Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-04 · Administracinė byla Nr. eA-4297-822/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
eA-4297-822/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01415-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
UAB "Litesko"
Atsakovas
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Trečiasis asmuo
Alytaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-4297-822/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01415-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 30.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pasibaigė dėl reorganizavimo) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Alytaus miesto savivaldybė) dėl nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. O3-99 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2017–2019 metams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-99), nutarimą Nr. O3-100 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-100), nutarimą Nr. O3-101 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-101) ir 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. O3-126 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-126).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Bendrovė 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1.2-164 ir 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1.2-206 pateikė Komisijai ir Alytaus miesto savivaldybei filialo „Alytaus energija“ (toliau – ir Filialas) I ir II šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto dalis ir visą šilumos bazinės dedamosioms apskaičiuoti reikalingą informaciją, taip pat Filialo 2016–2018 metais valdyto turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą; 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr. 1.2-616 pateikė Filialo karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo projektą ir visą karšto vandens kainos dedamosioms apskaičiuoti reikalingą informaciją. Komisija 2017 m. kovo 21 d. po darbo valandų savo internetiniame tinklapyje paskelbė, jog 2017 m. kovo 28 d. 10.30 val. organizuojamas Komisijos posėdis, kurio metu bus sprendžiamas klausimas dėl Filialo šilumos bazinės kainos ir karšto vandens dedamųjų nustatymo. Kartu Komisija paskelbė savo nutarimo dėl karšto vandens dedamųjų, nutarimo dėl valdomo turto ir eksploatavimo darbų plano 2017–2019 metais, nutarimo dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų projektus ir Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. kovo 21 d. pažymą Nr. O5-71 (toliau – ir Pažyma Nr. O5-71). Komisijoje 2017 m. kovo 27 d. įvyko pareiškėjo, Komisijos narių bei Skyriaus atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptarti klausimai dėl Pažymos Nr. O5-71. Šio susitikimo metu Skyrius pažadėjo Bendrovei pateikti informaciją, reikalingą visapusiškai Pažymoje Nr. O5-71 aprašytų skaičiavimų analizei, nutarimų projektams įvertinti, būsimiems šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektams bei metinėms reguliacinės apskaitos ataskaitoms parengti. Susitikimo metu Bendrovės atstovai taip pat atkreipė Komisijos dėmesį, jog Pažyma Nr. O5-71 po jos paskelbimo buvo taisoma ir pildoma, Komisija ir Skyrius šią aplinkybę pripažino bei pažadėjo, kad apie bet kokius pažymų taisymus ir (ar) pildymus (jei tokių būtų) pareiškėjas ateityje bus informuojamas iš anksto. Bendrovė 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu Komisijai pateikė preliminarų reikalingos informacijos sąrašą, tačiau 2017 m. kovo 27 ir 29 d. gavo tik dalį informacijos, kuri buvo neišsami. Komisijoje 2017 m. kovo 27 d. vykusio susitikimo metu pareiškėjo atstovai atkreipė Komisijos dėmesį, kad Pažymoje Nr. O5-71 nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos buvo skaičiuojamos neatsižvelgiant į Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Kainų nustatymo metodika) 29 punktą. Bendrovė tą pačią dieną pateikė Komisijai 2001 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 01-08-02-013 (su priedais) bei Turto nuomos sutarties Nr. 01-08-02-014 (su priedais) kopijas, įrodančias, kad nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos turi būti įvertintos pagal šilumos ūkio turto nuomos sutartyje nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Bendrovė 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. 008-10-339 pateikė savo preliminarias pastabas dėl šilumos bazinės kainos ir karšto vandens dedamųjų nustatymo (pastabos buvo tik preliminarios, kadangi Skyrius iki 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdžio nepateikė visos reikalingos informacijos), kuriose dar kartą akcentavo esminius Pažymos Nr. O5-71 trūkumus bei akivaizdžius pačios Komisijos priimtų teisės aktų nuostatų nesilaikymo / ignoravimo faktus. Preliminariose pastabose pareiškėjas Komisijos taip pat prašė suteikti informaciją, susijusią su Skyriaus atliktu lėšų, gautų už apyvartinių taršos leidimų pardavimą, įvertinimu, bei atidėti Filialo šilumos bazinės kainos dedamųjų svarstymo klausimą mažiausiai 14 dienų, kad būtų ištaisytos visos Skyriaus skaičiavimų klaidos, netikslumai ir trūkumai, o pareiškėjas, gavęs prašomą informaciją, galėtų pateikti išsamius argumentus dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo pagrįstumo bei kitą trūkstamą informaciją. Komisijos posėdis įvyko 2017 m. kovo 28 d. 10.30 val., jame paaiškėjo, kad Skyrius nebuvo tinkamai išnagrinėjęs preliminarių pastabų ir nesugebėjo pakomentuoti jų tariamo nepagrįstumo, taip pat negalėjo pateikti atsakymų į Bendrovės klausimus bei kitų paaiškinimų į pareiškėjos dar 2017 m. kovo 27 d. užduotus klausimus. Nepaisant to, Komisija netenkino prašymo atidėti bazinės kainos dedamųjų svarstymo klausimą, šio klausimo svarstymas buvo atidėtas tik 2017 m. kovo 29 d. Komisijos posėdžiui. Be to, Komisija, įvertinusi pareiškėjo 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1.2-327 ir 2017 m. kovo 28 d. elektroniniu paštu pateiktą informaciją, 2017 m. kovo 28 d. darbo dienos pabaigoje paskelbė pažymą Nr. O5-75 dėl Filialo šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo (toliau – ir Pažyma Nr. O5-75), kurioje tik pakeitė ilgalaikio turto vertės bei nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimus bei pakoregavo sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaitą, tačiau į kitas preliminariose pastabose ir pareiškėjo atstovų 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdyje išsakytas pastabas neatsižvelgė. Paskelbdama Pažymą Nr. O5-75 Komisija neinformavo pareiškėjo, kokie pakeitimai ir (ar) papildymai, lyginant su Pažyma Nr. O5-71, buvo padaryti. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad abi pažymos buvo parengtos itin skubotai, neišanalizavus visų svarbių aplinkybių bei pareiškėjo pateiktų pastabų. Nepaisant to, 2017 m. kovo 29 d. 13.30 val. įvyko Komisijos posėdis, kuriame Skyrius ir vėl negalėjo pagrįsti tariamo preliminarių pastabų nepagrįstumo bei pateikti atsakymų į Bendrovės užduotus klausimus. Alytaus miesto savivaldybės taryba jau kitą dieną, t. y. 2017 m. kovo 30 d., priėmė sprendimą Nr. T-84 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-84), kuriuo Filialui buvo nustatytos šilumos kainos dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Sprendimas Nr. T-84 buvo priimtas atsižvelgiant į Nutarimu Nr. O3-100 nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias, todėl pareiškėjas, siekdamas įvertinti tiek Sprendimo Nr. T-84, tiek Nutarimo Nr. O3-100 pagrįstumą, dar kartą 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1.61-405 Komisijos prašė pateikti informaciją, kurios prašė dar 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu ir preliminariosiose pastabose, tačiau ši informacija pareiškėjui pateikta nebuvo. Komisija 2017 m. balandžio 6 d. darbo dienos pabaigoje savo internetiniame tinklapyje paskelbė, jog 2017 m. balandžio 13 d. 13.30 val. yra organizuojamas Komisijos posėdis, kurio metu bus sprendžiamas klausimas dėl Filialo šilumos kainos dedamųjų, ir pridėjo susijusią medžiagą, t. y. Skyriaus parengtą 2017 m. balandžio 6 d. pažymą Nr. O5-85 (toliau – ir Pažyma Nr. O5-85) ir Komisijos nutarimo projektą dėl Filialo šilumos kainos dedamųjų. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 1.61-414 pateikė savo preliminarias pastabas dėl Pažymos Nr. O5-85 ir Komisijos nutarimo projekto, tačiau Komisija į jas ir vėl neatsižvelgė.

2.2. Priimdama skundžiamus nutarimus, Komisija nesudarė pareiškėjui galimybės būti išklausytam ir pateikti visus savo argumentus dėl Skyriaus atliktų skaičiavimų. Pareiškėjui buvo suteiktas tik keturių dienų darbo terminas tam, kad galėtų įvertinti net tris Komisijos nutarimų projektus (Nr. O3-99, Nr. O3-100 ir Nr. O3-101), Pažymą Nr. O5-71 ir joje pateiktus skaičiavimus bei kitą lydimąją medžiagą, o prašymas suteikti bent keturiolikos dienų terminą pasiruošti buvo atmestas. Dėl šios situacijos pareiškėjas turėjo galimybę pateikti tik preliminarias pastabas. Pateikti pastabas dėl Pažymos Nr. O5-75 pareiškėjui apskritai nebuvo sudaryta galimybė – ši pažyma buvo paskelbta po 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdžio, darbo dienos pabaigoje, o jau kitą dieną buvo organizuojamas Komisijos posėdis, kuriame ir buvo priimti skundžiami nutarimai. Komisija taip pat pažeidė pareiškėjo teisę susipažinti su skaičiavimais ir jų pagrindimu. Norint visapusiškai įvertinti Pažymą Nr. O5-71, reikalinga papildoma informacija, kuri Bendrovei nebuvo pateikta.

