Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-911-318-2011 Teisėjas Petras Karvelis Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00034-2009-1 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.2.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.19.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.4.2. (S)

2011 m. spalio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

O. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (750 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C., O. K. ir J. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, pasiūlė valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neselbtini) patruliui V. V. kyšį, t.y. 2008-11-10 laikotarpyje nuo 7.40 val. iki 8.00 val., V. C., O. K. ir J. V. siekdami, kad O. K. išvengtų administracinės atsakomybės už tai, jog 2008-11-10, apie 7.40 val. Turgaus gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, pasiūlė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliui V. V. 500 litų kyšį.

Nuosprendžio dalis, kuria V. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. apeliacine tvarka neskundžiama.

V. V. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulio V. C., kuris veikė bendrai kartu su J. V. ir O. K., savo naudai netiesiogiai per V. C. priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra 2008-11-10 laikotarpyje nuo 7.40 val. iki 8.00 val., J. V. siekdamas, kad O. K. išvengtų administracinės atsakomybės už tai, kad 2008-11-10 apie 7.40 val. Turgaus gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, pasiūlė netiesiogiai – per V. C., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliui V. V. kyšį. V. V., gavęs pasiūlymą priimti kyšį už neteisėtą neveikimą, netiesiogiai per V. C., savo naudai, pareikalavo iš O. K. 500 litų sumą už neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus ir O. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų), už kurį numatyta bauda nuo 1000 iki 1500 litų bauda ir nuo 12 iki 18 mėn. teisių atėmimas, nefiksavimą. 2008-11-10 07.59 val. V. C., paskambinęs J. V., perdavė V. V. netiesioginį reikalavimą duoti 500 litų dydžio kyšį už minėtą neteisėtą neveikimą, kuriuos jis tiesiogiai perduos V. V.. Tą pačią dieną 08.49 val. J. V. paskambinus V. C. ir pasakius, kad neturi reikiamos – 500 litų sumos, o tik 400 litų, o pastarajam vienasmeniškai sutikus su 400 litų dydžio pinigų suma, 12.22 val. J. V. kartu su O. K. adresu Žolyno g., Vilniuje, perdavė V. C. 400 litų, kad šis juos perduotų V. V., ką pastarasis padarė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku.

Apylinkės teismas V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kyšį valstybės tarnautojui V. V. bendrai veikdami pasiūlė V. C., O. K. ir J. V., tačiau byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad iniciatyvą gauti kyšį išreiškė V. V.. Baudžiamojoje byloje nesurinkta jokių patikimų įrodymų, kad kaltinamasis priėmė kyšį ar jo dalį. Kaltinimas V. V. grindžiamas tik prieštaringais ir nepatikimais kito kaltinamojo V. C. paaiškinimais, kuris, siekdamas išvengti didesnės atsakomybės, gali apkalbėti V. V.. Teismas pažymėjo, jog ir pačiame kaltinime nurodyta, kad V. C. perdavė kyšį V. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku. Tokia kaltinimo formuluotė tik patvirtina kaltinamojo V. V. versiją, kad jis kyšio iš V. C. nepriėmė.

Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo išteisintas V. V., ir jo atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti V. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti, kad V. C., O. K. ir J. V. perdavė 400 litų kyšį V. V.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliantas tvirtina, jog apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nepagrįstai vadovavosi kaltinamojo V. V. parodymais ir sumenkino kaltinamųjų V. C., O. K. bei liudytojo J. V. parodymus, kurie tarpusavyje iš esmės sutampa, patvirtina vieni kitus. Šių kaltinamųjų parodymų turinį, įvykių seką papildo duomenys, gauti vykdant V. C. mobiliojo ryšio telefono telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę.

