- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- A-438-2996-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02290-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- L. A.
- Atsakovas
- Visagino savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjui L. A., pareiškėjo atstovei V. R., atsakovo atstovams Neringai Zefimovienei ir Edgarui Mikaloniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Visagino savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovui Visagino savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. A. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino prašydamas:
1) panaikinti Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. ĮP-262 „Dėl L. A. atleidimo iš valstybės tarnybos”;
2) grąžinti jį į eitas jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas arba joms analogiškas pareigas - naujai įsteigtas jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas Vaiko teisių apsaugos skyriuje;
3) priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) įtraukti priverstinės pravaikštos laiką į valstybės tarnybos stažą;
5) priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškino, kad jis buvo atleistas iš Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl atleidimas turi būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, o įsakymas panaikintas. Paaiškino, kad jo eitos Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigos iš esmės nebuvo panaikintos, todėl nebuvo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto atleidimo pagrindo, t.y. pareigybių panaikinimo. Atsakovas 2010 m. gegužės 19 d. rašte Nr. (4.18)-1-2682 „Dėl valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) jaunimo teisių apsaugos funkcijos įgyvendinimo“ nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje bus steigiama karjeros valstybės tarnautojo (vyriausiojo specialisto) pareigybė jaunimo teisių apsaugos funkcijoms vykdyti. Kita vertus, 2010 m. liepos 20 d. rašte Nr. (4.28)-1-3725 “Dėl jaunimo koordinatoriaus pareigybės” atsakovas nurodė, kad Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (lygis A, kategorija 10) veiklos sritys yra vaiko ir jaunimo teisių apsauga, t.y. valstybės tarnautojas atliks funkcijas, susijusias ne tik su jaunimo, bet ir su vaiko teisų apsauga. Į šią pareigybę bus priimama (paskiriama) vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis karjeros valstybės tarnautojų priėmimą (paskyrimą, perkėlimą, tarnybinį kaitumą ir pan.). Šios aplinkybės patvirtina, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė nebuvo panaikinta, tiesiog buvo perkelta vykdyti į kitą skyrių, jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigų poreikis ir funkcijos išliko, todėl nebuvo pagrindo pareiškėją atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų remiantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentas dėl lėšų trūkumo, kaip lemiamo veiksnio, įtakojusio Švietimo, kultūros ir sporto vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) pareigybės panaikinimą, yra nepagrįstas, kadangi Visagino savivaldybės administracija buvo gavusi visą šios pareigybės finansavimą už 2010 m. Lėšos jaunimo teisių apsaugos funkcijai įgyvendinti buvo paskirtos, gautos, todėl turėjo būti naudojamos pagal paskirtį - jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybei. Nurodytas iki metų pabaigos susidarantis lėšų trūkumas jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybei išlaikyti - 4030 Lt - nėra tokia didelė suma, dėl kurios reikėtų naikinti pareigybę ir naujai sukurtos pareigybės funkcijas jungti su vaiko teisių apsauga. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymo „Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo” 12.1 punktu, Visagino savivaldybėje turėjo dirbti 3 vaiko teisių apsaugos specialistai, tačiau iki 2010 m. birželio 30 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbo 5 specialistai, todėl akivaizdu, kad atsakovas neturėjo pakankamai lėšų išlaikyti visų pareigybių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino ir tai, kad jaunimo teisių apsaugos funkcijos į Vaiko teisių apsaugos skyrių perkeltos netinkamai, nepilnai, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl neteisėtai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2003 m. rugpjūčio 19 d. rašte savivaldybėms Nr. (14.3-42)SD-5711 bei Valstybinės jaunimo reikalų tarybos 2003 m. vasario 28 d. rašte iš esmės nurodoma, kad vaiko teisių ir jaunimo teisių apsauga yra dvi atskiros savarankiškos veiklos sritys, todėl jos turėtų būti atskirtos, jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę steigiant ne vaiko teisių apsaugos tarnybose ar skyriuose, o kitame savivaldybės administracijos skyriuje (kultūros, sporto, švietimo) arba numatant, kad šis tarnautojas būtų tiesiogiai atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas be jokio teisinio pagrindo pavedė Vaiko teisių apsaugos skyriui vykdyti visiškai kitas funkcijas. Tai patvirtina ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos rezoliucija, kurioje nurodoma, kad savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui neturi būti priskiriamos funkcijos, kurių nėra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintame savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraše.
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad perkeliant jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę į Vaiko teisių apsaugos skyrių, naujų skyriaus nuostatų 8 punkte nebuvo nurodyta jaunimo politika ar jaunimo teisių apsauga kaip vienas svarbiausių skyriaus uždavinių, kalbama vien tik apie vaikų interesų apsaugą. Vienintelės funkcijos jaunimo reikalų srityje yra rengti Savivaldybės tarybos sprendimų, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų ir Savivaldybės mero potvarkių projektus, susijusius su jaunimo politikos įgyvendinimu (9.19 punktas), rengti metines jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitas (9.38 punktas), bendradarbiauti su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitomis institucijomis jaunimo politikos formavimo Savivaldybėje klausimais (9.42 punktas), koordinuoti Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos darbą (9.43 punktas). Taigi, pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus, kadangi perkėlus pareigybę išliko ne visos reikalaujamos jaunimo reikalų koordinatoriaus atliekamos funkcijos, jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės funkcijos buvo nuvertintos, nustumtos į antrą planą palyginus su vaiko teisių apsauga, taip pažeidžiant tiek jaunimo teisių apsaugai skirto finansavimo tikslą, tiek reikalavimą savivaldybėje turėti vieną jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išaiškinimą, kad jaunimo teisių apsaugos ir vaiko teisių apsaugos funkcijos yra visiškai skirtingos ir negali būti atliekamos viename skyriuje.
Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad jo kvalifikacija yra žymiai aukštesnė nei numatomo priimti ar jau priimto asmens į Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto jaunimo ir vaikų teisių apsaugai pareigas, kadangi jis dirba jaunimo teisių apsaugos srityje nuo 2001 m., kai buvo priimtas į vyresniojo specialisto jaunimo teisių apsaugai pareigas, vėliau laimėjęs konkursą užėmė vyriausiojo specialisto - jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas. Be to, jis dalyvauja Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos darbo grupėje, rengiančioje jaunimo reikalų koordinatorių kvalifikacijos kėlimo programą. Anot pareiškėjo, tai, kad dar prieš atleidžiant jį iš užimamų pareigų buvo planuojama jo vykdomas funkcijas perduoti kitam asmeniui, patvirtina ir ta aplinkybė, jog nepaisant to, kad jis buvo kviečiamas dalyvauti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo kursuose, skirtuose jaunimo reikalų koordinatoriams, į kursus buvo išsiųsta J. M., kuri užima naujai įsteigtas pareigas Vaiko teisių apsaugos skyriuje.
Skunde pareiškėjas paaiškino ir tai, kad atsakovas pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą, kadangi iki atleidžiant jį iš pareigų jam nebuvo pasiūlytos jokios kitos pareigos, nepaisant to, kad tarp laisvų pareigų savivaldybėje buvo vedėjo pareigos Apskaitos skyriuje, kalbos tvarkytojo pareigos Valstybės kalbos kontrolės skyriuje ir vyriausiojo specialisto vaiko ir jaunimo teisių apsaugai pareigos Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Atsakovo argumentas, kad jis neatitiko specialiųjų reikalavimų, yra nepagrįstas, nes perkeliant į pareigas VTĮ 43 straipsnio 1 dalies pagrindu minėti reikalavimai neturi būti taikomi, užtikrinant valstybės tarnybos santykių stabilumo principą. Be to, anot pareiškėjo, jam turėjo būti taikomos garantijos, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 129 straipsnio 4 dalyje, kadangi jis augina 13 metų dukrą, todėl tarnybos santykiai su juo galėjo būti nutraukti tik ypatingu atveju.
Atsiliepimas
Atsakovas Visagino savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo L. A. reikalavimų netenkinti.
Atsiliepime paaiškino, kad L. A. atleidimas iš užimamų Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų yra teisėtas – priimdamas ginčijamus įsakymus Visagino savivaldybės administracijos direktorius nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų, neviršijo savo kompetencijos, o ginčijami aktai ir veiksmai neprieštarauja savivaldybės administracijos tikslams ir uždaviniams. Savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendindamas Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje nustatytus uždavinius ir vykdydamas jam pavestas funkcijas, įvertinęs savivaldybės administracijos skyrių vadovų teikimus ir siūlymus, parengė sprendimų, kurie leistų optimizuoti Visagino savivaldybės administracijos darbą, racionaliai naudoti žmoniškuosius išteklius ir taupyti biudžeto asignavimus, skirtus darbo užmokesčiui, projektus. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, Visagino savivaldybės taryba administracijos direktoriaus siūlymu, mero teikimu 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TS-49 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2007-05-17 sprendimo Nr. TS-11 „Dėl Visagino savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“ patvirtino naują Visagino savivaldybės administracijos struktūrą, o 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TS-50 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2007-05-17 sprendimo Nr. TS-12 „Dėl Visagino savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus“ pakeitimo“ nustatė didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių. Administracijos direktorius 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. ĮP-49 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo“ panaikino 14 valstybės tarnautojų pareigybių.
