- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- AN2-151-935/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02175-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1500 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. V. P. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „E.“ vadovu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. liepos 20 d. (iki nemokumo bylos iškėlimo UAB „E.“), nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „E.“, tuo pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus (toliau ir – VMI) ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai įvertino byloje esančius duomenis, todėl priėmė neteisėtą ir nutarimą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyti visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
4. Skunde aiškinama, kad pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį asmens kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., kai asmuo sąmoningai suvokia, jog bendrovė yra nemoki, šis asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip pažeidžia kreditorių teises. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti tai, kad bendrovė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi, nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti.
5. V. P. tvirtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog juridinio asmens nemokumas siejamas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Bendrovės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su bendrovės turto verte ir jos ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikina, kad jis negalėjo žinoti apie blogą bendrovės finansinę padėtį, nes jam nebuvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių jis būtų galėjęs nustatyti tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Jis UAB „E.“ vadovu sutiko būti, nes norėjo pagelbėti savo pažįstamam, kuris buvo tuometinis bendrovės akcininkas ir vadovas, bet nesugebėjo vadovauti bendrovei dėl savo sveikatos būklės. V. P. teigia, kad jam buvo nurodyta, jog bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai yra buhalterinę apskaitą tvarkančioje UAB „A.A.“. Jis kreipėsi į minėtą bendrovę, tačiau paaiškėjo, kad UAB „A.A.“ vadovė ir vienintelė akcininkė yra mirusi, paveldėjimo klausimas neišspręstas, todėl neaišku, kur yra laikomi bendrovės buhalteriniai dokumentai. Vėliau bendrovės buhalterinius dokumentus buvo bandoma gauti iš jos kontrahentų, tačiau buvo gautas tik labai minimalus kiekis dokumentų, kurie buvo paimti kratos metu.
7. Skunde nurodoma, kad VĮ „Registrų centras“ nebuvo pateikti finansinių atskaitų rinkiniai, iš kurių V. P. būtų galėjęs spręsti apie bendrovės prastą finansinę padėtį. Apeliantas bendrovės vadovu buvo tik šešis mėnesius. Akivaizdu, jog per tokį trumpą laiką jis, neturėdamas buhalterinių dokumentų, negalėjo įvertinti bendrovės finansinės padėties ir spręsti klausimą, ar yra pagrindai kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Apie bendrovės turimus įsipareigojimus V. P. sužinojo tik tuomet, kai VMI kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
8. Apeliantas teigia, kad iš pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų yra akivaizdu, jog bendrovės turimas turtas ir turtinės teisės buvo didžiulės vertės bei kelis kartus didesnis, nei VMI nurodomi įsipareigojimai. Bendrovė dėl vykusių teisminių procesų negalėjo realizuoti savo turto, o realizavus šį nekilnojamąjį turtą, bendrovė būtų galėjusi padengti savo įsipareigojimus VMI.
9. V. P. įsitikinimu, aptartos aplinkybės leidžia be jokių abejonių daryti išvadą, kad jis nesuvokė, jog turi pareigą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir šiais savo veiksmais tyčia nedarė žalos bendrovės kreditoriams.
10. Atsilepime į apeliacinį skundą VMI atstovas prašo V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime nurodoma, kad joks delsimas inicijuoti bankroto bylą negali būti pateisinamas. Apeliantui, susipažinus su Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, turėjo būti žinoma ir apie bendrovės turtui antstolių taikomus turto areštus. Susipažinęs su šia informacija, apeliantas turėjo visas galimybes sužinoti bent jau tuos įsipareigojimus, kurie išieškomi antstolių ir vien šios informacijos turėjo pakakti tam, kad būtų nustatyta bendrovės nemokumo būsena. Tuo labiau, kad antstoliai bendrovei siuntė įvairius dokumentus, su kuriais apeliantas turėjo galimybę susipažinti.
12. Be to, atsiliepime nurodoma, kad V. P. turėjo galimybę prisijungti prie VMI duomenų bazių ir sužinoti informaciją apie bendrovės mokestinę nepriemoką. Informaciją apie bendrovės įsipareigojimus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat galėjo sužinoti iš teismų procesinių sprendimų ir vykstančių teisminių procesų. Apeliantas yra didžiausios bendrovės kreditorės UAB „N.P.“ darbuotojas, todėl ir ši aplinkybė leidžia manyti, kad V. P. galėjo žinoti apie bendrovės įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako juridinio asmens vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kurie pažeidė kreditorių teises, nepateikdami pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę pateikti tokį pareiškimą teismui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) yra numatyta, kokie subjektai ir kada gali ar privalo kreiptis į kompetentingas institucijas, nustatančias juridinio asmens nemokumą. JANĮ 5 dalies 1 punkte yra nurodyta, jog juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
15. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčų dėl to, kad V. P. yra vertintinas kaip asmuo, kuris gali būti traukiamas teisinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y. jis atitinka šioje normoje numatyto specialaus subjekto požymius, nes nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. liepos 20 d. buvo UAB „E.“ vadovu, kuriam kyla pareiga, esant pagrindui, pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Faktą, kad V. P. bendrovės vadovu buvo nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. liepos 20 d. patvirtina tiek mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išraše apie UAB „E.“ (b. l. 6-11) užfiksuoti duomenys, tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (b. l. 141).
