis buvo paskatintas Ž. A. prieš jį naudojamo fizinio bei psichologinio smurto, o taip pat dviejų į jo kambarį miegant įsibrovusių nepažįstamų asmenų, kurie jį sumušė. Sprendžiant iš Ž. A. parodymų, kadangi veikos padarymo metu jis kartu su žmona G. A. gyveno jos pusbroliui E. S. priklausančiame bute ir žinojo, kur yra laikomi E. S. asmens dokumentai bei buto dokumentai, O. D. nurodė jam juos pagrobti, ką jis ir padarė bei perdavė dokumentus O. D.. Be kita ko, jis (Ž. A.) O. D. nurodymu turėjo įkalbėti savo žmoną G. A. išsiregistruoti iš šio buto. Ž. A. patvirtino, jog būtent O. D. surado į nukentėjusįjį E. S. panašų asmenį (A. Ž.). Tuo tarpu A. J., O. D. nurodžius, surado buto pirkėją (R. J.). Ž. A. teigimu, R. J. jam nebuvo žinomas, jis pirmą kartą jį pamatė, kai šis atvažiavo apžiūrėti parduodamo buto (duomenys neskelbtini). Nuteistasis A. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog O. D. pasiūlė jam pirkti butą (duomenys neskelbtini), o jis, kaip tarpininkas, pasiūlė šį butą pirkti savo pažįstamiems, tarp jų ir R. J., kuris prieš tai buvo jo prašęs jam surasti nebrangų butą. A. J. parodė, jog buvo kartu su R. J. nuvykęs apžiūrėti buto, butas buvo labai apleistas, buvo reikalingas remontas, su R. J. aptarinėjo buto remonto kainą. R. J. nusprendus pirkti butą, jis tarpininkavo R. J. ir O. D. bendravime. Kadangi už butą buvo susikaupę daug skolų, R. J. jas padengė ir derėjosi dėl buto kainos sumažinimo.

A. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu) taip pat patvirtino, jog būtent O. D. jam papasakojo apie tai, kad yra butas (duomenys neskelbtini), kurį galima parduoti ir užsidirbti pinigų. Pasiūlė jam apsimesti kitu žmogumi, į kurį jis yra panašus, už ką jam bus sumokėti pinigai. Jis su pasiūlymu sutiko. Nuteistasis A. Ž. patvirtino, jog su buto pirkėju R. J. jis anksčiau nebuvo pažįstamas, su juo susipažino tik notarų biure, atvykęs pasirašyti buto pirkimo – pardavimo sutarties.

Sprendžiant iš Ž. A., A. Ž. parodymų, pirkėjui R. J. sutikus pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jie (Ž. A. ir A. Ž.) kartu su O. D. vyko į notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini). A. Ž. parodė, jog nuvykus prie notarų biuro, jis su O. D. susitiko su maždaug 35 metų vyriškiu, sportinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpų plaukų, į kurį O. D. kreipėsi A. vardu. O. D. jam (A. Ž.) pasakė, kad jis turi apsimesti E. S., kuris turi du brolius, iš kurių vienas atlieka bausmę, kitas užsienyje, o butas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra močiutės palikimas. O. D. jam nurodė, kad jis turi laikytis užtikrintai, paklausus nepasimesti. Paminėti nuteistieji apklausiami patvirtino, jog į notarų biurą ėjo tik R. J. ir A. Ž.. Tiek iš Ž. A., A. Ž., R. J., notarės A. A. parodymų, tiek iš byloje esančios preliminarios buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog 2008-07-31 R. J. ir E. S. prisistatęs A. Ž., kuris notarei pateikė O. D. jam duotus E. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei buto nuosavybės dokumentus, pasirašė jau paruoštą minėto buto preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Sprendžiant iš nuteistojo A. Ž., notarės A. A. parodymų, preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną nebuvo kilę jokių abejonių, įtarimų dėl to, kad A. Ž. nėra tikrasis buto savininkas E. S.. A. Ž. apklausiamas patvirtino, jog po preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, O. D. nurodymu, vyko kartu su buto pirkėju, A. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur R. J. sumokėjo skolas, o jis pasirašė dokumentus. Nuvežus notarei dokumentus apie apmokėtas skolas už komunalines paslaugas, pastaroji nurodė, jog būtina dar pateikti pažymą apie moters, kuri gyveno bute (Ž. A. žmonos G. A.), išregistravimą.

Įvertinus išdėstytus nuteistųjų parodymus, matyti, jog skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad sumanymas parduoti svetimą nukentėjusiajam E. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), be savininko žinios, kilo O. D., būtent jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius. O. D. davė Ž. A. nurodymus pagrobti nukentėjusiajam priklausantį asmens dokumentą bei buto nuosavybės dokumentus, o A. Ž. apsimesti tikruoju buto savininku E. S., vykti į notarų biurą pasirašyti preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį su R. J., kartu su pirkėju vykti į komunalines paslaugas teikiančias įstaigas sumokėti parduodamo buto skolas, kurie duodamus nurodymus įvykdė. Kita vertus, nei vienas iš paminėtų asmenų nenurodė, jog R. J. apie nusikalstamą sumanymą, apie tai, kad butas bus parduodamas nežinant jo tikrajam savininkui, tikruoju buto savininku E. S. apsimes A. Ž., buvo žinoma nuo pat pradžių. Byloje nėra ir kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo išvadai, jog R. J. žinodamas, kad A. Ž. prisistato E. S., kartu su O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-07-31 atvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S. ir pateikusiu pastarojo asmens tapatybės kortelę ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, pasirašė preliminarią E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį, ir 2008-08-05 kartu su A. J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur R. J. sumokėjo skolas už minėtą butą, o A. Ž., prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus.

Kita vertus, tų pačių nuteistųjų Ž. A. (Ž. A.), A. Ž., liudytojos G. A. (G. A.), notarės A. A. parodymai, rašytiniai įrodymai, pirmosios instancijos teismo neįvertinti byloje esantys telefoniniai pokalbiai, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog R. J. 2008-08-06 prisijungė prie bendrininkų grupe neteisėtai veikusių asmenų nusikalstamo sumanymo ir padėjo jį realizuoti.

