Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. O3-99 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2017–2019 metams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-99), nutarimą Nr. O3-100 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-100), nutarimą Nr. O3-101 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-101) ir 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. O3-126 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-126).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Bendrovė 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1.2-164 ir 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1.2-206 pateikė Komisijai ir Alytaus miesto savivaldybei filialo „Alytaus energija“ (toliau – ir Filialas) I ir II šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto dalis ir visą šilumos bazinės dedamosioms apskaičiuoti reikalingą informaciją, taip pat Filialo 2016–2018 metais valdyto turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą; 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr. 1.2-616 pateikė Filialo karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo projektą ir visą karšto vandens kainos dedamosioms apskaičiuoti reikalingą informaciją. Komisija 2017 m. kovo 21 d. po darbo valandų savo internetiniame tinklapyje paskelbė, jog 2017 m. kovo 28 d. 10.30 val. organizuojamas Komisijos posėdis, kurio metu bus sprendžiamas klausimas dėl Filialo šilumos bazinės kainos ir karšto vandens dedamųjų nustatymo. Kartu Komisija paskelbė savo nutarimo dėl karšto vandens dedamųjų, nutarimo dėl valdomo turto ir eksploatavimo darbų plano 2017–2019 metais, nutarimo dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų projektus ir Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. kovo 21 d. pažymą Nr. O5-71 (toliau – ir Pažyma Nr. O5-71). Komisijoje 2017 m. kovo 27 d. įvyko pareiškėjo, Komisijos narių bei Skyriaus atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptarti klausimai dėl Pažymos Nr. O5-71. Šio susitikimo metu Skyrius pažadėjo Bendrovei pateikti informaciją, reikalingą visapusiškai Pažymoje Nr. O5-71 aprašytų skaičiavimų analizei, nutarimų projektams įvertinti, būsimiems šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektams bei metinėms reguliacinės apskaitos ataskaitoms parengti. Susitikimo metu Bendrovės atstovai taip pat atkreipė Komisijos dėmesį, jog Pažyma Nr. O5-71 po jos paskelbimo buvo taisoma ir pildoma, Komisija ir Skyrius šią aplinkybę pripažino bei pažadėjo, kad apie bet kokius pažymų taisymus ir (ar) pildymus (jei tokių būtų) pareiškėjas ateityje bus informuojamas iš anksto. Bendrovė 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu Komisijai pateikė preliminarų reikalingos informacijos sąrašą, tačiau 2017 m. kovo 27 ir 29 d. gavo tik dalį informacijos, kuri buvo neišsami. Komisijoje 2017 m. kovo 27 d. vykusio susitikimo metu pareiškėjo atstovai atkreipė Komisijos dėmesį, kad Pažymoje Nr. O5-71 nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos buvo skaičiuojamos neatsižvelgiant į Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Kainų nustatymo metodika) 29 punktą. Bendrovė tą pačią dieną pateikė Komisijai 2001 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 01-08-02-013 (su priedais) bei Turto nuomos sutarties Nr. 01-08-02-014 (su priedais) kopijas, įrodančias, kad nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos turi būti įvertintos pagal šilumos ūkio turto nuomos sutartyje nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Bendrovė 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. 008-10-339 pateikė savo preliminarias pastabas dėl šilumos bazinės kainos ir karšto vandens dedamųjų nustatymo (pastabos buvo tik preliminarios, kadangi Skyrius iki 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdžio nepateikė visos reikalingos informacijos), kuriose dar kartą akcentavo esminius Pažymos Nr. O5-71 trūkumus bei akivaizdžius pačios Komisijos priimtų teisės aktų nuostatų nesilaikymo / ignoravimo faktus. Preliminariose pastabose pareiškėjas Komisijos taip pat prašė suteikti informaciją, susijusią su Skyriaus atliktu lėšų, gautų už apyvartinių taršos leidimų pardavimą, įvertinimu, bei atidėti Filialo šilumos bazinės kainos dedamųjų svarstymo klausimą mažiausiai 14 dienų, kad būtų ištaisytos visos Skyriaus skaičiavimų klaidos, netikslumai ir trūkumai, o pareiškėjas, gavęs prašomą informaciją, galėtų pateikti išsamius argumentus dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo pagrįstumo bei kitą trūkstamą informaciją. Komisijos posėdis įvyko 2017 m. kovo 28 d. 10.30 val., jame paaiškėjo, kad Skyrius nebuvo tinkamai išnagrinėjęs preliminarių pastabų ir nesugebėjo pakomentuoti jų tariamo nepagrįstumo, taip pat negalėjo pateikti atsakymų į Bendrovės klausimus bei kitų paaiškinimų į pareiškėjos dar 2017 m. kovo 27 d. užduotus klausimus. Nepaisant to, Komisija netenkino prašymo atidėti bazinės kainos dedamųjų svarstymo klausimą, šio klausimo svarstymas buvo atidėtas tik 2017 m. kovo 29 d. Komisijos posėdžiui. Be to, Komisija, įvertinusi pareiškėjo 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1.2-327 ir 2017 m. kovo 28 d. elektroniniu paštu pateiktą informaciją, 2017 m. kovo 28 d. darbo dienos pabaigoje paskelbė pažymą Nr. O5-75 dėl Filialo šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo (toliau – ir Pažyma Nr. O5-75), kurioje tik pakeitė ilgalaikio turto vertės bei nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimus bei pakoregavo sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaitą, tačiau į kitas preliminariose pastabose ir pareiškėjo atstovų 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdyje išsakytas pastabas neatsižvelgė. Paskelbdama Pažymą Nr. O5-75 Komisija neinformavo pareiškėjo, kokie pakeitimai ir (ar) papildymai, lyginant su Pažyma Nr. O5-71, buvo padaryti. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad abi pažymos buvo parengtos itin skubotai, neišanalizavus visų svarbių aplinkybių bei pareiškėjo pateiktų pastabų. Nepaisant to, 2017 m. kovo 29 d. 13.30 val. įvyko Komisijos posėdis, kuriame Skyrius ir vėl negalėjo pagrįsti tariamo preliminarių pastabų nepagrįstumo bei pateikti atsakymų į Bendrovės užduotus klausimus. Alytaus miesto savivaldybės taryba jau kitą dieną, t. y. 2017 m. kovo 30 d., priėmė sprendimą Nr. T-84 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-84), kuriuo Filialui buvo nustatytos šilumos kainos dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Sprendimas Nr. T-84 buvo priimtas atsižvelgiant į Nutarimu Nr. O3-100 nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias, todėl pareiškėjas, siekdamas įvertinti tiek Sprendimo Nr. T-84, tiek Nutarimo Nr. O3-100 pagrįstumą, dar kartą 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1.61-405 Komisijos prašė pateikti informaciją, kurios prašė dar 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu ir preliminariosiose pastabose, tačiau ši informacija pareiškėjui pateikta nebuvo. Komisija 2017 m. balandžio 6 d. darbo dienos pabaigoje savo internetiniame tinklapyje paskelbė, jog 2017 m. balandžio 13 d. 13.30 val. yra organizuojamas Komisijos posėdis, kurio metu bus sprendžiamas klausimas dėl Filialo šilumos kainos dedamųjų, ir pridėjo susijusią medžiagą, t. y. Skyriaus parengtą 2017 m. balandžio 6 d. pažymą Nr. O5-85 (toliau – ir Pažyma Nr. O5-85) ir Komisijos nutarimo projektą dėl Filialo šilumos kainos dedamųjų. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 1.61-414 pateikė savo preliminarias pastabas dėl Pažymos Nr. O5-85 ir Komisijos nutarimo projekto, tačiau Komisija į jas ir vėl neatsižvelgė.

