- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-4-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02457-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- B. R., T. R., L. R., D. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Penkialapis“, uždarosios akcinės bendrovės „Sinovada“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Penkialapis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Penkialapis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sinovada“ patikslintą ieškinį atsakovams T. R., B. R., L. R. ir D. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – uždarajai akcinei bendrovei „Energijos sistemos“, uždarajai akcinei bendrovei „Laksaulita“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai 2018-03-20 patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1. Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal civilinės bylos nagrinėjimo metu tikslintą ir 2018 m. kovo mėn. Mažosios bendrijos (toliau – MB) „Altagis“ sudarytą žemės sklypo naudojimosi dalių planą. 1.1. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Penkialapis“ privačiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksu A-1: 1,5 kv. m; 191,73 kv. m (šioje dalyje netrukdant atsakovams, jų nuomininkams, kt. asmenims patekti į atsakovų patalpas per duris, įrengtas toje sklypo dalyje); 131,34 kv. m ploto; 510,52 kv. m; (viso 835 kv. m); 1.2. UAB „Sinovada“ privačiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksu A-3: 56,85 kv. m ploto; 123,78 kv. m ploto; 297,37 kv. m ploto (viso 478 kv. m); 1.3. UAB „Energijos sistemos“, privačiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A-4: 40,00 kv. m ploto; 1.4. UAB „Laksaulita“, privačiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksu A-5: 62,83 kv. m ploto; 59,17 kv. m ploto (viso 122 kv. m); 1.5. T. R., B. R., D. R. ir L. R. privačiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksu A-2: 48,35 kv. m; 50,53 kv. m; 261,12 kv. m (viso 360 kv. m); 1.6. Bendram naudojimui UAB „Penkialapis“, UAB „Sinovada“, UAB „Energijos sistemos“, UAB „Laksaulita“, T. R., B. R., L. R. ir D. R. priskirti naudotis žemės sklypo dalį 1 m pločio atstumu nuo pastato (aplink pastatą) (306 kv. m) ir paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis mėlyna brūkšnine linija ir taškais: 1,2,4,7,11,10,9 ir 21,22,29,30,31,24 (713 kv. m); 1.7. Bendram naudojimui UAB „Penkialapis“ ir atsakovams T. R., B. R., D. R. ir L. R. priskirti 81,01 kv. m žemės sklypo dalį, plane pažymėtą taškų koordinatėmis 15,16,17,18).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių UAB „Penkialapis“ ir UAB „Sinovada“ po 350,00 Eur iš kiekvienos ieškovės atsakovams T. R. ir B. R. po 350,00 Eur kiekvienam atsakovui bei po 8,37 Eur iš kiekvienos ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
3. Teismas konstatavo, kad dalyvaujantys byloje asmenys, nebūdami žemės sklypo savininkais, negali reikalauti nustatyti naudojimosi tvarką minėtu žemės sklypu. Nebūdamos žemės sklypo bendraturtėmis, šalys negali reikalauti nustatyti naudojimosi tvarką minėtu žemės sklypu, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui (toliau – NŽT) tenka pareiga įvertinti šalių pateiktus planus su juose pažymėtais pastatais, sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą šių statinių eksploataciją, t. y. išnuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis (ne aukciono būdu) sąlygomis.
4. Teismas, vietovės apžiūros metu nustatė, kad UAB „Penkialapis“ jai priklausančioje pastato dalyje vykdo gamybą, sandėliuoja gamybai reikalingas žaliavas ir pagamintą produkciją ant palečių. Tačiau tiek pagaminta audimo procese produkcija, tiek žaliava atskirose dėžėse ant palečių nėra vientiso ir nedalaus dydžio, kad jų nebūtų galima atsivežti ir išvežti mažesnėmis transporto priemonėmis nei vilkikas, net prekes perkraunant į mažesnio dydžio ir svorio paletes. Teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Penkialapis“ neįrodė būtinybės žaliavų atvežimui ar prekių išvežimui naudotis krovinine transporto priemone (vilkiku), jog yra reikalinga žemės sklypo dalis, plane pažymėta A-1: 191,73 kv. m, kuria netrukdomai būtų galima privažiuoti būtent vilkiku prie lifto.
5. Teismas sprendė, kad ieškovių siūlomos atsakovams naudotis žemės sklypo dalys yra mažos, atskirtos viena nuo kitos. Tokiu būdu nustačius naudojimo tvarką, atsakovai neturėtų galimybės vystyti gamybinę, komercinę veiklą, nes ant tokių mažų žemės sklypo dalių nebūtų galimybės pastatyti ir atsakovų vilkiko, iškrauti juo atvežtas prekes ar išsivežti pagamintą produkciją ir/ar suremontuotas ar remontuoti atvežtas transporto priemones. Be to ir atsakovų nuomininkų klientai neturėtų kur pasistatyti automobilių bei nepagrįstai 10 m. būtų susiaurinta nusistovėjusi jų faktiškai naudojama žemės sklypo dalis, ieškovų plane pažymėta indeksu A-2.