Atsakovas akcentavo, jog pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas įstaigos vadovas privalo valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, pasiūlyti užimti kitas pareigas, tačiau tik tokiu atveju, kai tokia galimybė objektyviai egzistuoja, taigi ši prievolė nėra ir negali būti absoliuti. Siūlant valstybės tarnautojui užimti laisvas pareigas, jos turi būti to paties lygio ir kategorijos, o jei jų nėra - žemesnės, taip pat turi būti įsitikinta, kad konkretus valstybės tarnautojas atitinka laisvos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Iš įspėjimo apie pareigybės panaikinimą bei Laisvų pareigybių sąrašo matyti, kad nebuvo pareigų, kurias Administracijos direktorius galėjo pasiūlyti pareiškėjui. Nuo 2010 m. liepos 8 d. įsteigus Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, kategorija 10) pareigybę, Administracijos direktorius, vadovaudamasis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, neturėjo pagrindo jų siūlyti. Atsakovo teigimu, yra nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog atleidžiant jį iš darbo buvo pažeistos DK 129 straipsnio nuostatos. VTĮ 43 straipsnis, reglamentuojantis valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, numato valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindus, tame tarpe atleidimą kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė (VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau iš esmės nereglamentuoja pačios atleidimo procedūros, todėl, atsižvelgiant į VTĮ 5 straipsnio nuostatą, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, minėti klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis atitinkamomis DK normomis (atleidžiamiems darbuotojams garantijas nustato 132-135 straipsniai, iš kurių tik 135 straipsnio nuostatos gali būti pritaikytos nagrinėjamu atveju). DK 135 straipsnis reglamentuoja pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Atsižvelgiant į 2003 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje” 12.6-12.8 punktus ir apibendrinimo apžvalgos 5.4 dalį, taip pat į egzistuojančias aplinkybes, kurias patvirtina pridedami dokumentai, akivaizdu, kad tos pačios specialybės (tokias pačias pareigas einančių) valstybės tarnautojų Visagino savivaldybės administracijos struktūroje nebuvo ir nėra, todėl DK nustatytos garantijos pareiškėjui negalėjo būti pritaikytos.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮP-162, nustatytos funkcijos apima visas funkcijas, pateiktas Pavyzdiniame savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. Al-68, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo pareigybės perkėlimo yra nepagrįsti. Pasak atsakovo, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės, įsteigtos Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮP-162 nuo 2010 m. liepos 8 d., ir jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. ĮP-447, skiriasi pareigybės kategorijos, veiklos sritys, pareigybių paskirtis, atsižvelgiant į tai, atitinkamai skiriasi ir pareigybių aprašymuose nustatytos valstybės tarnautojų funkcijos. Todėl pagrindo teigti, kad Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė realiai nebuvo panaikinta, o nauja vyriausiojo specialisto pareigybė Vaiko teisių apsaugos skyriuje įsteigta neteisėtai ir nepagrįstai, nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo L. A. skundą tenkino. Teismas panaikino Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. ĮP-262 „Dėl L. A. atleidimo iš valstybės tarnybos“ ir grąžino pareiškėją L. A. į Visagino savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, visą priverstinės pravaikštos laiką įskaitant į valstybės tarnybos stažą. Teismas taip pat priteisė iš Visagino savivaldybės administracijos pareiškėjui L. A. 8 026,64 Lt už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 20 d. bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo dėl L. A. grąžinimo į tarnybą įvykdymo, skaičiuojant po 119,29 Lt už kiekvieną darbo dieną dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis. Sprendimo dalį dėl pareiškėjo L. A. grąžinimo į valstybės tarnybą teismas nurodė vykdyti skubiai. Teismas pažymėjo, jog priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 20 d. bei vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio suma nurodytos neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, kurie privalo būti apskaičiuoti ir išskaityti sprendimo vykdymo eigoje.
Teismas pažymėjo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad L. A. nuo 2003 m. sausio 1 d. paskirtas Visagino savivaldybės administracijos švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiuoju specialistu. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮP-162 atleistas 2010 m. birželio 30 d. iš valstybės tarnybos karjeros valstybės tarnautojas L. A., Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas. Teismas nurodė, jog pareiškėjas ginčijamu atsakovo įsakymu yra atleistas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t.y., kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo procedūra bei garantijos, kurios yra taikomos šiuo pagrindu atleidžiamam karjeros valstybės tarnautojui, nustatyti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. TĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė. Tačiau paties pareigybės panaikinimo ši teisės norma nereglamentuoja. Teismo nuomone, tai reiškia, kad šios normos nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė nebuvo panaikinta, nes ji buvo perkelta vykdyti į kitą skyrių, jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigų poreikis ir funkcijos išliko, todėl nebuvo pagrindo pareiškėją atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų remiantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teismo nuomone, kadangi pareiškėjas iš esmės neigia jo užimamos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto panaikinimo faktą, nagrinėjamoje byloje reikšminga nustatyti aplinkybė, ar ši pareigybė iš tikrųjų buvo panaikinta. Vietos savivaldos įstatymo (toliau - ir VSĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Teismas pabrėžė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad Visagino savivaldybės taryba 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TS-49 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2007-05-17 sprendimo Nr. TS-11 „Dėl Visagino savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“ patvirtino naują Visagino savivaldybės administracijos struktūrą bei 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TS-50 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2007-05-17 sprendimo Nr. TS-12 „Dėl Visagino savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus“ pakeitimo“ nustatė valstybės tarnautojų pareigybių skaičių nuo 2010 m. liepos 1 d. - 63 bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, nuo 2010 m. gegužės 1 d. skaičių 162, o nuo 2010 m. liepos 1 d.