- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-27
- Bylos Nr.
- AN2-202-932/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00406-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nutarimu A. Ž. pripažintas kaltu dėl to, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo nesikreipė. Šiais savo veiksmais A. Ž. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 400 Eur dydžio bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis buvo paskirtas nuo 2018 m. spalio 31 d., tačiau jam taip ir nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai ir jis faktiškai nepradėjo eiti pareigų. Įmonė veiklos nevykdė, jokio atlygio jis nėra gavęs. Ilgą laiką negalėjo nutraukti darbo sutarties ir išsiregistruoti iš formalių vadovo pareigų, kadangi VĮ „Registrų centras“ atsisakė tai padaryti, jei nėra registruojamas naujas vadovas. Po ilgalaikių pastangų išsiregistruoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pozicijos, darbo sutarties nutraukimas apelianto prašymu SODRA registruotas tik 2021 m. liepos 6 d. Atitinkamą prašymą dėl išregistravimo jis persiuntė VĮ „Registrų centras“, tikėdamasis, kad po SODRA išregistravimo jį išregistruos ir VĮ „Registrų centras“, tačiau tai ir vėl buvo atsisakyta padaryti. Tokius veiksmus apeliantas laiko ydingais ir keliančius abejones jų teisėtumu, taip pat pažymi, kad būdamas privačiu asmeniu neturi galimybių kovoti su valstybės administraciniu aparatu, nepagrįstai neleidžiančiu panaikinti faktinio pagrindo nebeturinčios prievolės. Yra įsitikinęs, kad negali neribotai būti laikomas įmonės vadovu, jei nepaskiriamas naujas vadovas arba asmuo, atsakingas už įmonės dokumentus, kurie nebuvo perduoti. Negaudamas atlygio, turi teisę pareigų vykdymą nutraukti, ypač jei net nėra pradėjęs jų faktiškai eiti. Negali būti laikomas atsakingu už teisines spragas, neleidžiančias išsiregistruoti iš formalaus vadovo pozicijos.
2.2. Apelianto žiniomis, visu šiuo periodu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė ir pajamų negavo, informacija dėl ankstesnės įmonės veiklos jis nedisponuoja, jokių duomenų neturi ir šiai įmonei neatstovauja (apie ką nedelsdamas informavo bankroto administratorę kitą dieną po užklausos gavimo). Tvirtina negalintis įvykdyti reikalavimo perduoti dokumentus, kadangi jokių dokumentų neturėjo (jam jokie dokumentai nebuvo perduoti, o būnant registruotu vadovu įmonė jokios veiklos nevykdė, pajamų negavo, tad jokių naujų dokumentų taip pat neatsirado).
2.3. Pasak apelianto, sprendžiant iš VMI pateiktos įmonės nemokumą pagrindžiančios medžiagos, neva yra susidariusi įmonės skola VMI ir jos sąlygotas įmonės nemokumas atsirado būtent po VMI atliktos ankstesnių deklaracijų, teiktų dar iki registruojant apeliantą vadovu, korekcijos 2020 m. gruodžio 8 d. Šią korekciją atliko VMI, vadovaudamasi savo vidinėmis tvarkomis, po UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, kadangi pastaroji ilgą laiką nevykdė veiklos, neteikė deklaracijų. Apeliantas negalėjo žinoti apie jokius pasikeitimus, negalėjo žinoti ir neturėjo informacijos apie pagrindus kreiptis dėl įmonės bankroto. Nesupranta, kodėl pati VMI atliko korekcijas, apie kurias žinojo tik ji pati, nesupranta, kodėl prašoma skirti baudą už tai, ko apeliantas negalėjo žinoti ar atlikti.
Atsiliepimas
3. VMI pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma šio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagal JANĮ nuostatas bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to JANĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
3.2. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (taip pat ir bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, taip pat ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimas ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Žemesnės instancijos teismas
3.3. VMI vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Ž. nurodytos aplinkybės (bendrovė veiklos nevykdė, A. Ž. VĮ „Registrų centras“ yra išsiuntęs prašymą išregistruoti jį iš bendrovės duomenų) nepašalina kaltės ir nepaneigia faktų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo ir jos vadovo pareigos dėl nemokumo proceso inicijavimo nevykdymo, nepanaikina jo, kaip vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Apeliantas bendrovei vadovavo laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. bei nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. kovo 29 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei 2020 m. gruodžio 7 d. patikslinus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600 forma) už 2018 m. sausio-balandžio mėn. ir pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas (GPM313 forma) už 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. spalio mėn. VMI Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis, patikslintas deklaracijas pateikė išorinis vartotojas L. R. (Mano VMI atstovas ir bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo, kas matyti iš pridedamo patvirtinimo). Pažymima, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo A. Ž. turėjo nuo 2020 m. gruodžio 8 d., o, apelianto teigimu, jis įmonės vadovas nebėra nuo 2021 m. liepos. Šios aplinkybės rodo A. Ž., kaip vadovo, nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir prašymai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako juridinio asmens vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kurie pažeidė kreditorių teises, nepateikdami pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę pateikti tokį pareiškimą teismui. JANĮ yra numatyta, kokie subjektai ir kada gali ar privalo kreiptis į kompetentingas institucijas, nustatančias juridinio asmens nemokumą. JANĮ 5 dalies 1 punkte nurodyta, jog juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
5. Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo netquri turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko aukščiau išvardintus įstatyme ir teismų praktikoje suformuotus nemokumo požymius bei kriterijus. Bendrovės skola kreditoriui VMI pradėjo formuotis 2020 m. gruodžio 7 d., bendrovei patikslinus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600 forma) už 2018 m. sausio-balandžio mėn. ir pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas (GPM313 forma) už 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. spalio mėn. 2022 m. kovo 29 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui sudarė 59 805,11 Eur (b. l. 13). Iš VMI pareiškimo teismui matyti, kad paskutiniame bendrovės pateiktame balanse (už 2018 m.) bendrovės turto vertė nurodyta 22 663 Eur. Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bendrovės vardu nėra registruota. Išieškoti susikaupusios skolos VMI nepavyko ir pagal nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Iš viso to spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, jos vadovui nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iškilo pareiga inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, tačiau ši pareiga nebuvo įvykdyta, nes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo į teismą kreipėsi ne jis, tą 2022 m. vasario 8 d. pareiškimu padarė bendrovės kreditorius – VMI (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, būtent šio pareiškimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1652-967/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 25 d.).
7. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu yra juridinio asmens vadovas. Pagal VMI duomenis (pridėti prie atsiliepimo į skundą) A. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. bei nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. kovo 29 d. Atkreiptina, jog paties A. Ž. pateiktame SODRA išraše atsispindi kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Ž., kaip šios bendrovės vadovo, teisinių santykių pabaigos data – 2021 m. liepos 6 d., tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, jog SODRA duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-290/2020). Kita vertus, net ir pripažinus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Ž., kaip šios bendrovės vadovo, santykiai išties nutrūko būtent 2021 m. liepos 6 d., tai nėra kliūtis traukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes, kaip minėta, pareiga inicijuoti nemokumo procesą jam iškilo gerokai anksčiau, t. y. dar 2020 m. gruodžio 8 d.
8. Apeliantas, nesutikdamas su tam pritaikyta administracine atsakomybe, akcentuoja, kad jis nors ir buvo paskirtas bendrovės vadovu, tačiau jam nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, jis bendrovės vadovo pareigų faktiškai nepradėjo eiti, jam ilgą laiką iš šių pareigų nepavyko išsiregistruoti. Jo manymu, jis negali būti atsakingas už tai, kad nesant paskirto naujo bendrovės vadovo jo paties nebuvo galima išregistruoti iš bendrovės vadovo pareigų. ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad bendrovės vadovą atšaukia bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Kita vertus, to paties straipsnio 5 dalyje yra reglamentuota paties bendrovės vadovo teisė atsistatydinti iš užimamų pareigų. Šioje straipsnio dalyje yra nurodoma, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Iš tokio teisinio reguliavimo akivaizdu, jog, pirmiausia, apeliantas, nesvarbu dėl kokių priežasčių nebenorėdamas toliau eiti bendrovės vadovo pareigų, turėjo teisę pats inicijuoti savo atsistatydinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų. Antra, atsistatydinimo pareiškimas yra bendrovės vadovo asmeninis valios aktas ir apsisprendimas, jis nepriklauso nuo asmenį į bendrovės vadovo pareigas paskyrusių ar išrinkusių kitų bendrovės valdymo organų pozicijos, nes šių organų nepritarimas atsistatydinimo pranešimui, nesusirinkimas svarstyti tokio klausimo nesudaro kliūčių bendrovės vadovui savanoriškai palikti savo pareigas. Vadinasi, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje iš tikrųjų susidarė tokios aplinkybės, kurias nurodo apeliantas (nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, mokamas užmokestis), o jis pats faktiškai taip ir nepradėjo eiti bendrovės vadovo pareigų, apeliantas galėjo pasinaudoti teise pačiam atsistatydinti iš bendro vadovo pareigų. Vis tik pastarasis nepasirinko šios, jo nurodomų aplinkybių kontekste logiškos ir racionalios išeities, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų pateikęs atsistatydinimo pareiškimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų. Aptartos aplinkybės anksčiau įvardintus apelianto argumentus leidžia vertinti kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės taikymo.
9. Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kadangi vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendrovės vadovas yra asmuo, kuris privalo žinoti vadovaujamo juridinio asmens finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei vadovaujamo subjekto finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla nemokumo grėsmė (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-151-935/2022). Šioje byloje apeliantas laikosi pozicijos, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie pateiktas patikslintas deklaracijas ir iškilusią pareigą inicijuoti nemokumo procesą. Teismas pažymi, kad apeliantas iki pradedant formuotis bendrovės skolai kreditoriui VMI bendrovės vadovu buvo dviem skirtingais periodais – nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. bei nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d., taigi, gana ilgą laiką. Patikslintas deklaracijas kreditoriui VMI pateikė bendrovės atstovė L. R., be to, patikslinta gyventojų pajamų mokesčio deklaracija (GPM313 forma) apima ir tą laikotarpį, kai pats apeliantas buvo bendrovės vadovu (2019 m. gruodžio ir 2020 m. spalio mėn.). Teismo vertinimu, apeliantas pagal savo amžių, patirtį turėjo ir galėjo žinoti, kad, būdamas bendrovės vadovu, yra atsakingas už finansinius dokumentus, privalo žinoti vadovaujamos bendrovės finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, privalo nedelsdamas veikti, jei bendrovės finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla nemokumo grėsmė. Šiuo atveju apeliantas buvo aplaidus, nerūpestingas, nepakankamai domėjosi bendrovės finansine padėtimi, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokiai, jis neįvykdė savo, kaip bendrovės vadovo, pareigos, neinicijavo nemokumo proceso (nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) ir tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
10. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio nusižengimo padarymą yra numatyta nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju apeliantui paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda, nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, jas tinkamai įvertino, dėl ko dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nėra juridinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.