Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Ž. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras, tretieji suinteresuoti asmenys – R. N., V. U., G. Ž.-B., K. Ž., B. Š., G. K., D.A. A., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, skundžiamų sprendimų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai VĮ Registrų centras atsisakė pakeisti pareiškėjo butui priklausančių patalpų kadastrinių duomenų pakeitimus, pakeitimus įregistruojant nekilnojamojo turto registre.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui L. Ž. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. N., V. U., G. Ž.-B., K. Ž., B. Š., G. K., D. A. A. daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ketvirtajame jo aukšte, priklauso butai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pareiškėjas, remdamasis 2023 m. liepos 1 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, 2023 m. gegužės 4 d. jam priklausančio buto Nr. 403 atliktų kadastrinių matavimų byla bei 2023 m. rugpjūčio 18 d. pasirašytu trečiųjų suinteresuotų asmenų (išskyrus G. K.) susitarimu, 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymu prašė atsakovę įregistruoti buto Nr. 403 bendrojo naudojimo patalpų aprašymo pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atsakovė atsisakė tai atlikti, vertino, kad nepateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyti dokumentai. Nesutikdamas su atsakovės (teritorinio registratoriaus ir Ginčų nagrinėjimo komisijos) priimtais administraciniais aktais, pateikė skundą teismui.

II. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo

Sprendžiant kilusį ginčą, taikytinas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) (čia ir toliau – 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1320 redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laiku nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2024 m. sausio 1 d.), taip pat Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) (čia ir toliau – 2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2184 redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laiku nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) bei jų taikymą detalizuojantys 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (2022 m. lapkričio 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1166 redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laiku nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2024 m. sausio 1 d.).

2023 m. liepos 2 d. pareiškėjas pateikė pirmąjį prašymą (registruotas 2023 m. liepos 3 d. Nr. GP-60073(4.52 Mr) ir 2023 m. liepos 4 d. Nr. 36065173) pakeisti gyvenamojo namo 5A6/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančio buto Nr. 403 (unikalus Nr. 1995-2011-7014:0004) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei pakeisti duomenis, susijusius su į butą Nr. 403 įregistruotomis daiktinėmis teisėmis Nekilnojamojo turto registre. Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius 2023 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. SPR4-16240 (14.5 E) pareiškėjo prašymą pakeisti duomenis, susijusius su į butą Nr. 403 įregistruotomis daiktinėmis teisėmis Nekilnojamojo turto registre, atmetė, iš esmės dėl to, kad prie prašymo pateiktame 2023 m. kovo 15 d. susitarime nėra išreikšta visų butų (patalpų) savininkų valia (konkrečiai – nebuvo buto Nr. 413 savininko G. K.).

Taigi, nepatenkinus 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymo, jis su skundžiamais sprendimais nesutinka iš esmės dėl dviejų argumentų: 1) atsakovė privalėjo ištaisyti klaidą dėl butui Nr. 403 priklausančių bendrojo naudojimo patalpų; 2) atsakovė privalėjo pakeisti buto Nr. 403 kadastro duomenis ir be trečiojo suinteresuoto asmens G. K. sutikimo, nes jis nėra butui Nr. 403 priklausančių bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkas. Atsižvelgęs į tai, teismas pasisakys dėl šių pareiškėjo argumentų.

Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4. 262 straipsnis). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).

Netikslūs, klaidingi ar neišsamūs duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje ir šių nuostatų nustatyta tvarka ir atvejais (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 111 punktas). Netikslūs registro duomenys gali būti taisomi registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus suinteresuoto asmens prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, kai į registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 112 punktas, 113.2 papunktis). Techninės klaidos gali būti taisomos tik tuo atveju, jeigu toks taisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 116 punktas).

Teismas pažymi ir tai, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose atsakovė laikoma viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) ir atsakovę, įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).

Taigi, aptartame kontekste spręstina, kad duomenis atsakovė galėjo ištaisyti dviem atvejais: 1) kai įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) arba kai, įrašant duomenis yra padaromos techninės klaidos. Taip aptartąsias teisės normas aiškina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-386-442/2019).

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas pagrįstu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad registruojant buto Nr. 403 duomenis nekilnojamojo turto registre techninė klaida nepadaryta.

