Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant administracine tvarka kaltinamam (administracinėn atsakomybėn traukiamam) D. Š., nukentėjusiosios nepilnametės R. C. įstatyminei atstovei B. C. ir atstovui advokatui Vladislovui Milukui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018-07-06 apie 10.30 val., D. Š. priklausantis mišrūnų veislės šuo, būdamas palaidas be pavadėlio ir be antsnukio, viešoje vietoje, - (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., daugiabučių namų kieme, įkando R. C., tuo šiai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Dėl to D. Š. pažeidė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-04 įsakymo B-ĮV-1122 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ 5.3, 42 punktų ir Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Tokiu savo neveikimu D. Š. padarė nusižengimą, numatytą ANK 316 straipsnio 4 dalyje.

2. D. Š. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, visiškai. Iš esmės paaiškino, atsakė, jog kai jis miegojo, jo šuo L. pro buto duris išbėgo į lauką ir kaip vėliau paaiškėjo įkando kaimynės B. C. dukrai R. Dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Atsakė, jog prie šuns išbėgimą į lauką jis buvo išgėręs alaus. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu jis šunų nelaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Be D. Š. visiško prisipažinimo teismo posėdžio metu, jo kaltė padarius teismo nustatytą administracinį nusižengimą pasitvirtino sekančiais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu (toliau – protokolas), kuriame užfiksuota administracinio nusižengimo esmė; ikiteisminio tyrimo metu D. Š., B. C. bei nukentėjusiosios R. C. bei liudytojo E. I. duotais paaiškinimais; specialisto išvada; alkotesterio rodmenimis dėl D. Š. neblaivumo. Šiais duomenis nenustatyta priežasties netikėti. Nenustatyta, kad šie duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Šie, vieni kitus papildantys duomenys patvirtina protokole aprašytas aplinkybes. Todėl šie duomenys yra D. Š. kaltės įrodymai. Anksčiau išvardintais įrodymais įrodyta, jog D. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus, dėl kurių atsirado žala R. C. sveikatai. D. Š. veika pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kvalifikuota tinkamai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių D. Š. kaltę padarius nustatytą nusižengimą.

4. D. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuo pat uždraustos veikos padarymo tyrimo pradžios prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys alkotesterio rodmenys (2,94 prom.) bei teismo posėdžio metu D. Š. duoti paaiškinimai, patvirtina tai, kad prieš jo šuns įkandimą R. C. D. Š. buvo neblaivus. Pagal tai teismas sprendžia, kad D. Š. atsakomybę sunkina tai, jis administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

5. Įvertinus D. Š. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, ir vadovaujantis ANK 32 straipsnio 1, 2, 3 nuostatomis, D. Š. nutarimu skirtina už nusižengimą nuobauda - arčiau vidurkio dydžio bauda, numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

