Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-01 · Administracinė byla Nr. eAS-270-968/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-01
Bylos Nr.
eAS-270-968/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03418-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė, Rytis Krasauskas (pran.)
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-270-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03418-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti Mažeikių rajono mero neveikimą / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu; 4) panaikinti Mažeikių rajono mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Mažeikių rajono merą išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.

II.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės merą, kuris Raštu atsakė į kreipimąsi ir nurodė, kad jis nekonkretus ir nesuprantamas, negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo (faktinių aplinkybių) ir dalyko (reikalavimo), raštas nenuoseklus ir chaotiškas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimesi nėra konkrečiai įvardinta jo prašoma suteikti informacija ar administracinė paslauga, nėra nurodomos aplinkybės apie galbūt pažeidžiamas jo teises ir teisėtus interesus. Todėl teismas darė išvadą, jog Mažeikių rajono savivaldybės mero Raštu pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos. Teismas vertino, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su tapačiu reikalavimu skundus jau teikė Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-8672-631/2025, Nr. eI3-9045-621/2025, Nr. eI3-9357-931/2025, Nr. eI3-9953-631/2025, Nr. eI3-10002-809/2025, Nr. eI3-10189-809/2025, Nr. eI3-10306-641/2025, Nr. eI3-10498-595/2025, Nr.eI3-10601-631/2025 ir daugelyje kt., kuriuos teismas nutartimis atsisakė priimti. Visose bylose pareiškėjas pateikė atskiruosius skundus, tačiau jie ne visi išnagrinėti apeliacine tvarka, taigi, pareiškėjas teismo nutartims neįsiteisėjus ir toliau teisme reiškia tapačius reikalavimus.

Šalies argumentai

Remdamasis Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nurodė, kad pareiškėjas su 2025 m. sausio 24 d. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 bei Mažeikių rajono savivaldybės merą įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8054-931/2025 pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad Rašte pareiškėjui nebuvo nustatyta privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, taigi Raštas pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių nesukuria. LVAT 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį paliko nepakeistą. LVAT padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Rašte nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Mažeikių rajono savivaldybės mero sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pripažino, kad jo skundą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas dėl to paties Rašto panaikinimo bei Mažeikių rajono savivaldybės mero įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo į pirmosios instancijos teismą kreipėsi ne kartą, nurodydamas tiek tapatų skundo dalyką, tiek pagrindą ir visus kartus jo skundus buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad jau ne pirmą kartą vertindamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą dėl to paties Rašto panaikinimo, neturėjo teisinio pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo teisę kreiptis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo, nei vertino LVAT.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės, priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neužtikrina sąžiningo bylos nagrinėjimo ir be pagrindo varžo pareiškėjo teisę į pažeistų teisių bei interesų gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nustatęs, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, nes skundžiamas Raštas nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, jame pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, pritaikytos poveikio priemonės, sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį skundas (prašymas, pareiškimas) nepriimamas nagrinėti, jei nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

LVAT, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011).

Pagal LVAT praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir nurodytus reikalavimus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas su tapačiais reikalavimais panaikinti Raštą ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo jau buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą, o Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus (pareiškimus) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjas atskiraisiais skundais skundė Regionų administracinio teismo nutartis LVAT, kuris, išnagrinėjęs tokio pat pobūdžio atskirųjų skundų argumentus, jų nepripažino pagrįstais ir nustatė, jog Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-629/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-451-575/2025, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-487-520/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-523-575/2025, 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-608-575/2025). Šios LVAT teismo nutartys yra įsiteisėjusios.

Akcentuotina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo, kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, nepriimtinumo nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį LVAT ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-710-575/2025, 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-575/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-1047/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rytis KrasauskasBeata MartišienėSkirgailė Žalimienė