Sprendžiant, ar yra pagrindas duomenis ištaisyti dėl to, kad įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, teismas pažymi.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) registruotas gyvenamasis namas (trijų ir daugiau butų – daugiabučių paskirties). Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui K. Ž. šiame daugiabučiame name pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 16,52 kv. m, 0,98 kv. m kambarys Nr. 403 su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 438, 401-1, 434, 433, 432, 431, 435, 436, 437, kurių plotas – 7,11 kv. m (bendras plotas – 24,61 kv. m). Šiuos įrašus sugretinus su 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytomis pareiškėjo įsigytomis patalpomis matyti, kad pareiškėjas kartu su butu Nr. 403 įsigijo tas pačias bendrojo naudojimo patalpas, kurios nurodytos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše – 438, 401-1, 434, 433, 432, 431, 435, 436, 437, kurių plotas – 7,11 kv. m. Be to, 1993 m. lapkričio 19 d. sutartis patvirtina, kad buto Nr. 403 ankstesnis savininkas R. J. (iš kurio patalpą įsigijo pareiškėjas) taip pat privatizavo butą Nr. 403, kurio bendras plotas – 24,61 kv. m. Šiuos duomenis patvirtina ir prie bylos pateiktos 1985 m. vasario 26 d. ir 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių matavimų bylos.

Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad pareiškėjo buto Nr. 403 duomenys nekilnojamojo turto registre atitinka duomenis, pagal kuriuos jie įregistruoti, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovė turėjo šiuos duomenis ištaisyti.

Pareiškėjo argumentus, kad atsakovas negalėjo atlikti pirminės registracijos ir registruoti bendrojo naudojimo patalpų 401-1, 435, 436, 437 butui Nr. 403, nes jos pagal 1993 m. kovo 24 d. privatizavimo sutartį jau buvo registruotos butui Nr. 401 (analogiškai su butais Nr. 415 ir Nr. 403), neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, jis šiuo atveju nėra ginčijamas, be to, šis faktas tik patvirtina, kad atsakovės įrašyti duomenys atitiko dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, duomenis.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai, tiek, kiek jie susiję su atsakovės pareiga ištaisyti buto Nr. 403 duomenis nekilnojamojo turto registre, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymu pareiškėjas siekė, kad buto Nr. 403 duomenys būtų pakeisti remiantis 2023 m. rugpjūčio 18 d. bendraturčių susitarimu (be buto Nr. 413 savininko G. K. išreikštos valios) pagal 2023 m. gegužės 4 d. atliktų kadastrinių buto Nr. 403 matavimų bylą bei 2023 m. liepos 1 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Atsižvelgus į tai spręstina, ar pareiškėjas pagrįstai tvirtina, kad atsakovė neteisėtai sprendė, kad ta aplinkybė, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. bendraturčių susitarime neišreikšta bendrasavininko G. K. valia buvo esminė aplinkybė, lėmusi atsakovės sprendimą, kad dokumentai nėra pakankamas pagrindas registruoti duomenų pakeitimą.