6. Teismas vertino, jog priskyrus servitutinę žemės sklypo dalį bylos šalims naudotis pagal pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą, kitiems asmenims (ne bylos šalims) faktiškai bus apribota galimybė ta žemės sklypo dalimi naudotis. Kad yra būtinybė naudotis suteiktais servitutais ir kitiems asmenims, teismas įsitikino vietovės apžiūros metu.
7. Teismas sprendė, kad tik atlikus visų pastate esančių patalpų kadastrinius matavimus ir juos užregistravus pagal atnaujintus daikto kadastrinius matavimus galima parengti naudojimosi žemės sklypu naudojimosi planą. Kol to nebus padaryta, planas yra neteisingas ir pagal jį nustatyti naudojimosi tvarkos negalima, nes kai kiti gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai inventorizuos savo patalpas, jų plotai galimai skirsis nuo dabar inventorizuotų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė advokatė I. G. palaikė ieškovės UAB ,,Penkialapis‘‘ apeliacinį skundą, kuriuo ieškovė UAB „Penkialapis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys, nebūdami žemės sklypo savininkais, negali reikalauti nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Ši teismo išvada neatitinka šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Ieškovė UAB „Penkialapis“, būdama valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininkė ir jame esančio statinio bendraturtė, nors ir nebūdama sklypo savininke, vis dėlto turi teisę reikšti reikalavimą dėl šio sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, nes ši ieškovės teisė kyla iš 2006-04-24 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (pakeistos 2013-11-13 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)), suteikiančios ieškovei teisę valdyti ir naudoti 0,2661 ha sklypo dalį.
8.2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad šiuo atveju NŽT tenka pareiga užtikrinti, kad visi statinio bendraturčiai galėtų tinkamai eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius objektus.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismas savo sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė būtinybės žaliavų atvežimui ir produkcijos išvežimui naudotis krovinine transporto priemone ir dėl to šiuo tikslu ieškovei yra reikalinga žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A-1. Tokia teismo išvada neatitinka byloje esančių įrodymų visumos, pažeidžia įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės, kad ieškovės patalpose yra vykdoma gamyba ir žaliavos bei produkcijos sandėliavimas, kurios visas pakrovimas/iškrovimas vyksta krovininiu keltuvu, prie kurio galima patekti tik per žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A-1 (191,73 kv. m. ploto), todėl be šios žemės sklypo dalies ieškovės patalpų funkcionavimas neįmanomas.
8.4. Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad visa tai būtų galima padaryti mažesnėmis transporto priemonėmis, perkraunant prekes į mažesnio dydžio paletes. Teismas ginčo situacijos nevertino efektyvumo, racionalumo ir ekonomiškumo aspektu, neatsižvelgė į tai, jog žaliavų ir produkcijos pakrovimas į mažesnio dydžio paletes, taip pat jų transportavimas mažesnių gabaritų transporto priemonėmis daug padidintų transportavimo kaštus bei daug padidintų galutines ieškovės gamybos išlaidas.
8.5. Nepagrįstai teismas sprendime nurodė, kad ieškovės siūlomos atsakovams naudotis žemės sklypo dalys yra mažos, atskirtos viena nuo kitos, todėl tai lemtų, jog atsakovai negalėtų vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jiems tenkančioje sklypo dalyje statyti vilkiko, iškrauti juo atvežtas prekes ar išsivežti pagamintą produkciją ir /ar suremontuotas ar remontuoti atvežtas transporto priemones, būtų nepagrįstai susiaurinama faktiškai atsakovų naudojama sklypo dalis, plane pažymėta A-2. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu ieškovių, atsakovų bei trečiųjų asmenų valdomos žemės sklypo dalys nėra vienodos. Nevertino aplinkybės, jog įsigiję vieną patalpą, atsakovai ją pertvarkė, t. y. iš vienos patalpos padarė keturias atskiras viena nuo kitos izoliuotas patalpas, kurias išnuomojo skirtingiems nuomininkams.
8.6. Nepagrįstai teismas sprendė, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimosi sklypu tvarką atsakovai negalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos, jiems tenkančioje sklypo dalyje statyti vilkiko, iškrauti juo atvežtas prekes ar išsivežti pagamintą produkciją ir /ar suremontuotas ar remontuoti atvežtas transporto priemones. Teismas nevertino atsakovų parodymų, jog dar niekada nebuvo poreikio prie patalpų privažiuoti sunkiasvore transporto priemone (vilkiku). Neatsižvelgė į tai, kad iš pastato fasadinės pusės atsakovai turi galimybę krovinine transporto priemone privažiuoti ir išsikrauti prekes per atsakovams priskirtas sklypo dalis.
