- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- 1-149-188/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22566-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- J. G.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. G., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) med. registratore, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,
kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2017-05-09 nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui), padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2017 m. gegužės 9 d. apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia ne daugiau kaip penkis kartus rankos delnais sudavė savo šeimos nariui – sutuoktiniui R. G. į galvą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant grindų ir trenkėsi galva į plyteles, tuo padarydama nukentėjusiajam kaktos srities sumušimą su smulkiomis kraujosruvomis ir galvos plaukuotosios dalies dešinės pusės momens ir pakaušio ribos sumušimus su smulkiais paviršiniais nubrozdinimais, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam R. G. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji J. G. kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2017 m. gegužės 9 d. apie 18.00 val. namuose įvyko ginčas tarp jos ir sutuoktinio R. G.. Vėliau, apie 20 val., būnant virtuvėje, jiems apsižodžiavus, ji trinktelėjo R. G. delnu per galvą, ir jis nukrito ant grindų plytelių. Kiek smūgių sudavė, tiksliai nepamena, bet galėjo suduoti ne daugiau penkių smūgių. Ji R. G. sužalojimų nematė. Matė, kad R. G. kažkam skambino, tikriausiai tėvams, kurie iškvietė greitąją ir policiją. Įvykio metu ji buvo blaivi, o ar sutuoktinis buvo blaivus, nežino. Šeimoje yra dvi dukros, jos abi buvo namuose. Vyresnioji dukra – 16 metų amžiaus, tuo metu buvo vonioje ir įvykio nematė, o jaunesnioji - 6 metų amžiaus, buvo virtuvėje, vėliau išėjo į kambarį. Jau apie pusę metų iki įvykio sutuoktinis prieš ją naudojo psichologinį smurtą, kuris pasireiškė kaltinimais, kad ji vagia jo pinigus, praktiškai nieko neuždirba, turi draugą. Ji pati taip pat yra patyrusi fizinį smurtą, bet nesikreipė į policiją, nes tai nedaro garbės vaikams, be to R. G. yra medžiotojas, turi ginklų, ir tokiu atveju ginklų netektų. Dėl savo veiksmų gailisi, ateityje tokiu būdu konfliktų nespręs.
Motyvuojamoji dalis
Be pilno kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto nukentėjusiojo R. G. parodymų (b. l. 24-26) matyti, kad jis su žmona J. G. ir dukromis U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Santuokoje su žmona gyvena jau 17 metų. Su J. nesutaria dėl finansinių šeimos klausimų, ji be jo žinios išleidžia šeimos pinigus ir atsisako nurodyti, kur juos išleidžia. 2017 m. gegužės 9 d. apie 18.00 val. namuose tarp jo ir J. kilo žodinis konfliktas dėl finansų ir dukrų akivaizdoje J. vadino jį „gyvuliu“, „degradu“, jis į tai nekreipė dėmesio ir į konfliktą nesivėlė. Vėliau, apie 20.00 val. jam nuėjus į virtuvę, kur buvo J. ir abi dukros, J. jį užsipuolė, priekaištaudama dėl jo nusipirktų kvepalų. Jam paprieštaravus, ji puolė jį daužyti ir abiejų rankų delnais sudavė jam 4 - 5 smūgius į galvos ir kaklo sritį, dėl ko jis griuvo ant nugaros ir griūdamas sutrenkė galvą į virtuvės grindinio plyteles bei prasikirto pakaušį dešinėje pusėje. Po konflikto žmona su dukromis užsirakino vonioje, o jis apie įvykį pranešė savo mamai ir paprašė iškviesti policiją ir greitąją pagalbą, nes jam pradėjo skaudėti ir suktis galva. Atvykę medikai jį išvežė į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, kur sutvarstė žaizdą galvoje ir išleido namo. Konflikto metu jis ir J. buvo blaivūs.
Iš byloje esančio 2017-05-10 Kauno apskrities VPK Kėdainių policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo N. N. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tarnybinio pranešimo (b. l. 1-14, 15-21) matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2017-05-09 20.00 val. (duomenys neskelbtini) savo namuose, virtuvėje, buitinio žodinio konflikto metu J. G. mažamečių dukrų akivaizdoje keturis – penkis kartus abiejų rankų delnais sudavė savo vyrui R. G. į galvos ir kaklo sritį, ko pasėkoje jis griuvo ir krisdamas ant grindų – plytelių prasiskėlė dešinėje pusėje pakaušį.
