Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai R. V., atsakovo UAB "A." atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB "V.” ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB “A.”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Šalių sudaryta Sutartis, pagal kurią atsakovas išsinuomavo patalpas, kurios turėjo būti naudojamos gėlių prekybos veiklai vykdyti, kvalifikuotina kaip terminuota komercinė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

Vadovaujantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principu (lot. pacta sunt servanda), įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 str. 1 d., šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti, nes sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kadangi nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 str. 1 d.). Pagal CK 6.477 str. 1 d. pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o nuomininkas turi pareigą mokėti nuomos mokestį už suteiktą teisę naudotis daiktu. Remiantis CK 6.483 str. 1 d. nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Pažymėtina, kad nuomotojo pareiga dėl nuomos objektoą yra sąlyginė, ji atsiranda tik įsigaliojus sutarčiai, t.y. nuo nuomos sutarties sudarymo momento, jei sutartyje nėra numatyta vėlesnė sutarties įsigaliojimo data. Pažymėtina, kad CK 6.483 str. 1 d. įpareigoja nuomotoją perduoti tinkamos kokybės daiktą. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybė gali atsirasti ir už mažiausius nuomojamo daikto trūkumus, jeigu jie trukdo nuomininkui naudotis daiktu pagal paskirtį Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 str. 2 d. ir 6.485 str. 5 d. nustatytus atvejus. Taigi nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kurie buvo aptarti sudarant nuomos sutartį, o taip pat ir už tuos daikto trūkumus, apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, t. y. nuomotojas neatsako ir už akivaizdžius daikto trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad jei viena iš sutarties šalių (ar abi jos šalys) yra įmonės, kurios užsiima ūkine – komercine veikla ir kurių tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams yra taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685). Tiek įstatyminis reguliavimas, tiek galiojanti teismų praktika patvirtina, kad nuomininkas, kuris yra juridinis asmuo, privalo būti atidesnis, rūpestingesnis nei fizinis asmuo sudarydamas nuomos sutartį, aptardamas nuomos objekto kokybę, kadangi nuomotojas neatsako ir už akivaizdžius daikto trūkumus.

Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo (jo vadovės) teismui nurodytas aplinkybes ir vertinant jų pagrįstumą, turi būti atsižvelgta į šalių sudarytą sutartį. Šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8 p. numatė, jog nuomotojas įsipareigoja sudaryti sąlygas ir užtikrinti nuomininkui galimybę patekti į nuomojamas patalpas ir jomis naudotis, užtikrinti, kad nuomojamoms patalpoms ir bendrojo naudojimo objektams būtų teikiamos sutartyje nurodytos komunalinės paslaugos ir bendrosios paslaugos, tačiau nuomotojas jokia forma neatsako ir neprivalo atlyginti nuomininkui nuostolių. 5 p. šalys susitarė, jog nuomojamos patalpos turi būti perimamos tokios, kokios yra patalpų perdavimo-priėmimo nuomai dieną. Perduodant patalpas yra laikoma, kad nuomininkas yra susipažinęs bei sutinka su Patalpų, pastato ir jo inžinerinių tinklų, komunikacijų, o taip pat žemės sklypo, kuriame yra pastatas, fizine būkle ir šiuo atžvilgiu neturės jokių pretenzijų. 