Tiek nuteistieji Ž. A., A. Ž., tiek liudytoja G. A. (G. A.) apklausiami patvirtino, kad sutarties pasirašymo dieną buto pirkėjas buvo atvykęs į parduodamą butą, klausė, ar G. A. yra išsiregistravusi iš buto. Pastarajai patvirtinus, kad iš buto išsiregistravusi, R. J. klausė, ar yra gauta pažyma apie išsiregistravimą. G. A. nurodžius, kad pažymos nėra, R. J. kartu su G. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją pažymos. Sprendžiant iš Ž. A. ir A. Ž. tarpusavyje sutampančių parodymų, O. D. atvykus į parduodamą butą ir sužinojus, kad buto pirkėjas kartu su G. A. dviese išvyko į seniūniją pažymos, pastarasis supyko. A. Ž. teigimu, O. D. šaukė, priekaištavo dėl to, kad Ž. A. išleido žmoną su pirkėju vieną, sakė, kad ši viską papasakos pirkėjui ir jie buto neparduos.

Iš liudytojos G. A. (G. A.) parodymų matyti, jog jai kartu su buto pirkėju nuvykus į (duomenys neskelbtini) seniūniją, seniūnijos darbuotoja pirkėjui pasakė, kad dėl buto (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs E. S. ir dar kitas vyriškis taip pat pristatęs E. S.. Darbuotoja paprašė buto dokumentų, pirkėjas pasakė, kad dokumentus turi mašinoje. Jiems išėjus, pirkėjas pasakė, kad butas yra melagingai pardavinėjamas. Pirkėjas prie jos skambino kažkokiam ,,A.“ ar ,,A.“ ir šaukė dėl buto, kad nori jį apgauti. Jis prie seniūnijos pasakė, kad ,,jūs norit apgauti su butu“. Grįžus į butą, ji liko kieme, o pirkėjas nuėjo į butą. Prie jos priėjo agresyviai nusiteikęs O. D. ir rėkdamas liepė eiti ir patvirtinti R. J., kad kambaryje yra R. S.. Ji nuėjo į kambarį, bet ten E. S. nebuvo, todėl iš buto pabėgo. Jai išbėgus, R. J. liko bute su A. Ž. ir Ž. A.. Kas toliau vyko kambaryje jai nežinoma. Ž. A. apklausiamas taip pat patvirtino, jog grįžusi iš seniūnijos su pirkėju G. A. rankos gestu parodė, kad nepavyko. O. D., pamatęs G. A. gestą, užlipo į 5 aukštą, palaukė kol pirkėjas užeis į butą, uždarė duris ir, tuomet nusileidęs į lauką, kalbėjo su G. A.. Tiek Ž. A., tiek A. Ž. apklausiami nuosekliai parodė, jog į butą grįžęs R. J. pradėjo reikšti abejones dėl to, kad E. S. apsimetantis A. Ž. yra tikrasis buto savininkas. Iš Ž. A. parodymų matyti, jog pirkėjas (R. J.) bute prašė A. Ž. tapatybės kortelės ir labai įtariai lygino nuotrauką asmens tapatybės kortelėje su A. Ž., klausė pastarojo, kas čia tikras. Atėjus G. A. į butą pirkėjas klausė, ar A. Ž. yra tikrasis buto šeimininkas. G. A., nieko nesakiusi, nuėjo į kitą kambarį. Pirkėjas, turėdamas E. S. asmens tapatybės kortelę, sakė, kad važiuos į policiją viską išsiaiškinti. Po šių žodžių jis labai išsigando, todėl iššoko pro langą iš antro aukšto ir pabėgo. Panašias tolimesnių įvykių aplinkybes nurodė ir A. Ž.. Pastarojo teigimu, grįžęs į butą pirkėjas pradėjo klausinėti, ar jis yra tikrasis buto savininkas. Pirkėjas pasakė, kad jis paėmė tikrojo brolio dokumentus ir bando juo prisistatyti. Nors jis viską neigė, sakė, kad taip nėra, kad jis yra tikras savininkas, pirkėjas tikino, kad viską išsiaiškins pas notarą. Po šių pirkėjo žodžių Ž. A. išsigando ir pabėgo, jis taip pat išėjo ir pasislėpė už durų, pirkėjas jo nematė, bet matė kaip Ž. A. bėga. Nuteistieji Ž. A., A. Ž. nuosekliai patvirtino, jog po bute įvykusio konflikto praėjus neilgam laiko tarpui, su jais susisiekė O. D.. Ž. A. parodė, jog paskambinęs O. D., jam pasakė, kad viskas normaliai, kad jis buvo susitikęs su pirkėju ir viską suderino. O. D. įkalbinėjo A. Ž. paskutinį kartą nueiti pas notarą pasirašyti. A. Ž. atsisakinėjo, tačiau O. D. jį sumušė ir jis sutiko. Jis, O. D. ir A. Ž. nuvažiavo prie notarų biuro, kur O. D. nurodymu, jis (Ž. A.) laukė prie automobilio. A. Ž. parodė, kad O. D. paskambinęs šaukė ant jo dėl to, kad jis pabėgo. Jis atsisakė toliau dalyvauti tame reikale, tačiau O. D. pasakė, kad viskas tvarkoje ir jam liko tik vieną kartą nuvažiuoti pas notarą ir pasirašyti. Šio pokalbio metu atvažiavo A. J., kuris taip pat įkalbinėjo jį pabaigti šį reikalą. O. D. paaiškino, kad jam reikės tik nueiti į notarų biurą ir pasirašyti, nurodė, kad pirkėjas butą perka perpardavimui. Jį nuvežė iki notarų biuro, kur jau buvo pirkėjas. Be kita ko, A. Ž. parodė, jog notarų biure jam buvo paduoti 4 lapai, kur jis pasirašė kaip E. S.. Jam pasirašinėjant notarės nebuvo. Po to atėjo notarė ir pasakė, kad jo parašas nepanašus, padavė lapą pasitreniruoti. Jis ant notarės paduoto lapo pradėjo mėgdžioti asmens tapatybės kortelėje esantį parašą, treniravosi apie 4-5 min. Notarė liepė pasistengti pasirašyti panašiau. Jam pabandžius, buto pirkėjas pasakė, kad parašas jau panašus, notarė pasižiūrėjusi pritarė pirkėjui, tada jis pasirašė likusiuose dokumentuose. Išėjus iš notarų kontoras O. D. ant jo rėkė, sakydamas, kad jis bandė apgauti, nepasirašyti, kelis kartu jam trenkė. Pirkėjas išvažiavo. Jie nuvažiavo į piceriją, kur pavalgė ir jis buvo nuvežtas namo. O. D. sakė, kad už valandos susitinka su pirkėju ir tas sumokės pinigus. Po valandos jam paskambino O. D. ir pasakė, kad pinigams ,,ragai“, kad pirkėjas nedavė pinigų, kad kažkas areštavo butą.