2.3. Komisija nebuvo tinkamai pasirengusi 2017 m. kovo 28 ir 29 d. vykusiems posėdžiams, juose nebuvo atsakyta į pareiškėjo preliminariose pastabose bei 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu pateiktus klausimus, atsakymai nepateikti iki šiol. Be to, Pažymos Nr. O5-71 keitimas ir Pažymos Nr. O5-75 paskelbimas po 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdžio, tik iš dalies įvertinant pareiškėjo pateiktą informaciją ir argumentus, patvirtina, kad Komisija šiuo atveju grubiai pažeidė Komisijos 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 59 punktą. Skundžiami nutarimai neatitinka jiems, kaip individualiems administraciniams aktams, keliamų reikalavimų, kadangi jų priėmimo motyvai ir faktiniai pagrindai nebuvo ir iki šiol nėra atskleisti pareiškėjui, o atlikti skaičiavimai yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neaiškūs.

2.4. Skyrius padarė esminių skaičiavimo klaidų, kurios nulėmė Nutarimu Nr. O3-100 patvirtintų šilumos bazinės kainos dedamųjų nepagrįstumą. Nėra aišku, kaip Pažymoje Nr. O5-75 buvo apskaičiuota šilumos gamybos veiklai priskirta (duomenys neskelbtini) investicijos vertė, taip pat pagal kokį rodiklį apskaičiuotos būtinosios sąnaudos ir kodėl skaičiavimai skiriasi. Skyriaus skaičiavimuose nėra atliekamas ilgalaikio turto reguliacinės vertės koregavimas dėl nusidėvėjimo normatyvų perskaičiavimo, o tai yra esminis skaičiavimų pažeidimas, neužtikrinantis skaidraus, teisingo ir objektyvaus rodiklių nustatymo. Pažyma Nr. O5-75 yra neišsami, joje nėra aiškiai identifikuojama, dėl kokių priežasčių tam tikros pareiškėjo sąnaudos nėra pripažįstamos, kurios iš jų laikytinos nebūtinosiomis, t. y. sąmoningai sukuriamas neapibrėžtumas, kuris užkerta kelią tinkamai planuoti pareiškėjo veiklą. Tai yra tik skaičiavimų imitacija, neturinti nieko bendro su objektyviu, ekonominiu vertinimu, todėl tokie veiksmai prieštarauja vienam iš pagrindinių Kainų nustatymo metodikos tikslų – užtikrinti šilumos kainodaros skaidrumą.

2.5. Skyrius nepagrįstai ir neteisėtai perskaičiavo ankstesniais Komisijos nutarimais patvirtintą <...> investicijos paskirstymą tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų bei netinkamai apskaičiavo nusidėvėjimo sąnaudas. Nutarimas Nr. O3-100 akivaizdžiai prieštarauja pačios Komisijos priimtiems ankstesniems nutarimams dėl <...> investicijos paskirstymo tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų. Pažymėtina, kad Komisija nuo 2009 metų iki šiol laikėsi su Bendrove suderinto investicijų atskyrimo metodo bei savo priimtų nutarimų, pagal kuriuos Bendrovė įgyvendino <...> investiciją ir atitinkamai užtikrinimo protingą investicijų grąžą, nusidėvėjimo sąnaudų padengimą ir pan. Priimti Komisijos nutarimai iki šiol nėra panaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais bei Komisijos nutarimais, investuodamas į (duomenys neskelbtini), pagrįstai tikėjosi, kad Komisija ateityje nekeis pačios nustatytos investicijos turto paskirstymo proporcijos. Skyrius dėl nesuprantamų priežasčių Pažymoje Nr. O5-75 koregavo <...> investicijos vertės skaidymą tarp šilumos ir elektros energijos gamybos veiklų, nors šioje pažymoje minimas Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 patvirtintos Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos (toliau – ir Sąnaudų atskyrimo metodika) 10 punktas, nustatantis alternatyvaus šilumos šaltinio metodą, buvo įtvirtintas dar 2009 metais. Toks Skyriaus siūlymas peržiūrėti investiciją pažeidė teisinio reguliavimo proporcingumą, protingumą, pagrįstumą ir darnumą bei teisinių santykių subjektų įgytas teises, jų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, nepaisant to Komisija šiems siūlymams pritarė. Be to, Skyriaus pasirinktas investicijos vertės apskaičiavimas nėra tikslus.

2.6. Apskaičiuodamas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. susidariusias nepadengtas kuro sąnaudas ir nepagrįstai pripažindamas (duomenys neskelbtini) papildomai gautų pajamų, Skyrius vadovavosi Komisijos parengtu išaiškinimu, o ne Kainų nustatymo metodika, nors pati Komisija, svarstydama ir nustatydama šilumos bazinės kainos dedamąsias kitiems šilumos veiklos vykdytojams, viešų posėdžių metu nurodė, kad sąnaudos gali būti apskaičiuojamos tik pagal Kainų nustatymo metodiką. Pagal Reglamento 101 punktą veiklos ar priežiūros reguliavimo keitimas paprastai turi įsigalioti nuo gegužės 1 dienos arba lapkričio 1 dienos, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo. Komisija akivaizdžiai nesilaikė šios nuostatos, nes išaiškinimas buvo priimtas 2017 m. kovo 17 d. ir Bendrovei tvirtinant šilumos bazinę kainą taikomas praėjus tik 4 dienoms po jo paskelbimo.

2.7. Komisija (duomenys neskelbtini) papildomai gautų pajamų pripažinimą atliko pagal faktinę, o ne bazinę, kuro struktūrą, nors teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad nepriklausomai nuo ataskaitinio laikotarpio faktinių kuro sąnaudų (šaltesnės ar šiltesnės klimato sąlygos natūraliai lemia kiekvienų metų kuro struktūros svyravimus) bazinės šilumos kainos nustatymo ar paskutinio šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu patvirtinta kuro struktūra negali būti keičiama, skaičiuojant ataskaitinio laikotarpio nepadengtas kuro sąnaudas.

2.8. Skyrius nepagrįstai ir neteisėtai sumažino reguliuojamo turto vertę pareiškėjo už apyvartinius taršos leidimus gautų pajamų suma ir visiškai neįvertino to, kad pareiškėjas parengė ir Komisijai pateikė bei sėkmingai įgyvendino Anglies dioksido išmetimo mažinimo ir apyvartinių taršos leidimų vadybos 2008–2012 metais planą. Nepagrįstai sumažinant planuojamas einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas, priskirtas kogeneracinei jėgainei, bei papildomai nevertinant sąnaudų paskirstymo tarp šilumos gamybos verslo vieneto paslaugų, buvo pažeista Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, kuri įpareigoja Komisiją nustatant reguliuojamas kainas, numatyti būtinas energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, tiekimo išlaidas; Kainų nustatymo metodikos 5 punkte apibrėžiama būtinųjų sąnaudų sąvoka ir Kainų nustatymo metodikos 52 punktas, kuriame įtvirtinta, kad nustatant reguliuojamas kainas, Komisija privalo užtikrinti, jog reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos būtų lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms. Tai reiškia, kad Nutarimas Nr. O3-99, kuriuo nutarta nederinti darbų plano ir įpareigoti pareiškėją per 30 kalendorinių dienų nuo skundžiamo nutarimo priėmimo pateikti Komisijai pakoreguotą 2017–2019 metų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.9. Skyrius neteisingai ir nepagrįstai sumažino darbuotojų skaičių ir darbo užmokesčio sąnaudas. Skyrius skaičiavimuose atskirai kiekvienam verslo vienetui įvertino siektiną darbuotojų skaičių, bendrai jį sumažindamas (duomenys neskelbtini). Šis apribojimas prieštarauja Kainų nustatymo metodikai ir lyginamųjų rodiklių taikymo principams. Bendrovės organizacinė struktūra, lyginant su kitomis šilumos tiekimo įmonėmis, yra specifinė. <...> Dėl šios priežasties susidaro situacija, jog pareiškėjo administracijos darbuotojų skaičius yra sąlyginai didesnis nei kitose šilumos tiekimo įmonėse, tačiau bendras darbuotojų skaičius neviršija I grupės šilumos tiekimo įmonių darbuotojų skaičiaus ir netgi yra mažesnis. Skyrius, skaičiuodamas darbo užmokesčio sąnaudas, turėjo lyginti leistiną darbo užmokesčio fondą, o ne apriboti darbuotojų skaičių iki (duomenys neskelbtini)ė, tuo labiau kad Komisijai yra žinomas istorinis ankstesnių metų faktinis Filialo darbuotojų skaičius, būtinas patikimam ir saugiam šilumos tiekimui užtikrinti. Bazinės kainos projekte planuojamas darbuotojų skaičius yra net (duomenys neskelbtini) proc. mažesnis nei siektinas grupės vidurkis, tačiau Skyrius be pagrindo ir taikydamas nekorektiškus skaičiavimus jį dar labiau sumažino iki neobjektyvaus lygio. Planuojamos Bendrovės administracinės sąnaudos buvo sumažintos daugiau nei (duomenys neskelbtini), tačiau Skyrius nepateikė objektyvių argumentų, kodėl šios sąnaudos laikytinos nebūtinomis. Skyriaus skaičiavimai, nustatant sąnaudas elektros technologijai, neatspindi visų objektyvių aplinkybių ir neužtikrina teisingo sąnaudų paskirstymo tarp verslo vienetų ir būtinųjų šilumos tiekimo veiklos sąnaudų padengimo. Komisija nepagrįstai sumažino rezervo paslaugos, būtinos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui, būtinąją galią, nepagrįstai ir vienašališkai eliminavo su atitinkamais katilais sietinas pareiškėjo sąnaudas, nepateikė tokioms išvadoms būtinų paaiškinimų ir pagrindimų, t. y. Skyriaus skaičiavimai neužtikrina objektyvaus ir skaidraus kainų nustatymo bei būtinųjų sąnaudų padengimo.