Prokuroras nurodo, kad kaltinamasis O. K. nuosekliai tvirtino, jog jis buvo sustabdytas policijos pareigūno V. V., nes vairavo neprisisegęs saugos diržo. Bendraujant V. V. pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir paprašė jo eiti į policijos tarnybinį automobilį. Tuo pat metu prie jų priėjo J. V. ir prašė O. K. nebausti, siūlė tartis. Po pokalbio su J. V. V. V. jam surašė protokolą tik už tai, kad jis automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo. Po to J. V. jam pasakė, kad policijos pareigūnui reikia duoti 500 litų už tai, kad jis nesurašė protokolo už vairavimą esant neblaiviam. O. K. sutiko. Su V. V. bendravo ir viską suderino J. V.. O. K. turėjo tik 400 litų ir su tokia suma asmuo, kuriam skambino J. V., sutiko. O. K. per J. V. ir jo pažįstamą policijos pareigūną davė 400 litų kyšį pareigūnui, kuris buvo jį sustabdęs. Pinigus perdavė prie kavinės Žolyno gatvėje J. V. nurodytam vyriškiui. Analogiškus parodymus davė liudytojas J. V.. Pastarasis nurodė, kad jam pradėjus tartis su V. V., kad O. K. nebūtų nubaustas, jie išsiaiškino, kad abu pažįsta V. C. ir sutarė, kad per jį atsiskaitys, nes O. K. bus nubaustas tik už automobilio vairavimą neprisisegus diržo. Tą pačią dieną jis paskambino V. C., pasakė apie įvykį ir paaiškino, kad susitarė su policijos pareigūnu atsiskaityti per jį. Kito pokalbio metu V. C. jam pasakė, kad reikia „pusė tonos“, t.y. 500 Lt. O. K. tiek neturėjo, todėl V. C. prie kavinės Žolyno g. buvo perduoti tik 400 Lt. Kaltinamasis V. C. patvirtino šiuos parodymus ir paaiškino, kad 2008-11-10 ryte jam paskambino J. V. ir pranešė, kad kažkas buvo sulaikytas policijos su kvapu, prašė pagalbos tarpininkaujant. Po to jis kalbėjosi su V. V.. Pastarasis pasakė, kad įkliuvo neblaivus asmuo, tačiau jis nubaudė už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Jie susitarė, kad pokalbiai šia tema vyks tarp jų. Pokalbio su J. V. metu jis nurodė, kad policijos pareigūnui už nenubaudimą reikia sumokėti 500 Lt sumą, kurią vadino „pusė tonos“, tačiau vėliau buvo susitarta dėl 400 Lt. Vėliau prie kavinės, esančios Žolyno g., J. V. perdavė jam šiuos pinigus, o jis juos – V. V.. Šiuos kaltinamųjų ir liudytojo parodymus patvirtina 2008-11-10 Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) patrulio V. V. surašytas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl O. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo bei telefoniniai pokalbiai. Iš telefoninio pokalbio, vykusio 2008-11-10 07.59.07 val. tarp J. V. ir V. C. matyti, kad J. V. susitarė su V. C. per jį atsiskaityti su V. V. už O. K. nenubaudimą. Telefoniniai pokalbiai, vykę 2008-11-10 08.33.05 val. ir 2008-11-10 08.33.57 val. tarp V. V. ir V. C.. patvirtina, kad V. V. susitarė su J. V., kad su juo bus atsiskaityta per V. C., kad V. V. sutiko priimti kyšį iš O. K., J. V. per V. C. už neteisėtą neveikimą, t.y. už O. K. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, ir tarėsi su V. C. dėl kyšio dydžio, minima 500 Lt suma.

Prokuroras tvirtina, jog apylinkės teismas, konstatuodamas, jog byloje nesurinkta jokių patikimų įrodymų, kad V. V. priėmė kyšį ar jo dalį, neatsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., laikomas baigtu ne tik priėmus kyšį, bet ir pažadėjus ar susitarus jį priimti. Todėl, apelianto manymu, V. V. savo veiksmais – susitaręs su J. V. dėl atsiskaitymo su juo per V. C. už neteisėtą veikimą, t.y. O. K. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, jau padarė minėtą nusikaltimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis V. V. ir jo gynėjas prašė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis O. K., jo gynėjas prašė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. C. gynėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalis, kuria V. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.), naikintina, V. V. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. Keistina apylinkės teismo nuosprendžio nustatomoji dalis V. C. ir O. K. atžvilgiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas šių nuostatų nesilaikė. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pagrįstai konstatavo, jog V. C., O. K. ir J. V., veikdami bendrai, valstybės tarnautojui V. V. pasiūlė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tačiau pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes įrodymus dalyje dėl susitarimo priimti kyšį, jo perdavimo ir priėmimo, vertino ne visumoje, o atsietai vieną nuo kito. Netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje neįrodyta, kad V. C., O. K. ir J. V., veikdami bendrai, perdavė V. V. 400 Lt dydžio kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o V. V. išreiškė iniciatyvą gauti kyšį ir jį ar jo dalį priėmė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi kyšininkavimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) priima kyšį; arba 2) pažada jį priimti; arba 3) susitaria jį priimti; arba 4) reikalauja jį duoti; arba 5) provokuoja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, žino savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai, kiti teisės aktai, supranta, kad gaunama iš kyšio davėjo turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už konkretų neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus kyšį duodančio asmens interesais ir siekia atlikti neteisėtus veiksmus vykdydamas įgaliojimus ir gauti už tai neteisėtą atlygį.

Apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad V. V., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliu, 2008 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu nuo 7.40 val. iki 8.35 val., sutikdamas su J. V. pasiūlymu, susitarė su J. V. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliu V. C. netiesiogiai, t.y. per V. C., savo naudai iš O. K. priimti 500 Lt dydžio kyšį ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku netiesiogiai, t.y. iš V. C., priėmė 400 Lt dydžio kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad nefiksavo O. K. 2008-11-10 7.40 val. Turgaus g. Vilniuje padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų).

V. C., O. K. ir J. V., veikdami bendrai, 2008-11-10 laikotarpyje nuo 7.40 val. iki 8.00 val. pasiūlę V. V. 500 litų kyšį, nenustatytoje vietoje ir laiku netiesiogiai, per V. C., perdavė V. V. 400 litų kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

O. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad 2008-11-10 ryte jį sustabdė policijos pareigūnas ir pasakė, kad jis padarė pažeidimą, nes važiavo neprisisegęs saugos diržo. O. K. iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, todėl bendraujant pareigūnas pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir liepė eiti kartu su juo į tarnybinį automobilį, siūlė patikrinti blaivumą alkotesteriu. Atsisėdus į automobilį, prie jų priėjo J. V.. Pastarajam pasiteiravus, ką O. K. padarė, pareigūnas atsakė, kad nuo O. K. sklinda alkoholio kvapas. J. V. prašė pareigūno nebausti O. K., siūlė tartis. Apie ką jie dar kalbėjo O. K. negirdėjo, nes pokalbis vyko lauke, o jis liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Po to pareigūnas jam surašė protokolą tik už važiavimą be saugos diržų ir paskyrė 100 Lt baudą. Po kiek laiko į O. K. automobilį grįžęs J. V. pasakė, kad policijos pareigūnui reikia sumokėti 500 Lt už tai, kad pastarasis nesurašė protokolo už vairavimą esant neblaiviam. O. K. sutiko, nes nenorėjo prarasti vairuotojo pažymėjimo (t. 3, b.l. 6-7, 10-11, 17, 182-183).

J. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2008-11-10 ryte susitarė susitikti su O. K. prie Manto gatvėje esančio policijos komisariato ir kartu važiuoti į darbą. Eidamas link sutartos vietos, pamatė, kad O. K. sėdi policijos automobilyje kartu su vienu policijos pareigūnu. Tuomet jis priėjo prie policijos automobilio ir paklausė pareigūno, kas atsitiko. Pastarasis atsakė, kad nuo O. K. sklinda alkoholio kvapas. Tuomet jis prisistatė, kad yra VRM pensininkas, ir pasiūlė pareigūnui tartis. Pastarasis iš pradžių nesutiko, tačiau paklausus, ar pažįsta V. C., pareigūnas atsakė, kad pažįsta, ir pasakė, kad O. K. surašys protokolą už važiavimą neprisisegus saugos diržo, o pasikalbės per V. C.. Šiuos žodžius J. V. suprato kaip atsiskaitymą su policijos pareigūnu, kuris neįformino O. K. padaryto pažeidimo, t.y. kad jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Po to J. V. paskambino V. C. ir pasakė, kad jo kolegą buvo sustabdęs policijos pareigūnas ir jis visus klausimus išsprendė pasinaudojęs pažintimi su juo. Taip pat pasakė, kad reikia atsidėkoti pareigūnui už tai, kad O. K. nebuvo surašytas protokolas dėl vairavimo esant neblaiviam. V. C. sutiko, o po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad reikia per jį perduoti „pusę tonos“, t.y. 500 Lt. (t. 1, b.l. 164-165, t. 3, b.l. 77-78)

V. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, jog 2008-11-10 ryte jam paskambino J. V. ir paprašė pakalbėti su policijos pareigūnu, kuris sustabdė jo porininką, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Tuomet jis susiskambino su V. V.. Pastarasis pasakė, kad įkliuvo asmuo už KET pažeidimą, t.y. nuo jo sklido alkoholio kvapas, o jis pasakė, kad J. V. jam jau skambino. Susitarė, kad tolimesni pokalbiai tarp J. V. ir V. V. vyks per jį, t.y. V. C.. Po to dienos bėgyje tarp jo ir J. V. vyko pokalbiai. Pastarasis jo klausė, kaip atsiskaityti su pareigūnu. Jis atsakė, kad reikia „pusės tonos“, t.y. 500 Lt. (t. 2, b.l. 143, 152-153, t. 3, b.l. 180-181).