Iš notarės A. A. parodymų apie 2008-08-06 vykusį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymą matyti, jog R. J. kartu su buto savininku apie 13 val. atvykus pasirašyti buto pirkimo – pardavimo sutarties, ji jau buvo paruošta, tačiau dėl R. J. vis nurodomų kitų atsiskaitymo už butą sąlygų, ji buvo taisoma. Sutarties pasirašymas užtruko maždaug iki 15 val. Atvykus pasirašyti sutarties, visą laiką kalbėjo tik R. J., tuo tarpu buto savininkas jam tik pritardavo. Notarė patvirtino, jog sutarties pasirašymo dieną ji buto savininkui liepė pasitreniruoti parašą, kad jis būtų kuo panašesnis į asmens dokumente esantį. Iš praktikos žino, kad jaunimas nekreipia dėmesio į parašo panašumą asmens dokumente, pasirašo laisva forma, o parašas nebūna labai panašus. Tai jis darė prie R. J.. R. J. dėl to nekėlė jokių klausimų. Apeliacinės instancijos teisme notarė A. A. patvirtino, jog po sutarties pasirašymo ji R. J. užsiminė apie tai, kad yra dvi E. S. asmens tapatybės kortelės, nurodė jam nuvykus į policiją pasidomėti dėl buto savininko tapatybės, tačiau R. J. nuskubėjo į VĮ „Registrų centras“ skubos tvarka įregistruoti pasirašytos buto pirkimo - pardavimo sutarties. Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės išrašo apie asmenį matyti, jog notarės A. A. vardu E. S. asmens duomenys registrų centro duomenų bazėje buvo tikrinti 2008-08-05 (2 t., b.l. 87). R. J. VĮ Registrų centrui prašymą per 1 darbo dieną atlikti jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimą pateikė 2008-08-06 15:05:48 (2 t., b.l. 114).

Apeliacinės instancijos teisme išklausyti operatyvinio tyrimo metu užfiksuoti O. D. telefoniniai pokalbiai su nusikalstamos veikos bendrininkais Ž. A., A. Ž. ir A. J., sugretinus juos su išdėstytais nuteistųjų parodymais, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, taip pat patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną – 2008-08-06 - R. J. sužinojo apie tai, kad butas yra pardavinėjamas asmenų, kuris jiems nepriklauso, o buto savininku prisistatantis asmuo nėra tikrasis buto savininkas. 2008-08-06 12:01:53 vykusio pokalbio Nr. 6046 metu Ž. A. paskambinęs O. D. informuoja „Nu šita, ką daryt, tas senis sako, važiuojam pusei valandos, pakalbėsim kažkur tai.“, o O. D. paklausus „Kur?“, atsako „Neaišku kur, turbūt į policiją, nu išsiaiškinti, kas, kuris, kas.“. O. D. Ž. A. pasiteiravus „Kas ten rėkia, tas senis?“, pastarasis tai patvirtina. Pokalbio metu Ž. A. nurodo O. D. „Sako, nu atpažino pasą, įsižiūrėjo ir ne jisai.“, „Šitą pasą jisai paėmė, šitą ir žiūri, kad ne tas.“ 2008-08-06 12:04:13 vykusio pokalbio Nr. 6047 metu A. Ž. O. D. taip pat patvirtino, jog R. J. atpažino, jog jis nėra tikrasis buto savininkas. O. D. pasakius, kad Ž. A. jam pranešė „Jis ten man kažką <necenzūrinis žodis>, ne senis, nepanašus tipo sako į tave?“, A. Ž. patvirtina „Taip, jis suprato tikrai.“ O. D. pasakius „O ši <necenzūrinis žodis>, juk ji turi pasakyti, kad tu - tai tu?“, A. Ž. atsako „Ne, ši <necenzūrinis žodis>, ši pati nenori sakyti.“, „Kada klausė, jinai ir neatsakė, kad čia aš.“ To paties pokalbio metu A. Ž. perdavus ragelį Ž. A., pastarasis O. D. pasakė „Na šita klausyk, jinai grybą pjauna konkrečiai, vat, kaip senis paklausė, čia šitas vaikinas, jinai mmmmm nu nu nu, nu taip, nu. Grynai <necenzūrinis žodis>, negaliu, <necenzūrinis žodis>.“ 2008-08-06 12:06:48 vykusio pokalbio Nr. 6048 metu apie tai, kad R. J. suprato, jog A. Ž. nėra tikrasis buto savininkas informavo ir A. J. - „Na, karoče, prasideda kažkoks hemorojus, <necenzūrinis žodis>.“, „Jis su ta boba važiavo <necenzūrinis žodis>, ši boba, karoče, ten matyt šiek tiek prigrybavo.“. Pokalbio metu A. J. nurodė O. D., kad susitiks su R. J. ir pakalbės. 2008-08-06 12:09:08 paskambinęs Ž. A. (telefoninis pokalbis Nr. 6050) O. D. priekaištauja „...kviesk... <necenzūrinis žodis>. <necenzūrinis žodis>, jūs kvailiai, viską sugadinot. Eik tu <necenzūrinis žodis>. <necenzūrinis žodis> reikėjo šokinėti? Nueitume iki galo viską išsiaiškintume ir viskas <necenzūrinis žodis>, jeigu na tai pažymas (?) atsirastų, na jį <necenzūrinis žodis>...“, į ką Ž. A. nurodo „Tai su A. reikia kalbėt, kad A. jam sakytų ir padarytumėm tą tokį, ne blin.“ Iš vėlesnių telefoninių pokalbių matyti, kad A. J. nurodo O. D., kad reikia susitikti su R. J. ir pakalbėti, taip pat tai, kad A. Ž. reikia atvežti į notarų biurą pasirašyti sutartį. Po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo užfiksuoti O. D., A. J. pokalbiai patvirtina, jog nusikalstamos veikos bendrininkai buvo susitikę, kalbėjosi dėl neteisėto sandorio paaiškėjimo. 2008-08-06 15:38:38 val. užfiksuoto A. J. ir O. D. telefoninio pokalbio Nr. 6081 metu A. J. įkalbinėja O. D. susitikti, nurodo „Bet man reikia pasikalbėti, štai R. su tavimi irgi nori pasikalbėti. Mes į...“. 2008-08-06 18:30:09 val. pokalbio Nr. 6102 metu A. J. informuoja O. D. „Na va ir antro komisariato jau visus ten ieško“, „Taip, taip, taip. Na ir su tikruoju važinėja operai po miestą jau su tikruoju (Fone girdisi R. J. ištarti žodžiai „lig tai“) lig tai.“, į ką O. D. nusikeikia, o pokalbio fone girdisi R. J. pasakyti žodžiai „pareiškimas buvo“, A. J. pakartoja „Na. Pareiškimas antrame komisariate“.