2.10. Skundžiamas Nutarimas Nr. O3-126 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jo priėmimą suponavo neteisėtas Nutarimas Nr. O3-100, kuriuo Filialui buvo patvirtintos šilumos bazinės kainos dedamosios. Pažymoje Nr. O5-85 nėra nurodoma jokių Nutarimo Nr. O3-126 ir Nutarimo Nr. O3-100 priėmimo motyvų, tiesiog konstatuojama, kad Alytaus miesto savivaldybės Sprendimu Nr. T-84 nustatytos šilumos kainos dedamosios atitinka Nutarimu Nr. O3-100 nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias. Sprendimas Nr. T-84 buvo priimtas su pažeidimais, todėl Komisija Nutarimu Nr. O3-126 turėjo šiuos pažeidimus konstatuoti ir nustatyti terminą jiems pašalinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Komisija atsiliepime nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Tiek Komisijos 2017 m. kovo 28 d. viešojo posėdžio darbotvarkė, tiek skundžiamų nutarimų (Nutarimo Nr. O3-99, Nr. O3-100, Nr. O3-101) projektai bei Pažyma Nr. O5-71 buvo paskelbti Komisijos svetainėje prieš 4 darbo dienas iki 2017 m. kovo 28 d. posėdžio (Reglamento 64 p.). Bendrovė apie posėdį taip pat buvo informuota atskiru pranešimu. Komisijos 2017 m. kovo 28 d. dienotvarkė, atsižvelgiant į tai, jog klausimas buvo sprendžiamas skubos tvarka, buvo paskelbta 2017 m. kovo 28 d., t. y. laikantis Reglamento 48 punkto reikalavimų. Jokių procedūrinių pažeidimų, susijusių su pareiškėjui skirtu terminu susipažinti su klausimo dėl šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo medžiaga, Komisija nepadarė. Praktika, kai įmonei suteikiamas 4 darbo dienų terminas susipažinti su posėdžio medžiaga, yra taikoma ir kitiems reguliuojamiems ūkio subjektams.

4.2. Nagrinėdama pareiškėjo pateiktas pastabas, Komisija visų pirma vertino jų pagrįstumą, t. y. analizavo pastabose išdėstytus faktus, ir tik tais atvejais, jei pastabos buvo pagrįstos, į jas atsižvelgė. Aplinkybė, kad Komisija neatsižvelgė į visas pareiškėjo pateiktas pastabas, negali būti laikoma pagrindu pripažinti, jog minėtos pastabos nebuvo analizuotos ar nebuvo įvertintas jų pagrįstumas. Be to, pareiškėjo pateiktos pastabos buvo vertintos 2017 m. kovo 28 ir 29 d. vykusiuose Komisijos posėdžiuose. Skundžiamų nutarimų preambulėse aiškiai nurodomas kiekvieno jų teisinis pagrindas, t. y. teisės normos, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas atitinkamas nutarimas, taip pat jų priėmimo motyvai. Skundžiamų nutarimų turinys yra tikslus, suprantamas ir nedviprasmiškas, todėl leidžia suinteresuotam subjektui ne tik aiškiai suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį Komisijos sprendimą, bet ir identifikuoti teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą.

4.3. Pažymoje Nr. O5-75 išsamiai ir detaliai aprašomi atlikti skaičiavimai bei argumentai, pagrindžiantys skaičiuojant gautus rezultatus, taip pat aiškiai išdėstomos priežastys, lėmusios būtent tokius atliktus skaičiavimus ir gautus rezultatus. Skundžiami nutarimai priimti bei Pažyma Nr. O5-75 parengta remiantis pareiškėjo Komisijai teiktos informacijos pagrindu, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog Pažymoje Nr. O5-75 pateikta informacija nėra pakankama.

4.4. Kogeneracinės jėgainės vertė, nuo kurios skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos, yra (duomenys neskelbtini). Pažymoje Nr. O5-75 padaryta redakcinio pobūdžio klaida, <...>, tačiau šilumos kainos skaičiavimuose taikyta (duomenys neskelbtini) apyvartinių taršos leidimų lėšų vertė, todėl šis redakcinis netikslumas neturi įtakos apskaičiuotai šilumos kainai (kainos dedamosioms).

4.5. Pažymoje apskaičiuota instaliuota galia yra (duomenys neskelbtini), ši galia buvo naudojama šilumos gamybos einamojo ir aptarnavimo sąnaudų rodikliui apskaičiuoti. Atliekant darbuotojų skaičiaus vertinimą ir siekiant įvertinti tik tuos darbuotojus, kurie priskirti šilumos gamybos veiklai esamuose šilumos šaltiniuose, lyginamasis šilumos gamybos darbuotojų našumas apskaičiuotas eliminuojant (duomenys neskelbtini) galią, todėl skaičiavimuose pagrįstai taikyta (duomenys neskelbtini) instaliuota galia.

4.6. Patikslinus Pažymą Nr. O5-71, pagal Kainų nustatymo metodikos 29 punkto reikalavimus buvo patikslintas Filialo nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimas, įvertinant 2001 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutartyje Nr. 01-08-02-013 ir Turto nuomos sutartyje Nr. 01-08-02-014 įtvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį ir nusidėvėjimo metodą. Tai reiškia, kad apskaičiavus nuomojamo turto nusidėvėjimą pagal minėtose sutartyse įtvirtintą nusidėvėjimo laikotarpį ir metodą, pasikeitė nusidėvėjimo sąnaudos, tačiau turto, nudėvėtino iki naujos šilumos bazinės kainos įsigaliojimo vertė (duomenys neskelbtini), <...> pagrįstai liko nepakitusi.

4.7. Skyrius neįskaičiavo 2016 metais įsigyto turto vertės atsižvelgdamas į tai, kad Filialas kartu su šilumos ir karšto vandens kainų projektais neteikė informacijos apie 2016 metų turtą.

4.8. Komisijos išaiškinimas parengtas vadovaujantis Kainų nustatymo metodikoje įtvirtintu reglamentavimu, siekiant užtikrinti kokybišką ir patikimą šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis. Išaiškinimu ūkio subjektams nebuvo sukurtos naujos teisės ar pareigos. Be to, tai nėra norminis teisės aktas, todėl Reglamento 101 punktas šiuo atveju netaikytinas.

4.9. Skyrius pagrįstai Pažymoje Nr. O5-75 Filialo kogeneracinės jėgainės turtą paskirstė šilumos gamybos ir elektros gamybos veikloms pagal Sąnaudų atskyrimo metodikoje įtvirtintą alternatyvaus šilumos šaltinio metodą. Negalima sutikti su pareiškėjo pozicija, kad Komisija perskaičiavusi investicijos paskirstymą nesivadovavo savo anksčiau priimtais nutarimais. Skyriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. pažymoje Nr. O5-195 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2011–2012 metų investicijų“, pagal kurią priimtas Komisijos 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. O3-224 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-04-16 nutarimo Nr. O3-57 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2010–2014 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“ nurodyta, kad, skaičiuojant šilumos kainas, investicijos dalis, priskiriama šilumos veiklai, gali būti koreguojama atsižvelgiant į Kainų nustatymo metodikos, reikalavimus. Taigi Filialas žinojo ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad pasikeitus Kainų nustatymo metodikoje įtvirtintam reglamentavimui, nustatant ateities laikotarpio kainas investicijos paskirstymas tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų gali būti peržiūrėtas.

4.10. Įgyvendindama mažiausių sąnaudų ir sąnaudų susigrąžinimo principus, Komisija kainų dedamųjų nustatymo (perskaičiavimo) metu įvertina faktines kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudas bei tuo atveju, jei nustatoma, kad pagal bazinę kuro struktūrą apskaičiuotos kuro įsigijimo sąnaudos yra didesnės nei šilumos tiekėjo faktiškai patirtos sąnaudos kurui įsigyti, nepadengtos kuro sąnaudos apskaičiuojamos pagal faktinę kuro struktūrą.

4.11. Filialas (duomenys neskelbtini), gautus už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, skyrė (duomenys neskelbtini) statybai. Įvertinęs tai, Skyrius suskaičiavo, kad Filialas nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gavo (duomenys neskelbtini) papildomų nusidėvėjimo ir investicijų grąžos pajamų, todėl pagrįstai (duomenys neskelbtini) suma sumažino reguliuojamo turto vertę.