8.7. Nepagrįstos teismo išvados, jog tik atlikus naujus visų pastate esančių patalpų kadastrinius matavimus ir juos įregistravus VĮ Registrų centras, pagal atnaujintus kadastrinių matavimų duomenis bus galima parengti naudojimosi žemės sklypu planą, o kol tai nėra padaryta, naudojimosi tvarkos nustatymas neva nėra galimas. Tačiau, patikslintu ieškiniu buvo siekiama nustatyti ne gamybinio pastato ar jame esančių patalpų naudojimo tvarką tarp pastato bendraturčių, kuriai nustatyti būtų aktualūs ir reikšmingi tikslūs patalpų kadastro duomenys, bet naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal kiekvieno žemės sklypo nuomininko sudarytą ir galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį. NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį aiškiai nurodyta, kad ieškovių siūlomoje naudojimosi tvarkoje kiekvienam nuomininkui priskiriami plotai yra apskaičiuoti teisingai, pagal valstybinės žemės nuomos sutartis.
8.8. Teismas netinkamai vertino liudytoju byloje apklausto M. A. parodymus bei netinkamai nustatė šių parodymų turinį.
8.9. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti ieškovės pateiktą planą vien dėl to, kad juo ieškovei yra priskiriama naudotis mažesnė sklypo dalis, nei nuomos sutartyje nurodyta ieškovei išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis, todėl priimdamas sprendimą teismas pažeidė dispozityvumo principą.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu atsakovai T. R. ir B. R., atsakovų atstovė advokatė E. P. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai palaikė savo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus argumentais:
9.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, nes byloje dalyvaujantys asmenys yra ne savininkai, o nuomininkai, kurie nuomojasi žemę iš valstybės. Teismas pagrįstai sprendė, jog byloje dalyvaujantys asmenys, nebūdami žemės sklypo savininkais, negali reikalauti nustatyti valstybinės žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką tarp nuomininkų, kadangi naudojimosi tvarkos nustatymas yra turto savininkų teisių įgyvendinimo būdas. Nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nenumato nuomininkų teisės nustatyti naudojimosi tvarką išsinuomotu turtu.
9.2. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad valstybinės žemės sklypo patikėtinė NŽT neįrodinėjo aplinkybių, jog valstybinės žemės nuomininkai neturi teisės reikalauti nustatyti valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarką.
9.3. Ieškovė UAB „Penkialapis“ nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi išaiškinimais, suformuluotais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009, nes šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa.
9.4. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. Valstybės – žemės savininkės – teises ir pareigas įgyvendina NŽT, todėl jai ir kyla pareiga sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su pastatų savininkais, ant kurios šie pastatai stovi. NŽT nuomos sutartyse, sudarytose su gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, numatė žemės naudojimo būdą (žemės sklypo po pastatais dydį ir kiemą, skirtą bendrai naudotis visiems pastato bendraturčiams), todėl žemės nuomos sutarčių sąlygų keitimą taip pat turi spręsti NŽT. Ieškovės jokių reikalavimų teisme nereiškė dėl žemės nuomos sutarčių sąlygų pakeitimo, o teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.
9.5. Teismas atmetė ieškinį dėl to, kad ieškovių parengtas ir teismui pateiktas planas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Ieškovių pateiktas planas negalėtų būti įregistruotas viešajam registre, nes neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Pagal ieškovių pateikiamą planą nurodžius atsakovams tenkantį didesnį patalpų plotą, atsakovams daugiau priskiriama žemės po pastatu, negu priklauso. Pagal atsakovams priklausantį patalpų plotą atsakovams individualiai tektų naudotis daugiau žemės sklypo, o ne po pastatu, kaip siūlo ieškovės. Žemės sklypo naudojimosi planas yra parengtas, neišskiriant atskiriems naudotojams atskirų žemės sklypo dalių. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė neteisingai teigia, jog atsakovai neginčijo ieškovių pateikto plano.
9.6. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti ieškovės pateiktą planą vien dėl to, kad juo ieškovei yra priskiriama naudotis mažesnė sklypo dalis, nei nuomos sutartyje nurodyta ieškovei išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis. Teismų praktikoje teisės į nekilnojamojo daikto naudojimą yra įgyvendinamos, nustatant naudojimosi tvarką visu nekilnojamuoju daiktu, o ne jo dalimi. Ieškovė siekia, jog kuo skubiau ir tik jai vienai būtų skirta naudotis žemės sklypo dalis, MB „Altagis“ plane pažymėta indeksu A-l 191,73 kv. m. Tačiau ši žemės sklypo dalis yra iš fasadinės pastato pusės, reikalinga naudotis ir atsakovams.
9.7. Atsakovai neginčija, kad apeliantei yra reikalingas patekimas krovininiu liftu į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas antrame ir trečiame gamybinės paskirties pastato aukštuose, tačiau ieškovė ir prieš jį buvę patalpų savininkai turi galimybę netrukdomi į jas patekti krovininiu liftu, kaip ir iki šiol patenka. Žemės sklypo dalimi, ieškovės plane pažymėta A-l (191,73 kv. m.), iki šiol bendrai naudojosi visi pastato bendraturčiai, ir iki šiol ieškovės verslas nesužlugo.
