Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PENKIALAPIS“ ir UAB „Sinovada“ atstovei advokatei I. G., atsakovams T. R. ir B. R., atsakovų T. R. ir B. R. atstovei advokatei E. P., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui N. J.,

nedalyvaujant atsakovams L. R. ir D. R., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Energijos sistemos“ ir UAB „LAKSAULITA“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „PENKIALAPIS“ ir UAB „Sinovada“ patikslintą ieškinį atsakovams T. R., B. R., L. R. ir D. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Energijos sistemos“, UAB „LAKSAULITA“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai L. R. ir D. R. į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti atsakovams nedalyvaujant (II t., b.l. 66,67,137,138,153,154), todėl byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant.

Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovas palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus. Pažymėjo, jog valstybinės žemės nuomos sutartys bylos šalims yra galiojančios ir jų nenumatoma keisti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausančio 0,5505 ha komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 12-16, II t., b.l. 19-21,22-25,26), naudojimosi tvarkos. Iš esmės šalys nesutaria dėl 2018 m. kovo mėn. MB „Altagis“ parengto šio žemės sklypo naudojimosi plano (II t., b.l. 113,139) dalies, kuria fasadinėje pastato (duomenys neskelbtini), pusėje 50,53 kv. m dalis žemės sklypo, plane pažymėta indeksu A-2, ieškovų priskirta naudotis atsakovams ir dėl toje pačioje pastato pusėje esančios 191,73 kv. m žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu A-1, ieškovų priskirtos naudotis ieškovui UAB „PENKIALAPIS“.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog 0,2661 ha žemės ploto bendrai naudojamame 0,5505 ha žemės sklype 2006-04-24 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N29/06-0052 (I t., b.l. 9-10), kuri pakeista 2013-11-13 Susitarimu Nr. 31SŽN-273 (I t., b.l. 11) iš Lietuvos Respublikos valstybės išsinuomojo UAB „PENKIALAPIS“ (nuomos terminas iki 2031-04-24). 0,1358 ha žemės ploto bendrai naudojamame 0,5505 ha žemės sklype 2006-04-10 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N29/06-0044, iš Lietuvos Respublikos valstybės išsinuomojo UAB „Sinovada“ (nuomos terminas iki 2031-04-10) (I t., b.l. 14,86-87).

Kiti pastato patalpų bendrasavininkai turi teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pagrindu: UAB „Energijos sistemos“ - 0,0114 ha dydžio žemės sklypą (2006-07-14 žemės nuomos sutartis Nr. 29/06-0139, nuomos terminas iki 2031-07-14); T. R. ir L. R. - 0,0512 ha dydžio žemės sklypą bei B. R. ir D. R. – 0,0512 ha dydžio žemės sklypą (2014-04-14 nuomos sutartis Nr. 31SŽN-78, Susitarimas dėl 2014-04-14 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-78 pakeitimo (I t., b.l. 77-78), nuomos terminas iki 2039-04-14) (I t., b.l. 13-14,75-76); UAB „LAKSAULITA“ - 0,0348 ha dydžio žemės sklypą (2017-04-11 žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-171, nuomos terminas iki 2055-04-11).

Ieškovas UAB „PENKIALAPIS“ 2013-09-10 Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 2367,86 kv. m bendro ploto gamybines patalpas Nr. 2, 2323,58 kv. m nuo 2018-01-24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 22-23, II t., b.l. 12,108-109,135-136). Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovų nuosavybės teise valdomos patalpos, bendras plotas – 4861,46 kv. m (II t., b.l. 101-103).

Kiti to paties minimo pastato patalpų bendrasavininkai yra (I t., b.l. 19): UAB „Energijos sistemos“ (bendrai 101,92 kv. m) (I t., b.l. 17-18,20-21, II t., b.l. 14,15,111,112); UAB „Sinovada“ (1234,92. kv. m) (I t., b.l. 43-45, II t., b.l. 16,104-105); UAB „LAKSAULITA“ (310,40 kv. m) (I t., b.l. 27-30, II t., b.l. 13,110); T. R. ir L. R. (1/2 dalis patalpos) bei B. R. ir D. R. (1/2 dalis patalpos (bendrai 890,64 kv. m)) (I t., b.l. 24-26, II t., b.l. 17-18,27,28,106-107).