- 154. Visagino savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. ĮP-49 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo“ panaikino nuo 2010 m. liepos 1 d. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybes: skyriaus vedėjo pavaduotojo bei 2 vyriausiojo specialisto (pareigybės lygis – A, kategorija - 9). Visagino savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. ĮP-161 pakeistas Visagino savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. ĮP-49 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo“, naikinant nuo 2010 m. liepos 1 d. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybes: skyriaus vedėjo pavaduotojo bei vieno vyriausiojo specialisto (pareigybės lygis – A, kategorija - 9). Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮP-162 panaikinta 2010 m. liepos 8 d. karjeros valstybės tarnautojo pareigybė - Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto( pareigybės lygis – A, kategorija - 9) ir 2010 m. liepos 9 d. įsteigta karjeros valstybės tarnautojo pareigybė - Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (pareigybės lygis – A, kategorija - 10) bei patvirtinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) pareigybės aprašymas.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės, įsteigtos Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮP-162 nuo 2010 m. liepos 8 d., ir jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. ĮP-447, skiriasi pareigybės kategorijos, veiklos sritys, pareigybių paskirtis, atsižvelgiant į tai, atitinkamai skiriasi ir pareigybių aprašymuose nustatytos valstybės tarnautojų funkcijos, todėl tai patvirtina, kad pareiškėjo užimta pareigybė buvo realiai panaikinta. Pagal Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮP-162 patvirtintą Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) pareigybės aprašymą, šios pareigybės paskirtis savivaldybės jaunimo politikai formuoti ir įgyvendinti, koordinuoti savivaldybės institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje, vykdyti kitą veiklą, susijusią su jaunimu ir jaunimo organizacijomis; įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, teisinėmis priemonėmis ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, vaiko teisių pažeidimų prevencijai vykdyti, smurtą patyrusių, rizikos grupės vaikų ir nuteistų nepilnamečių teisių apsaugai užtikrinti, jų pažeidimų prevencijai vykdyti, nustatant funkcijas specialiose veiklos srityse – jaunimo ir vaiko teisių apsaugoje. Iš Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. ĮP-477 patvirtintos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo matyti, kad vyriausiojo specialisto pareigybės funkcijos susijusios su savivaldybės jaunimo politika, jos įgyvendinimu: rengti ir įgyvendinti savivaldybės jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoti jaunimo ir jaunimo organizacijų būklę savivaldybės teritorijoje, koordinuoti savivaldybės institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje, vykdyti kitą veiklą, susijusią su jaunimu ir jaunimo organizacijomis Teismas pažymėjo, jog vertinant pareigybės aprašymus, pripažintina, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė, jos funkcijas perkeliant vykdyti į kitą skyrių, nebuvo panaikinta, nes šios pareigybės paskirtis bei pagrindinės funkcijos išliko. Todėl, teismo nuomone, aplinkybė, kad atsakovas panaikino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, įsteigiant kitą Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, kuriai priskirta dalis vaiko teisių apsaugos funkcijų ir jaunimo teisių apsaugos funkcijų, nesudaro pagrindo konstatuoti realaus panaikinimo. Teismas konstatavo, jog atsakovas pats pripažįsta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮP-162, nustatytos funkcijos apima visas funkcijas, pateiktas Pavyzdiniame savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. Al-68.
Teismas nurodė ir tai, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, Visagino savivaldybės administracija 2010 m. balandžio 15 d. raštu Nr.(4.16)-1-1982 „Dėl lėšų poreikio vaiko teisių bei jaunimo teisių apsaugoms funkcijoms atlikti 2011 metais“ nurodant lėšų poreikį, nurodė, kad vyriausiojo specialisto Vaiko teisių apsaugos skyriuje darbo krūvis planuojamas – 0.25 etato vaiko teisių funkcijai ir 0.75 etato jaunimo teisių apsaugos funkcijai atlikti. Šie nagrinėjamo bylos duomenys taip pat patvirtina, kad jaunimo koordinatoriaus pareigybės poreikis bei funkcijos išliko. Taip pat ir kiti nagrinėjamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas neturėjo tikslo atsisakyti pareiškėjo užimtos pareigybės atliekamų funkcijų. Byloje esantis pateiktas Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos 2010 m. vasario 8 d. raštas Nr. S-23, kuriame nurodytas Visagino savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymas perkelti Švietimo, kultūros ir sporto skyriui priskirtą valstybinę funkciją – jaunimo teisių apsaugą – į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur yra vykdoma valstybinė funkcija – vaikų teisių apsauga, atitinkamai patikslinant nurodytų skyrių nuostatus. Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2010 m. vasario 22 d. rašte Nr. (11.1)-30-203, adresuotame Visagino savivaldybės administracijos direktoriui, nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius iš esmės neprieštarauja, jog valstybinės jaunimo teisių apsaugos funkcijos būtų priskirtos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja 2010 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (11.1)-30-515 kreipėsi į Visagino savivaldybės administracijos direktorių su pasiūlymu esamą Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę naikinti, įsteigiant kitą Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, kuriai būtų priskirta dalis vaiko teisių apsaugos funkcijų ir jaunimo teisių apsaugos funkcijos. Visagino savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (4.18)-1-2682 informavo Nacionalinę jaunimo reikalų koordinatorių asociaciją, kad siekdamas optimizuoti, organizuoti ir tobulinti administracijos veiklą ir atsižvelgdamas į administracijos skyrių vedėjų pasiūlymus dėl funkcijų įgyvendinimo ir skyrių veiklos tobulinimo, Visagino savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą, kad nuo 2010 m. liepos mėnesio jaunimo teisių apsaugos funkciją pagal priskirtą kompetenciją įgyvendins Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas pažymėjo, kad jaunimo deleguota savivaldybėms funkcija yra nustatyta įstatymu, todėl pareigybė ir dėl šių priežasčių negalėjo būti naikinama. Pagal VSĮ 7 straipsnio 22 punkto nuostatas vaikų ir jaunimo teisių apsauga yra valstybės perduotos savivaldybėms funkcijos. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad jaunimo politiką pagal kompetenciją įgyvendina Vyriausybė, ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Jaunimo reikalų departamentas), kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Šio įstatymo 8 straipsnis nustato, kad savivaldybės institucijos formuoja ir įgyvendina savivaldybės jaunimo politiką. Savivaldybės institucijoms atlikti šią funkciją padeda savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius. Teismo nuomone, atsakovas pats pripažįsta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮP-162, nustatytos funkcijos apima visas funkcijas, pateiktas Pavyzdiniame savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. Al-68. Teismo nuomone, kadangi valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas kaip valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindas yra tik tada, kai, panaikinus pareigybę, faktiškai nebeatliekama konkrečių valstybės tarnautojui priskirtų funkcijų visuma, apibūdinanti panaikintą pareigybę, įvertinus nagrinėjamos bylos duomenys, konstatuotina, kad VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo prasme pareiškėjo užimama pareigybė negali būti pripažinta panaikinta.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2003 m. jaunimo teisių apsaugos funkciją priskyrus prie valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet numato lėšas šios funkcijos įgyvendinimui visose savivaldybėse. Vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. Al-193 „Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 110-4188) jaunimo teisių apsaugos funkcijai įgyvendinti visose savivaldybėse skiriama po vieną jaunimo reikalų koordinatoriaus - valstybės tarnautojo (vyriausiojo specialisto) pareigybę. Valstybės biudžeto lėšomis yra finansuojama jaunimo reikalų koordinatoriaus darbo užmokestis ir Sodros įmokos, darbo vietos išlaikymas, kvalifikacijos kėlimo išlaidos, komandiruotės, ryšių išlaidos. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad tik lėšų trūkumas apsprendė Švietimo, kultūros ir sporto vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) pareigybės panaikinimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas visiškai nesvarstė galimybės pareiškėjui siūlyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės, apsiribojant nurodymu, kad ši pareigybė įsteigta nuo 2010 m. liepos 8 d., todėl atsakovas neturėjo pagrindo šios pareigybės siūlyti. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮP-162 panaikinus 2010 m. liepos 8 d. karjeros valstybės tarnautojo pareigybę - Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (pareigybės lygis – A, kategorija - 9) bei įsteigiant 2010 m. liepos 9 d. karjeros valstybės tarnautojo pareigybė - Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (pareigybės lygis –A, kategorija-10), atsakovui buvo žinoma dar pareiškėjo įspėjimo laikotarpiu, kad įsteigta pareigybė, kurios vienos iš pagrindinių funkcijų yra jaunimo reikalų koordinatoriaus. Teismo vertinimu, byloje pateiktas Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) pareigybės aprašymas patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės atitiko šiai pareigybei nustatytus specialiuosius reikalavimus, išskyrus reikalavimą turėti ne mažesnį kaip 1 metų darbo patirtį vaiko teisių apsaugos srityje. Tačiau reikalingų eiti naujas pareigas įgūdžių ar specialių žinių stoka VTĮ 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu gali ir turi būti šalinama VTĮ 45 straipsnyje nustatytais būdais, tuo užtikrinant tarnautojui suteiktą papildomą ir išskirtinę (palyginus su asmeniu, norinčiu pradėti eiti atitinkamas pareigas) garantiją tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje bei valstybės tarnautojo, kurio pareigybė yra naikinama, ir institucijos, kurioje jis tarnauja, tarpusavio teisių ir pareigų subalansavimo (lygiateisiškumo) principų įgyvendinimą.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas nurodo, kad įsteigtos 2010 m. liepos 9 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės kategorija yra 10, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjas negalėtų būti paskirta į šias pareigas, nes jo pareigybės kategorija buvo nustatyta - 9. Kartu teismas pažymėjo, kad įsteigta 2010 m. liepos 9 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė su nustatyta 10 kategorija, nesudarė atsakovui kliūčių perkelti į šias pareigas laikinai nuo 2010 m. liepos 9 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniąją specialistę J. M., kurios kategorija - 8. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patvirtino aplinkybę, kad valstybės tarnautoja J. M. paskirta į šias pareigas nuolatinai. Darbuotoją Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. ĮP-285 perkėlė laikinai nuo 2010 m. liepos 9 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniąją specialistę J. M., kurios kategorija - 8, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (lygis A, kategorija 10) iki įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė. Vien formalių įsakymų nurodytu klausimu priėmimas negali sukurti pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte realių pasekmių atsiradimo. Teismo vertinimu, pareigybės panaikinimas yra susijęs su valstybės tarnautojo atleidimu iš užimamų pareigų, todėl visais atvejais turi būti įrodytas pareigybės panaikinimo realumas, tam, kad ginčijamu atveju būtų nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas ir užtikrintos valstybės tarnautojo teisės bei garantijos. Teismas pažymėjo, jog pripažinus, kad pareiškėjas iš valstybės tarnybos atleistas nesant teisėto pagrindo, pareiškėjo pažeistos teisės turi būti apgintos taikant DK 297 straipsnio 3 d. nuostatas. Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl atsižvelgiant į minėto įstatymo 5 straipsnio nuostatas, taikytinos DK 297 straipsnio nuostatos, kurio 3 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismui nustačius, kad darbuotojas iš darbo atleistas be teisėto pagrindo, teismo sprendimu darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-218/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-545/2008). Vadovaujantis DK 297 straipsnio 3 dalimi bei teismų praktika, darytina išvada, kad teismui nusprendus patenkinti asmens reikalavimą grąžinti jį į darbą, asmuo grąžinamas būtent į ankstesnes pareigas, neatsižvelgiant į vėliau atliktus struktūrinius asmens darbovietės pakeitimus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šiuo atveju spręsti, kaip turi būti įgyvendintas teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas, privalo atsakovas.
Teismas akcentavo, jog pareiškėjui DK 297 straipsnio 3 dalies pagrindu priteistinas iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas, taikydamas DK 297 straipsnio 3 dalį, į darbuotojui priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi įskaityti šio darbuotojo gautą išeitinę išmoką (DK 10 straipsnis). Toks DK 297 straipsnio 3 dalies aiškinimas grindžiamas tuo, kad šioje teisės normoje nustatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Jų dydžio nustatymas ir priteisimas, neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui jau išmokėtas lėšas, neatitiktų DK 297 straipsnio 3 dalies, kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-290/2005). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal pateiktus Visagino savivaldybės administracijos duomenis (2010 m. spalio 28 d. pažyma Nr. (4.11)-1-5367; 2011 m. sausio 6 d. pažyma Nr. 4-16) apie L. A. vidutinį darbo užmokesčio dydį bei jam išmokėtas kompensacijas ir išeitinės išmokos sumas, konstatuotina, kad už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 20 d. pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos yra 16 822,82 Lt (tai yra (6 mėn. x 2 525,46 Lt) + (14 d.d. x 119,29 Lt) = 15 152,76 Lt + 1 670,06 Lt = 16 822,82 Lt). Iš nurodytos sumos (16 822,82 Lt) atėmus pareiškėjui priskaičiuotas kompensacijas ir išeitines išmokas už liepos-rugsėjo mėnesius (tai yra 1 219,80 Lt + (2 525,46 Lt x 3 mėn.) = 1 219,80 Lt + 7 576,38 Lt = 8 796,18 Lt) pareiškėjui priteistina vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką suma yra 16 822,82 Lt - 8 796,18 Lt = 8 026,64 Lt. Tokiu būdu, teismo vertinimu, pareiškėjui L. A. priteistina 8 026,64 Lt dydžio suma už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos (2010 m. liepos 1 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos (2011 m. sausio 20 d.). Teismas pareiškėjui taip pat priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo dėl L. A. grąžinimo į tarnybą įvykdymo, skaičiuojant po 119,29 Lt už kiekvieną darbo dieną dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis. Teismas padarė išvadą, kad grąžinus L. A. į eitas pareigas, visas jo priverstinės pravaikštos laikas turi būti įskaitomas į valstybės tarnybos stažą.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas suklydo nevertindamas struktūrinių pertvarkymų Visagino savivaldybės administracijoje realumo, todėl neteisingai išsprendė bylą.
2. Valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo užtikrinimas, kai jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė įsteigiama ir kituose (ne tik Švietimo) skyriuose yra taikomas ir kitose savivaldybėse (Palangos, Anykščių ir kt.).
3. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neįvertino Vietos savivaldos įstatyme nustatytos savivaldybės tarybos kompetencijos ir galiojančių savivaldybės tarybos sprendimų, todėl formaliai pritaikė Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareiškėjo teisių gynimo būdą.
4. Visagino savivaldybės administracija priimti L. A. į Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto - jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę negalėjo, nes pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas L. A. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino atliktus struktūrinius pertvarkymus Visagino savivaldybės administracijoje. Teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas neturėjo tikslo atsisakyti pareiškėjo L. A. užimtos jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės funkcijų ir pareigybė nebuvo realiai panaikinta. Kaip teisingai pažymėjo teismas, valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas kaip valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos pagrindas gali būti tik tada, kai panaikinus pareigybė faktiškai nebeatliekama konkrečių valstybės tarnautojui priskirtų funkcijų visuma, apibūdinanti panaikinta pareigybę.
2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog apeliantas pateikia nuorodas į tai, kad kitose Lietuvos savivaldybėse jaunimo reikalų pareigybės funkcijos yra perkeliamos iš Švietimo į kitus skyrius. Pareiškėjo nuomone, šis argumentas jokiu būdu negali pagrįsti apeliacinio skundo, kadangi nurodyti subjektai nėra šios bylos dalyviai. Teismui taip pat negali turėti prejudicinės galios savivaldybės institucijų veiksmai ar sprendimai. Be to, anot pareiškėjo, nagrinėjamos bylos dalykas - neteisėtas jo atleidimas iš valstybės tarnybos. Aplinkybė, jog įvairios savivaldybės atliko struktūrinius pertvarkymus negali lemti konkretaus asmens konkretaus atleidimo iš valstybės tarnybos pateisinimo.
3. Pareiškėjas pabrėžia, jog atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia ir tuo, jog esą L. A. negalėjo būti grąžintas į Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius vyriausiojo specialisto pareigas, nes tai prieštarauja savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 18 d. sprendimui Nr. TS-49 dėl Visagino savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo. Pareiškėjo teigimu, šis atsakovo argumentas taip pat atmestinas. Visų pirma, 2011 m. kovo 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė atsakovo prašymą išaiškinti skundžiamą teismo sprendimą ir teisingai nurodė, jog vadovaujantis DK 297 straipsnio 3 dalimi bei teismų praktika, teismui nusprendus patenkinti asmens reikalavimą grąžinti jį į darbą, asmuo grąžinamas būtent į ankstesnes pareigas, neatsižvelgiant į vėliau atliktus struktūrinius darbovietės pakeitimus. Atsakovas šiuo atveju turi spręsti, kaip turi būti įgyvendintas teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas. Teismo sprendimas yra aiškus, motyvuotas ir vykdytinas. Be to, Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-335-844/2011 nustatė atsakovo kaltę dėl to, jog nėra iki šiol vykdomas 2011 m. sausio 20 d. sprendimas ir skyrė Visagino savivaldybės administracijos direktoriui A. M. 300 Lt baudą. Pareiškėjo nuomone, iš šių aplinkybių matyti, jog atsakovas sąmoningai vilkina sprendimo vykdymą, nors jis turėjo būti vykdomas skubiai, tokiu būdu pažeisdamas vieną svarbiausių pareiškėjo teisių, t. y. teisę į darbą. Pareiškėjas pabrėžia, kad iki šiol negali dirbti jam priklausančiose pareigose, užtikrinti savo ir savo šeimos socialinį aprūpinimą, dėl ko taip pat patiria ženklią moralinę žalą.
4. Anot pareiškėjo, atsakovas apeliacinį skundą grindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2047-624/2010 ir nurodo, jog L. A. negalėjo būti taikoma valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija, kadangi jis neatitiko specialiųjų pareigybei keliamų reikalavimų. Pasak pareiškėjo, šis atsakovo argumentas visiškai nepagrįstas. Esant tokiai situacijai, kai tarnautojo pareigos yra naikinamos ir jis perkeliamas j kitas pareigas, nėra reikalaujama, kad asmuo atitiktų pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus. Šią poziciją patvirtina ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A143-191/2008.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮP-262, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas, pareiškėjas L. A. nuo 2010 m. birželio 30 d. atleistas iš Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų (b. l. 144, I t.).
Teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas L. A. atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kuris nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.
Taigi, sprendžiant dėl L. A. atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas.
Šiuo aspektu paminėtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri numato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62–340/2011), taip pat ne kartą pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Dėl teismo galių kvestionuoti institucijų atliktus struktūrinius pakeitimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 yra pažymėjęs, kad teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju.
Byloje nustatyta, kad Visagino savivaldybės administracijoje struktūriniai pokyčiai buvo vykdomi, atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją bei imantis priemonių, kurios leistų racionaliai naudoti turimus išteklius, optimaliai paskirstyti funkcijas ir patobulinti administracijos veiklą (b. l. 20, 139, I t.). Visagino savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyrius 2010 m. sausio 25 d. raštu Nr. S-11 nurodė, kad pareigybės naikinimas bei jaunimo teisių apsaugos funkcijų perdavimas Vaikų teisių apsaugos skyriui yra susijęs su siekiu taupyti ir efektyviai naudoti žmogiškuosius išteklius pagal veiklos sritis (b. l. 147, I t.). Įgyvendinant Visagino savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 18 d. sprendimuose Nr. TS-49 ir Nr. TS-50 (b. l. 99, 101, I t.) nustatytus struktūrinius ir darbo organizavimo pertvarkymus, nuo 2010 m. liepos 1 d. Visagino savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pareigybių skaičius buvo sumažintas nuo 70 iki 64, o pareigybių sąraše iš penkių Švietimo, kultūros ir sporto vyriausiųjų specialistų pareigybių (A lygis, 9 kategorija) liko keturios (b. l. 94-96, 133-135, I t.). Analizuojant Visagino savivaldybės administracijos naujai patvirtintą struktūrą ir patvirtinus pareigybių sąrašus su prieš tai buvusiais, matyti, kad po įvykdytų struktūros bei valstybės tarnybos pareigybių pertvarkymų, pareigybės taip pat panaikintos Komunalinio ūkio ir statybos skyriuje, Informacijos ir informatikos skyriuje, Civilinės metrikacijos skyriuje ir Bendrajame skyriuje (Kanceliarijoje) (b. l. 109, I t.).