9.8. Nepagrįstai apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybe, kad ieškovėms išnuomoto valstybinės žemės sklypo dalis yra didesnė, nei atsakovams, todėl ieškovės daiktinės teisės naudotis žemės sklypu yra didesnės apimties, negu atsakovų. Tiek ieškovių, tiek atsakovų valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodytas išsinuomotos neužstatytos žemės naudojimo būdas – bendro naudojimo žemė. Nepriklausomai nuo išnuomotos žemės dalies dydžio, žemės sklypo paskirtis yra aptarnauti gamybinį pastatą, todėl visi pastato naudotojai turi teisę prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų. Tai, kad ieškovėms yra išnuomota didesnė žemės sklypo dalis, neatima iš atsakovų teisės patekti prie jiems priklausančių gamybinių patalpų, esančių pirmame gamybinio pastato aukšte.
9.9. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog įsigiję vieną patalpą, atsakovai ją pertvarkė į keturias atskiras viena nuo kitos izoliuotas patalpas. Atsakovai jiems priklausančias patalpas suremontavo, atsakovas visus įėjimus ir įvažiavimus į jiems skirtas patalpas įrengė pagal planą, visi pakitimai yra įteisinti, ir visa tai yra padaryta iki šios bylos iškėlimo, kai atsakovai negalėjo numatyti, kad ieškovė kreipsis į teismą savo tariamai pažeistoms teisėms ginti.
9.10. Teismas pagrįstai sprendė, kad pagal ieškovų siūlomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovai negalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos, kadangi pagal ieškovų pateiktą planą atsakovai iš viso neturėtų privažiavimo prie jiems priklausančių patalpų. Apeliaciniams skunde neteisingai teigiama, kad atsakovai turi privažiavimą prie jiems priklausančių patalpų per žemės sklypo dalis A-2 50,53 kv. m. ir 48,35 kv. m. Tai yra įvažiavimai į patalpas (vartai), tačiau su didesnių gabaritų transporto priemonėmis įvažiuoti nėra įmanoma.
10. Atsakovės L. R. ir D. R. į teismo posėdį neatvyko, gauti jų prašymai nagrinėti bylą joms nedalyvaujant.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT Šiaulių skyriaus atstovas N. J. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą - ieškovių patikslintą ieškinį tenkinti. Palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus:
11.1. Teismas neteisingai ir nepagrįstai nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys, nebūdami žemės sklypo savininkais, negalėtų reikalauti nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.
11.2. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal kvalifikacijos atestatą turinčio matininko parengtą planą padėtų išspręsti šalių nesutarimus ir ginčus kylančius iš naudojimosi valstybinės žemės sklypu, jis yra būtinas tinkamam bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimui. Naudojimosi tvarkos nustatymas pagal parengtą planą padėtų užkirsti ginčų kilimą tarp žemės sklypo nuomininkų ateityje.
11.3. Nepagrįstai teismas sprendė, kad NŽT, išnuomodama asmenims jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytą valstybinę žemę, nustatydama šiems statiniams eksploatuoti reikalingas sklypo dalis ir jų plotą, tokiu būdu gali užtikrinti tinkamą nuosavybės teise valdomų turto objektų eksploatavimą. Nesant nuomininkų bendro sutarimo, kylant ginčams dėl naudojimosi valstybinės žemės sklypu, NŽT neturi teisinių galimybių ir teisinio pagrindo šiems ginčams išspręsti.
11.4. Nekilnojamojo turto registre patalpų įregistruotas plotas pastate sumažėjo keliolika kvadratinių metrų, galimai tik dėl atliktų patalpų vidinių rekonstrukcijos darbų, tačiau tai nepakeitė ir nepadidino kitų savininkų patalpų turimo patalpų ploto. Naudojimosi tvarkos plane nurodytos ir UAB „Altagis“ parengtame plane kiekvienam valstybinės žemės nuomininkui priskirto valstybinės žemės sklypo dalių plotai paskaičiuoti teisingai ir yra paskaičiuoti bei neatsiejamai susiję su pagal valstybinės žemės nuomos sutartis išnuomotos žemės plotais, nes paskaičiuoti pagal išnuomotos valstybinės žemės plotus.
Žemesnės instancijos teismas
12. Trečiojo asmens UAB ,,Energijos sistemos‘‘ atstovas M. D. apeliacinį skundą palieka spręsti teismo nuožiūrą. Jis nuosavybės teise valdo patalpas ginčo sklype, tačiau jam dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos sunkumų nekyla.
13. Trečiojo asmens UAB Laksaulita‘‘ atstovas S. L. apeliacinį skundą palieka spręsti teismo nuožiūra, jam naudotis ginčo žemės sklypu nėra trukdoma. Nurodė, kad jam įsigyjant nuosavybės teise statinius ginčo sklype , kartu jis įgijo ir teisiškai neįregistruotą statinį, kurį šalys mini savo procesiniuose dokumentuose. Nors kitų statinių, esančių ginčo žemės sklype, savininkai neprieštarauja dėl jo įteisinimo, tačiau to padaryti jis negali dėl kilusio ginčo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo, valdomo nuomos pagrindu, naudojimosi tvarkos nustatymo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklauso 0,5505 ha komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 0,2661 ha žemės ploto bendrai naudojamame 0,5505 ha žemės sklype 2006-04-24 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2013-11-13 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos valstybės išsinuomojo UAB „Penkialapis“ (nuomos terminas iki 2031-04-24). 0,1358 ha žemės ploto bendrai naudojamame 0,5505 ha žemės sklype 2006-04-10 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos valstybės išsinuomojo UAB „Sinovada“ (nuomos terminas iki 2031-04-10), UAB „Energijos sistemos“ išsinuomojo 0,0114 ha dydžio žemės sklypą (2006-07-14 žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos terminas iki 2031-07-14); T. R. ir L. R. - 0,0512 ha dydžio žemės sklypą, B. R. ir D. R. – 0,0512 ha dydžio žemės sklypą (2014-04-14 nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Susitarimas dėl 2014-04-14 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo), nuomos terminas iki 2039-04-14); UAB „Laksaulita“ - 0,0348 ha dydžio žemės sklypą (2017-04-11 žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos terminas iki 2055-04-11).