Dėl ginčo esmės, bylos aplinkybių, teismo teisinių argumentų ir išvadų.

Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą vertina ir kitas ieškovo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178, 185 str.). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis civilinio proceso dispozytivumo ir rungtyniškumo principais, kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kaip minėta, UAB „PENKIALAPIS“, UAB „Sinovada“, T. R., B. R., L. R., D. R., UAB „Energijos sistemos“ ir UAB „LAKSAULITA“ 0,5505 ha dydžio žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, nuosavybės teise valdo įvairaus dydžio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Su visais žemės sklypo nuomininkais sudarytos minimo žemės sklypo nuomos sutartys. Teismas konstatuoja, jog dalyvaujantys byloje asmenys, nebūdami žemės sklypo savininkais, negali reikalauti nustatyti naudojimosi tvarką minėtu žemės sklypu.

CK 6.551 str. 2 d. nustatyta imperatyvioji nuostata, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perdavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 1999-03-09 Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (nauja nutarimo redakcija nuo 2011-05-05). Pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas. Tokiu būdu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti.

Pagal esamą teisinį reglamentavimą valstybės institucijoms, kurioms pagal savo kompetenciją pavesta atlikti valstybinės žemės valdytojo funkcijas, suteikiama ne tik teisė, bet ir pareiga išnuomoti ne aukciono būdu valstybinę žemę, užstatytą ieškovams, atsakovams bei tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Nagrinėjamu atveju tokią pareigą turi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypus priima: Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas – visus kitus valstybinės žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnuomodama ne aukciono būdu valstybinę žemę, turi vadovautis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatomis.

Pagal Taisyklių nuostatus, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Šiuos teismo motyvus patvirtina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, VĮ Registrų centras registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą (Taisyklių 34.3 punktas).

Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, 2016-05-20 atsakydamas į UAB „PENKIALAPIS“ prašymą išduoti sutikimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklype 0,5505 ha ploto, (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 31-32), nurodė, kad „<...> žemės sklypai išnuomojami pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis)“. Taip pat (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius) atkreipė dėmesį, kad pastatas, kuriame yra UAB „PENKIALAPIS“ priklausančios patalpos, yra kelių aukštų (dviejų, trijų), neužstatytas žemės plotas santykinai nedidelis, neužstatytoje žemės sklypo dalyje yra nustatytas 615 kv. m ploto servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis nuomojamo žemės sklypo dalimi.

Kaip jau aukščiau išdėstyta, nebūdamos žemės sklypo bendraturtėmis, šalys negali reikalauti nustatyti naudojimosi tvarką minėtu žemės sklypu, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui tenka pareiga įvertinti šalių pateiktus planus su juose pažymėtais pastatais, sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą šių statinių eksploataciją, t. y. išnuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis (ne aukciono būdu) sąlygomis.

Nors ieškovas UAB „PENKIALAPIS“ nurodė, jog jam priklausančios patalpos naudojamos prekių sandėliavimui ir liftas (schemoje pažymėta lifto vieta („MN“)) yra vienintelė priemonė prekių transportavimui, perkėlimui į patalpas, tačiau pagal VĮ Registrų centras duomenis, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė paskirtis yra gamybos paskirtis, o ne sandėliavimo. Šiuos argumentus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, kad T. R., kurį teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovavo advokatas, 2016-02-02 atsakydamas į UAB „PENKIALAPIS“ pasiūlymą nustatyti naudojimosi (žemės sklypu) tvarką (I t., b.l. 33-34), nurodė, kad „Iš UAB „PENKIALAPIS“ teikiamo plano matyti, kad bendrovei yra priskiriamas žemės plotas, neatsižvelgiant į <...> naudojamos žemės ir pastato funkcinę paskirtį.“