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1258/2017(02) (b. l. 30) nurodyta, kad R. G. konstatuota kaktos srities dešinės pusės sumušimas su smulkiomis kraujosruvomis ir galvos plaukuotosios dalies dešinės pusės momens ir pakaušio ribos sumušimas su smulkiais paviršiniais nubrozdinimais, sužalojimai padaryti paveikus kaktos dešinę pusę bei dešinės pusės momens ir pakaušio ribą kietais bukais daiktais. Į kaktą tikėtina buvo suduotas smūgis ranka, o momens ir pakaušio ribos sumušimas įvyko nuo traumuojančio kontakto su plokščiu kietu paviršiumi pargriūvant, sužalojimai atspindi du trauminius kontaktus, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi fiziniai sužalojimai sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą.
Iš byloje esančių J. G. asmens duomenų matyti, kad R. G., gim. 1974-01-01, yra jos sutuoktinis (b. l. 64).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsako „tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“.
Vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d. ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad J. G. aplinkybėse nustatytu laiku ir vietoje, asmeninio konfliktų metu tyčia ne daugiau kaip penkis kartus rankos delnais sudavė savo šeimos nariui – sutuoktiniui R. G. į galvą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant grindų ir trenkėsi galva į plyteles, tuo padarydama nukentėjusiajam kaktos srities sumušimą su smulkiomis kraujosruvomis ir galvos plaukuotosios dalies dešinės pusės momens ir pakaušio ribos sumušimus su smulkiais paviršiniais nubrozdinimais, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam R. G. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji J. G. pripažino, jog nurodytu laiku ji atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus savo sutuoktinio atžvilgiu. Jos kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo R. G. parodymais, VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1258/2017(02).
Kaltinamosios J. G. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui).
Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį.
Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.) žmogaus sveikatai, jos nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę.
Kaltinamoji neteista (b. l. 59), administracine tvarka nebausta (b. l. 60), dirba VšĮ Kėdainių ligoninė (b. l. 63), turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 64), nuo 2014-06-11 registruota VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, diagnozė: Organinis nerimo sutrikimas. Poencefalitinis sindromas. Priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse nėra registruota (b. l. 62), teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, ir jis jai atleido.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamoji pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 56 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Spnkintinaseskelbtini)ui o termios apeliacinio skundo padavimo termioną,pateiktas.ebuvo gautas. atsiliepimui į apeliacinį skSręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju teismas daro išvadą, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str., nes kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, administracine tvarka nebausta, žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje yra kaltinamosios tėvo B. Ž. prašymas atleisti kaltinamąją J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. (2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).
Teismo nuomone, B. Ž. (kaltinamosios tėvas) yra tinkamas laiduotojas byloje. Kaip matyti iš byloje esančio 2017-05-11 B. Ž. prašymo atiduoti kaltinamąją pagal laidavimą (b. l. 76) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, B. Ž. yra neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, dirba AB „Lietuvos paštas“ Kėdainių pašto viršininku, yra medžiotojų klubo „Aras“ pirmininkas. Prašyme nurodė, kad jo dukra J. G. teigiamai charakterizuojama tiek darbe, tiek bendruomenės pagal gyvenamąją vietą. Kaip nurodė B. Ž., dukra yra sugyvenama, visada su juo pasitaria svarbiais gyvenimiškais klausimais, jie gerai sutaria, jis dažnai bendrauja su dukra ir anūkėmis, ateityje skirs dar daugiau dėmesio dukrai, kad daugiau tokių dalykų nebūtų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone B. Ž. gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką (kaltinamoji nurodė, kad tėvas jai yra autoritetas), ir yra laikytinas vertas teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamosios bei laiduotojo asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant kaltinamąją pagal laidavimą jos tėvui B. Ž. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, BPK 254 str. 5 d. baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.
Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso kaltinamosios atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomoji priemonė šioje byloje nepaskirta.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje dalyvavo ne kaltinamosios pageidavimu, jai gynėjas paskirtas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 51 str. 1 d. 9 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamosios gali būti laikomas ribojančiu kaltinamosios galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamosios nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 273 str. 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 4 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
kaltinamąją J. G., padariusią Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – BK 40 str., remiantis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
J. G. perduoti laiduotojo B. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato. Laidavimo terminas –vieneri (1) metai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nustatyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis (4) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti J. G., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.