6 p. šalys susitarė, jog jei specialiosiose sąlygose nurodytą patalpų perdavimo-priėmimo nuomai dieną šalys nustatys tokių patalpų trūkumų, už kurių ištaisymą būtų atsakingas nuomotojas, šalys nedelsiant užfiksuos atitinkamus trūkumus patalpų perdavimo-priėmimo akte. Akte užfiksuotus atitinkamus trūkumus nuomotojas įsipareigoja pašalinti per protingą terminą. Sutarties 10 p. šalys susitarė, jog nuomininkas negali įrengti kitų šilumos tiekimo prietaisų ar bet kokių kitų energetikos prietaisų be raštiško nuomotojo sutikimo. Sutarties 23 punkte šalys susitarė, jog visą patalpų priežiūrą, atnaujinimą ir einamąjį remontą atlieka nuomininkas savo sąskaita ir rizika taip, kad patalpos būtų geros būklės. Tokiu būdu, kaip matyti iš šalių sutartų sutarties sąlygų, duotų šalių paaiškinimų, darytina išvada, jog nuomininkas (atsakovas) būdamas įmone, kuri užsiima ūkine-komercine veikla, jos atstovas pasirašydamas sutartį, būdamas rūpestinga sutarties šalis (kuriai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo) turėjo susipažinti su nuomojamų Patalpų, pastato ir jo inžinerinių tinklų, komunikacijų, o taip pat žemės sklypo, kuriame yra pastatas, fizine būkle, ir įvertinti ar šios patalpos jam yra tinkamos, ar tinkamos vykdyti jo norimą veiklą, atidžiai jas apžiūrėti. Tačiau šiuo atveju bylos duomenimis atsakovas savalaikiai jokių trūkumų akte kaip numatytą šalių sudarytoje sutartyje neužfiksavo, patalpas priėmė, kaip pati atsakovo atstovė (vadovė) nurodė, pasitikėdama savo gyvenimo draugu (kuris ją suklaidino) ir tik 2016-08-24 (praėjus daugiau nei pusmečiui po sutarties sudarymo) elektroniniu paštu pateikė ieškovui pretenziją dėl nuomojamų patalpų netinkamumo komercinei veiklai. Pažymėtina, kad po šios pretenzijos pateikimo 2016 m. rugsėjo mėn. ginčo patalpose buvo įrengtas kondicionierius. Esant tokioms aplinkybės, teismas nesutinka su atsakovo (atsakovo atstovės) išdėstytais argumentais, jog atsakovas negalėjo vykdyti ar vykdyti tik iš dalies prievoles (savo veiklą) ieškovui dėl pačio ieškovo veiksmų, pasireiškusių pažeidžiant sutarties 8 punktą – nesuteikiant tinkamų patalpų nuomai, ar kad ieškovas privalėjo mažinti sutartą nuomos mokestį, nes bylos duomenimis, pats atsakovas (jo atstovai) nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, kiek šioje situacijoje buvo būtina, t.y. pats atsakovo atstovas išsirinko ginčo nuomojamas patalpas nuomai, sudarė sutartis tokiomis sąlygomis, patvirtino ir priėmė patalpas bei neteikė savalaikiai jokių pastabų ieškovui. Jeigu buvo planuojamas gėlių verslas, kuris susijęs su atitinkamais rizikos faktoriais), tai atsakovo atstovė turėjo pati numatyti visas galimas priežastis kas gali trukdyti šiam verslui plėtoti, įvertinti, ar pastate yra kondicionierius, įvertinti ir kitas sąlygas. Kuriant ar turint verslą egzistuoja galimybės tiek gauti pelną, tiek jį prarasti, todėl verslininkas kurdamas verslas, rinkdamasis patalpas verslui turi numatyti visas sąlygas šiam verslui plėtoti. Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad jei viena iš sutarties šalių (ar abi jos šalys) yra įmonės, kurios užsiima ūkine – komercine veikla ir kurių tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams yra taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Todėl tiek įstatyminis reguliavimas, tiek galiojanti teismų praktika patvirtina, kad nuomininkas-atsakovas, kuris yra juridinis asmuo, privalo būti atidesnis, rūpestingesnis nei fizinis asmuo sudarydamas nuomos sutartį, aptardamas nuomos objekto kokybę, kadangi nuomotojas neatsako ir už akivaizdžius daikto trūkumus. Nagrinėjamu atveju, atsakovui kaltinant ieškovą kondicionieriaus pastate nebuvimu matyti, kad pagal bylos duomenis, kondicionierius buvo įrengtas per gana protingą terminą nuo rašytinės pretenzijos gavimo, byloje nėra duomenų, kad tokios pretenzijos būtų pareikštos ieškovui anksčiau, kas taipogi šiuo atveju rodo atsakovo nerūpestingumą. Tuo tarpu kiti atsakovo nurodyti trūkumai, teismo vertinimu, nebuvo esminiai, jog būtų galima konstatuoti sutarties 8 p. pažeidimą. Sutartyje taip pat nenumatyta galimybė atleisti atsakovą nuo prisiimtų prievolių vykdymo, esant taip nustatytoms aplinkybėms.