Ieškovas argumentavo, jog nuolat į patalpas vežamos (išvežamos) vilkiku, pateikė A. Č. architektūros studijos 2016 m. liepos mėn. parengtą krovininio transporto judėjimo schemą (I t., b.l. 35,46), fotonuotraukas, kuriose matomi vilkikai žemės sklypo dalyje prie (duomenys neskelbtini), fasadinės pusės (ieškovų prašomoje priskirti žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu A-1) (I t., b.l. 47-51,103). Sutiktina su liudytoju A. Č., jog krovininio transporto schema yra reikalinga, kad funkcionuotų objektas (duomenys neskelbtini). Tačiau nei krovininio transporto judėjimo schema, nei kiti ieškovo UAB „PENKIALAPIS“ pateikti rašytiniai įrodymai (Įvežamų ir išvežamų prekių judėjimas (pagal palečių kiekį ir svorį), 2015 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d., 2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. gautų PVM sąskaitų – faktūrų registracijos žurnalai (I t., b.l. 154-157,159,162,163,164,165,167), Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) (II t., b.l. 53-64)) nepagrindžia būtinybės ieškovui naudotis krovininio tipo transporto priemonėmis (vilkikais) atsivežant žaliavas ir/ar išvežant prekes. Be to prekių ar žaliavų gavimo adresas yra ne (duomenys neskelbtini), o bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neįrodo, jog ieškovų minimos prekės buvo pristatytos būtent į (duomenys neskelbtini), esančias ieškovo UAB „PENKIALAPIS“ patalpas. Nors liudytojas L. L. nurodė, jog dėl vilkiko parkavimo prie lifto būna nepatogumų, tačiau ieškovai nepateikė duomenų, kad vilkikas dėl atsakovų trukdymo nebuvo iškrautas/pakrautas ir patyrė ilgo laiko tarpo prastovą. Teismo vertinimu, ieškovas UAB „PENKIALAPIS“ neįrodė būtinybės žaliavų atvežimui ar prekių išvežimui naudotis krovinine transporto priemone (vilkiku), kad yra reikalinga žemės sklypo dalis, plane pažymėta A-1: 191,73 kv. m, kuria netrukdomai būtų galima privažiuoti būtent vilkiku prie lifto. O ieškovų pateiktose fotonuotraukose (I t., b.l. 160-161,166) ieškovo UAB „PENKIALAPIS“ patalpų lifto vieta nėra užstatyta.

Teismas sutinka ir su atsakovų argumentu, kad ieškovų siūlomos atsakovams naudotis žemės sklypo dalys yra mažos, atskirtos viena nuo kitos. Tokiu būdu nustačius naudojimo tvarką, atsakovai neturėtų galimybės vystyti gamybinę, komercinę veiklą, nes ant tokių mažų žemės sklypo dalių nebūtų galimybės pastatyti ir atsakovų vilkiko, iškrauti juo atvežtas prekes ar išsivežti pagamintą produkciją ir/ar suremontuotas ar remontuoti atvežtas transporto priemones. Be to ir atsakovų nuomininkų klientai neturėtų kur pasistatyti automobilių bei nepagrįstai 10 m. būtų susiaurinta nusistovėjusi jų faktiškai naudojama žemės sklypo dalis, ieškovų plane pažymėta indeksu A-2. Šias aplinkybes dėl atsakovų faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies patvirtino liudytojas A. J..

