Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikintas taikytas bausmės vykdymo atidėjimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. K. neteisėtai, atvirai, prieš savininko valią, panaudodamas fizinę jėgą, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį butą, o būtent: 2020 m. gegužės 1 d. apie 17.20 val. būdamas neblaivus (nustatytas 2,37 promilių neblaivumas) atvirai, prieš savininkės jo buvusios sugyventinės I. S. valią, spardydamas kojomis ir traukdamas rankomis, taip išlauždamas laukines duris, neteisėtai įsibrovė (pateko) į kito žmogaus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020 m. gegužės 1 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,37 promilių neblaivumas), I. S. priklausančio buto virtuvėje, sudavė nemažiau vieną kartą rankos kumščiu I. S. į veidą bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką du kartus trenkė rankos kumščiu I. S. nepilnamečiui sūnui S. V. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) į dešinį smilkinį, kas sukėlė jam fizinį skausmą, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, trenkė rankos kumščiais ne mažiau vieną kartą į I. S. veidą, taip bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas sukėlė I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis grasino nužudyti, o būtent: 2020 m. gegužės 1 d. apie 17.28 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,37 promilių neblaivumas), I. S. priklausančio buto virtuvėje grasino nukentėjusiajai I. S. žodžiais „aš tave ne tik mušiu, bet ir užmušiu, dar ir duris padegsiu“, dėl ko I. S. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiaip savo veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui) atliekančiam savo pareigas, o būtent: 2020 m. gegužės 1 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,37 promilių neblaivumas), I. S. priklausančiame bute sulaikomas policijos pareigūnų po nusikaltimų padarymo ir vedamas iš buto pasipriešino Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui Arūnui Balčiūnui, t. y. antrankiais surakintomis rankomis bandė jam suduoti ir tuo pačiu stumdamas jį savo kūnu panaudojo fizinį smurtą, tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui. Šiais savo veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

– nukentėjusysis Arūnas Balčiūnas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 1 d. apie 17.20 val. dirbant pagal iš anksto numatytą grafiką su kolege Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėja Silva Šimulioniene, jiems paskambino kitame ekipaže dirbantys kolegos, kurie paprašė nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto. Jie nuvykę nurodytu adresu pamatė išlaužtas laukines buto duris. Girdėjosi triukšmas namuose, todėl prieš patenkant į butą jis įsijungė kamerą. Tik įėjus į butą jis pastebėjo sėdinčią I. S., kurios veidas buvo kruvinas, ji sėdėjo koridoriuje ant batų dėžės. I. S. aiškino įvykio aplinkybes, kaip Ž. K. išspirdamas jos buto duris smurtavo prieš ją ir sūnų bei grasino ją nužudyti, su ja susidoroti. Vaikas buvo kitame kambaryje, ant jo kūno jokių sužalojimų nepastebėjo, o virtuvėje buvo Ž. K. Iškart ėjo prie jo, stebėjo Ž. K., kad jis nepasiimtų peilio ar kažko kito, jis virtuvėje rūkė ir toliau konfliktavo su I. S. Jis bandė raminti jį, tačiau jis nesiliovė konfliktuoti. Iš nupasakotų I. S. aplinkybių ir matyto vaizdo, t. y. išlaužtų durų ir akivaizdžių sužalojimų ant I. S. kūno, buvo nuspręsta Ž. K. laikinai sulaikyti dėl padarytų nusikalstamų veikų. Jis uždėjo antrankius Ž. K. priekyje ir apžiūrėjo jį, ar jis prie savęs neturi draudžiamų daiktų. Patikrinus, kad jis draudžiamų daiktų neturi, vedė Ž. K. pro duris (iš virtuvės link laukinių durų). Iki tol Ž. K. nesipriešino, leido atlikti nurodytus veiksmus. Būnant netoli durų koridoriuje Ž. K. buvo nepatenkintas, kad jį veda laukan, dar norėjo apsisukti ir eiti link I. S. Jam to daryti neleido ir suėmęs už rankos vedė pro duris, dėl to Ž. K. pradėjo staigiai suktis į jį užsimojęs abejomis surakintomis antrankiais rankomis bandė jam suduoti, tuo pačiu stumdamas jį savo kūnu. Jis iškart sureagavo ir panaudojęs kovinius imtynių veiksmus suėmęs už striukės paguldė Ž. K. ant žemės. Jis rankomis ir kojos keliu prirėmęs laikė Ž. K., kad nusiramintų ir daugiau nepultų. Praėjus gal kokioms 10 - 20 sekundžių į minėtą butą atvyko kolega R. Rimeikis, su kuriuo pakėlę Ž. K. nuo žemės išsivedė jį į tarnybinį automobilį. Daugiau Ž. K. nesipriešino jiems. Nuo Ž. K. veiksmų jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, nes jis spėjo laiku sureaguoti ir panaudojęs kovinius imtynių veiksmus neutralizuoti Ž. K. fizinę jėgą, nukreiptą prieš jį. Civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje jis nereikš. Jie nedelsiant su Silva Šimulioniene išvyko į kitą įvykį, o pasilikę pareigūnai R. Rimeikis ir E. Numsėdis formino šį įvykį (I t., b. l. 90-93);