6. Nukentėjusiosios R. C. įstatyminė atstovė B. C. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo, teismo posėdžio metu patikslinus reikalavimus, prašo iš D. Š. priteisti jai (B. C.) 642,96 Eur turtinei žalai atlyginti; 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidas (išlaidas turėtas už advokato pagalbą, atstovavimą teisme), bei iš D. Š. priteisti R. C. 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą tikslinga vadovautis įstatymų nuostatomis bei teismų praktikos gairėmis, kurios aktualios sprendžiant dėl minėtų žalų atlyginimo priteisimo Baudžiamajame procese, ypač panašiose situacijose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nukentėjusiosios R. C. įstatyminė atstovė iš esmės tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog po aptariamo įvykio R. buvo gydyta. Už dukros gydymą ji vaistams išleido 237,96 Eur. Be to, turėjo 105 Eur išlaidas dėl dukros vykimo pas gydytojus, ikiteisminio tyrimo pareigūnus, bei dėl jos (B. C.) vykimo pas advokatą. Pasak B. C., dėl minėto įvykio ji patyrė ir neturtinę žalą. Būtent dėl dukros patirto streso, išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo ir pažeminimo (atsakovas iki šiol neatsiprašė, nenori atlyginti padarytą žalą), ji patyrė 10000 Eur neturtinę žalą. Be to, dėl patirtų sužalojimu dukra R. patyrė labai didelį skausmą, šoką, išgyvenimus, dėl ko šiai atsirado nerimo ir baimės jausmas, pablogėjo susikoncentravimas, dėl to ši bijo išeiti į gatvę. Po patirto šoko, psichologinės traumos, išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo ir traumos pasekmių, ji iki šiol negali atsigauti ir gyventi visavertį gyvenimą. Dėl šių aplinkybių visumos iš atsakovo prašo priteisti R. C. 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuostolius asmens sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Teismas vertindamas, prašymą priteisti 237,96 Eur už vaistus, pažymi, kad pagal prie ieškinio pridėtą medicinos dokumentų išrašą, aišku, kad nukentėjusiajai R. C. buvo paskirti vaistai, neabejotina, jog šie šiai nupirkti. Todėl šis reikalavimas tenkinamas. Prašymas dėl 105 Eur išlaidų dėl R. C. vykimo pas gydytojus, ikiteisminio tyrimo pareigūnus, bei dėl B. C. vykimo pas advokatą pagrįstas iš dalies prie ieškinio pridėtu kuro už 12,11 Eur pirkimu. Todėl šis reikalavimas tenkinamas iš dalies. Reikalavimas dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš D. Š. priteisimo B. C. nepagrįstas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nenustatyta, jog D. Š. padarė administracinį nusižengimą B. C. atžvilgiu. Todėl šis reikalavimas netenkinamas. Reikalavimas dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš D. Š. R. C. naudai pagrįstas iš dalies. Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip minėta, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010). Byloje nustatyta, kad D. Š. nesilaikė su gyvūnų priežiūra susijusių teisės aktų reikalavimų ir jo šuo įkando nukentėjusiąją R. C. ir jai tokiu būdu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji R. C. išties patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir fizinį skausmą, tam tikrą laiką turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje ir pan. Be abejonės, tokia situacija turi vienokių ar kitokių pasekmių jos gyvenimui, tačiau teismas vertina, jog nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismas, vertindamas bendrą įvykio situaciją, kartu atsižvelgdamas į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai sveikata buvo sužalota nežymiai, taip pat atkreipdamas dėmesį į D. Š. turtinę padėtį, bendrai priteistinos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktikoje panašiose situacijose priteistinais neturtinės žalos dydžiais nuo 145-579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-141/2017, 2K-393/2017 ir kt.), sprendžia, kad prašomos atlyginti nukentėjusiosios R. C. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 250 Eur.

7. Byloje pateiktas prašymas dėl atstovo advokato V. Miluko teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai ir jos įstatyminei atstovei išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad advokatas V. Milukas teikė teisinę pagalbą minėtoms pagal susitarimą. Pagal prie prašymo pridėtą kvitą teisinės pagalbos išlaidos sudaro 300 eurų. Nukentėjusiojo teismo procese turėtų advokato išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK nuostatos, kurios mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjant administracinės teisenos bylas (ANK 666 straipsnis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje dalyje taip pat numatyta ir teismo teisė, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgus į tai, jog nustatyta, kad V. Milukas padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, kurio pasekoje buvo sužalota nukentėjusioji R. C. ir jos įstatyminei atstovei B. C. advokatas V. Milukas tiek iki bylos nagrinėjimo teisme ir bylos nagrinėjimo metu teikė teisinę pagalbą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Įvertinus prašomų priteisti išlaidų dydį, kuris iš esmės nėra toks didelis, bei tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š. turi pajamų šaltinį, prašymas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 664, 666 straipsniais, BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,

nutar i a:

pripažinti D. Š. kaltu, padarius nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir už tai jam paskirti dviejų šimtų eurų baudą.

Išaiškinti D. Š., jog pagal ANK 675 straipsnį bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo jam dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Baudą pažeidėjas sumoka banke (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT2473000101 12394300, bankas „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos paskirtį - bauda administracinėje byloje Nr. ROIK: 18094141316, įmokos kodas - 1001).

Nukentėjusiosios R. C. įstatyminės atstovės B. C. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. Š. B. C. naudai 250,42 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 42 ct) turtinei žalai atlyginti ir priteisti nukentėjusiajai R. C. iš D. Š. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį netenkinti.

Tenkinti B. C. prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Priteisti iš D. Š. B. C. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) jos turėtoms teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.