4.12. Sąnaudų atskyrimo metodika aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad kogeneracinės jėgainės einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos gali būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į ataskaitiniu laikotarpiu faktiškai kogeneracinei jėgainei priskirtą sąnaudų apimtį. Atsižvelgęs į tai, Skyrius kogeneracinės jėgainės einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas sumažino iki ataskaitiniu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) faktiškai kogeneracinei jėgainei priskirtos sąnaudų apimties (duomenys neskelbtini).

4.13. Skyrius, vertindamas personalo sąnaudas kiekviename iš verslo vienetų, pastebėjo, kad pareiškėjo našumo rodikliai šilumos perdavimo bei bendrosios ir administracinės veiklos verslo vienetuose yra blogesni, nei rodikliai, apskaičiuoti pagal lyginamuosius rodiklius. Siekiant, jog pareiškėjo našumo rodikliai šilumos perdavimo bei bendrosios ir administracinės veiklos verslo vienetuose atitiktų lyginamuosius rodiklius, buvo apskaičiuotas siektinas darbuotojų skaičius šilumos perdavimo veikloje ir administracinėje (bendrojoje) veikloje, t. y. perdavimo verslo vienete siektinas darbuotojų skaičius mažesnis (duomenys neskelbtini), o bendrosios ir administracinės veiklos verslo vienete – (duomenys neskelbtini). Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Pažymoje Nr. O5-75 pateikti skaičiavimai yra visapusiškai pagrįsti ir motyvuoti, o juos atliekant buvo remtasi galiojančiu teisiniu reguliavimu. Skaičiuojant pareiškėjo bendrajai ir administracinei veiklai tenkančias darbo užmokesčio sąnaudas, buvo remiamasi Kainų nustatymo metodikos 57.4.2 papunkčiu ir atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento paskutinio mėnesio prieš šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) projekto pateikimą skelbiamus vidutinius elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos darbo užmokesčio duomenis. Dėl to Bendrovės planuojamos darbo užmokesčio sąnaudos, tenkančios bendrajai ir administracinei veiklai, buvo sumažintos (duomenys neskelbtini). Skyrius neturėjo pakankamai duomenų tam, kad įsitikintų sąnaudų pagrįstumu, todėl vadovaudamasis Kainų nustatymo metodikos 52 punktu pareiškėjo planuojamas (duomenys neskelbtini) konsultacines sąnaudas sumažino iki (duomenys neskelbtini). Kitų pareiškėjo planuojamų administracinių sąnaudų (duomenys neskelbtini) Komisija nevertino, nes pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-250 nurodė, kad 2015 metais buvo pakeistas sąnaudų priskyrimas Reguliavimo apskaitos ataskaitų (toliau – ir RAS) pogrupiams, todėl administracinių ir bendrųjų transporto priemonių kuro, remonto eksploatacijos bei registracijos sąnaudas prašė įvertinti skaičiuojant einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas. Pareiškėjas, būdamas savo srities profesionalas ir laikydamasis atidumo bei rūpestingumo reikalavimų, privalėjo pateikti visus įrodymus (reikšmingus dokumentus), kurie patvirtina administracinių sąnaudų pagrįstumą.

4.14. Pareiškėjo pateiktame bazinės kainos projekte planuojamos vidutinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223 informavo, kad pageidauja taikyti naują elektros energijos kiekių skirstymo metodą, pagal kurį planuojamos vidutinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos buvo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir antrasis projektas). Pateiktame antrajame projekte nurodytas elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų paskirstymas yra neproporcingas. Tokią išvadą patvirtina tai, jog pareiškėjo šilumos gamybos verslo vienete sąnaudos yra daug mažesnės nei lyginamasis rodiklis, o šilumos perdavimo verslo vienete minėtos sąnaudos gerokai viršija lyginamąjį rodiklį. Siekdamas, kad pareiškėjo elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos būtų pagrįstos ir proporcingai paskirstytos, Skyrius skaičiuodamas minėtas sąnaudas vadovavosi pareiškėjo pateiktu pirmuoju projektu. Jei Skyrius būtų vadovavęsis antruoju projektu, pagal lyginamuosius rodiklius apskaičiuotos elektros energijos sąnaudos technologinėms reikmėms būtų daug mažesnės nei pirmojo projekto atveju.

4.15. Skyrius, apskaičiuodamas Filialo rezervinei galios užtikrinimo paslaugai priskirtą galią, vadovavosi teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu bei 2012–2014 metų Filialo Šilumos generavimo techninių rodiklių ataskaitomis. Skyrius, išanalizavęs pateiktus duomenis nustatė, kad Alytaus rajoninėje katilinėje 2012–2014 metais maksimalus galios poreikis buvo fiksuotas 2012 metais – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad rezervinei galiai užtikrinti skiriamas nedidesnis kaip 30 proc. maksimalios galios sistemoje kiekis, Skyrius apskaičiavo, kad rezervinei paslaugai turėtų būti skirta (duomenys neskelbtini) galios, t. y. (duomenys neskelbtini) mažiau, nei priskyrė pareiškėjas. Kainų skaičiavimo metu nustačiusi, jog rezervinei galiai užtikrinti tenka mažesnė, nei Filialo priskirta, galia, Komisija 2016 m. spalio 31 d. raštu Nr. R2-(Š)-2763 kreipėsi į Filialą, paaiškino, kaip Skyrius apskaičiavo rezervinei paslaugai priskirtiną galią (duomenys neskelbtini), taip pat kad vieno katilo nusidėvėjimo sąnaudos neturėtų būti traukiamos į šilumos kainą. Minėtu raštu Komisija taip pat paprašė pateikti pagrįstą ir argumentuotą nuomonę, kuris katilas ir kodėl turėtų būti rezervinis, kurio katilo nusidėvėjimo sąnaudos būtų traukiamos į šilumos kainą. Pareiškėjui nepateikus argumentuoto paaiškinimo, įvertinęs, kad katilo (duomenys neskelbtini) instaliuota galia (duomenys neskelbtini) artimesnė apskaičiuotai galiai (duomenys neskelbtini), Skyrius katilą (duomenys neskelbtini) pripažino viršijančiu rezervinės galios užtikrinimo poreikį.

4.16. Vien tik aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Nutarimu Nr. O3-100, neleidžia daryti išvados, kad šis nutarimas ir pagal jį priimtas Nutarimas Nr. O3-126 yra neteisėti, nemotyvuoti ir nepagrįsti. Nutarimo Nr. O3-126 priėmimo pagrindas ir motyvai nurodyti jo preambulėje, kurioje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, Kainų nustatymo metodika ir Sprendimu Nr. T-84. Šioje byloje Sprendimo Nr. T-84 teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas, pareiškėjas nekelia klausimo dėl šio sprendimo panaikinimo, todėl teismas neturėtų vertinti pareiškėjo pateiktų argumentų, susijusių su savivaldybės tariamai padarytais pažeidimais.

Atsiliepimas

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad svarstant šilumos bazinės kainos projektą pareiškėjas su savivaldybe nebendradarbiavo, neteikė papildomų paaiškinimų į pagrįstas savivaldybės pastabas, nustatytais terminais nepateikė galutinio bazinės kainos projekto. Pagal Kainų nustatymo metodikos 82.1.1 punktą bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos. Pareiškėjas savivaldybei ir Komisijai kainos projekto vieną dalį pateikė 2016 m. kovo 10 d., kitą – 2016 m. kovo 22 d., nors 5 mėnesių laikotarpis pasibaigė 2016 metų vasarį. Be to, pareiškėjas savivaldybei nepateikė papildomų duomenų projektui įvertinti. Dėl to savivaldybė, atsižvelgdama į nustatytą 30 dienų terminą pastaboms dėl bazinės kainos projekto pateikti, buvo priversta nederinti pareiškėjo pateikto projekto ir pateikė Komisijai papildomas pastabas dėl projekto. Komisija visiškai pagrįstai kogeneracinės jėgainės turtą priskyrė šilumos gamybos ir elektros gamybos veikloms pagal alternatyvaus šaltinio metodą. Pareiškėjui visada buvo žinoma, kad sąnaudos tarp šilumos ir elektros gamybos biokuro kogeneracinėje elektrinėje turi būti atskiriamos vadovaujantis Sąnaudų atskyrimo metodikos nuostatomis. Komisija tinkamai ir vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais pareiškėjo šilumos bazinės kainos skaičiavimuose įvertino šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiu šilumos kainoje įskaitytas ir faktiškai patirtas kuro ir (ar) pirktos šilumos sąnaudas. Komisijos išaiškinimas niekaip neprieštarauja, nekeičia ir netgi papildo iki šiol galiojusį reguliavimą, taip pat neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o tik užtikrina mažiausių sąnaudų užtikrinimo vartotojams ir būtinųjų sąnaudų principų įgyvendinimą. Turtas, įsigytas už apyvartinių taršos leidimų paradavimą gautas lėšas, nėra įtraukiamas į reguliuojamo turto vertę, t. y. nuo tokios turto dalies nėra skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atmetė.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentų, kad Komisija pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, nesuteikė galimybės pateikti išsamius paaiškinimus, nes nepateikė visos su skundžiamų Nutarimų priėmimu susijusios informacijos, Nutarimus priėmė skubotai, pažeisdama Reglamento 59 punkto reikalavimus, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Reglamento 45, 48, 51, 55 ir 64 punktais pažymėjo, jog Nutarimų Nr. O3-99, Nr. O3-100 ir Nr. O3-101 projektų svarstymas vyko 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdyje, kurio darbotvarkės buvo pasirašyta 2017 m. kovo 21 d. ir tą pačią dieną paskelbta Komisijos interneto puslapyje, pareiškėjas apie posėdį informuotas 2017 m. kovo 21 d. raštu. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Komisijos posėdžio darbotvarkė, Nutarimų projektai ir Komisijos Pažyma Nr. O5-71 buvo paskelbti laikantis Reglamento 64 punkte nustatytų terminų. Posėdžio metu, atsižvelgdama į pareiškėjo pastabas, Komisija atidėjo klausimo svarstymą 2019 m. kovo 29 d. posėdžiui, jam buvo parengta Pažyma Nr. O5-75, kuri paskelbta 2018 m. kovo 28 d. Atsižvelgęs į tai, jog klausimas buvo sprendžiamas skubos tvarka, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog toks paskelbimas atitiko Reglamento 48 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Nutarimo Nr. O3-126 projekto svarstymas vyko 2017 m. balandžio 13 d. Komisijos posėdyje, apie kurį Komisijos tinklalapyje buvo paskelbta 2017 m. balandžio 6 d., kartu pateikiant susijusią medžiagą. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. dėl Pažymos Nr. O5-85 ir nutarimo projekto pateikė pastabas, todėl posėdžių darbotvarkė, nutarimų projektai ir Komisijos pažymos buvo paskelbtos laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes būti išklausytas, nes dalyvavo posėdyje, Komisijai teikė pastabas ir paaiškinimus, be to, 2017 m. kovo 28 d. posėdis buvo atidėtas ir įvertinus pareiškėjo teiktą informaciją parengta Pažymą Nr. O5-75, kurioje buvo pakeisti ilgalaikio turto vertės bei nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimai bei pakoreguota sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaita. Pareiškėjo argumentą, jog Komisija, netenkindama prašymo atidėti 2017 m. kovo 28 d. posėdį 14 dienų, padarė procesinį pažeidimą, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu.