– ikiteisminio tyrimo metu Silva Šimulionienė apklausta liudytoja parodė, kad 2020 m. gegužės 1 d. apie 17.20 val. dirbant pagal iš anksto numatytą grafiką su kolega Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėju Arūnu Balčiūnu, jiems paskambino kitame ekipaže dirbantys kolegos E. Numsėdis su R. Rimeikiu, kurie paprašė nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto. Jie nuvykę nurodytu adresu pamatė išspirtas laukines buto duris. Girdėjosi triukšmas namuose, įėjus į butą kolega Arūnas Balčiūnas įsijungė „body“ kamerą. I. S. aiškino įvykio aplinkybes, kaip Ž. K. išspirdamas jos buto duris smurtavo prieš ją ir sūnų bei grasino ją nužudyti. Iš I. S. lūpos bėgo kraujas, matėsi akivaizdūs sužalojimai. Taip pat buvo matyti laukinių durų apgadinimai. Ji su nukentėjusiais I. S ir S. V. nuėjo į šoną, o Arūnas Balčiūnas buvo prie Ž. K., kuris stovėjo virtuvėje. Buvo nuspręsta Ž. K. laikinai sulaikyti dėl padarytų nusikalstamų veikų. Arūnas Balčiūnas uždėjo antrankius Ž. K. priekyje ir vedė jį pro duris. Būnant netoli durų koridoriuje Ž. K. buvo nepatenkintas, kad jį veda Arūnas Balčiūnas ir dėl galimai I. S. pasakytų žodžių Ž. K. pradėjo staigiai suktis į pareigūno Arūno Balčiūno pusę ir iš alkūnės trenkė jam į krūtinės sritį taip kaip norėdamas jį nustumti ir pulti ant I. S., tačiau Arūnas Balčiūnas atsilaikė ir panaudojęs fizinę prievartą parvertė jį ant žemės. Po to į butą įėjo pareigūnas R. Rimeikis ir išvedė Ž. K. iš namų. Daugiau, kiek ji matė, Ž. K. prieš pareigūnus nesipriešino. Ar Ž. K. pasipriešinimo metu Arūnui Balčiūnui kažkas iškrito, ji neprisimena. Besiaiškinant įvykio aplinkybes netrukus buvo gautas pranešimas dėl kito galimo smurto artimoje aplinkoje, todėl nedelsiant ji su Arūnu Balčiūnu išvyko į kitą įvykį, o pasilikę pareigūnai R. Rimeikis ir E. Numsėdis formino šį įvykį. Daugiau nieko pasakyti negali (I t., b. l. 100-103);