Taigi pirmiau išdėstytų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, duomenys byloje esantiems įrodymams patikrinti patvirtina, jog R. J. iš tikrųjų nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme nuo pat pradžių, jam nebuvo žinoma, jog nukentėjusiajam E. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pardavinėjamas neteisėtai veikiančios grupės asmenų, o buto savininku prisistatęs asmuo – A. Ž., nėra tikrasis buvo savininkas. R. J. apie tai, kad grupė asmenų susitarė apgaule parduoti jiems nepriklausantį E. S. nekilnojamąjį turtą, sužinojo tik 2008 m. rugpjūčio 6 d. prieš buto pirkimo – pardavimo sutarties pas notarę A. A. pasirašymą, kuomet kartu su G. A. (G. A.) nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją išimti pažymos apie tai, kad perkamame bute ji su dukra nėra deklaravusios savo gyvenamosios vietos. Nepaisant to, grįžęs į perkamą butą ir ten dar kartą įsitikinęs, kad buto savininku prisistatantis asmuo nėra tikrasis buto savininkas, butas nepriklauso nei vienam jo pardavime dalyvavusiam asmeniui, nusikalstamos veikos organizatoriaus O. D. buvo įkalbėtas ir sutiko padėti užbaigti neteisėtą svetimo buto pirkimo - pardavimo sandorį. R. J., O. D., A. Ž. nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kur R. J. su A. Ž., notarei A. A. prisistačiusiu E. S. vardu, pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį.

Aplinkybės, jog R. J. nutylėjo notarei A. A. apie jam žinomą aplinkybę -apie buto savininku prisistačiusio A. Ž. tapatybę, ignoravo tai, kad A. Ž. iš pradžių nepavyko pasirašyti tikrojo buto savininko parašu, pats su netikru buto savininku pasirašė buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo išdėstytos jo paties nurodytos neteisingos aplinkybės apie atsiskaitymą už įgyjamą būstą, o po sutarties pasirašymo nereagavo į notarės pastebėjimą apie buto savininko asmens tapatybės kortelės negaliojimą ir skubėjo į VĮ Registrų centrą skubos tvarka užregistruoti įgytą nekilnojamąjį turtą, neabejotinai patvirtina, kad jis savanoriškai prisijungė prie bendrininkų grupės sumanymo - apgaulės būdu įgyti nukentėjusiajam E. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir savo neteisėtais veiksmais padėjo jį realizuoti. Jis suvokė, kad paminėtais veiksmais padėdamas įgyvendinti apgaulę, kuri suklaidino notarę A. A., patvirtinusią jo ir netikro buto savininko pasirašytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, neteisėtai įgyja svetimą turtą, numatė, kad dėl to tikrasis buto savininkas E. S. patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Šią išvadą teisėjų kolegijos vertinimu, be kita ko, netiesiogiai patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme nustatytos aplinkybės apie pastarojo iki aptariamos pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo turėta patirtis sudarant nekilnojamojo turto sandorius, taip pat skirtumas tarp pasikėsinto įgyti buto sutartos kainos ir tuometinės buto vidutinės rinkos kainos. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamento Informacinių paslaugų teikimo skyriaus 2016-05-09 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priedų matyti, jog laikotarpiu nuo 1991 metų iki 2008 metų imtinai R. J. nuosavybės teisės yra (buvo) įregistruotos į dešimtį nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje (16 t., b.l. 108). Iš tos pačios valstybės įmonės 2016-01-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2008 m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 249389 Lt (16 t., b.l. 86), kai tuo tarpu 2008-08-06 buto pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta buto kaina tesiekė 100 000 Lt.

Kita vertus, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bendrininkų grupe veikę asmenys nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jog ne dėl notarės A. A. atliktų veiksmų nusikalstama veika nebuvo baigta. Sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, nusikalstama veika nebuvo baigta, nes VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro skyriaus VII NTR vedėjos 2008-08-07 sprendimu netenkintas R. J. 2008-08-06 pateiktas prašymas skubos tvarka (per vieną dieną) įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą. Sprendime pažymėta, jog prašymas netenkintas, nes kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pateiktoje 2008-08-06 pirkimo – pardavimo sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta sandorio tvirtinimo data yra ankstesnė negu sandorio sudarymo data (2 t., b.l. 115). Tuo tarpu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei A. A. adresuotame 2008-09-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2008-08-07 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) „neregistruoti 2008-08-06 (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtintos buto pirkimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini)“ nėra pagrindas atsisakyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 122). Taigi dėl paminėtų aplinkybių, be kita ko, tikslinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstamos veikos nutrūkimo pasikėsinimo stadijoje priežastis (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė R. J., kaip padėjėjo, bendrininkavimo su kitais kaltinime nurodytais asmenimis motyvų, neatskleidė bendrininkų susitarimo turinio.

Pažymėtina, kad pagal BK 24, 25 straipsnių nuostatas bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Teismų praktikoje nurodyta, jog bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, jog pagal teismų praktiką susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais.