2.2. Priimdama skundžiamus nutarimus, Komisija nesudarė pareiškėjui galimybės būti išklausytam ir pateikti visus savo argumentus dėl Skyriaus atliktų skaičiavimų. Pareiškėjui buvo suteiktas tik keturių dienų darbo terminas tam, kad galėtų įvertinti net tris Komisijos nutarimų projektus (Nr. O3-99, Nr. O3-100 ir Nr. O3-101), Pažymą Nr. O5-71 ir joje pateiktus skaičiavimus bei kitą lydimąją medžiagą, o prašymas suteikti bent keturiolikos dienų terminą pasiruošti buvo atmestas. Dėl šios situacijos pareiškėjas turėjo galimybę pateikti tik preliminarias pastabas. Pateikti pastabas dėl Pažymos Nr. O5-75 pareiškėjui apskritai nebuvo sudaryta galimybė – ši pažyma buvo paskelbta po 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdžio, darbo dienos pabaigoje, o jau kitą dieną buvo organizuojamas Komisijos posėdis, kuriame ir buvo priimti skundžiami nutarimai. Komisija taip pat pažeidė pareiškėjo teisę susipažinti su skaičiavimais ir jų pagrindimu. Norint visapusiškai įvertinti Pažymą Nr. O5-71, reikalinga papildoma informacija, kuri Bendrovei nebuvo pateikta.