– 2020 m. gegužės 1 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – buto durys, butas, mobilus telefonas „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad namas mūrinis stovi galais į vakarų ir rytų puses, penkių aukštų. Nuo rytų pusės trečia laiptinė. Butas penktame aukšte, buto durys rytų sienoje. Durys medinės pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Palei duris ant žemės matosi medinių durų nuolaužos bei spynos detalės. Apžiūrint minėtų durų staktą ji medinė, sulaužyta. Durų medinės staktos šiaurinėje pusėje matosi apgadinimai. Pro duris einama į rytų pusę, ten yra koridorius, jame palei rytų sieną stovi medinė spinta, kurioje kabo rūbai, kiti daiktai. Koridoriuje pasukama į šiaurę, ten yra virtuvė. Virtuvėje palei sienas bei jos viduryje yra baldai ir kiti daiktai. Apžiūrint virtuvę grumtynių požymių nepastebėta. Apžiūrint mobilų telefoną ,,(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos, matosi, kad yra sudaužytas jo ekranas (I t., b. l. 25-34);

– 2020 m. gegužės 1 d. protokole-pareiškime I. S. parodė, kad apie 17.20 val. pas ją į namus įsibrovė, išlaužęs buto duris jos buvęs sugyventinis Ž. K. Patekęs į butą, be jokios priežasties kelis kartus trenkė kumščiu į veido sritį jos nepilnamečiui sūnui S. V., gim. (duomenys neskelbtini). Po to Ž. K. pribėgęs prie I. S. iš rankos, ne mažiau dešimt kartų, sudavė smūgius į veido sritį. Nuo Ž. K. suduotų smūgių jai buvo prakirsta viršutinė lūpa bei išmuštas priekinis viršutinis dantis. Po suduotų smūgių Ž. K. jai pradėjo grasinti, kad ją užmuš. Ž. K. I. S. dar sudaužė mobilaus telefono ,,(duomenys neskelbtini)“ ekraną. Kokia jai padaryta turtinė žala dėl mobilaus telefono ir išlaužtų durų, ji informuos vėliau (I t., b. l. 35-36);

– 2020 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros metu apžiūrėti vaizdo įrašai pavadinimais „2020_0501_172852_006“; „2020_0501_173352_007“; iš pareigūnų tarnybinės „body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksuotos pareigūnams atvykus bute vykusių įvykių aplinkybės. Vaizdo įrašo trukmė 05:15 (I t., b. l. 120-122);

– 2020 m. gegužės 18 d. – 2020 m. gegužės 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. I. S. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. 2. I. S. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Naujosios Akmenės r. PSPC 2020 m. gegužės 4 d., galimai užduotyje nurodytu laiku. Pasisakyti, ar I. S. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, galima pateikus konkrečias įvykio aplinkybes. 3. I. S. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. 4. Tikėtina, kad I. S. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiesioginio poveikio kietu buku daiktu metu: pasisakyti, ar I. S. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu, galima pateikus konkrečias griuviminės traumos aplinkybes. 5. I. S. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. I. S. nustatytas vienas kūno sužalojimas, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (I t. b. l. 111). 2020 m. birželio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta kad: 1. I. S. nustatytas kūno sužalojimas, surašytas Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Naujosios Akmenės r. PSPC 2020 m. gegužės 4 d., galimai užduotyje nurodytu laiku ir papildomos užduoties atlikti objektų tyrimą nurodytomis įvykio aplinkybėmis. (I t., b. l. 116);