Byloje pirmiau išdėstyti įrodymai, kiti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo visi kaltinime nurodyti asmenys - O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž., A. J., R. J.. Iš tikrųjų pirminiame nusikalstamos veikos organizatoriaus O. D. sumanyme nebuvo suplanuota, kad R. J. bendrininkaudamas su kitais grupės nariais padės apgaulės būdu parduoti jiems nepriklausantį E. S. nekilnojamąjį turtą, tik siekė, panaudodami nežinantį apie nusikalstamą sumanymą R. J. parduoti svetimą butą ir iš to pasipelnyti, užvaldyti šio asmens ketinamus sumokėti pinigus ir perduodamą automobilį. Kita vertus, vėliau situacija pasikeitė. Nespėjus realizuoti pirminio nusikalstamo sumanymo, parduodamo svetimo, E. S. nuosavybės teise priklausančio buto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną R. J. sužinojo apie bendrininkų grupe veikusių asmenų sumanymą apgaulės būdu parduoti jiems nepriklausantį nekilnojamąjį turtą. Nepaisant to, R. J. neužkirto kelio jų neteisėtiems veiksmams, priešingai, nusikaltimo organizatoriaus O. D. įkalbėtas, sutiko padėti užbaigti jų nusikalstamą sumanymą, t.y. nuo 2008-08-06 jau visi penki bendrininkai apjungė pastangas toliau naudojant apgaulę atlikti neteisėtą E. S. buto pirkimo – pardavimo sandorį. R. J., 2008-08-06 vykdamas į (duomenys neskelbtini) notarų biurą pasirašyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis pasirašo pirkimo – pardavimo sutartį ir kuris notarei A. A. prisistato E. S., nėra tikrasis E. S., o tik juo melagingai prisistatantis A. Ž., tačiau šios aplinkybės notarei, tvirtinusiai pirkimo – pardavimo sandorį, tyčia nenurodė, pasirašė paminėto buto pirkimo - pardavimo sutartį, ir tokiais savo veiksmais, šalindamas kliūtis svetimam turtui apgaulės būdu įgyti, padėjo bendrininkams tęsti ir užbaigti nusikalstamą sumanymą, kuris, kaip jau minėta, vėliau nepasiekė galutinio tikslo jau dėl nuo bendrininkų valios nepriklausančių priežasčių (butas nebuvo įregistruotas R. J. vardu dėl pirkimo – pardavimo sutarties tvirtinimo notarų biure metu padarytos techninės klaidos, nurodant sandorio tvirtinimo datą). E. S. 2008-08-06 netrukus po buto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo kreipusis į notarę A. A., policiją dėl neteisėto jam priklausančio buto pardavimo, VĮ Registrų centrui atsisakius perregistruoti R. J. vardu neteisėtai įgytą nekilnojamąjį turtą, O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž., A. J., priešingai nei teigia R. J., negavo iš pastarojo ir sutartų pinigų bei automobilio BMW X5 už butą. A. Ž. nuosekliai apklausų metu parodė, jog pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos pinigų sumos – 84 649,85 Lt, jis negavo. Be to, iš byloje užfiksuotų O. D. telefoninių pokalbių matyti, jog iš tikrųjų kaltinime nurodytiems bendrininkų grupės nariams už parduodamą butą buvo sutarta sumokėti ne 100 tūkstančių litų ir perrašyti automobilį BMW X5, kaip nurodo R. J., o grynaisiais sumokėti kur kas mažiau. Iki pat sutarties 2008-08-06 pasirašymo šiems nebuvo sumokėti nei pinigai, nei perrašytas automobilis. Iš 2008-08-04 11:59:43 val. A. J. ir O. D. telefoninio pokalbio Nr. 5870 matyti, jog pastarieji kalbasi apie R. J. jiems žadėtą perrašyti pastarajam priklausantį automobilį BMW X5, O. D. nurodo, kad pardavus automobilį, jie negaus 60 tūkstančių litų, todėl nurodo R. J. pasakyti R. J., kad šis duotų daugiau grynaisiais – O. D. „Aš jo neparduosiu už 60, aš jį už penkiasdešimt tik parduosiu, tegul dešimtuką, tegul prideda, trumpiau sakant, dešimtuką litų.“, į ką A. J. atsako „<necenzūrinis žodis>, daugiau neduoda ir viskas <necenzūrinis žodis>.“ O. D. – „Ne, bet kiek jis duos šitą ir <necenzūrinis žodis> kiek dar trisdešimt, kiek jis dar pinigų duos? 35 ar 25?“, į ką A. J. atsako „25.“, tuo tarpu O. D. nurodo „Tegul trisdešimt paduoda, penketuką tada daugiau.“, A. J. „Pakalbėsiu.“ Šio pokalbio metu pastarieji diskutuoja ir apie tai, kiek R. J. perpardavęs butą uždirbs, O. D. nurodo, „<...>Na ir taip viskas už pusę kainos. Jis be problemų po savaitės galės šimtą uždirbti, perparduoti ją. <...>“. 2008-08-05 15:40:10 val. vykusio A. J. ir O. D. telefoninio pokalbio Nr. 5972 metu paminėti nuteistieji taip pat aptarinėjo analogiškas aplinkybes apie už parduotą butą 2008-08-06 planuojamą gauti pinigų sumą bei BMW X5 automobilio perrašymą, taip pat apie pinigų dalybas, kad pinigai bus gauti, automobilis perrašytas tik po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Duomenų, kad R. J. pinigus nusikalstamos veikos organizatoriui ir bendrininkams būtų sumokėjęs, perrašęs jiems savo automobilį iš karto po neteisėto sandorio pasirašymo, byloje nėra. Kaip jau minėta, A. Ž. nuosekliai apklausų metu patvirtino, kad iš R. J. pinigų negavo.

Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog R. J. 2008-08-06 sužinojęs apie kaltinime nurodytų asmenų neteisėtus veiksmus ir kartu su jais apjungęs pastangas toliau naudojant apgaulę atlikti neteisėtą E. S. buto pirkimo – pardavimo sandorį, neabejotinai suvokė, kad veikia kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais ir padeda šiems realizuoti sumanymą - sukčiavimo būdu įgyti svetimą E. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei, jam atsiskaičius už įgytą butą, iš to pasipelnyti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. J. veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo padedant sukčiauti, tačiau tikslina nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustato:

Aprašomoji dalis

R. J., veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., Ž. A. (Ž. A.), A. J. ir O. D., padėdamas, apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o būtent:

R. J. nežinodamas, kad A. Ž. prisistato E. S., kartu su O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-07-31 atvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S. ir pateikusiu pastarojo asmens tapatybės kortelę ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, pasirašė preliminarią E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį, 2008-08-05 kartu su A. J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur R. J. sumokėjo skolas už minėtą butą, o A. Ž., prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus. Tuo tarpu 2008-08-06, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje sužinojęs apie bendrininkų grupe veikusių asmenų sumanymą sukčiavimo būdu įgyti jiems nepriklausantį butą, O. D. įkalbėtas, R. J. prisijungė prie bendrininkų sumanymo ir jau žinodamas, kad E. S. prisistatantis A. Ž. nėra tikrasis buto savininkas, tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S., pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl buto pirkimo – pardavimo sutartyje padarytos klaidos, nurodant skirtingas sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo datas, VĮ Registrų centras atsisakė patenkinti R. J. prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. tokiu būdu, padėdamas, apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 3 dalyje.