Ieškovas UAB „PENKIALAPIS“ minimas patalpas (duomenys neskelbtini), įgijo 2013-09-10, atsakovai – 2015-04-21 (I t., b.l. 73-74). Todėl net nuo 2014-03-28 pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį, ir pasikeitus komercinei šalių veiklai – ieškovui po remonto pradėjus gamybą, o atsakovams patalpas paskirsčius į keturias izoliuotas ir atskiras patalpas. Nors liudytojas V. P. nurodė, kad atsakovams pardavė vieną didelę patalpą, tačiau atsakovai padarė patalpoje remontą, pagal specialistų projektą ir planą paskirstydami ją į keturias patalpas. Liudytojo L. L. ir V. P. parodymai dėl rampos bylai nėra reikšmingi. Šias aplinkybes patvirtina 2016-03-31 UAB „RM Projektai“ sudarytas planas (I t., b.l. 79) bei paprastojo remonto projektas planas (I t., b.l. 85). Vieną iš patalpų išnuomota 2016-04-01 Patalpų nuomos sutartimi Nr. _20160401 su Priedu Nr. 1, sudaryta B. R. su UAB AM Transport iki 2021-04-01 (I t., b.l. 80-82,83-84). Teismo negali suteikti prioriteto vienai iš šalių išskirtinai iš pastato fasadinės pusės naudotis žemės sklypu vilkiko parkavimui, net ir jei ieškovas UAB „PENKIALAPIS“ kito prekių pristatymo varianto neturi, nes naudojasi tik liftu prekes ar gaminius pristatyti/išvežti iš ne pirmame antrame ar trečiame aukšte esančių patalpų. Šias aplinkybes dėl prekių pristatymo/išvežimo teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas L. L..

Teismo vertinimu, tiek ieškovui UAB „PENKIALAPIS”, tiek atsakovams įsigyjant patalpas, konkreti naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, šalys prie jiems priklausančių patalpų iki šiol privažiuoja iš fasadinės pastato pusės. Įsigydami pastato dalį (negyvenamas gamybinės paskirties patalpas) ir išsinuomodami valstybinę žemę atsakovai žinojo, kad išsinuomoja bendro naudojimosi žemę ir pagrįstai turėjo teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, kad prie savo patalpų galės nevaržomi prieiti ir privažiuoti. Priskyrus ir servitutinę žemės sklypo dalį bylos šalims naudotis pagal pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą, kitiems asmenims (ne bylos šalims) faktiškai bus apribota galimybė ta žemės sklypo dalimi naudotis. Kad yra būtinybė naudotis suteiktais servitutais ir kitiems asmenims, teismas įsitikino vietovės apžiūros metu. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai, pagal kuriuos jau 2016-01-21 UAB „Energijos sistemos“, raštu dėl naudojimosi žemės sklypu plano, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „PENKIALAPIS“ atstovaujančiai atstovei, prašė papildyti rengiamą brėžinį tiksliai išskiriant žemės sklypui nustatytas servitutų ribas (I t., b.l. 36).

MB „Altagis“ naudojimosi žemės sklypu planą parengė naudodamas 2005 m. birželio mėn. žemės sklypo duomenis. Šias aplinkybes patvirtina MB „Altagis“ 2017-12-04 pažyma, aiškinamasis raštas (II t., b.l. 31,76-77) ir liudytojo D. B. parodymai. Nors ieškovai sutiko, kad ne visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra atlikę naujus kadastrinius matavimus ir šiuo metu pastato faktiškas užstatymo plotas yra didesnis (4899,57 kv. m), nei nurodytas VĮ Registrų centras, todėl ieškovui UAB „PENKIALAPIS“ priskirto žemės sklypo ploto dalis 44 kv. m yra mažesnė. Sutikrina su atsakovais, kad tik atlikus visų pastate esančių patalpų kadastrinius matavimus ir juos užregistravus pagal atnaujintus daikto kadastrinius matavimus galima parengti naudojimosi žemės sklypu naudojimosi planą. Kol to nebus padaryta, planas yra neteisingas ir pagal jį nustatyti naudojimosi tvarkos negalima, nes kai kiti gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai inventorizuos savo patalpas, jų platai galimai skirsis nuo dabar inventorizuotų. UAB „Geodezijos linija“ atsakovų nurodytais motyvais atsisakė parengti planą. Šias aplinkybes patvirtina bylos rašytiniai bylos duomenys (II t., b.l. 10-11) ir liudytojo M. A. parodymai.

Be to, tiek ieškovai aprašė, tiek teismas vietovės apžiūros metu įsitikino, kad UAB „LAKSAULITA“ nėra įteisinusi priestato. Teismo vertinimu, nebūtų teisinga ieškovui UAB „PENKIALAPIS“ siūlant nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad jam tektų naudotis 44 kv. m žemės sklypo mažiau, negu yra išnuomota. Tokia ieškovo pozicija iš tiesų rodo, jog yra siekiama, kad atsakovai neturėtų privažiavimo prie jiems priklausančių patalpų ieškovų plane pažymėtų indeksu A-1. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina MB „Altagis“ 2017-05-19 aiškinamasis raštas, kuriame pažymima, kad atlikus žemės sklypo matavimus ir sudarius žemės sklypo dalių planą, UAB „PENKIALAPIS“ trūksta privačios žemės 21 kv. m, nes UAB „LAKSAULITA“ priklausantis pastatas yra didesnis nei registruotas, to pasekoje atsiranda žemės trūkumas, kurį kompensuoja UAB „PENKIALAPIS“ savo sąskaita (I t., b.l. 104). O 1 m. plotas aplink pastatą yra skirtas tik bendram pastato funkcionavimui ir priežiūrai užtikrinti, bet nėra pakankamas patekimui į minimas atsakovų patalpas

Aukščiau nurodytiems atsakovų argumentams yra pagrindas, nes tenkinus dalyje ieškovo UAB „PENKIALAPIS“ reikalavimų privačiam naudojimui prašo paskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A-l: 191,73 kv. m, atsakovai iš viso neturės privažiavimo prie jiems priklausančių patalpų. O net ir tenkinus tokį ieškovų reikalavimą ir šioje dalyje ieškovams netrukdant atsakovams, jų nuomininkams, kitiems asmenims patekti į atsakovų patalpas per duris, įrengtas toje sklypo dalyje, toks teismo sprendimas, tvirtinus ieškovų planą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nesukeltų aiškumo ir be abejonės paliktų galimybių skirtingai šalims tokį teismo nustatytą įpareigojimą interpretuoti.

Teismo tvirtintinas planas turi būti tikslus, todėl esant net menkiausių ieškovų pateikto MB „Altagis“ plano dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo netikslumų dėl bendro gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ploto, kuriuos nurodo atsakovai, jis negali būti tvirtinamas.

Ieškovai pareiškė patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, t. y. prašo iš esmės pakeisti buvusią ir tarp šalių nusistovėjusią tvarką. Teismas vertina civilinių santykių stabilumo principą ir atsižvelgęs į šalių sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarčių pradžią, t. y. daugumos šalių daugiau nei prieš 10 m., į jų galiojimo laiką, t. y. daugumai šalių daugiau nei 10 m., atsakovų nuomininkų nuomos laikotarpį, taip pat į teismų praktikoje nusistovėjusį reikalavimą atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, visuma aukščiau aptartų motyvų konstatuoja, kad ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Todėl 2018-03-20 patikslintas ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestinas, netvirtinat ieškovų pateikto 2018 m. kovo mėn. MB „Altagis“ sudaryto žemės sklypo naudojimosi dalių plano (CPK 178,185 str.). Kiti šalių ginčo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, kad pakeistų teismo išvadas dėl ieškovo patikslinto ieškinio atmetimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovų patikslintas ieškinys buvo atmestas, atsakovai T. R. ir B. R. byloje patyrė po 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai I t., b.l. 86), susijusių su advokato teisine pagalba byloje, todėl ieškovai lygiomis dalimis privalo atlyginti atsakovų patirtas 700,00 Eur sumos dydžio bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 350,00 Eur iš kiekvieno ieškovo kiekvienam atsakovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Atmetus ieškovų ieškinį dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 16,74 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas valstybei privalo atlyginti ieškovai lygiomis dalimis, todėl šių išlaidų suma valstybei priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 8,37 Eur iš kiekvieno (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų UAB „PENKIALAPIS“, į.k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „Sinovada“, į.k. (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno ieškovo atsakovams T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) t. y. po 350,00 Eur kiekvienam atsakovui.

Priteisti iš ieškovų UAB „PENKIALAPIS“, į.k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „Sinovada“, į.k. 245877130, po 8,37 Eur (aštuonis eurus trisdešimt septynis euro centus) iš kiekvieno ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.