2.3. Komisija nebuvo tinkamai pasirengusi 2017 m. kovo 28 ir 29 d. vykusiems posėdžiams, juose nebuvo atsakyta į pareiškėjo preliminariose pastabose bei 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu pateiktus klausimus, atsakymai nepateikti iki šiol. Be to, Pažymos Nr. O5-71 keitimas ir Pažymos Nr. O5-75 paskelbimas po 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdžio, tik iš dalies įvertinant pareiškėjo pateiktą informaciją ir argumentus, patvirtina, kad Komisija šiuo atveju grubiai pažeidė Komisijos 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 59 punktą. Skundžiami nutarimai neatitinka jiems, kaip individualiems administraciniams aktams, keliamų reikalavimų, kadangi jų priėmimo motyvai ir faktiniai pagrindai nebuvo ir iki šiol nėra atskleisti pareiškėjui, o atlikti skaičiavimai yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neaiškūs.

2.4. Skyrius padarė esminių skaičiavimo klaidų, kurios nulėmė Nutarimu Nr. O3-100 patvirtintų šilumos bazinės kainos dedamųjų nepagrįstumą. Nėra aišku, kaip Pažymoje Nr. O5-75 buvo apskaičiuota šilumos gamybos veiklai priskirta (duomenys neskelbtini) investicijos vertė, taip pat pagal kokį rodiklį apskaičiuotos būtinosios sąnaudos ir kodėl skaičiavimai skiriasi. Skyriaus skaičiavimuose nėra atliekamas ilgalaikio turto reguliacinės vertės koregavimas dėl nusidėvėjimo normatyvų perskaičiavimo, o tai yra esminis skaičiavimų pažeidimas, neužtikrinantis skaidraus, teisingo ir objektyvaus rodiklių nustatymo. Pažyma Nr. O5-75 yra neišsami, joje nėra aiškiai identifikuojama, dėl kokių priežasčių tam tikros pareiškėjo sąnaudos nėra pripažįstamos, kurios iš jų laikytinos nebūtinosiomis, t. y. sąmoningai sukuriamas neapibrėžtumas, kuris užkerta kelią tinkamai planuoti pareiškėjo veiklą. Tai yra tik skaičiavimų imitacija, neturinti nieko bendro su objektyviu, ekonominiu vertinimu, todėl tokie veiksmai prieštarauja vienam iš pagrindinių Kainų nustatymo metodikos tikslų – užtikrinti šilumos kainodaros skaidrumą.

2.5. Skyrius nepagrįstai ir neteisėtai perskaičiavo ankstesniais Komisijos nutarimais patvirtintą <...> investicijos paskirstymą tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų bei netinkamai apskaičiavo nusidėvėjimo sąnaudas. Nutarimas Nr. O3-100 akivaizdžiai prieštarauja pačios Komisijos priimtiems ankstesniems nutarimams dėl <...> investicijos paskirstymo tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų. Pažymėtina, kad Komisija nuo 2009 metų iki šiol laikėsi su Bendrove suderinto investicijų atskyrimo metodo bei savo priimtų nutarimų, pagal kuriuos Bendrovė įgyvendino <...> investiciją ir atitinkamai užtikrinimo protingą investicijų grąžą, nusidėvėjimo sąnaudų padengimą ir pan. Priimti Komisijos nutarimai iki šiol nėra panaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais bei Komisijos nutarimais, investuodamas į (duomenys neskelbtini), pagrįstai tikėjosi, kad Komisija ateityje nekeis pačios nustatytos investicijos turto paskirstymo proporcijos. Skyrius dėl nesuprantamų priežasčių Pažymoje Nr. O5-75 koregavo <...> investicijos vertės skaidymą tarp šilumos ir elektros energijos gamybos veiklų, nors šioje pažymoje minimas Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 patvirtintos Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos (toliau – ir Sąnaudų atskyrimo metodika) 10 punktas, nustatantis alternatyvaus šilumos šaltinio metodą, buvo įtvirtintas dar 2009 metais. Toks Skyriaus siūlymas peržiūrėti investiciją pažeidė teisinio reguliavimo proporcingumą, protingumą, pagrįstumą ir darnumą bei teisinių santykių subjektų įgytas teises, jų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, nepaisant to Komisija šiems siūlymams pritarė. Be to, Skyriaus pasirinktas investicijos vertės apskaičiavimas nėra tikslus.