R. J. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jo ginamasis pripažintas kaltu ir nuteistas už turto prievartavimą iš nukentėjusiosios A. A..

BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Taigi, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.

Apeliaciniame skunde gynėjas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, teigdamas, kad jo ginamasis turėjo teisinį pagrindą reikalauti iš notarės A. A. žalos, padarytos jos veiksmais, atlyginimo. Taip pat nepagrįsti ir šiame nusikalstamos veikos epizode skundo argumentai, jog R. J. notarės A. A. biure pasirašydamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, nežinojo, kad sandorį pasirašo ne su tikruoju paminėto nekilnojamojo turto savininku E. S..

Pažymėtina tai, jog R. J. abi inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (pasikėsinimas sukčiauti, turto prievartavimas), tarpusavyje tiesiogiai susijusios. Pasikėsinimo sukčiauti epizode jau aptarti, išanalizuoti ir visumoje įvertinti įrodymai, kiti bylos duomenys, kurių teisėjų kolegija dar kartą neanalizuoja ir nekartoja, neabejotinai patvirtina, jog 2008-08-06 (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašydamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, R. J. puikiai žinojo, jog nekilnojamojo turto sandorį sudaro ne su tikruoju buto savininku E. S., o su juo apsimetančiu A. Ž.. Aplinkybę apie buto savininku prisistačiusio A. Ž. tapatybę jis nuo pirkimo – pardavimo sutartį tvirtinusios notarės A. A. nuslėpė. Taigi suvokė, kad sudaromas sandoris yra neteisėtas, svetimas turtas yra įgyjamas sukčiavimo būdu. Paminėtos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog R. J. savo reikalavimo teisę notarei dėl žalos atlyginimo kildina iš bendrininkų grupės apgaulės būdu sudaryto nekilnojamojo turto sandorio, o toks reikalavimas negali būti pripažintas teisėtu, nes iš neteisės negali kilti teisė. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis neturėjo jokios teisės reikalauti iš nukentėjusiosios A. A. dėl paties nusikalstamai sudaryto neteisėto sandorio neva tai atsiradusios žalos atlyginimo.

Gynėjo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog notarė A. A., 2008-08-06 tvirtindama R. J. ir buto savininku prisistačiusio A. Ž. pasirašytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, žinojo apie tai, kad neva buto savininko jai pateikta asmens tapatybės kortelė yra negaliojanti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės išrašas apie asmenį, iš kurio matyti, jog notarė A. A. dieną prieš sutarties pasirašymą - 2008-08-05 - tikrino E. S. asmens duomenis. Iš išrašo apie asmenį matyti, kad asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) tarp galiojančių E. S. asmens dokumentų nėra. Tuo tarpu iš Policijos departamento negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazės notarė sužinojo, kad paminėta asmens tapatybės kortelė nuo 2007-10-16 negaliojanti (2 t., b.l 87-88). Beje, šią aplinkybę apklausiama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nuosekliai patvirtino ir pati A. A.. Pastaroji parodė, jog jai buto pirkimo – pardavimo sutarties tvirtinimo dieną buvo žinoma, kad asmens prisistačiusio E. S. vardu pateikta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti. Kita vertus, ji šią aplinkybę ignoravo, nesiėmė priemonių asmens prisistačiusio E. S. vardu tapatybei patikrinti, nes R. J. jai pasakė, kad iki sutarties pasirašymo jis sumokėjo paminėtam asmeniui visą likusią už butą sumą ir nepasirašė jokio šią aplinkybę patvirtinančio dokumento. Taigi ji, norėdama padėti R. J., kad šis neprarastų sumokėtų pinigų, patvirtino pasirašytą buto pirkimo – pardavimo sutartį. Iš bylos duomenų, be kita ko, matyti ir tai, kad notarei A. A. dėl jos veiksmų, susijusių su E. S. priklausančio buto pirkimo – pardavimo sutarties tvirtinimu, buvo iškelta drausmės bylą. Notarų garbės teismas 2009-05-05 sprendimu, nustatęs, kad notarė A. A. patvirtino sandorį nesilaikydama jai, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, nustatytų teisės aktų reikalavimų, paskyrė pastabą. Tačiau, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti notarės A. A. atliktų veiksmų, tvirtinant E. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, teisėtumo. Tačiau tai neturi įtakos dėl R. J. atsakomybės pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Byloje nustatyta, jog R. J. buto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė veikdamas su kitais bendrininkų grupės nariais, pasitelkę apgaulę, kurios įtakoje ir buvo suklaidinta notarė A. A.. Jo turtinės pretenzijos notarei A. A. teisine prasme nėra pagrįstos. Be kita ko, byloje nustatytos ir šiame procesiniame sprendime jau aptartos aplinkybės patvirtina, jog R. J. už neteisėtai įgytą butą veikos bendrininkams neperdavė sutartų pinigų, taip pat neperleido ir žadėto automobilio.

Turto prievartavimo veikos padarymo būdas pasireiškia psichinės prievartos panaudojimu, t. y. grasinimu prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą.