16. Prieš V. P. tampant UAB „E.“ vadovu, bendrovės finansinė padėtis buvo sunki. Iš bendrovės 2016 m. spalio 25 d. sudaryto trumpojo balanso (b. l. 38) matyti, kad UAB „E.“ 2015 m. turėjo turto už 568742 Eur, o įsipareigojimai sudarė 690896 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 38) matyti, kad 2015 metais bendrovė patyrė 118269 Eur nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą ir 2014 metais. Iš jau minėtų dokumentų matyti, kad 2014 metais bendrovės turtas sudarė 587092 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 590977 Eur. UAB „E.“ 2014 metus užbaigė turėdama 6781 Eur nuostolių. Taigi konstatuotina, kad UAB „E.“ nemokios bendrovės požymius iš esmės atitiko jau 2014 metais.
17. Pažymėtina, kad bendrovės finansinė padėtis nepagerėjo ir V. P. vadovavimo laikotarpiu. Priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovavimo bendrovei laikotarpiu UAB „E.“ finansiniai įsipareigojimai nemažėjo, o skolos ir toliau tik augo. Iš VMI sistemos išrašo (b. l. 34) matyti, kad 2021 m. gegužės 25 d. UAB „E.“ mokestinis įsiskolinimas bendrovės biudžetui iš viso sudarė 156343,19 Eur, o 2021 m. gruodžio 28 d. (b. l. 12-13) minėtas įsipareigojimas padidėjo iki 157290,14 Eur. Be minėtų įsipareigojimų iš bendrovės Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi (b. l. 68-74), kuri buvo palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartimi (b. l. 117-126), buvo priteista 640147,81 Eur ieškovės UAB „N.T.V.“ naudai, taip pat trečiųjų asmenų UAB „O.“ ir UAB „A.“ naudai iš viso buvo priteista 2266,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš Antstolių informacinėje sistemoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuo 2016 m. spalio 12 d. taip pat ir V. P. vadovavimo laikotarpiu iš bendrovės buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, kurio bendra suma 2399809,62 Eur. VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „E.“ dieną bendrovė iš viso jau turėjo 3039957,43 Eur įsipareigojimų (b. l. 25-27), o pagal VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo (b. l. 25) pateiktus duomenis, kuriais nėra pagrindo nesivadovauti, bendrovės turto V. P. vadovavimo metu vertė buvo tik 336931 Eur. Taigi akivaizdu, kad V. P. vadovavimo metu UAB „E.“ turimo turto vertė nesiekė jos turimų įsipareigojimų sumos. Aptartų aplinkybių visuma, be jokių abejonių, patvirtina, kad bendrovė buvo nemoki ir neturėjo jokių perspektyvų patenkinti kreditorių reikalavimų, o kreditorių interesų apsauga galėjo būti užtikrinta tik kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „E.“, t. y., vykdyti JANĮ numatytą bendrovės vadovo pareigą.
18. Pažymėtina, kad bendrovės mokumas yra vertinamas ne tik pagal turimų skolų ir įsipareigojimų bei turto santykio rodiklį, bet ir atsižvelgiant į bendrą bendrovės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar bendrovė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra bendrovės veiklos pelnas. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, į tai, jog dėl susidariusių skolų nuo 2017 metų UAB „E.“ kreditorė VMI buvo priversta taikyti bendrovės mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau net ir taikant minėtas priemones kreditorė neatgavo nė dalies skolų (b. l. 2-5), dėl ko galiausiai VMI buvo priversta kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „E.“ bankroto bylos iškėlimo (b. l. 14-18). Pažymėtina ir tai, kad V. P. vadovavimo metu bendrovė jokios veiklos, iš kurios galėtų būti mažinami kreditoriniai įsipareigojimai, nevykdė. Kaip jau minėta, visą laiką bendrovės finansinė padėtis tik blogėjo, o manyti, kad jos padėtis pasikeis, bus atstatytas jos mokumas, nebuvo pagrindo. Taigi akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje nemokios bendrovės kreditorių interesus buvo galima apsaugoti tik laiku kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „E.“.