Iš 2009-10-01 daiktų ir objektų apžiūros protokolo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulis V. V. 2008 m. lapkričio 10 d. surašė O. K. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kaip protokolas nesurašomas, už tai, kad pastarasis 2008-11-10 7.40 val. Turgaus gatvėje vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržų (Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d.), ir paskyrė už tai 100 Lt baudą (t. 3, b.l. 80).

Iš telefoninių pokalbių stenogramų matyti, kad 2008-11-10 07.59 val. J. V. paskambino V. C. ir pasakė, kad prie Manto gatvės įkliuvo jo kolega. Pastarajam pareigūnai surašė nutarimą už vairavimą be diržų, tačiau jis buvo su kvapu. Todėl J. V. susitarė kad viskas vyks per V. C., bus tiek, kiek jis pasakys (t. 1, b.l. 48). 2008-11-10 08.33.05. val. V. V. skambino V. C. ir pranešė, kad pastarajam turi skambinti toks J.. V. C. paaiškino, kad J. jam jau skambino ir viską pasakė. Tuomet V. V. pasakė, kad suprato, o V. C. jam atsakė: „Tai per jį, jo, gerai“. (t.1, b.l. 48). 2008-11-10 08.33.57 val. V. C. paskambino V. V. ir paklausė, „koks ten svoris buvo, kiek kilogramų?, „pusė tonos, ar kiek ten“. V. V. jam atsakė: „aš nežinau, ten 14-as, aš nežinau, pats galvok. ... Man žinai ne tame reikalas. ... Svarbu santykiai“ (t. 1, b.l. 49). 2008-11-10 08.35.19 val. V. C. paskambino J. V. ir pasakė, kad „svoris yra pusė tonos“.(t. 1, b.l. 49).

Iš nuteistųjų V. C., J. V., parodymų matyti, kad frazė „pusė tonos“ reiškia 500 Lt, o 14-as – KET punktą dėl vairavimo apsvaigus.

Taigi aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina tas aplinkybes, kad V. V., atlikdamas savo tarnybines pareigas, 2008 m. lapkričio 10 d. apie 7.40 val. sustabdė O. K. vairuojamą automobilį ir nustatė, kad pastarasis galimai padarė du administracinius teisės pažeidimus, t.y. vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržų ir galimai buvo neblaivus, tačiau, J. V. prašomas, sutiko O. K. blaivumo netikrinti ir nefiksuoti galimai padaryto pažeidimo, už kurį O. K. grėsė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o atlygį už tai gauti per V. C.. Po to V. V. telefonu pasiteiravo V. C. apie J. V., susižinojo, ar pastarojo pasiūlymas yra realus, ir, užmezgęs ryšį su V. C., toliau su juo tuo klausimu bendravo, V. C. pasiūlius „pusę tonos“, t.y. 500 Lt, su šia suma sutiko, t.y. suderino su juo siūlomo kyšio dydį.

Ikiteisminio tyrimo metu aptarti V. V. nusikalstami veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip reikalavimas duoti kyšį. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad iniciatyva kilo ne iš V. V., bet iš J. V. ir V. C. pusės. Tuo tarpu V. V., sutikęs su J. V. pasiūlymu, o vėliau bendraudamas su V. C. ir suderindamas siūlomo kyšio dydį, faktiškai susitarė su J. V. ir V. C. iš O. K. netiesiogiai, t.y. per V. C., priimti kyšį. Esant šioms aplinkybėms, kolegija pašalina iš kaltinimo V. V. inkriminuotą veiką – reikalavimą duoti kyšį-, ir inkriminuoja, kad V. V. šiais veiksmais susitarė priimti kyšį.

Nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. C., veikdamas su O. K. ir J. V., perdavė V. V., o V. V. priėmė 400 Lt kyšį už neteisėtą pastarojo neveikimą vykdant įgaliojimus.

Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad O. K. 2008-11-10 turėjo 400 Lt. Dėl to J. V. skambino V. C. ir pasakė, jog surado tik „0,4“ (t.y. 400 Lt), V. C. su tokia suma sutiko, nes V. V. buvo sakęs dėl dydžio nuspręsti jam pačiam (t. 1, b.l. 49), vėliau susitarė, su J. V., jog pinigų perdavimas įvyks prie kavinės, esančios Žolyno g. Vilniuje (t. 1, b. l. 50).