Byloje tiek pačios A. A. viso proceso metu duotais nuosekliais parodymais, tiek liudytojo M. B. parodymais nustatyta, jog R. J. po buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, prieš notarę naudojo psichinę prievartą, kuri šiuo konkrečiu atveju pasireiškė grasinimais paskelbti viešai informaciją, kurios atskleidimas yra nepageidaujamas. Tokiu būdu nuteistasis R. J. siekė, kad notarė sumokėtų pastarajam neva už paminėtą butą iki sutarties pasirašymo sumokėtus pinigus, t.y. neva dėl notarės neteisėtų veiksmų tvirtinant sandorį patirtą žalą. Iš A. A. parodymų matyti, jog ji nerimavo dėl to, kad nepatikrinusi asmens prisistačiusio buto savininku tapatybės, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo tikrasis buto savininkas E. S., patvirtino buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, todėl kitą dieną po sutarties pasirašymo paskambino R. J., pasiūlė susitikti pasikalbėti. Šis, atvykęs į jos biurą, pradėjo pasakoti, kad yra buvęs komisaras, kad jam visur durys yra atviros, kad prokuratūra – tai draugai ir t.t. Praėjus kuriam laikui prasidėjo aiškinimas, kad jis patyrė labai didelius nuostolius, yra pasiskolinęs labai daug pinigų, jam reikia juos grąžinti. Todėl, ji padariusi klaidą tvirtindama sandorį, ir turi atlyginti jo patirtą žalą – 107 tūkstančius litų. Vėliau R. J. į jos biurą ateidavo dažnai, jai skambinėdavo, laukdavo prie jos biuro. Nuolat buvo nurodoma, jog jis turi daug pažinčių – B. jo draugas, J. J. socialdemokratas Seime, jo pusbrolis dirba Generalinėje prokuratūroje, sūnus Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, todėl jam bus nesunku su ja susidoroti. Jis paskambins ministrui B. ir ji, kaip nekvalifikuota notarė, bus išmesta iš darbo. Kadangi ji R. J. iš tikrųjų bijojo, susisiekė su advokatu M. B., kuris dalyvavo susitikimuose su R. J.. Advokatas pasiūlė jai pasiimti iš banko paskolą ir dalį žalos R. J. atlyginti, pasirašyti su juo sutartį, o po to kreiptis į atitinkamas tarnybas tikslu išsiaiškinti susidariusią situaciją. 2008-09-16 jie su R. J. pasirašė reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią R. J. iš jos gavo 50 tūkstančių litų, o likusią sumą – 57 tūkstančius litų, ji turėjo sumokėti iki gruodžio 15 dienos. Gavęs pinigus, R. J. juos suskaičiavo ir pasakė: „Notare, jūs net neįsivaizduojate, su kokiomis tarnybomis aš esu susijęs ir ką aš galiu.“ Gruodžio 15 dieną ji R. J. pranešė, kad likusios pinigų sumos jam nemokės, po ko pastarasis rašė skundus į ministeriją, Notarų rūmus, galiausiai kreipėsi į teismą. Liudytojas M. B. apklausiamas taip pat nuosekliai patvirtino, jog 2008 m. rugpjūčio mėnesį į jį kreipėsi notarė A. A., kuri papasakojo situaciją apie jos patvirtintą sandorį, kurio metu buvo negaliojanti asmens tapatybės kortelė, nurodė, kad pirkėjas elgiasi agresyviai jos atžvilgiu. Liudytojo teigimu, notarė buvo išsigandusi, nuogąstavo, kad pirkėjas nepakenktų jos karjerai, darbui. A. A. jautė didelį psichologinį spaudimą iš pirkėjo pusės dėl patvirtinto sandorio. Liudytojas patvirtino, kad tiek kartu su notare, tiek vienas buvo susitikęs su R. J.. Susitikimų metu notarei buvo grasinama, kad bus paviešinta aplinkybė, jog dėl notarės nekompetencijos jis patyrė žalą. Susitikimai vykdavo agresyvaus teroro būdu, pokalbiuose nebuvo galima įsiterpti. R. J. minėjo, kad kontroliuoja visą baudžiamąją bylą, turi draugą prokurorą, bendrauja su tyrėjais, ir jeigu bus sumokėti pinigai, notarei nebus jokios bėdos, nes jo vadinami „žulikai“ bus surasti ir žalą notarei bus galima prisiteisti iš tų kaltų asmenų. R. J. tiek balso tonas, tiek jo kalba leido suprasti, kad jeigu nebus sprendžiamas piniginis klausimas, bus keliamas šis klausimas viešai, taip pat jis minėjo, kad turi daug ryšių, padarys taip, kad notarė būtų išbraukta iš notarų sąrašų ir jos karjera bus baigta. Kadangi buvo daromas didelis spaudimas, notarė nusprendė tą klausimą kuo greičiau užbaigti, nes psichologiškai buvo labai įbauginta ir bijojo dėl savo darbo. Buvo nuspręsta pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį, notarė sumokėjo R. J. 50 tūkstančių litų, o likusią sumą buvo sutarta sumokėti iki metų pabaigos.

Netikėti išdėstytais nukentėjusiosios A. A., liudytojo M. B. parodymais, laikyti juos nepatikimais, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi jie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje. Be kita ko, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) stenografuoti R. J., A. A. ir M. B. pokalbiai, liudytojo G. A. parodymai.

Liudytojas G. A. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog 2008 metais, kuomet buvo atvykęs pas notarę A. A. ir ją norėjo nuvežti pas savo seserį, jiems sėdint automobilyje, privažiavo vyriškis su BMW džipu. Jis šypsodamasis priėjo prie jų automobilio ir notarei pasakė „Kodėl jūs nuo manęs bėgat?“, „Kada bus pinigai?“. Liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodydamas į R. J., patvirtino, jog priėjęs vyriškis buvo būtent jis. Notarė tuomet labai persimainė, su ja jau buvo sunku kalbėti. Liudytojas notarės klausė, kas čia įvyko, į ką ji atsakė, jog buvo kažkoks nevykęs sandoris ir dabar iš jos reikalauja pinigų.

Paminėtuose pokalbiuose užfiksuotos R. J., A. A. ir M. B. derybos dėl reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, kurių metu R. J. tiek A. A., tiek M. B. vis užsimena apie savo pažintis ir galimybes, esant jam nepalankioms aplinkybėms, su notare susidoroti („Taip. Aš tave pasigausiu kitur tada.“, „M., tu mane blogai žinai. Aš nenoriu gilintis, bet tai tu žinai, su kokiom aš institucijom dirbu. Tu puikiai žinai, aš tau sakiau, čia ne (pagyrimas).“, „(Ponia A.?)/.../ viską aš darysiu, kad viskas būtų čiki čiki, jokio triukšmo, ramiai, tvarkingai“, „tai va, sūnus, sūnus pas mane reiškia dirba irgi ekonominėj policijoj“, „tuos sukčius pagausim, jūs jūs jūs dar ir savo pinigus atsiimsit ir uždirbsit dar.“, „Žinot, aš jums noriu pasakyti vieną dalyką, jūs galit pykti ant manęs, nepykt, aš dabar jums kaip nusikaltėlis galbūt (jūsų akyse?), man jau pradeda bloga darytis, aš visiškai ne. Žinot kaip sako, teisingai notarė pasakė, kad reiškia jeigu aš sakau, ką darysiu, tas yra grasinimas, yra vienintelis pagal įstatymą negrasinimas, kai sakau (į teismą?). Jūs tą žinot puikiai, tiesa?“, „Todėl aš ką noriu pasakyt, aš darau jums nuolaidą, darau nuolaidą, aš prašau puse sumos, ir antrą pusę, pagal reiškia, dabar mes sutarsim, kada antrą dalį.“, „Buvęs komisaras.“ ir kt.).

Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog R. J., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas prieš nukentėjusiąją A. A. psichinę prievartą, grasindamas paskelbti viešai informaciją, kurios atskleidimas yra nepageidaujamas, atvirai savo naudai vertė pastarąją perduoti didelės vertės turtą – daugiau kaip 107 tūkstančius litų. Atlikdamas paminėtus neteisėtus veiksmus R. J. puikiai suvokė, kad verčia A. A. įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą, ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių pripažinti, kad R. J. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apelianto skundo argumentu, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo patenkintas nukentėjusiosios A. A. civilinis ieškinys ir iš R. J. nukentėjusiosios naudai priteista 50 tūkstančių litų (14 481 Eur) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Dėl civilinio ieškinio.

Apeliantas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo E. S. civilinį ieškinį priteisė solidariai iš visų nuteistųjų. Nurodo, kad teismas nepateikė jokių civilinio ieškinio išsprendimo motyvų, neatsižvelgė į tai, kad R. J. savo lėšomis padengė E. S. buto įsiskolinimus.

Motyvuojamoji dalis

Šie apelianto skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus dėl nukentėjusiojo E. S. pareikšto civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti, be kita ko, įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal CK 6.279 straipsnį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Byloje neginčijamai nustatyta, jog nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusiajam buvo padaryta žala, padarė kaltinime nurodyti asmenys veikdami bendrininkų grupe, t.y. bendrais veiksmais, todėl ir nukentėjusiajam padarytą žalą privalo atlyginti solidariai.

Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltų asmenų priteisti 11 596,55 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodyta žala apskaičiuota, įvertinus bute po nusikalstamos veikos padarymo pasigestų daiktų vertę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu yra reali ir nėra per didelė, patirtas išlaidas keičiant išlaužtą durų spyną bei susidariusią skolą už dujas, pateikta dalis nurodytą turtinę žalą patvirtinančių dokumentų (2 t., b.l. 33-39). Vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje nukentėjusysis savo pateiktą civilinį ieškinį papildė, prašydamas papildomai taip pat priteisti dėl nusikalstamos veikos susidariusias skolas už komunalines paslaugas – bendrai 6 894,93 Lt, pateikė patirtą žalą patvirtinančius dokumentus (2 t., b.l. 40-47). Teisme nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš kaltininkų be jau prašytos priteisti 18 491,48 Lt turtinės žalos priteisti ir 7000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (11 t., b.l. 69-75). Taigi, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiojo E. S. reikalaujama atlyginti turtinė žala yra pagrįsta pateiktais dokumentais, o prarastų bute iki nusikalstamos veikos padarymo buvusių daiktų nurodyta vertė, kaip minėta, yra reali, ji pagrįstai solidariai priteista iš visų nuteistųjų.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų neabejotinai patyrė ieškinyje nurodytą neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, suvaržymais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Nukentėjusysis dėl nuteistųjų veiksmų (prieš jį naudoto psichologinio bei fizinio smurto) turėjo išsikraustyti iš jam priklausančio būsto, ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusysis nuo vaikystės yra neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (11 t., b.l. 50). Po šios nusikalstamos veikos padarymo, dėl patirto streso, neigiamų išgyvenimų, nuolatinės įtampos ir rūpesčių, didelio fizinio krūvio lankantis įvairiose institucijose bei siekiant apginti savo teises, pablogėjo jo sveikata - paūmėjo kojos traumos padariniai, dėl ko turėjo kreiptis į gydytojus, laikinai nutraukti mokslus universitete, be to, patirtas didžiulis sukrėtimas peraugo į emocinę depresiją. Dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiojo teigimu, jis prarado pasitikėjimą kitais žmonėmis, saugumo visuomenėje jausmą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pilnai patenkintas nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ji solidariai priteista iš nuteistųjų.

Tuo pačiu pažymėtina tai, jog nukentėjusiojo civilinio ieškinio išsprendimui neturi jokios įtakos apelianto nurodoma aplinkybė, kad R. J. sumokėjo E. S. buto įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokėdamas įsiskolinimus už butą, esantį (duomenys neskelbtini), nežinojo apie kitų bendrininkų grupės narių nusikalstamą sumanymą sukčiavimo būdu parduoti jiems nepriklausantį butą ir pasipelnyti, tačiau 2008-08-06 apie tai sužinojęs, savanoriškai prisijungė prie kitų asmenų daromos nusikalstamos veikos, suprato, kad jo atlikti ankstesni veiksmai (tame tarpe ir įsiskolinimų sumokėjimas), padeda realizuoti bendrą bendrininkų grupės sumanymą, ir prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių, paaiškėjus apie neteisėto sandorio sudarymą.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistųjų nukentėjusiajam E. S. turtinės žalos atlyginimą, neteisingai nurodė jos dydį (25 491,48 Lt). Iš byloje esančio nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio matyti, jog pastarasis teismo prašė solidariai iš kaltininkų priteisti bendrai 25 491,48 Lt tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti, iš kurių 7000 Lt įvertinta patirta neturtinė žala, o 18 491,48 Lt - turtinė žala. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai nustatyto nukentėjusiajam E. S. priteistos turtinės žalos dydžio (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 3, 4 punktais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos epizode nustatyti, kad R. J., veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., Ž. A. (Ž. A.), A. J. ir O. D., padėdamas, apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o būtent:

R. J., nežinodamas, kad A. Ž. prisistato E. S., kartu su O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-07-31 atvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S. ir pateikusiu pastarojo asmens tapatybės kortelę ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, pasirašė preliminarią E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį, 2008-08-05 kartu su A. J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur R. J. sumokėjo skolas už minėtą butą, o A. Ž., prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus. 2008-08-06 (duomenys neskelbtini) seniūnijoje R. J., sužinojęs apie bendrininkų grupe veikusių asmenų sumanymą sukčiavimo būdu įgyti jiems nepriklausantį butą, O. D. įkalbėtas, prisijungė prie bendrininkų sumanymo ir jau žinodamas, kad E. S. prisistatantis A. Ž. nėra tikrasis buto savininkas, tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S., pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl buto pirkimo-pardavimo sutartyje padarytos klaidos, nurodant skirtingas sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo datas, VĮ Registrų centras atsisakė patenkinti R. J. prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. tokiu būdu, padėdamas, apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž., R. J., A. J. solidariai priteista nukentėjusiajam E. S. 25 491, 48 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž., R. J., A. J. nukentėjusiajam E. S. 5 355,50 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 50 euro centų) (18 491,48 LT) turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Daiva Pranytė – ZalieckienėRegina GaudutienėLinas Žukauskas