17. Ieškovė UAB „Penkialapis“ 2013-09-10 Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 2367,86 kv. m bendro ploto gamybines patalpas Nr. 2, 2323,58 kv. m. nuo 2018-01-24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovės nuosavybės teise valdomos patalpos, bendras plotas – 4861,46 kv.m. Kiti to paties pastato patalpų bendrasavininkai yra: UAB „Energijos sistemos“ (bendrai 101,92 kv. m.); UAB „Sinovada“ (1234,92 kv. m.); UAB „Laksaulita“ (310,40 kv. m.); T. R. ir L. R. (1/2 dalis patalpos) bei B. R. ir D. R. (1/2 dalis patalpos (bendrai 890,64 kv. m.)).
18. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-05-20 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarčių, matyti, kad neužstatytoje žemės sklypo dalyje yra nustatytas 615 kv.m. ploto servitutas, suteikiantis teisę visiems nuomininkams šia žemės sklypo dalimi.
19. Ieškovė UAB,,Penkialapis‘‘ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi valstybinės žemės sklypu tvarkos nustatymo, nurodė, kad atsakovai ir į jų patalpas atvykstantys asmenys stato automobilius prie pastato toje vietoje, kur būtina privažiuoti prie ieškovo patalpų vilkikui, kad iškrautų ir pakrautų prekes. Ieškovės teigimu, tokia situacija trukdo naudotis jai priklausančiomis patalpomis.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, vienu iš teismo motyvų nurodė, kad, nebūdamos žemės sklypo bendraturtėmis, šalys negali reikalauti nustatyti naudojimosi tvarką minėtu žemės sklypu, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui tenka pareiga įvertinti šalių pateiktus planus su juose pažymėtais pastatais, sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą šių statinių eksploataciją, t. y. išnuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis (ne aukciono būdu) sąlygomis.
21. Ieškovė su tokia teismo pozicija nesutiko ir apeliaciniame skunde nurodė, kad tokia teismo išvada neatitinka šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Ieškovės nuomone, ji, būdama valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininkė ir jame esančio statinio bendraturtė, nors ir nebūdama sklypo savininke, vis dėlto turi teisę reikšti reikalavimą dėl šio sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, nes ši ieškovės teisė kyla iš 2006-04-24 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (pakeistos 2013-11-13 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)), suteikiančios ieškovei teisę valdyti ir naudoti 0,2661 ha sklypo dalį.
22. Ieškovė, prašydama nustatyti nuomojamo žemės sklypo naudojimosi tvarką, savo reikalavimą grindžia Civilinio kodekso 4 knygos nuostatomis, vadovaujasi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog, bendraturčiams nesusitarus, nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato teismas.
23. Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir kiti subjektai, kurie nuosavybės teise valdo statinio dalis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinės žemės sklypo nuomininkai. Jų, kaip valstybinės žemės sklypų dalies naudotojų, teisės yra išvestinės iš žemės sklypo savininko – valstybės. Ieškovė savo reikalavimus nustatyti naudojimo tvarką grindė tuo, kad ji yra sudariusi ilgalaikės žemės sklypo nuomos sutartį, todėl yra daiktinės teisės turėtoja ir gali ginti savo teises vadovaujantis daiktinės teisės nuostatomis - pasinaudoti CK 4.75 str. numatytu būdu spręsti ginčus tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo.
24. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė su žemės savininku sudarė ilgalaikę nuomos sutartį, numatytą CK 4.165 str. 1 d. Vien tai, kad ieškovė sudarė nuomos sutartis ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, neleidžia daryti išvados, kad ieškovės sudaryta sutartis dėl valstybinės žemės nuomos turi būti kvalifikuota kaip susitarimas dėl daiktinės teisės. Nuomos santykių pagrindas yra savininko ir nuomininko susitarimas, dėl nuomos kvalifikavimo kaip ilgalaikės sprendžiama pagal susitarimo turinį. Ieškovės sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nuorodų apie tai, kad sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys kaip daiktinė teisė - nėra.
25. Byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nėra nurodyta, kad įregistruotos ieškovės daiktinės teisės į nuomojamą žemės sklypą, nors CK 4.253, 4.259 straipsniai numato, kad daiktinės teisės turi būti registruojamos viešame registre. Juridinių faktų registravimas nėra daiktinių teisių registravimas, nes CK 4.253 – 4.259 straipsniai numato daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimą. Pagal CK 4.256 straipsnį asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą, daikto įgijimo nuosavybėn, teisių į jį suvaržymus, daiktinių teisių buvimą ar juridinių faktų įvykimą patvirtinančius dokumentus, o viešo registro tvarkytojas priima sprendimą įregistruoti daiktus, teisių suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, išduoda dokumentus, patvirtinančius jų registravimą viešame registre (CK 4.257 straipsnio 2 dalis). Pagal nagrinėjamos bylos duomenis viešo registro tvarkytojas įregistravo juridinį faktą, o ne daiktinę teisę, viešo registro duomenys nėra nuginčyti, todėl jie laikomi teisingais ir išsamiais (CK 4.262 straipsnis).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitas reikšmingas kriterijus kvalifikuoti ieškovės sudarytą valstybinės žemės sutartį kaip ilgalaikę nuomos sutartį yra teisinių santykių turinys. Ilgalaikės nuomos kaip daiktinės teisės esmė – suteikti naudotis daiktą už užmokestį, dažniausiai nekeičiant jo būklės (nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių ir kt.); pasibaigus nuomos laikotarpiui, savininkui kyla pareiga sumokėti nuomininkui už atliktus daikto pagerinimus, t. y. savininko elgesys dėl išnuomoto daikto yra pasyvus. Tuo tarpu prievoliniuose nuomos santykiuose nuomotojas turi nuolat domėtis išnuomotu daiktu ir jo būkle – tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi daiktu (CK 6.489 straipsnio 5 dalis), daryti daikto kapitalinį remontą (CK 6.492 straipsnis), pašalinti daikto trūkumus (CK 6.493 straipsnis), spręsti, ar nuomininkui leisti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuomos teisę (CK 6.491 straipsnis) ir kt. – t. y. būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. gegužės 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012).
27. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės nuomos sutartys dėl ginčo sklypo buvo sudarytos siekiant užtikrinti sąlygas statinio savininkams eksploatuoti statinius ir jais naudotis. Žemės ūkio nuomos paskirtis – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos: prekybos, paslaugų ir pramogų statybos. Taigi šiuo atveju ginčo nuomos sutarties turinys sudaro pagrindą išvadai, kad nuomos sutartimi buvo siekiama sukurti ne daiktinės nuomos, o sudaryti sąlygas statinio savininkams naudotis jau esamu statiniu ir naudoti sklypą komercinei paskirčiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų kriterijų visumą, konstatuoja, kad ginčo nuomos sutartis neatitinka daiktinės teisės požymių.
28. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nėra žemės sklypo bendraturtė, todėl negali reikšti reikalavimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo kaip žemės sklypo bendraturtė. Pagal bylos duomenis ieškovė reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo gali pareikšti kaip asmuo, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys suformuotame valstybiniame žemės sklype, nes pagal bylos duomenis ieškovei yra išnuomota žemės sklypo dalis tam, kad ji galėtų eksploatuoti ant valstybinės žemės pastatytus statinius. Išnuomojant ieškovei dalį žemės sklypo buvo nustatyta tik idealioji dalis, tačiau nebuvo nustatyta realioji dalis, t. y. nebuvo nustatyta, kurioje vietoje ieškovė turės teisę naudotis valstybinės žemės sklypu. Teismų praktikoje yra sprendžiami valstybinės žemės naudotojų reikalavimai dėl naudojimosi valstybinės žemės sklypu nustatymo tam, kad būtų galima eksploatuoti statinius ir išsinuomoti ar išsipirkti žemės sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008).
29. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl ir ieškovė, būdama valstybinės žemės nuomininke, manydama, kad jos teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kad jos pažeista teisė būtų apginta.
30. Ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Taisyklių 7, 30.9 punktuose (nuomos sutarties 2006-04-24 sudarymo metu galiojanti redakcija) reglamentuojama valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai tam tikras statinys ar įrenginys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas), kuriam eksploatuoti suformuotas atskiras valstybinės žemės sklypas, priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kai tam tikro objekto (pagrindinio daikto) savininkai yra bendraturčiai; tokiu atveju kiekvieno bendraturčio dalis žemės sklype nustatoma atsižvelgiant į jam priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) dalį. Taisyklių 8, 30.10 punktuose reglamentuojama žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai viename valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, įregistruoti Nekilnojamo turto registre kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai); tokiu atveju šių objektų (pagrindinių daiktų) savininkams parduodamos ar išnuomojamos žemės sklypo dalys nustatomos atsižvelgiant į tai, kiek reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti; žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo planą.
31. Nagrinėjamu atveju iš 2013m. lapkričio 13d. susitarimo dėl 2006-04-24d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo matyti, kad ieškovė tapo valstybinės žemės nuomininke, įsigijusi negyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini). Ji tapo UAB ,,Litgelis‘‘ teisių perėmėja, kuri 2006m. balandžio 24d. buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties sąlygas, kurios liko galioti ieškovei tapus nuomininke, jai buvo išnuomota 0,2661 ha ploto žemės sklypo dalis bendrai naudojamame 0,5505 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo numatytos specialiosios sąlygos ir servitutas – teisė ribotai naudotis 0,0615 ha žemės sklypo dalimi kitais tikslais.
32. Byloje nėra ginčo, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei bei kitiems proceso dalyviams, savininkams priklausančias patalpas sieja bendros patalpos ir komunikacijos. Todėl, sudarant valstybinę žemės nuomos sutartį, buvo suformuotas vienas žemės sklypo planas, kurio pagrindu buvo sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys, ir kuris atitinka teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Kaip jau buvo minėta, pagal taisyklių 30.09 punktą kai tam tikro objekto (pagrindinio daikto) savininkai yra bendraturčiai, tokiu atveju kiekvieno bendraturčio dalis žemės sklype nustatoma atsižvelgiant į jam priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) dalį. Iš plano, kurio pagrindu buvo sudaryta sutartis, matyti, kad jis ir buvo sudarytas tokiu principu.
33. Ieškovė įrodinėja, kad tokia naudojimosi išsinuomotu sklypu tvarka pažeidžia jos, kaip valstybinės žemės nuomininkės, teises. Ieškovė nurodė, kad ji, turėdama didžiausią dalį nuomojamos žemės ir mokėdama už ją mokestį, negali tinkamai ja naudotis – privažiuoti prie savo patalpų. Ieškovė teigia, kad jai yra trukdoma privažiuoti prie krovininio lifto – prie jo negali privažiuoti sunkiasvorės transporto priemonės, nes toje vietoje yra parkuojami kitų valstybinės žemės nuomininkų bei jų klientų automobiliai, nuolat tenka prašyti, kad automobiliai būtų patraukti. Todėl ieškovė prašo nustatyti naują naudojimosi nuomojamu žemės sklypu tvarką ir žemės sklypo dalį, jos pateiktame projekte nurodytą A-1 iš fasadinės pastato pusės, skirti naudotis jai.
34. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino ieškovės pateiktus įrodymus - A. Č. architektūros studijos 2016 m. liepos mėn. parengtą krovininio transporto judėjimo schemą, fotonuotraukas, kuriose matomi vilkikai žemės sklypo dalyje prie (duomenys neskelbtini), fasadinės pusės (ieškovų prašomoje priskirti žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu A-1), įvežamų ir išvežamų prekių judėjimą (pagal palečių kiekį ir svorį), 2015 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d., 2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. gautų PVM sąskaitų – faktūrų registracijos žurnalus, Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR).
35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia būtinybės naudotis krovininio tipo transporto priemonėmis (vilkikais) atsivežant žaliavas ir/ar išvežant prekes, kad yra reikalinga žemės sklypo dalis, plane pažymėta A-1: 191,73 kv. m., kuria netrukdomai būtų galima privažiuoti būtent vilkiku prie lifto. Vietovės apžiūros metu teismas įsitikino, jog ieškovė jai priklausančioje pastato dalyje sandėliuoja gamybai reikalingas žaliavas ir pagamintą produkciją ant palečių. Tačiau tiek pagaminta audimo procese produkcija, tiek žaliava atskirose dėžėse ant palečių nėra vientiso ir nedalaus dydžio, kad jų nebūtų galima atsivežti ir išvežti mažesnėmis transporto priemonėmis nei vilkikas ar prekes perkraunat į mažesnio dydžio ir svorio paletes.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovei trukdoma naudotis nuomojamu žemės sklypu tik dėl privažiavimo prie krovininio lifto, ji prašo paskirti naudotis jai didesnę žemės sklypo dalį iš fasadinės pastato pusės, t.y. ne tik plotą, reikalingą privažiuoti prie lifto. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovei žemės sklypo dalis, esanti priešingoje pastato pusėje, naudojimui nereikalinga, ją prašo paskirti jos naudojimui todėl, kad atitiktų jai išnuomotą idealiąją sklypo dalį. Kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos teigimu sudėtingo privažiavimo prie krovininio lifto neįrodytos ir nesudaro pagrindo išvadai, kad jos, kaip valstybinės žemės nuomininkės, teisės yra pažeidžiamos, kitų nepatogumų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ieškovė nenurodė, nėra pagrindo spręsti dėl naujos naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo.
37. Pažymėtina, kad jei apeliantė patiria nepatogumų dėl privažiavimo prie krovininio lifto, turi galimybę reikšti pretenzijas bendraturčiams dėl nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimo, t.y. kad bendraturčiai nesilaiko numatytų nuomos sutartyse sąlygų naudoti išsinuomotą žemės sklypą bendrai ir trukdo privažiuoti jai prie krovininio lifto sunkiasvore transporto priemone.
38. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu ieškovių, atsakovų bei trečiųjų asmenų valdomos žemės sklypo dalys nėra vienodos, taip pat nevertino aplinkybės, jog įsigiję vieną patalpą, atsakovai ją pertvarkė, t. y. iš vienos patalpos padarė keturias atskiras viena nuo kitos izoliuotas patalpas, kurias išnuomojo skirtingiems nuomininkams. Tačiau, ieškovei įsigyjant patalpas ginčo sklype, buvo žinomos jo naudojimo sąlygos bei tvarka. Kaip jau buvo minėta, nuomojamos bendraturčių dalys buvo paskaičiuotos vadovaujantis Taisyklių 7 ir 30.9 punktais – proporcingai nuosavybės teise priklausančiai pastato daliai, todėl ieškovė turėjo įvertinti šią aplinkybę prieš įsigydama patalpas ginčo sklype. Nors ieškovė teigia, kad naudojimąsi žemės sklypu apsunkino tai, jog atsakovai, įsigiję patalpas ginčo sklype, jas padalino į keturias izoliuotas patalpas ir išnuomojo, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad įsigydami patalpas atsakovai veikė neteisėtai. Priešingai, sutiktina su atsakovų atstovės argumentu, jog atsakovai, įsigydami patalpas, negalėjo tikėtis, kad ieškovė sieks nustatyti kitą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nei buvo numatyta įsigijimo metu.
39. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, atsakovai negalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos, jiems tenkančioje sklypo dalyje statyti vilkiko, iškrauti juo atvežtas prekes ar išsivežti pagamintą produkciją ir /ar suremontuotas ar remontuoti atvežtas transporto priemones. Ieškovės teigimu atsakovai iš pastato fasadinės pusės turi galimybę krovinine transporto priemone privažiuoti ir išsikrauti prekes per jiems priskirtas sklypo dalis. Tačiau atsakovų teigimu ieškovės nurodytos sklypo dalys A-2 50,53 kv. m. ir 48,35 kv. m. yra įvažiavimai į patalpas (vartai), tačiau su didesnių gabaritų transporto priemonėmis įvažiuoti nėra įmanoma, o atėmus galimybę privažiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms prie atsakovams priklausančių patalpų jų komercinių patalpų vertė ženkliai kristų. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė šių argumentų nepaneigė.
40. Apeliantė taip pat nurodė, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog tik atlikus naujus visų pastate esančių patalpų kadastrinius matavimus ir juos įregistravus VĮ Registrų centre pagal atnaujintus kadastrinių matavimų duomenis bus galima parengti naudojimosi žemės sklypu planą, nes ieškovė siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal kiekvieno žemės sklypo nuomininko sudarytą ir galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojimo dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003m. spalio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
42. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ne visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra atlikę naujus kadastrinius matavimus ir šiuo metu pastato faktiškas užstatymo plotas yra didesnis (4899,57 kv. m), nei nurodytas VĮ Registrų centre, todėl apeliantei priskirto žemės sklypo ploto dalis 44 kv. m yra mažesnė. Kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitiktų realią padėtį, būtina atlikti visų pastate esančių patalpų kadastrinius matavimus, kad būtų galima parengti realią padėtį atitinkantį tikslų naudojimosi žemės sklypu planą.
43. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis).
44. Todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. spalio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). UAB ,,Laksaulita‘‘ atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad įsigijo patalpas ginčo sklype su neįteisintu statiniu. Todėl akivaizdu, kad ieškovės siūlomas naudojimo žemės sklypu projektas neatitinka nei žemės sklypo plano, kurio pagrindu buvo sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys, nei teritorijos (duomenys neskelbtini), detalaus plano.
45. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktą valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.
46. Iš ieškovės siūlomo žemės sklypo naudojimo projekto matyti, kad bendraturčiams naudotis priskirtos žemės sklypo dalys nėra vientisos, apeliantė pripažino, kad dėl pakankamai mažo ploto sudėtinga priskirti bendraturčiams vientisus plotus. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra patogi. Bendraturčiams priskirtinos žemės sklypo dalys turi būti tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tuo tarpu apeliantė pripažįsta, kad žemės sklypo plotas už pastato A-1 nėra susijęs su statinio naudojimu ir jai aktualus.
47. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Tačiau byloje nustatyta, kad dėl pakankamai mažo ploto privažiavimas sunkiasvore transporto priemone prie atsakovų patalpų už pastato fasadinės pusės yra negalimas.
48. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.)
Dėl procesinės bylos baigties
49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentų pagrindu keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
51. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje atsakovai T. R. ir B. R. patyrė išlaidas už advokatės E. P. teisinę pagalbą (parengtas atsiliepimas į apeliacinį skundą, konsultacijos ir atstovavimas teisme). T. R. patyrė 450 Eur išlaidas, o B. R. – 150 Eur.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, teismo posėdžio trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, iš ieškovės UAB „Penkialapis“ priteistina atsakovui T. R. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje ir atsakovui B. R. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
53. Teismas byloje patyrė 6,20 Eur pašto išlaidas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės UAB „Penkialapis“ priteisti atsakovui T. R. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Iš ieškovės UAB „Penkialapis“ priteisti atsakovui B. R. 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Iš ieškovės UAB „Penkialapis“ priteisti 6,20 Eur (šešis eurus 20 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.