19. Nesutiktina su V. P. argumentu, kad UAB „E.“ galėjo atsiskaityti su VMI jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl bendrovė negali būti laikoma nemokia. Iš minėtos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties turinio matyti, kad UAB „E.“ nebuvo atsiskaičiusi su buvusiu pradiniu nekilnojamojo turto savininku už visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl dėl šio turto pardavimo galimybių kyla pagrįstų abejonių. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „E.“ priklausantis nekilnojamas turtas buvo areštuotas antstolių patvarkymais ne tik dėl įsiskolinimų VMI, bet ir kitų kreditorių naudai, o, kaip jau nustatyta anksčiau, viso bendrovės turimo turto vertė yra per maža atsiskaityti su visais kreditoriais. Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, dar kartą konstatuotina, jog V. P. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, t. y., nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. liepos 20 d. UAB „E.“ buvo nemoki, dėl ko turėjo būti inicijuojama jos nemokumo procedūra.
20. V. P. aiškina, kad jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes jam nebuvo žinoma UAB „E.“ finansinė padėtis. Vis tik su tokia pozicija nėra jokio pagrindo sutikti. Pats V. P. pirmosios instancijos teisme (b. l. 141) nurodė, kad jam buvo žinoma, jog jo vadovaujama bendrovė turi turto. Šį faktą pasitikrino VĮ „Registrų centras“. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazių išrašų (b. l. 41-42, 43-44, 44-45, 46, 47-48, 48-49, 50-51, 51-52, 52-53, 53-54) matyti, kad UAB „E.“ nuosavybės teise priklausančiam turtui yra taikomas areštas tiek antstolių, tiek teismų sprendimais. Taigi akivaizdu, kad V. P., susipažįstant registre su duomenimis apie bendrovės turimą turtą, jis turėjo matyti ir matė šiam turtui taikomus apribojimus, jų mastą, kas iš esmės parodo bendrovės sunkią turtinę padėtį. Aplinkybė, kad V. P. buvo žinoma apie bendrovės sunkią padėtį, patvirtina ir tai, jog ginčas tarp ieškovės UAB „N.T.V.“ ir atsakovės UAB „E.“ dėl nupirkto nekilnojamojo turto, prasidėjęs 2019 metais Vilniaus apygardos teisme, 2021 m. kovo mėnesį, t. y., jau V. P. vadovavimo laikotarpiu, buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme, kur aktyviai dalyvavo ir UAB „E.“ samdytas atstovas. Iš kilusio ginčo matyti, kad UAB „E.“ nesugebėjo pagal pirkimo-pardavimo sutartis sumokėti ieškovei 640147,81 Eur nupirkto turto vertės. Be to, minėtam turtui, kaip ir nurodyta Nekilnojamojo turto registre, taikomi areštai bendrovės kreditorių naudai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VMI prieš kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „E.“, šį juridinį asmenį apie savo ketinimus informavo jo buveinės nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-60). Būtent šis juridinio asmens adresas buvo nurodytas ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant civilinį ginčą tarp UAB „N.T.V.“ ir UAB „E.“. Pastebėtina ir tai, kad kaip UAB „E.“ atstovas „Mano VMI“ sistemoje nuo 2021 m. balandžio 1 d. buvo nurodytas V. P.. Taigi, atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas turėjo suvokti apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, be to, jis turėjo visas galimybes, naudojantis „Mano VMI“ sistema bei kreipiantis į VĮ „Registrų centras“ ir išreikalaujant metinių finansinių UAB „E.“ ataskaitų, detaliai ir išsamiai išnagrinėti susidariusią situaciją bei imtis teisės aktuose numatytų veiksmų.
21. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris turi įstatyme nustatytas pareigas, taip pat ir organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas), atsako už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kadangi vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje nutartyje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi bendrovės vadovas yra asmuo, kuris privalo žinoti vadovaujamo juridinio asmens finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei vadovaujamo subjekto finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla nemokumo grėsmė.
22. Konstatuotina, kad V. P. teiginiai, jog jis nežinojo apie bendrovės finansinę padėtį, leidžia tik daryti išvadą, kad jis buvo pasyvus ir elgėsi aplaidžiai, tačiau toks jo neveikimas nešalina atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Šioje vietoje pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Šio ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. V. P. pagal savo amžių, patirtį turėjo ir galėjo žinoti, kad, būdamas bendrovės vadovu, yra atsakingas už finansinius dokumentus, jis privalo žinoti vadovaujamos bendrovės finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla bendrovės nemokumo grėsmė, tačiau nagrinėjimu atveju jis to nepadarė. Taigi V. P. už tokius savo veiksmus pirmosios instancijos teismo buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
23. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, V. P. apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarimas paliekamas galioti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 nutarimą nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.