Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį, kuris buvo tikslintas, atsakovams S. J. ir J. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nepilnametis B. S., atstovaujamas savivaldybės biudžetinės įtaigos „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. teisme priimtas ieškovės BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinys, kuriame ieškovė prašė: i) neterminuotai apriboti atsakovei S. J. motinos valdžią mažamečio B. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; ii) neterminuotai apriboti atsakovui J. S. tėvo valdžią mažamečio B. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; iii) priteisti iš atsakovų S. J. ir J. S. išlaikymą mažamečiui B. S. po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iv) mažamečio B. S. (toliau ir vaikas) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti BĮ (duomenys neskelbtini). Ieškinį grindė tuo, kad:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas ieškovės – Tarnybos – ieškinio, kuris buvo tikslintas, reikalavimų dėl neterminuoto tėvų (motinos ir tėvo) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei nepilnamečio gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatymo (ne)pagrįstumas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai išnagrinėti

6.1. atsakovai S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio B. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, o mažametis B. S. yra S. J. ir J. S. sūnus. J. S. tėvystė vaikui B. S. buvo nustatyta Vilniaus regiono apylinkės tesimo Vilniaus rajono rūmų 2024-04-26 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1295-1151/2024;

6.2. Vilniaus regiono apylinkės tesimo Vilniaus rajono rūmų 2023-03-23 nutartimi civilinė­je byloje Nr. eS2-4399-494/2023, buvo išduotas leidimas paimti vaiką iš jo motinos S. J.;

6.3. iš 2023-01-13 Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos pranešimo Tarnybai matyti, kad naujagimis vaikas B. S. (tuometinė pavardė - J.) gimė su sveikatos problemomis. Minėtame pranešime esančiais duomenimis nustatyta, kad motina S. J. norėjo atsisakyti vaiko, atsisakė slaugyti naujagimį B. J. ligoninėje, tvirtino, kad jai reikalingas tik sveikas vaikas, neįgalaus vaiko auginti nenori, prašė jai apriboti motinystės teisės, siekiant atsisakyti vaiko. Taigi, B. S. nuo pat gimimo buvo gydomas Santaros klinikoje, jam skiriama intensyvi medicininė pagalba - dirbtinio kvėpavimo, maitinimo ir kt.;

6.4. Tarnybos 2023-01-18 Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis S. J. nuo 2022-11-07 taikoma atvejo vadyba, tačiau moteris pagalbos plano uždavinių nevykdė. Iš 2023-03-03 Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos pranešimo Tarnybai matyti, kad 2023-03-02 vaiko močiutė D. J. pranešė socialinei darbuotojai apie jos anūko kritinę būklę, vaiko motina S. J. į ligoninę nevažiavo, kūdikio būkle nesidomėjo. Minėtame pranešime taip pat nurodyta, jog 2023-03-02 motina S. J. skambino socialinei darbuotojai ir kalbėjo apie savižudybę, grasino nužudyti savo motiną ir vaiką. Iš Tarnybos pateikto 2023-03-06 Vaiko laikino apgyvendinimo akto matyti, kad buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš nesaugios aplinkos ir nuo 2023-03-06 jį apgyvendinti pas vaiko senelę D. J., nors faktiškai vaikas buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) intensyviosios terapijos skyriuje;

6.5. VšĮ Respublikinės Vilnius Psichiatrijos ligoninės 2023-03-07 pranešimo duomenimis S. J. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis S. J. nuo 2022-10-27 iki 2024-01-26 nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimo duomenimis S. J. atžvilgiu pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, susiję su terorizavimu, grasinimu bei smurtu prieš motiną ir močiutę. Administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius 5 m. S. J. ne kartą bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus;

6.6. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2023-12-06 potvarkiu Nr. M22-1736 mažamečio vaiko globėja (rūpintoja) buvo pa­skirta BĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vaiko priežiūrą vykdo budinti globotoja;