2.6. Apskaičiuodamas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. susidariusias nepadengtas kuro sąnaudas ir nepagrįstai pripažindamas (duomenys neskelbtini) papildomai gautų pajamų, Skyrius vadovavosi Komisijos parengtu išaiškinimu, o ne Kainų nustatymo metodika, nors pati Komisija, svarstydama ir nustatydama šilumos bazinės kainos dedamąsias kitiems šilumos veiklos vykdytojams, viešų posėdžių metu nurodė, kad sąnaudos gali būti apskaičiuojamos tik pagal Kainų nustatymo metodiką. Pagal Reglamento 101 punktą veiklos ar priežiūros reguliavimo keitimas paprastai turi įsigalioti nuo gegužės 1 dienos arba lapkričio 1 dienos, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo. Komisija akivaizdžiai nesilaikė šios nuostatos, nes išaiškinimas buvo priimtas 2017 m. kovo 17 d. ir Bendrovei tvirtinant šilumos bazinę kainą taikomas praėjus tik 4 dienoms po jo paskelbimo.

2.7. Komisija (duomenys neskelbtini) papildomai gautų pajamų pripažinimą atliko pagal faktinę, o ne bazinę, kuro struktūrą, nors teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad nepriklausomai nuo ataskaitinio laikotarpio faktinių kuro sąnaudų (šaltesnės ar šiltesnės klimato sąlygos natūraliai lemia kiekvienų metų kuro struktūros svyravimus) bazinės šilumos kainos nustatymo ar paskutinio šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu patvirtinta kuro struktūra negali būti keičiama, skaičiuojant ataskaitinio laikotarpio nepadengtas kuro sąnaudas.

2.8. Skyrius nepagrįstai ir neteisėtai sumažino reguliuojamo turto vertę pareiškėjo už apyvartinius taršos leidimus gautų pajamų suma ir visiškai neįvertino to, kad pareiškėjas parengė ir Komisijai pateikė bei sėkmingai įgyvendino Anglies dioksido išmetimo mažinimo ir apyvartinių taršos leidimų vadybos 2008–2012 metais planą. Nepagrįstai sumažinant planuojamas einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas, priskirtas kogeneracinei jėgainei, bei papildomai nevertinant sąnaudų paskirstymo tarp šilumos gamybos verslo vieneto paslaugų, buvo pažeista Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, kuri įpareigoja Komisiją nustatant reguliuojamas kainas, numatyti būtinas energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, tiekimo išlaidas; Kainų nustatymo metodikos 5 punkte apibrėžiama būtinųjų sąnaudų sąvoka ir Kainų nustatymo metodikos 52 punktas, kuriame įtvirtinta, kad nustatant reguliuojamas kainas, Komisija privalo užtikrinti, jog reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos būtų lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms. Tai reiškia, kad Nutarimas Nr. O3-99, kuriuo nutarta nederinti darbų plano ir įpareigoti pareiškėją per 30 kalendorinių dienų nuo skundžiamo nutarimo priėmimo pateikti Komisijai pakoreguotą 2017–2019 metų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.9. Skyrius neteisingai ir nepagrįstai sumažino darbuotojų skaičių ir darbo užmokesčio sąnaudas. Skyrius skaičiavimuose atskirai kiekvienam verslo vienetui įvertino siektiną darbuotojų skaičių, bendrai jį sumažindamas (duomenys neskelbtini). Šis apribojimas prieštarauja Kainų nustatymo metodikai ir lyginamųjų rodiklių taikymo principams. Bendrovės organizacinė struktūra, lyginant su kitomis šilumos tiekimo įmonėmis, yra specifinė. <...> Dėl šios priežasties susidaro situacija, jog pareiškėjo administracijos darbuotojų skaičius yra sąlyginai didesnis nei kitose šilumos tiekimo įmonėse, tačiau bendras darbuotojų skaičius neviršija I grupės šilumos tiekimo įmonių darbuotojų skaičiaus ir netgi yra mažesnis. Skyrius, skaičiuodamas darbo užmokesčio sąnaudas, turėjo lyginti leistiną darbo užmokesčio fondą, o ne apriboti darbuotojų skaičių iki (duomenys neskelbtini)ė, tuo labiau kad Komisijai yra žinomas istorinis ankstesnių metų faktinis Filialo darbuotojų skaičius, būtinas patikimam ir saugiam šilumos tiekimui užtikrinti. Bazinės kainos projekte planuojamas darbuotojų skaičius yra net (duomenys neskelbtini) proc. mažesnis nei siektinas grupės vidurkis, tačiau Skyrius be pagrindo ir taikydamas nekorektiškus skaičiavimus jį dar labiau sumažino iki neobjektyvaus lygio. Planuojamos Bendrovės administracinės sąnaudos buvo sumažintos daugiau nei (duomenys neskelbtini), tačiau Skyrius nepateikė objektyvių argumentų, kodėl šios sąnaudos laikytinos nebūtinomis. Skyriaus skaičiavimai, nustatant sąnaudas elektros technologijai, neatspindi visų objektyvių aplinkybių ir neužtikrina teisingo sąnaudų paskirstymo tarp verslo vienetų ir būtinųjų šilumos tiekimo veiklos sąnaudų padengimo. Komisija nepagrįstai sumažino rezervo paslaugos, būtinos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui, būtinąją galią, nepagrįstai ir vienašališkai eliminavo su atitinkamais katilais sietinas pareiškėjo sąnaudas, nepateikė tokioms išvadoms būtinų paaiškinimų ir pagrindimų, t. y. Skyriaus skaičiavimai neužtikrina objektyvaus ir skaidraus kainų nustatymo bei būtinųjų sąnaudų padengimo.