Pažymėtina, kad ir naujai įsteigtos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) pareigybės pavadinimas rodo, jog šio skyriaus funkcijos buvo išplėstos. Naujai įsteigtai Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto, vertinant lyginamuoju aspektu su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybe, buvo priskirta naujų funkcijų, kurios neapsiribojo vien jaunimo politikos formavimu ir įgyvendinimu, bet apėmė ir vaiko teisių apsaugą, teisės pažeidimų prevenciją, nepilnamečių tinkamą teisių įgyvendinimą bei atstovavimą (Pareigybės aprašymo 7.11 – 7.15 punktai). Tokias aplinkybes apeliaciniame skunde nurodė ir atsakovas (b. l. 169-174, II t.), o pareiškėjas šių faktų neginčijo (b. l. 3-8, III t.). Atitinkamai Visagino savivaldybės administracijoje buvo įsteigta nauja Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) pareigybė (b. l. 127, I t.), o asmeniui, einančiam šias pareigas, kaip matyti iš Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮP-162 patvirtinto šios pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas, b. l. 128-130, I t.), lyginant jį su Visagino savivaldybės administracijos 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. ĮP-477 patvirtintu Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu (b. l. 78-80, I t.), numatyta atsakomybė už naujas veiklos sritis, t. y. jo kompetencijos ribos išplėstos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujai patvirtinta Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) pareigybė yra aukštesnės kategorijos (10) nei prieš tai pareiškėjo užimtos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės kategorija (9), nustatytas naujas specialusis reikalavimas dėl darbo patirties (1 metų darbo patirtis vaiko teisių apsaugos srityje). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo sprendimas atitinkamai šiai pareigybei nustatyti papildomus specialiuosius reikalavimus buvo pateisinamas objektyvia būtinybe užtikrinti tinkamą šiai pareigybei priskirtų ir numatytų naujų funkcijų, kas lemia atitinkamos profesinės kompetencijos, specialių žinių ir įgūdžių šioje srityje poreikį, įgyvendinimą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Visagino savivaldybėje vykdyti struktūriniai pakeitimai buvo formalūs, įvykdyti siekiant atleisti tam tikrus tarnautojus bei su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pareigybė iš esmės buvo išlaikyta. Priešingai, įvertinusi struktūrinius pokyčius sąlygojusias faktines aplinkybes bei aptartus struktūrinių pakeitimų ypatumus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Visagino savivaldybės administracijoje vykdyti valstybės tarnybos ir darbo organizavimo pakeitimai bei pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo realūs ir objektyviai pateisinami.
Konstatavus aukščiau nurodytą faktą, būtina įvertinti, ar VTĮ 43 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu (pagal kurią, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas) pareiškėjas turėjo teisę užimti paminėto naujai sukurto Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) (to paties A lygio ir 10 kategorijos) pareigas. Tai spręsdama, kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, galimybė užimti to paties lygio ir kategorijos (arba žemesnės kategorijos) pareigas yra siejama su pretenduojančio į šias pareigas asmens tinkamumu pagal jo turimą kvalifikaciją eiti šias pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009). Atsižvelgiant į tai, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais bei išvada, kad reikalingų eiti naujas pareigas įgūdžių ar specialių žinių stoka VTĮ 43 straipsnio 1dalies taikymo aspektu gali ir turi būti šalinama VTĮ 45 straipsnyje nustatytais būdais, tuo užtikrinant tarnautojui, kurio pareigybė yra naikinama, ir institucijos, kurioje jis tarnauja, tarpusavio teisių ir pareigų subalansavimo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, neturėdamas 1 metų darbo patirties vaiko teisių apsaugos srityje, šio specialaus reikalavimo taikymo požiūriu negalėjo užimti naujai sukurtų Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų.
Be to, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo L. A., kaip valstybės tarnautojo, interesai konkrečioje situacijoje nebuvo pažeisti, kas lemia būtinybę imtis atitinkamų jo teisių gynybos priemonių, būtina išsiaiškinti, ar panaikinus L. A. pareigybę, kas byloje neabejotinai nustatyta, pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos ir ar nebuvo pažeistos pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2009 m. liepos 23 d. įstatymo Nr. XI-404 redakcija) 129 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Pasisakydama dėl DK taikymo nagrinėjamoje byloje, kolegija pirmiausia pažymi, kad darbo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymą valstybės tarnautojams nustato Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1743-2009 konstatavo, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitinka pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo L. A. atitikties naujai įsteigto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei keliamam specialiajam reikalavimui turėti ne mažesnę nei 1 metų darbo patirtį vaiko teisių apsaugos srityje (b l. 128, I t.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo L. A. atleidimo iš pareigų procedūros vykdymo metu (nuo 2010 m. vasario 24 d., kai pareiškėjas buvo įspėtas apie būsimą atleidimą, iki 2010 m. birželio 30 d., kai jis faktiškai buvo atleistas iš pareigų) pas atsakovą (vertinant visos Visagino savivaldybės administracijos struktūros mastu) nebuvo kitų laisvų pareigybių, į kurias pareiškėjas galėjo pretenduoti, nes, kaip matyti iš pateiktų Visagino savivaldybės administracijoje buvusių laisvų pareigybių aprašymų (b. l. 3, II t.), pareiškėjas neatitiko minėtoms laisvoms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Tai reiškia, kad šiuo atveju atsakovas neturėjo objektyvaus pagrindo pasiūlyti pareiškėjui L. A. tokių pareigų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas priešingą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Todėl atsakovo Visagino savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjo L. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 143 str., 88 str. 1 p.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi išsprendė teismo išlaidų atlyginimo klausimą ir priteisė pareiškėjui 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu pareiškėjo L. A. skundas atmetamas, priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl teismo išlaidų priteisimo yra naikintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Visagino savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo L. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį, kuria pareiškėjui L. A. buvo priteistas teismo išlaidų atlyginimas.
Sprendimas neskundžiamas.