10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ginčijami Nutarimai Nr. O3-99, Nr. O3-100 ir Nr. O3-101 bei Pažyma Nr. O5-71 ir Pažyma Nr. O5-75 buvo parengti pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, todėl nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo paties pateikta informacija, kuria vadovaujantis buvo atlikti Pažymoje Nr. O5-75 pateikti skaičiavimai, buvo nepakankama.

11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad rengiantis Komisijos posėdžiui buvo pateikti ketinamų priimti nutarimų Nr. O3-99, Nr. O3-100 ir Nr. O3-101 projektai, bei Pažyma Nr. O5-71. Pažyma Nr. O5-75, kuria buvo pakeista Pažyma Nr. O5-71, buvo paskelbta vadovaujantis Reglamento 48 punkto nuostatomis, todėl jai nebuvo taikomos įprastos Reglamento 64 punkto nuostatos. Be to, 2017 m. kovo 28 d. posėdis buvo atidėtas ir pažyma keičiama atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas pastabas, o tai, kad nebuvo atsižvelgta į visas pateiktas pastabas, negali būti pagrindu pripažinti, jog posėdžių metu klausimai nebuvo visapusiškai išnagrinėti.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl tariamai neteisingai atliktų skaičiavimų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Pažymos Nr. O5-75 3.1 dalyje Komisija nurodė, kad kogeneracinės jėgainės vertė, nuo kurios skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos, sudaro (duomenys neskelbtini). Komisija taip pat paaiškino, jog nurodant apyvartinių taršos leidimų lėšas Pažymoje Nr. O5-75 padaryta redakcinio pobūdžio klaida, tačiau skaičiavimuose taikyta teisinga suma (duomenys neskelbtini). Dėl rodiklio, kurio remiantis apskaičiuotos būtinosios sąnaudos (Skyriaus skaičiavimuose galia lygi (duomenys neskelbtini), lentelėje Nr. 18 – (duomenys neskelbtini)), Komisija nurodė, jog Pažymoje Nr. O5-75 apskaičiuota instaliuota galia iš viso sudaro (duomenys neskelbtini), iš šis dydis buvo naudojamas šilumos gamybos einamojo ir aptarnavimo sąnaudų rodikliui apskaičiuoti. Atliekant darbuotojų skaičiaus vertinimą, lyginamasis šilumos gamybos darbuotojų našumas buvo apskaičiuotas, eliminuojant (duomenys neskelbtini) galią, todėl skaičiavimuose taikyta (duomenys neskelbtini) instaliuota galia. Dėl ilgalaikio turto reguliacinės vertės koregavimo Komisija paaiškino, kad Pažymoje Nr. O5-71 ir Pažymoje Nr. O5-75 nurodoma (duomenys neskelbtini) turto likutinė vertė yra Filialo Pažymoje Nr. 1 ir Pažymoje Nr. 2 nurodyta turto likutinė vertė. Šios likutinės vertės pareiškėjas netikslino, todėl Komisija šią turto vertę nurodė Pažymoje Nr. O5-75.

13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisija padarė esminių skaičiavimo klaidų, kurios lėmė nutarimu patvirtintų šilumos bazinių kainų nepagrįstumą, pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyti skaičiavimo netikslumai nedaro ginčijamo akto neteisėtu, todėl pareiškėjo teiginius laikė nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

14. Remdamasis Kainų nustatymo metodikos 56.3 ir 57.4 punktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vertindama pareiškėjo personalo skaičiaus pagrįstumą Komisija vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepagrįstų Komisijos skaičiavimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vadovaudamasi Kainų nustatymo metodikos 52 punktu, Komisija Pažymoje Nr. O5-75 nurodė, jog pareiškėjas nepateikė paslaugų, atliktų pagal pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 15 d. sutartį bei pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) 2003 m. gruodžio 19 d. sutartį, priėmimo–perdavimo aktų ir sąskaitų kopijų, taip pat kitų dokumentų, kurie leistų įsitikinti šių sąnaudų pagrįstumu. Taigi negalėdama įsitikinti šių sąnaudų pagrįstumu Komisija pareiškėjo (duomenys neskelbtini) dydžio <...> paslaugas laikė nepagrįstomis ir jų neįtraukė nustatant reguliuojamas kainas.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, nors Investicijos dėl (duomenys neskelbtini) suderinimo ir papildomos sumos suderinimo metu galiojusios Kainų nustatymo metodikos nuostatos numatė, kad šilumos ir elektros energijos gamybos sąnaudos galėjo būti atskiriamos ne tik pagal Alternatyvios šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodą, bet ir pagal kitą sąnaudų atskyrimo metodą, tačiau Nutarimo Nr. O3-100 priėmimo metu galiojusios Kainų nustatymo metodikos nuostatos numatė, jog taikytina Sąnaudų atskyrimo metodika, kurios 10 punktas numato vienintelį taikytiną metodą, t. y. Alternatyvaus šilumos šaltinio metodą. Bylos duomenys patvirtina, kad Komisijos 2012 m. rugsėjo 4 d. pažymoje Nr.O5-195, kuria remiantis priimtas Nutarimas Nr.O3-224, buvo nurodyta, jog skaičiuojant šilumos kainas, investicijos dalis priskiriama šilumos veiklai gali būti koreguojama, atsižvelgiant į Šilumos kainos metodikos reikalavimus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad, net ir pasikeitus Kainų nustatymo metodikos reglamentavimui, t. y. nustatant šilumos kainas į ateitį, Investicijos paskirstymas nesikeis. Komisija pagrįstai taikė Sąnaudų atskyrimo metodikos 10 punkte įtvirtintą Alternatyvaus šilumos šaltinio metodą.

16. Spręsdamas dėl Komisijos 2017 m. kovo 17 d. išaiškinimo Nr. R5-133, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 3 punktais, 32 straipsnio 2 ir 20 dalimis, taip pat Kainų nustatymo metodikos 58.3.1, 58.4.4, 58.4.5, 58.4.7, 76 bei 76.9 punktais, taip pat 22 priedu, konstatavo, kad tiek iki 2017 m. spalio 31 d. galiojusi Kainų nustatymo metodikos redakcija, tiek ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija vienodai reglamentavo šilumos kainoje įskaitytų ir faktinių kuro kainų skirtumo skaičiavimą ir ribojimus, kurių tikslas – užtikrinti, kad dengiamose sąnaudose neatsirastų nebūtinų sąnaudų. Pareiškėjo minimame Kainų nustatymo metodikos 22 priede pateikiama ūkio subjekto sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaitos forma, kuri Komisijos 2017 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3E-480 buvo pakeista, papildant ją tokia informacija, kuri reguliuojamiems ūkio subjektams supaprastintų skaičiavimą ir leistų lengviau apskaičiuoti nepadengtas ar papildomai gautas kuro sąnaudas ir jas atitinkamai įvertinti skaičiuojant šilumos kainas, tačiau tokio skaičiavimo esmė, kad šilumos kainos būtų grindžiamos ūkio subjekto būtinosiomis sąnaudomis, nepakito. Nagrinėjamoje byloje ginčijami Komisijos nutarimai buvo priimti dar iki Kainų nustatymo metodikos 22 priedo pakeitimų, taikant iki 2017 m. spalio 31 d. galiojusią Kainų nustatymo metodikos redakciją. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pirmiau minėtas Komisijos išaiškinimas nėra teisės aktas, tačiau juo ūkio subjektams ir nebuvo nustatytos jokios naujos teisės ar pareigos, jis tik detalizavo Kainų nustatymo metodikos nuostatas ir buvo parengtas vadovaujantis šioje metodikoje patvirtintu reglamentavimu, todėl negalima teigti, jog Komisijos išaiškinimu Kainų nustatymo metodika buvo interpretuojama plečiamai.