Nekilnojamojo registro duomenų bazės išrašas ir patalpų sąrašas patvirtina, kad pareiškėjui, be buto Nr. 403 (bendras plotas 24,61 kv. m) (su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 438, 401-1, 434, 433, 432, 431, 435, 436, 437, kurių plotas – 7,11 kv. m), šiame gyvenamajame name priklauso ir butas Nr. 404 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 430-1 (85/1000 nuo 37,25 kv. m), 438-1 (85/1000 nuo 8,94 kv. m), 418-1 (284/1000 nuo 14,4 kv. m), 419-1 (115/1000 nuo 1,22 kv. m), 420-1 (105/1000 nuo 1,14 kv. m), 421-1 (209/1000 nuo 5,07 kv. m), 422-1 (128/1000 nuo 5 kv. m), 423-1 (209/1000 nuo 13,08 kv. m), 424-1 (240/1000 nuo 6,3 kv. m), 425-1 (239/1000 nuo 1,59 kv. m), 426-1 (239/1000 nuo 1,59 kv. m), 427-1 (nuo 239/1000 nuo 1,59 kv. m), 433-1 (106/1000 nuo 3,59 kv. m), 434-1 (113/10000 nuo 7,34 kv. m). Be to, šiame gyvenamajame name patalpos priklauso ir: trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž.-B. (butas Nr. 401) (bendras plotas 61,75 kv. m); trečiajam suinteresuotam asmeniui R. N. – butai Nr. 405 (bendras plotas 31,31 kv. m), Nr. 406 (bendras plotas 17,62 kv. m; su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis 430-1 (103/1000 iš 37,25 kv. m, t. y. 4,07 kv. m)), Nr. 407 (bendras plotas 17,60 kv. m su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 419-1 (103/1000 iš 1,22 kv. m), 420-1 (102/1000 iš 1,14 kv. m), 430-1 (103/1000 iš 37,25 kv. m)) bei Nr. 410 (bendras plotas 17,66 kv. m su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 430-1 (110/1000 iš 37,25 kv. m); trečiajam suinteresuotam asmeniui V. U. (butas Nr. 408) (bendras plotas 35,35 kv. m su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 418-1 (128/1000 nuo 14,40 kv. m), 419-1 (208/1000 nuo 1,22 kv. m), 420-1 (208/1000 nuo 1,14 kv. m), 421-1 (138/1000 nuo 5,07 kv. m), 422-1 (138/1000 nuo 5 kv. m), 423-1 (138/1000 nuo 13,08 kv. m), 424-1 (138/1000 nuo 6,30 kv. m), 425-1 (138/1000 nuo 1,59 kv. m), 426-1 (138/1000 nuo 1,59 kv. m), 427-1 (138/1000 nuo 1,59 kv. m), 430-1 (208/1000 nuo 37,25 kv. m)); trečiajam suinteresuotam asmeniui B. Š. (butas Nr. 412) (bendras plotas 35,48 kv. m su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 418-1 (13/100 nuo 14,40 kv. m), 419-1 (20/100 nuo 1,22 kv. m), 420-1 (21/100 nuo 1,14 kv. m), 421-1 (75/1000 nuo 5,07 kv. m), 422-1 (70/1000 nuo 5 kv. m), 423-1 (69/1000 nuo 13,08 kv. m), 424-1 (71/1000 nuo 6,30 kv. m), 425-1 (70/1000 nuo 1,59 kv. m), 426-1 (70/1000 nuo 1,59 kv. m), 427-1 (70/1000 nuo 1,59 kv. m), 430-1 (209/1000 nuo 37,25 kv. m)); trečiajam suinteresuotam asmeniui G. K. – butai Nr. 413, Nr. 413a, Nr. 414a su bendrojo naudojimo patalpomis nuo 422 iki 427, nuo 418 iki 420,430 (iš viso – 21,84 kv. m), (bendras plotas 53,45 kv. m); D. A. A. (butas Nr. 415) (su bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta 430a (5,10 kv. m), (bendras plotas 43,98 kv. m).

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo ketvirtajame aukšte turi butus su bendromis patalpomis, spręstina, kad jie yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės turėtojai ir disponuoti patalpomis gali tik bendru sutarimu ar teismo sprendimu.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjas, siekdamas įregistruoti pasikeitusius duomenis apie bendras patalpas, kurie skiriasi nuo nekilnojamojo turto registre registruotų duomenų, turi pateikti ne tik buto Nr. 403 kadastrinius matavimų bylą, tačiau ir bendraturčių susitarimą dėl to, kad jie sutinka, kad būtent šios patalpos tenka pareiškėjui.

Tai, kad pareiškėjas rašė elektroninius laiškus, prašydamas G. K. išreikši sutikimą dėl bendrojo naudojimo patalpų pakeitimų patvirtina, kad ir jis pripažįsta, kad toks G. K. sutikimas yra būtinas ir tik nepavykus jo gauti, nusprendė kreiptis dėl duomenų pakeitimo be pastarojo sutikimo.

Nors pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad jo prašomos registruoti bendrojo naudojimo patalpos 433, 434, 438 niekaip nesusijusios su G. K. vardu registruotomis bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau šis faktas ginčo kontekste neturi teisinės reikšmės, nes bendroji dalinė nuosavybė negali būti vertinama siaurame kontekste. G. K. vardu registruotos bendrojo naudojimo patalpos, susijusios su kitų bendrasavininkų, t. y. R. N., V. U., B. Š., D. A. A. vardu registruotomis bendro naudojimo patalpomis, kurie savo valią bendrame susitarime dėl patalpų pakeitimo išreiškė, tačiau, šiuo atveju, liko neįvertinti G. K. interesai: tokiu susitarimu pažeidus jo teises į jam priklausančias bendrojo naudojimo patalpas ir dėl to kilus ginčui tarp G. K. ir kitų bendrasavininkų, kurių bendrojo naudojimo patalpos susijusios su pareiškėju, teisinės pasekmės gali kiltų ir dėl pareiškėjui tenkančių patalpų. Būtent todėl, sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą reikia vertinti ne tik kaip pareiškėjui tenkančią dalį, o kaip bendrą objektą, todėl tokio bendro bendrosios nuosavybės teise priklausančio objekto disponavimo valią išreikšti privalo visi bendraturčiai, nes tik jų bendru sutarimu pagal CK 4.75 straipsnį galimas poveikis šio objekto teisinei padėčiai, jo teisiniam likimui, jo ekonominės būklės pakeitimui.

Atsižvelgus į tai, atsakovės reikalavimas, kad pagal pareiškėjo prašymą keičiant duomenis apie butui Nr. 403 priskirtas konkrečias gyvenamojo namo ketvirtajame aukšte esančias bendrojo naudojimo patalpas, būtinas visų ketvirtajame aukšte turinčių bendrasavininkų sutikimas, yra pagrįstas. Tik toks bendraturčių susitarimas patvirtintų pasikeitusias pareiškėjo daiktines teises į buto Nr. 403 bendrojo naudojimo patalpas.

Teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, įstatymas jam nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1390-662/2023, 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Tai reiškia, kad pareiškėjo teikti dokumentai apie nuosavybės teises į butą Nr. 403 ir jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas, turi akivaizdžiai patvirtinti šią teisiškai reikšmingą aplinkybę, o ne būti vertinimo bei ginčo dalyku, nes ginčai dėl nuosavybės teisių atsiradimo (pasibaigimo) yra bendrosios kompetencijos teismų, nagrinėjant civilines bylas, nagrinėjimo dalykas ir nepriskirtas nekilnojamojo turto registratoriaus kompetencijai.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymu atsakovei nepateikė jokių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pasikeitė bendrojo naudojimo patalpos butui Nr. 403. Atsižvelgus į tai, pagrįstai atsakovė remdamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 2 punktu pareiškėjo prašymą atmetė.

Teismas pažymi, kad skundžiami sprendimai atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą nurodyti priežastis, nurodytos ir priežastys, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą, todėl nėra pagrindo skundžiamų sprendimų pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų kontekste.

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1–2 dalys).

Aukščiau pateikti argumentai patvirtina, kad teismas nenustatė nė vieno iš ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų ginčijamam sprendimui naikinti.

Likusieji ginčo šalių nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, todėl dėl jų teismas nepasisako.

III. Dėl bylos procesinės baigties

Pareiškėjas reiškė tris reikalavimus – panaikinti VĮ Registrų centro Turto registro tvarkybos Nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. SPR4-22670 (14.5 E); panaikinti Ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. S-39104 (1.4E); įpareigoti atsakovę, laikantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jos veiklą, pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius registro duomenis, pagal priede Nr. 5 pateikiamą kadastro duomenų bylą ir priede Nr. 9 pateikiamą 2023 m. liepos 1 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Aukščiau aptarti argumentai patvirtina, kad byloje pripažinta, kad skundžiami sprendimai – 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. SPR4-22670 (14.5 E) ir 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. S-39104 (1.4E) yra teisėti ir pagrįsi, jų panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl dėl šios dalies pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas reiškia ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę, laikantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jos veiklą, pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius registro duomenis, pagal priede Nr. 5 pateikiamą kadastro duomenų bylą ir priede Nr. 9 pateikiamą 2023 m. liepos 1 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Administraciniai teismai remiantis ABTĮ nuostatomis spręsdami ginčą patikrina, ar administravimo subjektas veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir nustatęs pažeidimą, remiantis ABTĮ 92 straipsnio nuostatomis privalo nustatyti teismo sprendimu viešojo administravimo subjektui atitinkamus įpareigojimus. Pažymėtina, kad administracinis teismas taip pat privalo išspręsti bylą taip, kad pažeista teisė būtų apginta, kad ginčas teismo sprendimu būtų išspręstas iš esmės ir kad nebūtų sukuriama tokia situacija, jog priimtas sprendimas sudaro sąlygas kilti naujam ginčui dėl to paties dalyko.

Šiuo atveju pareiškėjo trečiasis reikalavimas siejamas su viešojo administravimo subjekto administracinės procedūros atlikimu, t. y. jo kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymu ir sprendimo, priskirto jo kompetencijai, priėmimu. Toks skundo reikalavimas, nepriskirtinas teismo kompetencijai, nes tai yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, todėl taip pat negali būti patenkinamas. Papildomai teismas pažymi, kad įvertinus ir tai, kad atsakovės sprendimai pripažinti teisėtais, jokie papildomi įpareigojimai jai dėl pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo iš naujo taip pat negali būti nustatomi.

Atsižvelgus į tai, trečiasis pareiškėjos skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pripažinus pareiškėjo reikalavimus nepagrįstais, jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.