Atsižvelgiant į nuomos sutarties sąlygas, atsakovo nurodytas aplinkybes, teismui yra pagrindas vertinti, kad 2016-08-24 pretenzija buvo siekiama Sutarties pakeitimo, buvo siekiama modifikuoti Sutarties nuostatas, prašoma mažinti sutartą nuomos mokestį. Nors Sutartyje nėra numatyta galimybė keisti Sutarties sąlygas, tačiau tai savaime nereiškia, kad negalimas Sutarties sąlygų modifikavimas. Tokiems klausimams, kurie atskirai nėra aptarti šalių sudarytoje sutartyje, taikomas įstatyminis reguliavimas. Pažymėtina, kad sutarties pakeitimo pagal 6.204 str., galima reikalauti tik esant visoms CK 6.204 str. 2 d. numatytoms sąlygoms: 1) aplinkybės turėjo atsirasti arba tapti žinomos ieškovui po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, praėjusį laiko tarpą nuo sutarties sudarymo iki kreipimosi, atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes dėl numatomos vykdyti veiklos ir kita, į pačio atsakovo atstovų nerūpestingumą - tinkamą patalpų neapžiūrėjimą, yra pagrindas vertinti, kad patalpų būklė sudarant sutartį ir po to, liko tokia pati, kokia buvo ją pasiūlius nuomoti. Kondicionierius kaip minėta po rašytinės pretenzijos buvo įrengtas per ganą protingą laiką. Todėl teismas daro išvadą, kad nebuvo CK 6.204 str. numatytų sąlygų, dėl kurių atsakovas būtų galėjęs inicijuoti sutarties pakeitimą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.204 str. 3 d. kreipimasis dėl sutarties pakeitimo, net ir tuomet, jei kreipimosi metu egzistuotų visos CK 6.204 str. 2 d. numatytos sąlygos, savaime nesuteikė atsakovui teisės sustabdyti Sutarties vykdymo, t.y. nemokėti nuomos mokesčio. Pažymėtina ir tai, kad ir pats atsakovas šiuo atveju byloje iš esmės neįrodė CK 6.204 str. 2 d. sąlygų buvimo. Dėl nustatytų aplinkybių bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog atsakovė byloje neįrodė, kad atsakovas turėjo teisę nevykdyti prievolių ieškovui, ar turėjo sumokėti mažiau nei šalys buvo sutarusios sutartyse. Kaip minėta, teismui pateiktos sąskaitų-faktūrų kopijos, iš kurių matyti, kad už atitinkamą mėnesį mokėtinas nuomos mokestis ir mokestis už kitas išlaidas, atsakovo nenuginčytas. Todėl nenustatyta, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 10282,81 EUR sumą, gi atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra sumokėjęs ieškovui daugiau nei nurodė ieškovas. Todėl atsakovui tinkamai nevykdžius CK 6.487 str. 1 d. numatytos nuomininko pareigos laiku mokėti nuomos mokestį, nesilaikius CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyto sutarties privalomumo ir vykdymo principo, atsakovas laikomas pažeidusiu sutartį, ir ieškovo reikalavimas dėl 10 252,81 EUR skolos priteisimo (iki atsakovas ieškovui perdavė patalpas) laikomas pagrįstu ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Su šiuo reikalavimu atsakovas taip pat nesutiko. Byloje yra jau konstatuota, kad šalių sudaryta ginčo sutartis, pagal kurią atsakovas išsinuomavo patalpas, kurios turėjo būti naudojamos gėlių prekybos veiklai vykdyti, kvalifikuotina kaip terminuota komercinė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris buvo priimtas įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ (toliau - Įstatymas) numato, jog skolininkui praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kreditorius be atskiro įspėjimo įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas, taip pat skolos išieškojimo išlaidų kompensavimą (Įstatymo 3 str., 7 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo procesinės palūkanas (8,05 proc.) nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo remiantis minėtu Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Šio įstatymo 2 str. 5 d. nustato, jog už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios nustatomos 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (Įstatymo 2 str. 5 d.). Įstatyme nurodyta palūkanų norma nustatoma pagal tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Šiuo atveju Europos centrinio banko viešais duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai buvo taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri sudaro 0,05 proc. Todėl remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, esant sudarytai komercinei negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkintinas, iš atsakovo priteistina 8,05 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo pagrįstas, todėl yra pagrindas ieškovui priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Ieškovas teismui nurodė, kad turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 231 EUR sumokėto žyminio mokesčio bei 629,20 EUR už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (tiek surašant procesinius dokumentus, tiek atstovaujant teisme), iš viso 860,20 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, visos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šios išlaidos neviršija 3 EUR dydžio (CPK 92 str., LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai – 10252,81 EUR skolos, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2017-03-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 860,02 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.