6.7. 2023-10-25 vykusio atvejo vadybos posėdžio metus socialinė darbuotoja darbui su šeimomis nurodė, kad nuo laikinos globos pradžios neįvyko absoliučiai jokių pokyčių vaiko tėvų padėtyje. Motina neprisiima jokios atsakomybės dėl savo ir vaiko gyvenimo, nuolat kaltina aplinkinius ir permeta atsakomybę, nuolat kalba pasiteisinimais ir pažadais, tačiau iki šiol nieko nepadarė, kad vaikas galėtų augti šeimoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos;

6.8. vaiko tėvas J. S. niekada nedalyvavo savo vaiko auklėjime, gyvenime, neteikė jokio išlaikymo, nesidomėjo savo vaiku, jo sveikata ar poreikiais, niekada nebandė pasimatyti su savo vaiku;

6.9. atsakovė 2024-01-16 informavo BĮ „(duomenys neskelbtini)“, kad nenori susitikinėti su savo vaiku. Atsakovas taip pat 2024-06-06 Tarnybai parašė raštą, kad negali rūpintis sūnumi ir užtikrinti vaikui saugią aplinką, neturi tam sąlygų bei sveikatos.

Dėl reikalavimo apriboti tėvų valdžią (ne)pagrįstumo

7. Tarnyba ieškinyje suformulavo reikalavimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei S. J. ir atsakovui J. S. mažamečio B. S. atžvilgiu.

8. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia gali pasibaigti tik įstatymuose numatytais atvejais, kurių vienas – neterminuotai apribojus tėvų valdžią (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

9. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

10. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) išaiškinęs, kad: i) tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė (lot. ultima ratio) valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo (vaiko) dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šeimos išskyrimo priemonė turi būti pagrįsta pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas). Teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes; ii) tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis ir tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; iii) sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį. Teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį; iv) svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai). Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, nutarties 12–18 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, nutarties 31–44).

11. Pasisakant dėl Tarnybos reikalavimo nuolat apriboti S. J. ir J. S. valdžią mažamečio B. S. atžvilgiu iš nustatytų faktinių matyti, kad nei vienas iš atsakovų faktiškai nededa pastangų tam, kad situacija šeimoje (ar kiekvieno iš jų šeimose atskirai) pasikeistų, t. y. nededa pastangų atkurti teigiamą vaiko ir tėvų ryšį, nededa pastangų susirasti nuolatinį darbą, nerodo iniciatyvos dalyvauti mažamečio vaiko gyvenime, neužtikrina vaikui saugios aplinkos, nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo. Nenustatyta, kad atsakovai teiktų išlaikymą savo vaikui, rūpintųsi vaiko sveikata (psichine ir fizine), dalyvautų vaiko gyvenime. Teismo vertinimu, atsakovai nusišalinę nuo mažamečio B. S. priežiūros bei auklėjimo, t. y. nesidomi vaiko gyvenimu, nerodo iniciatyvos situaciją keisti, su vaiku praktiškai nebendrauja (netgi priešingai - abu tėvai yra išreiškę norą atsisakyti nuo vaiko). Tarnybos pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės, tačiau teikiama pagalba teigiamų rezultatų nedavė. Ir nors atsiliepime į ieškinį atsakovė neva išreiškė norą susigrąžinti bei auginti vaiką, tačiau iki šiol jokių realių veiksmų nesiėmė, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog atsakovė pakeitė savo gyvenimo būdą ar bent jau dėjo atitinkamas pastangas. Teismo vertinimu, vien tik formalūs atsakovės pareiškimai / norai neva auginti vaiką, yra paneigti byloje surinkta medžiaga ir tokie atsakovės teiginiai nelaikytini tinkamu vaiko poreikių tenkinimu. Tarnyba nustatė, jog atsakovams niekada nebuvo draudžiama bendrauti su vaiku, tačiau atsakovai kartu su vaiku negyvena, nesiėmė jokių veiksmų juo pasirūpinti, ar bent jau pasidomėti. Abu atsakovai atsisakė specialistų pagalbos, o Tarnybos pateikti duomenys rodo, jog motinai S. J. buvo suteikta pakankamai daug laiko spręsti savo ir šeimos problemas bei susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau atsakovė nepasinaudojo suteikta galimybe naudotis socialinių darbuotojų teikiamomis paslaugomis, nesiėmė konkrečių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovas J. S., kaip vaiko tėvas, iš viso niekada nedalyvavo vaiko auginime, ir neketina to daryti ateityje, atsakovas Tarnybai nurodė, kad neturi galimybės rūpintis vaiku. Matyti, jog atsakovai nerodo kokių nors stabilių, sistemingų ir teigiamų pokyčių keisti gyvenimo būdą, siekiant auklėti, rūpintis bei prižiūrėti savo vaiką.

12. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad atsakovai S. J. ir J. S. nusišalinę nuo mažamečio B. S. auginimo. Teismo vertinimu, aptarta faktinė situacija atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytus tėvų valdžios ribojimo pagrindus, o konkrečiau – atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti savo vaiką, nesirūpina vaiku (neteikia išlaikymo, nesidomi sveikatos būkle, neužtikrina saugios vaikui gyvenamosios aplinkos, nesidomi vaiko poreikiais ir pan.). Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste leidžia teismui spręsti, jog ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovų S. J. ir J. S. valdžią mažamečio B. S. atžvilgiu – pagrįstas. Nėra duomenų, jog atsakovai S. J. ir J. S. norėtų keisti neigiamą situaciją ir dėtų aktyvias pastangas vienokiu ar kitokiu būdu imtis iniciatyvos atkurti prarastus ryšius su vaiku, susigrąžinti vaiką į šeimą bei parodyti teigiamos tėvystės pavyzdį, todėl neracionalu taikyti švelnesnes tėvų valdžios ribojimo priemones. Konstatuotina, jog mažamečio B. S. interesus aptariamos situacijos kontekste atitinka būtent neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

13. Ieškinyje, kuris buvo tikslintas, suformuluotas prašymas priteisti iš atsakovų po 200 Eur nuolatinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Abu atsakovai byloje teigė, jog galintys skirti vaikui maksimalų 100 Eur išlaikymą, nes yra tik iš dalies darbingi, gyvena iš valstybės mokamų pašalpų / išmokų.

14. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (vaikų) tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų (tėvų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Nustatyta, kad tarp šalių egzistuoja nesutarimas dėl teiktino išlaikymo dydžio (sumos). Aptarta aplinkybė reikalauja teismo intervencijos nustatant konkrečią atsakovo nepilnamečiam teiktiną išlaikymo sumą.

15. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų bei socialinių įgūdžių lavinimui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti; ii) tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo (tėvo/motinos) turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis (tėvas/motina) ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; iii) teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ir nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, visgi, ne visuomet lemiantis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo (išlaikymo) dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; iv) nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų (tėvų) turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų (pareigų) apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis, specialieji poreikiai ir pan.; v) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo (vaiko) poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį (vaiką) auginantiems tėvams. Dėl to nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis; vi) nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiku, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, nutarties 20–26, 33 punktai).

16. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio pastebėtina, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje yra 924 Eur/mėn neatskaičius mokesčių (it. bruto) arba apie 709 Eur išskaičius privalomuosius mokesčius (it. neto). Šio procesinio sprendimo priėmimo momentu Lietuvos Respublikoje išmokos vaikui dydis – 96,25 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Papildoma 56,65 Eur dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia. Aptarta aplinkybė aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste reiškia, jog orientacinė, be didesnio įrodinėjimo, suma, kuri turi būti skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra 334,70 Eur ((709 Eur – 96,25 Eur - 56,65 Eur)) / 2).

17. Ieškovė tuo tarpu, atsižvelgusi į atsakovų padėtį, nurodo, kad kiekvienas iš atsakovų (vaiko tėvų) turėtų teikti 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Viena vertus, teismo vidiniu įsitikinimu, ieškovės įvertinti nepilnamečio poreikiai pakankamai racionalūs. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog atsakovai abu yra tik iš dalies darbingi, jokio vertingo turto neturi, abiems atsakovams diagnozuotos tam tikros ligos, gyvena tik iš gaunamų valstybės dotuojamų išmokų, t. y. turi mažesnes galimybes dirbti bei užsidirbti didesnę sumą.

18. Teismas, įvertinęs atsakovų turtinę padėtį, vaiko specialius poreikius (sunkią sveikatos būklę), teisminės praktikos tendencijas, sprendžia, jog atsakovai turi teikti savo vaikui po 200 Eur dydžio periodinį išlaikymą. Priteisdamas išlaikymą vaiko poreikiams tenkinti teismas atsižvelgia ir į pragyvenimo lygio šalyje tendencijas, taip pat į tai, jog vaiko globėjai (biudžetinei įstaigai), su kuria lieka vaikas, tenka didesnė pareigų našta.

Dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos (ne)nustatymo

19. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, iš­sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

20. Nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės mero 2023-12-07 potvarkiu Nr. M22-1736 mažamečio B. S. globėju buvo paskirta BĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur vaikas tinkamai prižiūrėtas, tinkamai rūpinamasi jo sveikata, tenkina­mi poreikiai. Yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi.

21. Kadangi tarp šalių ginčo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas laiko, jog tikslinga išlaikyti nepilnamečio gyvenamosios vietos status quo (liet. esamą padėtį), t. y. nustatyti nuolatinę mažamečio vaiko gyvenamąją vietą su dabartine globėja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

22. Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais abiems atsakovams S. J. ir J. S. buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

23. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso (CPK – teismo pastaba) 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Nustatyta, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas gali iš dalies atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

24. Abu atsakovai 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus nurodytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Ir nors byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie valstybės patirtas išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovams, tačiau teismas atsižvelgdamas į abiejų atsakovų turtinę bei sveikatos padėtį (atsakovams nustatytas tik dalinis darbingumas, jokio turto nesukaupę, abu nedirba, iš jų priteistas išlaikymas vaikui ir pan.), vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, mano, kad yra pagrindas atleisti atsakovus nuo bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Dėl kitų procesinių klausimų bei procesinės bylos baigties

25. Atlikus šalių pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis), priimamas teismo procesinis sprendimas – sprendimas, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės ieškinį tenkinant visiškai (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).

26. Proceso įstatymas taip pat numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per 10 (dešimt dienų) pateikti teismui šio Kodekso (CPK – teismo pastaba) 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 496¹ straipsnio 1–2 dalis).

27. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

28. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-01-23 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisė iš atsakovų nepilnamečiams vaikams laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymą, teiktiną po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos.

29. Bendra taisyklė yra ta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Visgi, CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 145 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vienas tokių įstatymų, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Civilinis kodeksas (CK) (konkrečiau – CK 3.65 straipsnis) (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CPK 384 straipsnio 5 dalį).

30. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK III knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.

31. Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą laikinosios apsaugos priemonės ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių, taikomos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo. Taip yra vien jau dėl to, kad teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytini (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

32. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-01-23 nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis priteistas nepilnamečiam Boguslavui Mackevičiui iš atsakovų S. J. ir M. M. (buvusio vaiko gimimo liudijime nurodyto vaiko tėvo) laikiną materialinį (finansinį) išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį sprendimą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

33. Apylinkės teismas, siekdamas suderinti CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą su priimamu sprendimu, atsižvelgęs į CPK 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, sprendžia, jog priimamas sprendimas priteisto nepilnamečiam vaikui nuolatinio išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai. Tai reiškia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-01-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos nebegaliojančiomis ex lege (liet. įstatymo) – CK 3.65 straipsnio 1 dalies – pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo momento.

34. Daugiau spręstinų klausimų byloje neliko. Nelikus spręstinų klausimų, atlikus šalių pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis), priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas – sprendimas, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės ieškinį tenkinant (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškovės BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinio reikalavimus visiškai.

Apriboti neterminuotai atsakovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią mažamečio B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Apriboti neterminuotai apriboti atsakovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią mažamečio B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovų S. J. ir J. S. išlaikymą nepilnamečiam B. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) iš kiekvieno atsakovo nuolatinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo 2023 m. gruodžio 29 d., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, BĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Nukreipti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Neskirstyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atsakovų S. J. ir J. S. teisinei pagalbai apmokėti.

Priimti nutartį pradėti bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiam vaikui nustatymo.

Laikyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones neteko galios nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.

Išsiųsti per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.