Nuteistasis V. C., priešingai nei teigia apylinkės teismas, ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad pinigus į sutartą vietą, t.y. prie kavinės Žolyno g. jam atvežė J. V. ir O. K., tačiau nurodė, kad neprisimena, kuris iš jų pinigus jam perdavė. V. C. teigė, jog jis šiuos pinigus paėmė ir asmeniškai perdavė V. V., tačiau kada ir kur tai įvyko, neprisimena. Šiuos V. C. parodymus patvirtina O. K. parodymai, kad 400 Lt, skirtus pareigūnui, nesurašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolo už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, jis kartu su J. V. nuvežė prie kavinės, esančios Žolyno g. Vilniuje, ir perdavė vyriškiui, kurį nurodė J. V., taip pat liudytojo J. V. parodymai, kuris kartu su O. K. važiavo prie kavinės, esančios Žolyno g., perduoti V. C. 400 Lt, skirtus pareigūnui, ryte sustabdžiusiam O. K., bei telefoninių pokalbių stenograma, iš kurios matyti, kad 2008-11-10 12.22 val. J. V. skambino V. C. ir pranešė, kad jau atvyko į sutartą vietą ( t. 1, b.l. 50).

Nors teisme V. C. teigė, kad pinigus jam perdavė J. V., tačiau paaiškino, jog prastai prisimena įvykio aplinkybes. Taigi V. C. praėjus daugiau kaip dviems metams po įvykio, teisme nurodyta aplinkybė, kad pinigus jam perdavė J. V., negali būti pagrindas vertinti visus V. C. parodymus dėl kyšio perdavimo ir priėmimo, kaip nepatikimus. Juolab, kad būtent J. V., o ne O. K., buvo V. C. pažįstamas ir būtent jis kreipėsi į V. C. su prašymu tarpininkauti, įvykio dieną tuo klausimu ne kartą bendravo su juo telefonu, kartu su O. K. buvo atvykęs į pinigų perdavimo vietą.

Nepagrįstai apylinkės teismas konstatavo, jog nenuoseklūs ir prieštaringi yra liudytojo J. V. parodymai, nes jis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 400 Lt V. C. perdavė O. K., o teisme teigė, jog pinigų perdavimo fakto nematė. Apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad J. V. jau ikiteisminio tyrimo metu patikslino savo parodymus ir paaiškino, kad faktiškai paties pinigų perdavimo fakto jis nematė, tačiau iš O. K., kuris, prie kavinės pasikalbėjęs su V. C. ir grįžęs į automobilį, pasakė, kad viskas gerai, jis suprato, kad O. K. sutartą pinigų sumą V. C. perdavė.

Taigi V. C. parodymus dalyje dėl kyšio jam kaip tarpininkui perdavimo patvirtina kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. C. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti V. V.. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jų tarpusavio santykiai buvo draugiški. Tam neprieštarauja ir telefoninio pokalbio tarp V. C. ir V. V. stenograma, iš kurios matyti, jog V. V. sako V. C., kad pastarasis pats nuspręstų dėl atlyginimo dydžio, nes jam svarbiausia geri santykiai. Kaip matyti iš V. C. pareikšto kaltinimo, pastarojo teisinė padėtis, pripažįstant perdavus kyšį V. V., nepalengvėjo, todėl nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad V. C. gali apkalbėti V. V. būtent dėl tos priežasties.

Dėl pirmiau aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais V. C. parodymais, kad jis iš O. K. gautus 400 Lt perdavė V. V., o pastarasis šiuos pinigus, kaip atlygį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, priėmė. Juolab, kad juos patvirtina ir 2008-11-10 13.36.43 val. telefoninio pokalbio stenograma, iš kurio matyti, kad V. C. po to, kai 12.22 val. prie kavinės Žolyno g. paėmė iš O. K. V. V. skirtus 400 Lt, paskambinęs V. V. pranešė, kad „turi prie savęs“. V. V. jam pasakė, kad „gerai“, o V. C. atsakė, kad „...vakare tada...“ (t. 1, b.l. 51). Šiuos faktinius duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl kolegija jais vadovaujasi nustatytomis aplinkybėmis grįsdama V. V. kaltę dėl kyšio priėmimo.