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą, arba 2) grasinant jį tuoj pat panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis – formali, todėl jis laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimus.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo 2020 m. gegužės 1 d. padarytiems nusikaltimams, numatytiems BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje atskleisti ir Ž. K. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, Ž. K. savo kaltę teismo posėdžio metu pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamesnius parodymus. Nors dėl kaltinamojo neblaivumo nusikalstamų veikų padarymo metu jo parodymai nėra labai išsamūs ir detalūs, tačiau pateiktus parodymus patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei pateikti rašytiniai įrodymai. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių, dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas nekyla. Kaltinamojo Ž. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį, kadangi jis tyčia prieš savininkės I. S. valią išlauždamas laukines duris neteisėtai įsibrovė į jos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po įsibrovimo jo virtuvėje sudavė ne mažiau nei vieną kartą rankos kumščiu I. S. į veidą, du kartus trenkė rankos kumščiu I. S. nepilnamečiui sūnui S. V. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) į dešinį smilkinį ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus trenkė rankos kumščiais ne mažiau vieną kartą į I. S. veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. V. fizinį skausmą, o nukentėjusiajai I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to grasino nukentėjusiajai I. S. ją ne tik sumušti, bet nužudyti, o sulaikomas policijos pareigūnų po nusikaltimų padarymo ir vedamas iš buto pasipriešino Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui Arūnui Balčiūnui, t. y. antrankiais surakintomis rankomis bandė jam suduoti ir tuo pačiu stumdamas jį savo kūnu panaudojo fizinį smurtą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ž. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje bei BK 286 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ž. K. atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje bei BK 286 straipsnyje, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis Ž. K. padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikintas taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (I t., b. l. 132-135), baustas administracine tvarka (I t., b. l. 147-152), dirbantis (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 153-155).

Skiriant bausmę Ž. K. už BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į kaltinamojo asmenybę, todėl už nurodytas nusikalstamas veikas skirtina prokuroro pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir Ž. K. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam Ž. K. prisipažinus, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu Ž. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas Ž. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 1 d. 17 val. 40 min. iki 2020 m. gegužės 2 d. 15 val. 49 min. (1 para), laikytina, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną (I t., b. l. 188-189).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis S. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. S. ir advokatės Kristinos Adomavičienės, šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo Ž. K. ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 55-57). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamojo elgesys buvo neadekvatus, netikėtas. Suduoti smūgiai sukėlė fizinį skausmą. Matydamas mamai suduotus smūgius patyrė šoką, baimę dėl savo ir mamos sveikatos, nepilnavertiškumo jausmą. Po įvykio skaudėjo sumuštą vietą, sunku buvo nurimti, sutriko miegas, reikėjo gerti vaistus ir dabar nesijaučia saugus, jaučia baimę, vengia išeiti iš namų.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodytą turtinės žalos dydį teismas pripažįsta pagrįstu ir priteistinu. Teismo nuomone, nukentėjusysis S. V. dėl patirto smurto ir dėl jo akivaizdoje panaudoto smurto jo mamos atžvilgiu patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į įvykio aplinkybes, į smurto sukeltas pasekmes, į tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis bei į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba ir tokio dydžio civilinį ieškinį pripažino. Teismo vertinimu, civilinio ieškinio dydis yra protingas, nukentėjusiajam S. V. iš kaltinamojo priteistina prašoma 1000 Eur neturtinės žalos suma, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius ir jos mokėjimą išdėstant periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos kaltinamajam Ž. K. Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 2 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gegužės 4 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – nesiartinti prie nukentėjusiosios I. S. ir jos nepilnamečio sūnaus S. V. arčiau 50 metrų atstumu bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (I t., b. l. 185-186, 190-195).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam S. V. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatei Kristinai Adomavičienei. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajam S. V. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 217,63 Eur. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos, o reikalavimas jas priteisti tenkintinas, priteisiant 217,63 Eur valstybės naudai iš kaltinamojo Ž. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo yra 252 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo taip pat priteistinos 252 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –DVD-R laikmena su vaizdo įrašais – paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam 9 (devynių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir Ž. K. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu Ž. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Ž. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 1 d. 17 val. 40 min. iki 2020 m. gegužės 2 d. 15 val. 49 min. (1 para) ir laikyti, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Civilinio ieškovo S. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo Ž. K. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant sumokėti per 8 mėnesius ir jos mokėjimą išdėstant periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Išieškoti iš kaltinamojo Ž. K. valstybės naudai 217,63 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 63 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl teisinės pagalbos nukentėjusiajam teikimo, ir 252 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 2 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gegužės 4 d. nutarimais Ž. K. paskirtas kardomąsias priemones – nesiartinti prie nukentėjusiosios I. S. ir jos nepilnamečio sūnaus S. V. arčiau 50 metrų atstumu bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens paso) paėmimą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmeną su vaizdo įrašais – palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.