- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- e2-1990-1054/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00147-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Ieškovas
- B. O.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 2.3.1.24pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. O. ieškinį atsakovui E. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė B. O. prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. S. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, 7950 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nustatyti ieškovės ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. S. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu ir jo reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodo, kad sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo vaikui dydžiu. Nurodo, jog prašoma priteisti išlaikymo suma yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti nei vaiko minimalių poreikių, nei atsakovo galimybių tokį išlaikymą mokėti, atsakovas sutiktų mokėti dukrai 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, sutinka su 2550 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Nurodo, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra neįgyvendinama ir nekonkreti, bendravimas visiškai priklausys nuo šalių geros valios ir priverstinai negalės būti įvykdoma, tačiau atsakovas neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, jeigu iš tikrųjų jis galės netrukdomai bendrauti su dukra.
Šalies argumentai
Teismo posėdžių metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo nepilnametė dukra lanko gimnaziją, kiekvieną dieną jai duoda maistui po 4-5 Eur, dukra lanko mokamus būrelius, specialių poreikių ar sveikatos sutrikimų dukra neturi. Ieškovė nurodė, kad dukros būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžia iki 500 Eur. Ieškovė paaiškino, kad gauna 70 Eur išmoką vaikui kas mėnesį, ši suma nėra išskaičiuota iš prašomos priteisti išlaikymo sumos. Nurodė, jog turi įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, zootechnikės specialybę, šiuo metu nedirba, dirbti šiuo metu negali dėl sveikatos būklės, yra registruota Užimtumo tarnybos registre, gauna 200 Eur išmoką per mėnesį, planuoja ateityje ūkininkauti. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas kas mėnesį vaiko išlaikymui perveda po 150 Eur. Nurodė, jog nekliudys atsakovui bendrauti su dukra, jeigu dukra norės bendrauti su tėvu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžių metu atsakovas, jo atstovas palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime. Papildomai atsakovas paaiškino, kad gauna apie 400 Eur per mėnesį pajamas, augina gėles, braškes. Turi įsipareigojimų kreditoriams – moka 70 Eur per mėnesį būsto paskolą, virš 2000 Eur įsiskolinimą ieškovei išieško antstoliai. Nurodė, jog yra įgijęs elektromontuotojo specialybę, tačiau pagal specialybę nedirba, neturi laiko ieškotis darbo dėl didelio užimtumo šiltnamių ūkyje. Nurodė, jog su dukra paskutinį kartą buvo susitikęs prieš 3 metus, nori bendrauti su dukra.
Žemesnės instancijos teismas
Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą byloje dėl ginčo, kurioje nurodo, kad pritaria ieškovės ieškinio reikalavimams.
Teismo posėdžių metu Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė palaikė poziciją, išdėstytą išvadoje. Papildomai nurodė, kad teikia išvadą byloje, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, priteistas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas, išskaičiavus valstybės mokamą išmoką vaikui. Nurodė, kad buvo pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus, tačiau, patikrinus informaciją, nustatyta, kad mama tinkamai rūpinasi vaiku. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra yra gabi, dalyvauja olimpiadose, mama skiria daug vaiko papildomiems užsiėmimams, patiria vaiko vežiojimo išlaidas. Vaikas sveikatos problemų neturi. Nurodė, jog buvo apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje, joje vaikui skirtos patalpos nebuvo, tačiau atsakovas sakė, kad turi kitą gyvenamąją vietą pas draugę. Nurodė, kad vaiko ryšys su tėvu šiuo metu gali būti nutrūkęs ir ieškovė turėtų paskatinti mergaitę bendrauti su savo tėvu. Informavo, jog skyriaus specialistai išklausė vaiko nuomonę, mergaitė nurodė, jog su tėvu nebendravo apie 3 metus ir šiuo metu nenori bendrauti, tėvo nepasiilgsta, neturi jo telefono numerio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė B. O. ir atsakovas E. S. yra nepilnametės L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnybos registre, ieškovės teismui pateiktais rašytiniais duomenimis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas duomenimis), ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. vasario iki 2021 m. kovo mėn. gavo vidutiniškai apie 300 Eur nedarbo draudimo išmoką. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). (VĮ Registrų centro 2021 m. gegužės 19 d. išrašas). Ieškovės vardu įregistruota viena transporto priemonė (VĮ „Regitra“ pažyma). Atsakovo teismui pateiktais duomenimis (Pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus), atsakovas 2020 m. deklaravo 6275,06 Eur pajamas bei 2773,10 Eur išlaidas iš individualios veiklos. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – žemės sklypus ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). (VĮ Registrų centro 2021 m. birželio 16 d. bei 2021 m. liepos 12 d. išrašai). Atsakovo vardu įregistruotas ratinis traktorius (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma) bei viena transporto priemonė (VĮ „Regitra“ pažyma).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Byloje ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas atsiliepimu su šiuo ieškovės ieškinio reikalavimu sutiko, reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo neteikė.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių dukra nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su ieškove, kuri rūpinasi dukros auklėjimu, jai šiuo metu yra 12 metų ir labai reikalinga motinos globa. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovės namuose šalių nepilnametei dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir visapusiškai vystytis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnametės L. S. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, L. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove B. O. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti jos nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė ar kitokia žala. Atsakovas, nors ir su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nesutiko, savo pasiūlymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, kuria su ieškovės ieškiniu sutinkama visiškai, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl nustatytina.
Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Atsakovas pripažįsta, kad jis yra vaiko L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl, šalims geranoriškai nesutarus dėl mokėtino išlaikymo vaikui dydžio, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo dydžio.
Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Ieškovė ieškiniu vaiko išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur dydžio sumą per mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui (maistui, rūbams, higienos prekėms, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai) išlaidos per mėnesį sudaro apie 500 Eur, išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovė viena augindama šalių dukrą patiria visas su tuo susijusias išlaidas: dukros maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui.
Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti nei vaiko minimalių poreikių, nei atsakovo galimybių tokį išlaikymą mokėti. Atsakovas nurodė, kad gauna apie 400 Eur per mėnesį pajamas, augina gėles, braškes, turi įsipareigojimų kreditoriams – moka 70 Eur per mėnesį būsto paskolą, antstoliai išieško virš 2000 Eur įsiskolinimą ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2020 m. deklaravo 6275,06 Eur pajamas bei 2773,10 Eur išlaidas iš individualios veiklos. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnybos registre, ieškovės teismui pateiktais rašytiniais duomenimis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas duomenimis), ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. vasario iki 2021 m. kovo mėn. gavo vidutiniškai apie 300 Eur nedarbo draudimo išmoką. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi 25185 Eur vertės nekilnojamojo turto – žemės sklypus ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro 2021 m. birželio 16 d. bei 2021 m. liepos 12 d. išrašai). Atsakovo vardu įregistruotas ratinis traktorius (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma) bei viena transporto priemonė (VĮ „Regitra“ pažyma). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 8034 Eur vertės nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro 2021 m. gegužės 19 d. išrašas). Ieškovės vardu įregistruota viena transporto priemonė (VĮ „Regitra“ pažyma). Šalys kitokių įrodymų teismui dėl turimo turto vertės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju ieškovė augina šalių nepilnametę dukrą, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi L. S. našta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – paskolos, komunaliniai mokesčiai, perkamas maistas, rūbai, avalynė, kitos asmeninės išlaidos. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, sveikas, nustatyto netekto darbingumo neturi (įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ieškovas teismui nepateikė).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negaunamomis ar gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas nurodė, jog yra įgijęs elektromontuotojo specialybę, tačiau pagal specialybę nedirba, nurodė, jog neturi laiko ieškotis darbo dėl didelio užimtumo šiltnamių ūkyje. Teismas vertina, kad atsakovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo nepilnametei dukrai išlaikyti. Atsakovas nurodė, jog sutiktų mokėti dukrai 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, tačiau byloje atsakovas neįrodinėjo, kad tokio dydžio išlaikymas vaikui yra pakankamas ir patenkintų dukros poreikius. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį, o vaikai kasdien auga ir jų poreikiai tik didėja.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, reikšminga ir ta aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl atitinkamai tai sumažina tėvų išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Ieškovė gauna išmoką vaikui už L. S. po 70,00 Eur per mėnesį, dėl to ½ šios sumos (35 Eur per mėnesį) mažintinas iš atsakovo vaikui priteistino išlaikymo dydis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, šalies ekonominę padėtį, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintinas iš dalies ir L. S. išlaikymui iš atsakovo priteistinas 250 Eur išlaikymas atskaičius 35 Eur per mėnesį išmoką vaikui, t. y. po 215 Eur, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 12 d., iki vaiko pilnametystės šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su šalių dukra gyvenanti jos motina ieškovė B. O.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Ieškovė pirminiu teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9000 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą. Vėliau ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo pateiktus įrodymus dėl dukrai teikto išlaikymo, savo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sumažino ir prašo teismo priteisti iš atsakovo 7950 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo yra priteisiamas 6690 Eur išlaikymo vaikui L. S. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. (įskaitytinai), išskaičius atsakovo vaiko išlaikymui minėtu laikotarpiu sumokėtą 1050 Eur sumą, dėl kurios tarp šalių ginčo nėra ((215 Eur x 36 mėn.) = 7740 Eur – 1050 Eur = 6690 Eur) (CK 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).
Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog nuo ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienos kas mėnesį mokėjo vaiko išlaikymui po 150 Eur, ieškovė šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 21 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 12 d., priteistinas 325 Eur išlaikymo įsiskolinimas ((215 Eur – 150 Eur = 65 Eur) × 5 mėn. = 325 Eur).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 329 Eur ((7950 Eur × 3 % = 238,50 Eur) + ((250 Eur × 12) × 3 % = 90 Eur) = 328,50 Eur) CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškovės reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis, jeigu ieškinys pateikiamas elektroniniu būdu, už šį reikalavimą mokamas 75,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo nustatyti gyvenamąją vietą, todėl už jį žyminis mokestis nemokamas. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo valstybei 50 Eur žyminį mokestį. 2021 m. gegužės 21 d. teismo nutartimi ieškovė atleista nuo 25,00 Eur žyminio mokesčio valstybei mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (tenkinta 89 % ieškovės reikalavimų), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 315,06 Eur (354 Eur × 89 % = 315,06 Eur) žyminio mokesčio, o likusi dalis (38,94 Eur) apmokama iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Ieškovei iš atsakovo priteistina 44,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl jos valstybei sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina ieškove B. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gegužės 21 d., iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6690 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. (įskaitytinai).
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 325 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d.
Paskirti B. O. L. S. skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.
1) atsakovas, iš anksto pranešęs apie planuojamą atvykimą, turės visas galimybes bendrauti su dukra L. S.;
2) ieškovė B. O. užtikrins visas sąlygas, kad duktė su atsakovu galėtų bendrauti neribojamai.
Priteisti iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,50 Eur (keturiasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 315,06 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų ir šešių euro centų) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.