Žemesnės instancijos teismas

17. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad nustojo galioti KKVFIĮ 5 straipsnio 6 dalis ir kad pareiškėjas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sąlygas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjos minimas įstatymo straipsnis reglamentuoja vykdytojų, vykdančių veiklą, pagal įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, teises ir pareigas, tačiau nereglamentuoja nusidėvėjimo ir investicijos grąžos sąnaudų skaičiavimo nuo turto, įsigyto iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo gautų pajamų, vertės. Šio klausimo reglamentavimas yra priskiriamas Komisijai, kuriai suteikta diskrecijos teisė tvirtinti Kainų paskirstymo metodiką, kurios 20.3.11 punktas numato, jog turtas, finansuotas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos gautų pajamų, nustatant šilumos tiekėjo reguliuojamo turto vertę, nėra vertinamas. Šiai nuostatai neturi įtakos pareiškėjo minimos nuostatos dėl įgyvendino Anglies dioksido išmetimo mažinimo ir apyvartinių taršos leidimų vadybos 2008–2012 metais plano.

18. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Komisija priimdama skundžiamus nutarimus, būtų viršijusi jai suteiktus įgaliojimus, ar būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus, sudarančius savarankišką pagrindą skundžiamiems nutarimams panaikinti.

III.

19. Pareiškėjas UAB „Litesko“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, priėmė nemotyvuotą, iš esmės tik atsakovo pozicija pagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė, pats nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, o tik perrašė atsakovo argumentus dėl kuro sąnaudų vertinimo, procedūrinių pažeidimų vertinimo, padarytų skaičiavimo klaidų, darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio sąnaudų bei administracinių sąnaudų vertinimo, <...> investicijų paskirstymo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skundžiami Nutarimai priimti skubos tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Komisija Nutarimus priėmė nepažeidžiant procedūrų. Pačios Komisijos pozicija šiuo klausimu nėra nuosekli, kadangi ji remiasi ir Reglamento nuostatomis, kurios sprendimų priėmimui skubos tvarka nėra taikomos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų procedūrinių pažeidimų ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad ūkio subjektui pateikus karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo projektus ir visą karšto vandens kainos dedamosioms apskaičiuoti reikalingą informaciją, Komisija atlieka vertinimą ir papildomus skaičiavimus.

22. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino esminės reikšmės bylai turinčios UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ išvados (toliau – ir Išvada), kurioje nustatyta, kad kainų ataskaitos, kurių formą nustato Komisija, naudotos iki išaiškinimo su kuro kainų ataskaita, lyginant su ataskaitos forma, naudota po Komisijos išaiškinimo, iš esmės yra skirtingos (įskaitant jose naudotas formules); taip pat kad iki Komisijos išaiškinimo priimtu nutarimu patvirtintos nepadengtos kuro sąnaudos buvo įvertintos pagal principus / skaičiavimus, taikytus iki išaiškinimo, ir kad nesant jokių susijusių teisės aktų pakeitimų, nepadengtas kuro sąnaudas už tą patį laikotarpį (2014 m. balandžio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d.) vertino pagal visiškai skirtingus principus. Taigi Išvadoje konstatuota, jog priimant Nutarimą Nr. O3- 100 Komisija nepadengtas kuro sąnaudos apskaičiavo ne pagal kuro sąnaudų ataskaitą (Kainų nustatymo metodikos 22 priedą), naudotą iki išaiškinimo, ir joje įtvirtintus principus.

23. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško įrodymų vertinimo byloje, neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neatskleidė skundžiamų Nutarimų priėmimo motyvų šių nutarimų priėmimo metu; įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nepagrįstai sumažino einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas; įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nepagrįstai nepripažįsta pareiškėjo elektros technologijai taikomo sąnaudų paskirstymo principo; taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nepagrįstai ribojo pareiškėjo šilumos gamybos įrengimų galias.

Šalies argumentai

24. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos išaiškinimas neišplėtė Kainų nustatymo metodikos nuostatų, o tik jas detalizavo, ir kad dėl to nepakito skaičiavimo esmė. Pareiškėjo teigimu, toks aiškinimas prieštarauja materialiosios teisės normoms bei byloje pateiktiems įrodymams. Vertindama 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kuro sąnaudas, Komisija neteisėtai vadovavosi ne vertintų kuro sąnaudų susidarymo ar kainos projekto pateikimo laikotarpiu galiojusios Kainų nustatymo metodikos nuostatomis, o 2017 m. kovo 17 d. išaiškinimu pakeistais kuro sąnaudų vertinimo principais, kurie Kainų nustatymo metodikoje buvo įtvirtinti tik 2017 m. spalio 31 d., priėmus ją keičiantį nutarimą Nr. O3E-480. Nors minėtu pakeitimu lingvistinė Kainų nustatymo metodikos 76 punkto nuostatos formuluotė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, išliko nepakitusi, buvo pakeistas ją įgyvendinantis Kainų nustatymo metodikos 22 priedo modulis, juo sukuriant visiškai naują reguliavimą, kuris, pareiškėjo atveju, vietoje (duomenys neskelbtini) nepadengtų kuro sąnaudų nulėmė, jog pareiškėjas neva nepagrįstai gavo (duomenys neskelbtini) pajamų ir jas turi grąžinti vartotojams. Sąnaudų vertinimo principų skirtumai iki Komisijos išaiškinimo ir po jo yra ne tariami, o akivaizdūs. Aptariamam išaiškinimui atsakovas suteikė teisės akto galią, nes pareiškėjui taikė išaiškinime įtvirtintus principus, kurie buvo įteisinti tik priėmus 2017 m. spalio 31 d. nutarimą. Pareiškėjas pažymi, kad, jei teismas vis dėlto vertintų, kad išaiškinimu atsakovas nesivadovavo, ar kad išaiškinimu nebuvo siekiama pakeisti reguliavimą (Kainų nustatymo metodikos nuostatas), byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiamais Nutarimais patvirtintų nepadengtų kuro sąnaudų vertinimas buvo atliktas ne pagal Kainų nustatymo metodikos nuostatas bei jų taikymo praktiką iki išaiškinimo, pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą.

25. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, vertindamas šilumos kainoje įskaitytas ir faktiškai patirtas kuro sąnaudas, pažeidė ilgalaikių šilumos kainų principą bei Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintus kuro sąnaudų vertinimo principus, t. y. kad kuro sąnaudų perskaičiavimas numatomas tik dėl kuro kainų pasikeitimo, o ne dėl kuro struktūros ar kitų kintamoje kainos dalyje nustatytų elementų. Vadovaujantis Kainų nustatymo metodikos 53 ir 75 punktais, bazinis sąnaudų lygis gali būti koreguojamas perskaičiavimų metu, kurių rezultatai taikomi tik ateities laikotarpiams, t. y. koregavimai taikomi tik į ateitį, praėjusių ataskaitinių laikotarpių rodikliai nėra ir negali būti koreguojami. Todėl vertindama 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kuro sąnaudas, kurios buvo pateiktos 2016 metais su šilumos bazinių kainų projektais, Komisija turėjo vadovautis tuo metu galiojusios redakcijos (iki 2017 m. spalio 31 d. nutarimo) Kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir jų taikymo praktika.

26. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl <...> investicijos paskirstymo, pažymi, jog su atsakovu buvo suderintas ir jo patvirtintas <...> investicijų paskirstymas, dėl to priimti atsakovo nutarimai, kuriais buvo patvirtintos <...> investicijos bei investicijų priskyrimo proporcija šilumos daliai, yra galiojantys ir nepanaikinti. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėtų būti leidžiama pasinaudoti Kainų nustatymo metodikoje įtvirtinta išlyga, leidžiančia šilumos ir elektros energijos gamybos sąnaudas atskirti kitu nei Alternatyvios šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodu. Atsakovas, Nutarime Nr. O3-100 nenurodė jokių šios išlygos netaikymo pagrindų. Neteisėtai perskirstydama investiciją tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų, Komisija pažeidė teisėtumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principus.

27. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas teisėtai sumažino reguliuojamo turto vertę pareiškėjo pajamų, gautų už apyvartinius taršos leidimus, suma, prieštarauja Europos Sąjungos teisei, kadangi 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (toliau – ir Direktyva 2003/87/EB) apyvartinius taršos leidimus pripažįsta jų turėtojų nuosavybe be jokių apribojimų. Direktyva 2003/87/EB Lietuvos teisės sistemoje įgyvendinama per KKVFIĮ nuostatas. Pareiškėjas pažymi, jog aplinkybę, kad Kainų nustatymo metodikos 20.3.11 punkto nuostata buvo skirta KKFVĮ 5 straipsnio 6 daliai įgyvendinti ir kad KKFVĮ 5 straipsnio 6 daliai netekus galios Kainų nustatymo metodikos 20.3.11 punkto nuostata negalėjo būti taikoma šilumos tiekėjams, pripažino ir pati Komisija savo 2015 m. kovo 13 d. rašte Nr. R2-(Š)-853, kuriame nurodė, kad priėmus KKFVĮ pakeitimo įstatymą, inicijuos Kainų nustatymo metodikos nuostatų pakeitimus, kad šios metodikos nuostatos neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktui, t. y. KKFVĮ. Kita vertus, KKVFIĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatos pareiškėjui negalėjo būti taikomos bet kokiu atveju, nes pareiškėjas atitiko šio straipsnio taikymo išimtį (KKVFIĮ 5 str. 7 d.). Aplinkybę, kad pareiškėjas įvykdė KKVFĮ 5 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų ir Kainų nustatymo metodikoje nustatytas sąlygas, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateiktos lėšų, gautų už apyvartinius taršos leidimus, pardavimą, panaudojimo ataskaitos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Komisija yra pripažinusi, kad apyvartinių taršos leidimų veikla yra nereguliuojama, o lėšų, gautų už šiuos leidimus disponavimą, reguliavimą nustato KKFVĮ. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio įstatyminiu lygmeniu nustatyto pagrindo iš pareiškėjo atimti (sumažinant šilumos kainą) pagal galiojančius teisės aktus gautas apyvartinių taršos leidimų pajamas, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

28. Pareiškėjas nepagrįstomis laiko ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sumažintų darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio bei dalies administracinių sąnaudų. Pasak pareiškėjo, šios teismo išvados grindžiamos išimtinai atsakovo argumentais, pirmosios instancijos teismas pats neatliko jokio įrodymų vertinimo šiuo klausimu, nemotyvavo savo išvadų, nepasisakė, dėl kokių priežasčių šiuo atveju netaikomas pareiškėjo skunde nurodytas teisinis reguliavimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos nurodyti skaičiavimo netikslumai nedaro ginčijamo akto neteisėtu. Būtent išnagrinėjus visus galimus skaičiavimo netikslumus gali būti priimtas teisėtas sprendimas dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo vadovaujantis tokiais skaičiavimais, t. y. skaičiavimo klaidos turi tiesioginę įtaką nustatomų šilumos bazinės kainos dedamųjų teisėtumui. Vilniaus apygardos administracinis teismas nekvestionavo nepagrįstų bei nelogiškų atsakovo atsiliepime pateiktų paaiškinimų, neva pateisinančių tam tikras skaičiavimo klaidas, jas pripažindamas kaip faktą.

Atsiliepimas

29. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) rašytiniuose paaiškinimuose prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs apelianto argumentus, susijusius su kuro sąnaudų vertinimu, neva Tarybos padarytais procedūriniais pažeidimais, su sumažintu darbuotojų skaičiumi ir darbo užmokesčio sąnaudomis, sumažintomis dalies administracinėmis sąnaudomis, apribotomis pareiškėjo šilumos gamybos įrenginių galiomis, Tarybos perskaičiuotu <...> investicijos paskirstymu tarp šilumos ir elektros energijos gamybos veiklų, taip pat apelianto argumentus dėl Tarybos skaičiavimo klaidų bei kitus byloje keltus klausimus, pagrįstai konstatavo, kad Taryba, priimdama skundžiamus nutarimus, tinkamai aiškino Šilumos ūkio įstatymo ir Kainų nustatymo metodikos nuostatas, nepadarė esminės klaidos ir nepiktnaudžiavo įgaliojimais. Atsakovas teigia, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas visapusiškai ir sistemiškai išanalizavus su nagrinėjama byla susijusius teisės aktus, tinkamai ir išsamiai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus galiojančių materialinės teisės normų kontekste, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, o teismo padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu vertinimu, negali būti pagrindu teismo sprendimą pripažinti neteisėtu.

31. Taryba pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ar kurie būtų laikomi absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais. Pareiškėjas taip pat neįrodė materialinės teisės normų pažeidimo. Jis apeliaciniame skunde išdėstė tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde. Atsakovo nuomone, tų pačių skunde išdėstytų argumentų ir faktų pakartojimas nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą ir daryti išvadą, kad teismas neteisingai išaiškino ar pritaikė materialinės ar proceso teisės normas. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo teisėtumą.

Atsiliepimas

32. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog posėdis buvo organizuotas skubos tvarka, o pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti nauji argumentai, kad iš tikrųjų posėdis buvo organizuotas įprasta tvarka, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra pagrįsti. Tarybos nuomone, teismas pagrįstai nenustatė procedūrinių pažeidimų, priimant Nutarimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

33. Ginčas šioje byloje kilo dėl Tarybos Nutarimų Nr. O3-99, Nr. O3-100, Nr. O3-101 ir Nr. O3-126, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Minėtais 2017 m. kovo 29 d. nutarimais (Nr. O3-99, Nr. O3-100 ir Nr. O3-101) Komisija nederino UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ pateikto 2016–2018 metų turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano ir įpareigojo UAB „Litesko“ filialą „Alytaus energija“ per 30 dienų pateikti Komisijai pakoreguotą 2017–2019 metų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą už vidutinę metinę (duomenys neskelbtini) sumą (Nutarimas Nr. O3-99), nustatė šilumos bazinės kainos (Nutarimas Nr. O3-100) ir karšto vandens kainos (Nutarimas Nr. O3-101) dedamąsias. Priimdama nutarimus Komisija vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi ir 30 straipsnio 13 dalies 5 punktu, Kainų nustatymo metodika, atsižvelgė į Pažymoje Nr. O5-71 ir Pažymoje Nr. O5-75 išdėstytus Skyriaus siūlymus ir kitas posėdžio metu išsakytas pastabas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybė, įvertinusi Nutarimu Nr. O3-100 nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias, 2017 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. T-84 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ centralizuotai teikiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“, kuriuo nustatė pareiškėjo filialui „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Komisija 2017 m. balandžio 14 d. priėmė Nutarimą Nr. O3-126, kuriuo konstatavo, kad Savivaldybės sprendimu Filialo šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atmetė.

36. Dėl Tarybos veiklos kontrolės ribų pažymėtina, kad administraciniai teismai negali visiškai pakeisti Tarybos – teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Tarybai. Vis dėlto teismas, tikrindamas Tarybos atliktus sudėtingus vertinimus, gali patikrinti, ar įgyvendindama savo diskreciją, Taryba nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą Tarybos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Tokios praktikos, sprendžiant dėl atitinkamų institucijų atliktų sudėtingų vertinimų teisminės kontrolės ribų, laikomasi ir Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 11 d. sprendimo byloje Nr. T-13/99 Pfizer Animal Health SA prieš Tarybą, 169 p.; 2004 m. spalio 28 d. sprendimo byloje Nr. T-35/01 Shanghai Teraoka Electronic Co. Ltd prieš Tarybą, 49 p.; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009).

37. Tačiau pareiškėjas UAB „Litesko“ apeliaciniame skunde pabrėžia, kad absoliučios daugumos esminių ginčo klausimų / aspektų atžvilgiu skundžiamame sprendime pateikta pirmosios instancijos teismo pozicija yra grindžiama tik fragmentišku Tarybos pozicijos pakartojimu ar net apskritai tik abstrakčiu Tarybos išvadų „patvirtinimu“ jas perrašant, neanalizuojant ir motyvuotai nepasisakant dėl esminių UAB „Litesko“ skundo argumentų ir įrodymų. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pareiškėjas toliau palaiko skunde išdėstytus argumentus ir akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą, kuris dėl šios priežasties turi būti naikinamas.

38. Pirmiausia, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas privalo ištirti visus esminius šalių argumentus ir įrodymus bei dėl jų motyvuotai pasisakyti, tačiau teismas beveik visoje skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje tiesiog perrašė Tarybos nurodytas faktines aplinkybes, pacitavo Tarybos paminėtas teisės normas, pristatė Tarybos išdėstytus teisinius argumentus ir atsikirtimus, tačiau nenurodė paties teismo nustatytų bylos aplinkybių, įrodymų, teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos išvados, argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Taip pat teigiama, kad nebuvo atlikta ekonominių išvadų teisminė kontrolė pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytus kriterijus.