V. V. aiškino, kad jis užfiksavo tik vieną O. K. padarytą pažeidimą, t.y., kad jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, o alkoholio kvapas sklido ne nuo O. K., o nuo J. V.. Tačiau šis jo aiškinimas prieštarauja O. K. parodymams, kad būtent nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip pat byloje nustatytai aplinkybei, kad J. V. skambino V. C. ir prašė pagalbos ne dėl savęs, o dėl kolegos, kuris įkliuvo su kvapu. Be to byloje nustatyta, kad J. V. skambino V. C. po to, kai V. V. jau buvo nubaudęs O. K. 100 Lt bauda už vairavimą neprisisegus saugos diržų, taigi skambinti ir prašyti kokios nors pagalbos dėl šio pažeidimo nebuvo jokios prasmės.

V. V. aiškinimas, jog J. V. skambino V. C. atsidėkoti už V. V. gerumą, prieštarauja byloje esančiai telefoninio pokalbio stenogramai, kur jokių padėkos žodžių J. V. neišsakė, o prašė V. C. tarpininkauti atsilyginant V. V.. Kita vertus, J. V. pats bendravo su V. V. įvykio metu, kai jis pildė dokumentus dėl O. K. padaryto pažeidimo. Taigi jam nebuvo jokio reikalo skambinti kitam policijos pareigūnui, nes jis, norėdamas pareikšti žodinę padėką, turėjo galimybę išsakyti ją betarpiškai V. V..

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog V. C., veikdamas su O. K. ir J. V., perdavė V. V. 400 Lt kyšį už neteisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus, o V. V., būdamas valstybės tarnautoju, 2008 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu nuo 7.40 val. iki 8.35 val. susitaręs netiesiogiai, t.y. per V. C., veikusį kartu su J. V. ir O. K., savo naudai iš O. K. priimti 500 Lt dydžio kyšį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku netiesiogiai, t.y. per V. C., priėmė iš O. K. 400 Lt dydžio kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad nefiksavo pastarojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Šie V. V. nusikalstami veiksmai sudaro kyšininkavimo sudėtį, todėl kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio nuostatomis, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, išskyrus atvejus, kai po nusikalstamos veikos padarymo priimamas kokiu nors būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas.

V. V. inkriminuotą nusikaltimą padarė galiojant 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 patvirtintai Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. redakcijai, kurios sankcijoje buvo numatytos dvi alternatyvios bausmės, t.y. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. 2011 m. birželio 21 d. įstatymų leidėjui priėmus naują BK 225 straipsnio redakciją, už BK 225 str. 2 d. numatytą nusikaltimą šiuo metu gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų.

2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu 2011-07-05 (V.Ž. 2011-07-05 Nr. 81-3959), buvo panaikinta teisės dirbti tam tikra darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, taigi šiuo metu ji negali būti skiriama. Kita vertus, pagal naujai priimtą BK 225 str. 2 d. redakciją, šiame baudžiamajame įstatyme numatytas nusikaltimas priskiriamas ne prie apysunkių, kaip kad buvo iki įstatymo įsigaliojimo, o prie sunkių nusikaltimų, taigi šis baudžiamasis įstatymas yra griežtesnis už prieš tai galiojusį. Esant šioms aplinkybėms, V. V. taikytina Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu.

Skiriant V. V. bausmę, kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.

V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

V. V. padarė nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Jis nusikalto pirmą kartą (t. 3, b.l. 27), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b.l. 28), charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b.l. 35). Kita vertus, V. V. nusikaltimą padarė eidamas tiesiogines savo pareigas, jo veiksmais buvo padaryta žala Lietuvos policijos reputacijai.

Esant šių aplinkybių visumai, kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., bus pasiekti paskiriant V. V. baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nuo sankcijos vidurkio mažinant.

Taikyti V. V. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio ar 54 str. 3 d. nuostatas nėra įstatyminio pagrindo.

Įvertinusi pirmiau aptartus V. V. asmenybę apibūdinančius duomenis, kurie sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kolegija daro išvadą, jog tikslinga V. V. taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria V. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-06-09 iki 2009-06-10 (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. V. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendį V. C. ir O. K. atžvilgiu, papildomai nustatant, kad V. C., O. K. ir J. V., veikdami bendrai, 2008-11-10 laikotarpyje nuo 7.40 val. iki 8.00 val. pasiūlę V. V. 500 litų kyšį, nenustatytoje vietoje ir laiku netiesiogiai, per V. C., perdavė V. V. 400 litų kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.