- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1749-661/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilkpėdės būstas“
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkpėdės būstas“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,Vilkpėdės būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. T. 316,72 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilkpėdės būstas“ suteikė daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. T. ieškinio nepripažino ir nurodė, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas nupirko iš varžytinių. Nors formaliai nuo 2016 m. balandžio 1 d. yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, jis į šį butą iki šiol negali patekti, kadangi jame gyvena buvusi savininkė Ivona D. A., kuri išsikelti iš buto atsisako ir 2016 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl buto (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo pripažinimo neteisėtu bei pagal jos prašymą teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą perleisti nuosavybę (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-871-807/2018; teisminio proceso Nr. 2-20372-833/2016). Byla ilgą laiką nėra išnagrinėta, butas faktiškai atsakovui nėra perduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu 2019 m. vasario 5 d. ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo A. T. ieškovui UAB „Vilkpėdės būstas“ 316,72 EUR skolos.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų atsakovas ginčo laikotarpiu negalėjo naudotis ir nesinaudojo jam nuosavybės teise priklausančiu butu, nelemia atsakovo prievolės išlaikyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Pagal teisinį reglamentavimą minėta atsakovo prievolė kyla iš daiktinių teisių, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas faktiškai naudojasi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, ar ne.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliantas (atsakovas) A. T. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nesutinka su sprendimu ir iš esmės laikosi pozicijos, išdėstytos atsiliepime į ieškinį. Be to, jis nurodo, kad kaip formalus (bet ne faktinis) nekilnojamojo daikto savininkas atsakovas suinteresuotas, kad buto (duomenys neskelbtini), mokesčiai už teikiamas paslaugas būtų tinkamai apskaičiuoti ir apmokėti. Bet pats, dėl to, kad buvęs buto savininkas vengia išsikelti iš ginčo buto, to užtikrinti negali. Nors nuo 2016-04-01 yra buto savininkas, nagrinėjamos civilinės bylos reikalavimo asmeniškai negali įvykdyti nei gera valia, nei priverstinai, kadangi butas yra užimtas kitų asmenų ir pats į butą patekti negali, dėl to buto nuosavybės sprendžiamas klausimas teisme, taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas savo veiksmais žalos ieškovui nepadarė ir ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo.
6. Ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“ pateikė atsiliepimą į skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad teismas jau sprendė ginčą tarp tų pačių šalių, dėl tos pačios pareigos mokėti įmokas už tą patį turtą, tik ginčas buvo nagrinėjamas už ankstesnį laikotarpį - nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Ginčą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8386-534/2018. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016 turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016 konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovo atsiliepimo argumentai, kad jis nuo 2016 m. balandžio 1 d. būdamas buto savininku neprivalo mokėti ieškovei už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, kadangi bute gyveno trečiasis asmuo atmestini kaip nepagrįsti, o ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 401,95 Eur skola už per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovui išaiškintina jo teisė pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo asmenims, kurie neteisėtai naudojasi atsakovo nuosavybe ir dėl to atsakovas patiria žalos.
Šalies argumentai
7. Ieškovas taip pat mano, jog yra pagrindas skirti Atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant Ieškovui. Ieškovo nuomone atsakovas šioje byloje sąmoningai veikia prieš Ieškovo interesus ir siekia vilkinti bylos nagrinėjimą pateikdamas akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą byloje. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. yra priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8386-534/2018, kurioje išsprendė ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties ginčo objekto, tik dėl kito laikotarpio. Atsakovas teikdamas teismui apeliacinį skundą žinojo, kad identiška byla jau buvo išnagrinėta. Atsakovas Teismui nepateikė jokių argumentų, kurie būtų teisiškai reikšmingi sprendžiant analogišką situaciją nagrinėjamu atveju. Todėl apeliacinio skundo pateikimas yra išimtinai sąmoningas veiksmas, siekiant užkirsti kelią Ieškovui tinkamai ir savalaikiai įgyvendinti savo teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
9. Byloje kilo ginčas, ar apeliantas privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas. Šių išlaidų paskaičiavimas pateiktas ieškovo skolų valdymo ataskaitoje. Apelianto argumentai dėl to, kad šios išlaidos neturėjo būti priteistos iš apelianto, nes jis ginčo laikotarpiu jam nuosavybės teise priklausančiame bute negyveno, nepagrįsti tuo požiūriu, jog buto savininkas atsako už butui išlaikyti ir išsaugoti tenkančius mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, apmokant buto savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai.
10. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009).
11. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Formuojama teismų praktika, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
12. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. T. (e.b.l. 8-9). Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jog atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, apeliantas (atsakovas), kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkas, privalėjo mokėti ieškovui už namo administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas ir kaupiamąsias lėšas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnis, 6.38 straipsnis). Apelianto A. T. skola už laikotarpiu nuo 2018 metų vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 316,72 EUR. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), taip pat atsakovui neginčijant skolos dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 316,72 EUR skolą.
13. CPK 715 straipsnyje nustatyta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento konstatuojama, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas turi pareigą mokėti ieškovui už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas kitas namo priežiūros paslaugas, nepriklausomai nuo to ar apeliantui nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno jis ar kiti asmenys. Apeliantas neginčija, jog tokios paslaugos nebuvo suteiktos, nėra ginčo dėl išlaidų dydžio.
14. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
15. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo pateikimas šioje byloje pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas yra pateiktas ne pakartotinai, bet kitoje byloje, nei nurodo ieškovas. Apeliantas, naudodamasis procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdamas apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl ieškovo prašymas skirti atsakovui baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo
16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 435,60 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovo A. T. ieškovui UAB „Vilkpėdės būstas“ priteistinos 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo A. T. skundą atmesti.
Priteisti ieškovui UAB „Vilkpėdės būstas“ į.k. 121480265, A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) 435,60 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.