39. Dėl procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamus Nutarimus pažymėtina, kad pareiškėjas laikosi nuostatos, kad Tarybos posėdžiai buvo organizuojami įprasta tvarka ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netyrė visų byloje reikšmingų aplinkybių,

o perrašė Tarybos pateiktų aplinkybių vertinimą, nekvestionuodamas Tarybos nurodytų aplinkybių ir jas pripažindamas kaip faktą. Pareiškėjas gi teigia, kad Taryba, priimdama Nutarimus, nesudarė UAB „Litesko“ galimybių būti išklausytam ir pateikti visų savo argumentų dėl Tarybos atliktų skaičiavimų; pažeidė UAB „Litesko“ teisę susipažinti su atliktais skaičiavimais ir šių skaičiavimų pagrindimu; Tarybos 2017 m. kovo 28 d. posėdžiui ir 2017 m. kovo 29 d. posėdžiui pateiktas klausimas dėl UAB „Litesko“ Filialo šilumos bazinės kainos ir karšto vandens dedamųjų nustatymo nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas dėl procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamus Nutarimus savo išvadas grindžia dviem argumentais, kad: UAB „Litesko“ dalyvavo Tarybos posėdžiuose, be to, siekiant, kad UAB „Litesko“ susipažintų su medžiaga, Taryba posėdį atidėjo viena diena; taip pat kad Tarybos pateikti skaičiavimai atlikti pagal UAB „Litesko“ pateiktą informaciją, todėl UAB „Litesko“ teisė susipažinti su skaičiavimais ir jų pagrindimu nėra nepažeista. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad UAB „Litesko“ skunde pažeidimai grindžiami eile kitų argumentų, nekvestionuojant ir neginčijant bendrovės dalyvavimo fakto, taip pat neatsižvelgė į UAB „Litesko“ skunde pateiktą argumentaciją, kad ūkio subjektui pateikus karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo projektus ir visą karšto vandens kainos dedamosioms apskaičiuoti reikalingą informaciją Tarybai, pastaroji atlieka vertinimą ir papildomus skaičiavimus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nekvestionavo atsakovo nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo nurodomų procedūrinių pažeidimų, nenustatė ir nesiekė nustatyti kuria procedūra remiantis buvo priimami ginčijami Nutarimai bei neatsakė į klausimus, ar pareiškėjo dalyvavimas priimant ginčijamus Nutarimus gali būti laikomas pakankamu tam, kad pagrįstų objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Nutarimų priėmimo pagrįstumą.

40. Dėl Tarybos kuro sąnaudų nepagrįsto skaičiavimo pripažinimo apeliaciniame skunde teigiama, kad Tarybos atliktas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidariusių kuro sąnaudų vertinimas, taikant Komisijos 2017 m. kovo 17 d. išaiškinimą, o ne iki 2017 m. spalio 31 d. galiojusios redakcijos Kainų nustatymo metodikos nuostatas ir šių nuostatų taikymo praktiką, yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Komisijos parengtu išaiškinimu ūkio subjektams esą nebuvo nustatytos jokios naujos teisės ar pareigos – minėtas išaiškinimas neišplėtė Kainų nustatymo metodikos nuostatų, tik jas detalizavo, o skaičiavimo esmė, kad šilumos kainos būtų grindžiamos ūkio subjekto būtinosiomis sąnaudomis, nepakito. Pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo pozicijos, kad tik 2017 m. spalio 31 d. priėmus Kainų nustatymo metodiką keičiantį Tarybos nutarimą Nr. O3E-480 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-08 nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ (Tarybos 2017 m. spalio 31 d. nutarimas) lingvistinė Kainų nustatymo metodikos 76 punkto nuostatos formuluotė, kuria ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, išliko nepakitusi, tačiau pakeistas ją įgyvendinantis Kainų nustatymo metodikos 22 priedo modulis, taip sukuriant visiškai naują reguliavimą. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas netyrė UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ išvados (Specialisto išvada) (V t., b. l. 69–122), nors šia išvada pareiškėjas grindžia savo poziciją, kad Tarybos atliktas kuro sąnaudų vertinimas yra neteisėtas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvada patvirtina, kad Taryba, vertindama nuo 2014 m. balandžio 1 d iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidariusias nepadengtas kuro sąnaudas, iš esmės nesilaikė tuo metu galiojusios Kainų nustatymo metodikos nuostatų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar konkrečiu atveju Taryba kuro sąnaudas įvertino pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.

41. Dėl neteisingų ir nepagrįstų skaičiavimų (šilumos gamybos investicijų vertė, būtinosios sąnaudos, ilgalaikio turto reguliacinė vertė, nusidėvėjimo normatyvai, faktinės kuro sąnaudos) pirmosios instancijos teismas iš esmės tik nurodo Tarybos motyvus, nurodytus atsiliepime, ir daro išvadą, kad negalima sutikti su pareiškėju, iš esmės neišnagrinėdamas UAB „Litesko“ skunde pateiktų argumentų. Tokia pati išvada darytina ir dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su darbuotojų, jų atlyginimo ir administracinėmis sąnaudomis.

42. Taip pat reikia pasakyti, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė, ar Nutarimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat neištyrė, ar Taryba pagrįstai sumažino einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas bei priėmė galbūt neteisėtą Nutarimą Nr. 03-99. 2017 m. kovo 28 d. pažymoje planuojamos einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos priskirtos kogeneracinei jėgainei žymiai sumažintos. UAB „Litesko“ skunde išsamiai pagrįsta, kad Taryba tokiais savo veiksmais pažeidė Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kuri įpareigoja Tarybą nustatant reguliuojamas kainas, numatyti būtinas energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, tiekimo išlaidas. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė, ar Taryba, nustatydama sąnaudas, vertino tinkamo laikotarpio faktinius duomenis, nes Taryba vertino tik 2014 m. faktinius duomenis, nors pagal Kainų nustatymo metodikos 56.1 punktą vertinama faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtis paskutiniais trejais metais. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, susijusių su tuo, kad Taryba nepripažįsta UAB „Litesko“ elektros technologijai taikomo sąnaudų paskirstymo principo. Apeliantas teigia, kad Nutarimu Nr. O3-100 Taryba neteisingai nustatė (duomenys neskelbtini) elektros energijos kiekį, kuris yra (duomenys neskelbtini) mažesnis nei UAB „Litesko“ planuojamas (duomenys neskelbtini), kaip buvo pateikta 2016 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 12.1-122344. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime šios aplinkybės nebuvo aptartos, t. y. nebuvo vertinti pareiškėjo argumentai. Skunde nurodoma, kad Taryba nepagrįstai sumažino rezervo paslaugos, būtinos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui, būtinąją galią, nepagrįstai ir vienašališkai eliminavo su atitinkamais katilais sietinas sąnaudas ir nepateikė tokioms išvadoms būtinų paaiškinimų ir pagrindų. Šios aplinkybės skundžiamame sprendime taip pat nebuvo tirtos.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

44. Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas turi nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimus iš esmės grindė trimis pagrindinėmis argumentų grupėmis: 1) kad Taryba pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, nesuteikė galimybės pateikti išsamius paaiškinimus, nes nepateikė visos su skundžiamų Nutarimų priėmimu susijusios informacijos, Nutarimus priėmė skubotai, pažeisdama Reglamento 59 punkto reikalavimus, dėl to pareiškėjas turėjo itin nedaug laiko pateikti savo paaiškinimus; 2) neteisingais ir nepagrįstais skaičiavimais (šilumos gamybos investicijų vertė, būtinosios sąnaudos, ilgalaikio turto reguliacinė vertė, nusidėvėjimo normatyvai, faktinės kuro sąnaudos, darbuotojų, jų atlyginimo ir administracinės sąnaudos); 3) nepagrįstu Sąnaudų paskirstymo metodikos 10 punkte įtvirtinto alternatyvaus šilumos šaltinio metodo, taip pat Kainų nustatymo metodikos 2017 m. spalio 31 d. redakcijos 22 priedo taikymu pareiškėjui atgaline tvarka, Kainų nustatymo metodikos 52, 70 bei 80.2.1.1 punktų taikymu, neatsižvelgiant į tai, kad nustojo galioti Finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 6 dalis ir kad pareiškėjas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sąlygas. Taigi matyti, kad pareiškėjas skunde kvestionavo Tarybos atliktų skaičiavimų pagrįstumą bei teigė, kad Taryba nesilaikė materialiosios ir proceso teisės normų.

46. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne dėl Tarybos atliktų skaičiavimų savaime (t. y. ne dėl to, kad Taryba tokius skaičiavimus, vertindama pareiškėjo pateiktus duomenis, atliko), o dėl šių skaičiavimų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams. Iš bylos šalių pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad pareiškėjas ir Taryba nesutaria dėl konkrečių Kainų nustatymo metodikos, taip pat Sąnaudų atskyrimo metodikos nuostatų aiškinimo bei taikymo pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismo pareiga šiuo atveju buvo nurodyti, kurios teisės normos turi būti taikomos nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti šiuos su ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu bei taikymu susijusius neaiškumus, t. y. konkrečiai pasisakyti, kaip ir dėl kokių priežasčių (kokiais byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis remiantis) yra taikomas ar netaikomas tam tikras bylos šalių nurodytas teisinis reguliavimas ir kodėl yra atmetami vieni ar kiti šalių argumentai bei įrodymai.

47. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, taip pat nevykdė aptartos pareigos bei iš esmės apsiribojo tik atsakovo procesiniuose dokumentuose bei ginčijamuose Nutarimuose išdėstytos pozicijos perrašymu ir iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų. Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog priimdama Nutarimus atsižvelgė tik į pagrįstas pareiškėjo pastabas, todėl būtent teismo pareiga šiuo atveju buvo nustatyti, ar visi pareiškėjo argumentai buvo tinkamai įvertinti.

48. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

49. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai reiškia, kad turi būti iš naujo nagrinėjamas pareiškėjo skundas teismui.

50. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, t. y. nėra iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo, todėl kol kas nė viena proceso šalis nėra įgijusi teisės į savo išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė