- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- eTA-49-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03488-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (V. M.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-9)4U-577 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. M. atvykti į Lietuvos Respubliką“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas 2017 m. birželio 24 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą apeliacinio skundo ir prašymo dėl termino atnaujinimo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2017 m. spalio 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti minėtų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą bei pateikti duomenis apie tai, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis.
Pareiškėjas 2017 m. spalio 10 d. (išsiųstas paštu 2017 m. spalio 5 d.) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, kadangi jam yra draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismo posėdis nebuvo pravestas vaizdo konferencijos būdu, tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Teismui buvo pranešta apie jo faktišką gyvenamąją vietą, tačiau sprendimas buvo nukreiptas pašto adresu, kuriuo jis gyveno anksčiau ir kur šiuo metu niekas negyvena. Todėl laiku apskųsti teismo sprendimą nebuvo galimybės dėl objektyvių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Pareiškėjas siekia apskųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties yra specialus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) atžvilgiu.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalį, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo panaikinimo paduoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamą sprendimą paskelbė 2017 m. vasario 22 d., todėl Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nustatytas 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2017 m. kovo 8 d. dieną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas apeliacinį skundą pirmą kartą teismui išsiuntė tik 2017 m. birželio 24 d.
ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, jog, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-54-492/2017 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su jo gyvenamosios vietos pasikeitimu bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 76 straipsnio 1 dalis įpareigoja proceso dalyvius pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, kad būtų patikslintas jo skundo pateikimo metu nurodytas gyvenamosios vietos adresas. Taigi pareiškėjas neįgyvendino pareigos pranešti teismui apie adreso pasikeitimą.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, kadangi jam yra draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl, neužtikrinus teismo posėdžio pravedimo vaizdo konferencijos būdu, buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negali pateisinti termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, teismo šaukimas atvykti į Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį, vyksiantį 2017 m. vasario 6 d., buvo siunčiamas pareiškėjo skunde nurodytu adresu, be to, iš byloje esančios teismo šaukimo grąžinamosios dalies matyti, jog teismo šaukimas pareiškėjo vardu perduotas pareiškėjo žmonai. Taigi pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas buvo sudaręs atstovavimo sutartį su R. R. atstovauti pareiškėją šioje byloje. Advokatas taip pat buvo informuotas apie 2017 m. vasario 6 d. vyksiantį teismo posėdį, tačiau 2017 m. sausio 16 d. elektroninių ryšių priemonėmis R. R. teismui pranešė apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas su savo atstovu visiškai nebendrauja ir nebendradarbiauja, neatsakinėja į jam siunčiamus elektroninius laiškus, neatsiskaitė už jam suteiktas teisines paslaugas, o taip pat liko skolingas už vertimo paslaugas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo priežastys yra subjektyvios. Pasirinkęs tokį savo teisių gynimo būdą, pareiškėjas privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių kontekste taip pat pastebi, jog atsisakymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, kad asmuo praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, savaime negali būti vertinamas kaip teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar asmens teisių paneigimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-975/2014; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-54-492/2017).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, o apeliacinis skundas grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. (V. M.) prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo panaikinimo ir jį grąžinti pareiškėjui V. M. (V. M.).
Nutartis neskundžiama.