2.10. Skundžiamas Nutarimas Nr. O3-126 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jo priėmimą suponavo neteisėtas Nutarimas Nr. O3-100, kuriuo Filialui buvo patvirtintos šilumos bazinės kainos dedamosios. Pažymoje Nr. O5-85 nėra nurodoma jokių Nutarimo Nr. O3-126 ir Nutarimo Nr. O3-100 priėmimo motyvų, tiesiog konstatuojama, kad Alytaus miesto savivaldybės Sprendimu Nr. T-84 nustatytos šilumos kainos dedamosios atitinka Nutarimu Nr. O3-100 nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias. Sprendimas Nr. T-84 buvo priimtas su pažeidimais, todėl Komisija Nutarimu Nr. O3-126 turėjo šiuos pažeidimus konstatuoti ir nustatyti terminą jiems pašalinti.

19. Pareiškėjas UAB „Litesko“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Šalies argumentai

24. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos išaiškinimas neišplėtė Kainų nustatymo metodikos nuostatų, o tik jas detalizavo, ir kad dėl to nepakito skaičiavimo esmė. Pareiškėjo teigimu, toks aiškinimas prieštarauja materialiosios teisės normoms bei byloje pateiktiems įrodymams. Vertindama 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kuro sąnaudas, Komisija neteisėtai vadovavosi ne vertintų kuro sąnaudų susidarymo ar kainos projekto pateikimo laikotarpiu galiojusios Kainų nustatymo metodikos nuostatomis, o 2017 m. kovo 17 d. išaiškinimu pakeistais kuro sąnaudų vertinimo principais, kurie Kainų nustatymo metodikoje buvo įtvirtinti tik 2017 m. spalio 31 d., priėmus ją keičiantį nutarimą Nr. O3E-480. Nors minėtu pakeitimu lingvistinė Kainų nustatymo metodikos 76 punkto nuostatos formuluotė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, išliko nepakitusi, buvo pakeistas ją įgyvendinantis Kainų nustatymo metodikos 22 priedo modulis, juo sukuriant visiškai naują reguliavimą, kuris, pareiškėjo atveju, vietoje (duomenys neskelbtini) nepadengtų kuro sąnaudų nulėmė, jog pareiškėjas neva nepagrįstai gavo (duomenys neskelbtini) pajamų ir jas turi grąžinti vartotojams. Sąnaudų vertinimo principų skirtumai iki Komisijos išaiškinimo ir po jo yra ne tariami, o akivaizdūs. Aptariamam išaiškinimui atsakovas suteikė teisės akto galią, nes pareiškėjui taikė išaiškinime įtvirtintus principus, kurie buvo įteisinti tik priėmus 2017 m. spalio 31 d. nutarimą. Pareiškėjas pažymi, kad, jei teismas vis dėlto vertintų, kad išaiškinimu atsakovas nesivadovavo, ar kad išaiškinimu nebuvo siekiama pakeisti reguliavimą (Kainų nustatymo metodikos nuostatas), byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiamais Nutarimais patvirtintų nepadengtų kuro sąnaudų vertinimas buvo atliktas ne pagal Kainų nustatymo metodikos nuostatas bei jų taikymo praktiką iki išaiškinimo, pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą.

25. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, vertindamas šilumos kainoje įskaitytas ir faktiškai patirtas kuro sąnaudas, pažeidė ilgalaikių šilumos kainų principą bei Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintus kuro sąnaudų vertinimo principus, t. y. kad kuro sąnaudų perskaičiavimas numatomas tik dėl kuro kainų pasikeitimo, o ne dėl kuro struktūros ar kitų kintamoje kainos dalyje nustatytų elementų. Vadovaujantis Kainų nustatymo metodikos 53 ir 75 punktais, bazinis sąnaudų lygis gali būti koreguojamas perskaičiavimų metu, kurių rezultatai taikomi tik ateities laikotarpiams, t. y. koregavimai taikomi tik į ateitį, praėjusių ataskaitinių laikotarpių rodikliai nėra ir negali būti koreguojami. Todėl vertindama 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kuro sąnaudas, kurios buvo pateiktos 2016 metais su šilumos bazinių kainų projektais, Komisija turėjo vadovautis tuo metu galiojusios redakcijos (iki 2017 m. spalio 31 d. nutarimo) Kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir jų taikymo praktika.

26. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl <...> investicijos paskirstymo, pažymi, jog su atsakovu buvo suderintas ir jo patvirtintas <...> investicijų paskirstymas, dėl to priimti atsakovo nutarimai, kuriais buvo patvirtintos <...> investicijos bei investicijų priskyrimo proporcija šilumos daliai, yra galiojantys ir nepanaikinti. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėtų būti leidžiama pasinaudoti Kainų nustatymo metodikoje įtvirtinta išlyga, leidžiančia šilumos ir elektros energijos gamybos sąnaudas atskirti kitu nei Alternatyvios šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodu. Atsakovas, Nutarime Nr. O3-100 nenurodė jokių šios išlygos netaikymo pagrindų. Neteisėtai perskirstydama investiciją tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų, Komisija pažeidė teisėtumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principus.

27. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas teisėtai sumažino reguliuojamo turto vertę pareiškėjo pajamų, gautų už apyvartinius taršos leidimus, suma, prieštarauja Europos Sąjungos teisei, kadangi 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (toliau – ir Direktyva 2003/87/EB) apyvartinius taršos leidimus pripažįsta jų turėtojų nuosavybe be jokių apribojimų. Direktyva 2003/87/EB Lietuvos teisės sistemoje įgyvendinama per KKVFIĮ nuostatas. Pareiškėjas pažymi, jog aplinkybę, kad Kainų nustatymo metodikos 20.3.11 punkto nuostata buvo skirta KKFVĮ 5 straipsnio 6 daliai įgyvendinti ir kad KKFVĮ 5 straipsnio 6 daliai netekus galios Kainų nustatymo metodikos 20.3.11 punkto nuostata negalėjo būti taikoma šilumos tiekėjams, pripažino ir pati Komisija savo 2015 m. kovo 13 d. rašte Nr. R2-(Š)-853, kuriame nurodė, kad priėmus KKFVĮ pakeitimo įstatymą, inicijuos Kainų nustatymo metodikos nuostatų pakeitimus, kad šios metodikos nuostatos neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktui, t. y. KKFVĮ. Kita vertus, KKVFIĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatos pareiškėjui negalėjo būti taikomos bet kokiu atveju, nes pareiškėjas atitiko šio straipsnio taikymo išimtį (KKVFIĮ 5 str. 7 d.). Aplinkybę, kad pareiškėjas įvykdė KKVFĮ 5 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų ir Kainų nustatymo metodikoje nustatytas sąlygas, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateiktos lėšų, gautų už apyvartinius taršos leidimus, pardavimą, panaudojimo ataskaitos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Komisija yra pripažinusi, kad apyvartinių taršos leidimų veikla yra nereguliuojama, o lėšų, gautų už šiuos leidimus disponavimą, reguliavimą nustato KKFVĮ. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio įstatyminiu lygmeniu nustatyto pagrindo iš pareiškėjo atimti (sumažinant šilumos kainą) pagal galiojančius teisės aktus gautas apyvartinių taršos leidimų pajamas, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.