Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį – areštas 30 parų;

pagal baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta bausmė – areštas 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie paskirtos bausmės visiškai pridėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 11 mėnesių 3 dienos laisvės atėmimo, bei paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 3 (trys) dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

A. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, suimant jį teismo salėje, kardomąją priemonę baigiant taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas visiškai ir jai iš A. M. priteista 200 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė paketėlius su tabaku, kuriame yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 5F-MDMD-PICA, kurio masė yra 0,0464 g, jame yra 0,00006 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 5F-MDMD-PICA, iki kol 2020 m. kovo 5 d. apie 10.57 val., 15-ojo būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, po stalu esančioje lentynoje tabaką su psichotropine medžiaga rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai;

1.2. Be to, jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 12 d., pastebėjęs internete skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ M. P. patalpintą skelbimą dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) miestelyje norimo išsinuomoti buto, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą (M. P.) turtą (pinigines lėšas), panaudojęs apgaulę, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) miestelyje butu nedisponuoja, apsimetęs tariamo buto savininku, iš mobilaus ryšio telefono, naudodamasis SIM kortelėmis, kurioms priskirti numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajai M. P. klaidino ją melaginga informacija, jog gali (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) miestelyje išnuomoti butą, to pasėkoje, paveikta apgaulės, nukentėjusioji M. P. 2020 m. sausio 13 d. apie 10.03 val. pervedė 200 eurų už tariamą buto nuomą į jo (A. M.) nurodytą D. L. F. (duomenys neskelbtini) banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą M. P. priklausantį turtą – 200 Eur.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai A. M. gali būti pasiekti tik paskyrus jam už jo įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus arešto bausmes, kurių dydis nustatytas didesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam už įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus paskirtas arešto bausmes arba skirti jam kitos rūšies bausmę – baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Priešingai nei teigiama skunde, jos nėra akivaizdžiai per griežtos ar neproporcingos apelianto padarytų baudžiamųjų nusižengimų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti A. M. apeliacinį skundą nėra.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį skirtinų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Priešingai nei tvirtinama nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pagrįstai nustatė A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Be to, atsižvelgiant į tai, ir nuteistojo baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

8. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baudžiamuosius nusižengimus. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas 16 kartų teistas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog po to nuteistajam buvo priimti dar du nuosprendžiai ir šiuo metu nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos teisme. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymo. Nuteistasis bausmę pagal šį nuosprendį atliko 2020 m. balandžio mėn., todėl naujo nuosprendžio priėmimo metu jis laikomas turinčiu teistumą asmeniu (BK 97 straipsnis). Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

9. Taip pat pažymėtina, jog A. M. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kurie galėtų būti vertinami kaip apsauginis jo nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys, praeityje daug kartų baustas administracine tvarka. Nuteistasis, turėdamas 4 klasių išsilavinimą, nedirba ir nesimoko, nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, beveik visos ankstesnės jo padarytos veikos taip pat buvo nukreiptos į neteisėtą svetimo turto užvaldymą, jis sistemingai nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, kas rodo, kad A. M. delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis (ir švelnesnėmis) baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų baudžiamųjų nusižengimų pavojingumo, šių veikų pobūdžio ir dėl to turėtų būti keičiama švelnesnės rūšies bausme – bauda.

10. Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs aptartas aplinkybes, nusprendė už BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą A. M. paskirti arešto bausmes, kurių dydis nustatytas didesnis, tačiau artimas baudžiamajame įstatyme numatytam už baudžiamuosius nusižengimus skirtinam šios bausmės rūšies vidurkiui (30 parų) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, nuteistajam paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, jam paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Nuteistasis tokį teismo sprendimą vertina kaip neteisėtą ir nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad prokurorė, palaikiusi valstybinį kaltinimą byloje, prašė jam paskirti švelnesnę bausmę. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, diskrecija, todėl prokuroro pozicija galutinį procesinį sprendimą priimančio teismo nesaisto. Vis tik, kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 2 d. teisiamojo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, protokolo, šiuo atveju teismas nuo prokurorės pasiūlytos subendrinos bausmės dydžio (45 parų arešto) nenukrypo. Be to, teisėtai ir pagrįstai pritaikęs nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas, minėtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, nustatant sumažintą 30 parų arešto bausmę.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi A. M., net ir būdamas pataisos įstaigoje, toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 182 straipsnio 3 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas jos dydį, artimą BK 47 straipsnyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę ar baudą, nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo įstatymo pažeidimų ir kitų klausimų

12. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs teisės taikymo klaidą tikrinamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, privalo ją ištaisyti.

13. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį, juo A. M.iui paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą arešto bausmę subendrino su ankstesniu 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tokiu būdu pažeidė bausmių bendrinimo taisykles ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

14. BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują veiką arba naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tuo tarpu BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju nustatyta, jog pirmasis – Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, pagal kurį A. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, buvo priimtas 2020 m. kovo 20 d., o dvi veikos, dėl kurių padarymo nuteistasis buvo pripažintas kaltu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, padarytos 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. kovo 5 d., tai yra dar iki pirmojo nuosprendžio priėmimo. Todėl apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausmė su pirmuoju nuosprendžiu turėjo būti bendrinama BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Papildomai pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos šiuo atveju turi būti taikomos nepaisant to, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo vietoje, kadangi aptariami baudžiamieji nusižengimai buvo padaryti nuteistajam vykdant dar ankstesnį (2019 m. liepos 17 d.) nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė jau yra subendrinta su 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

15. Kadangi bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio nuostatas, priešingai nei BK 64 straipsnį, nuteistajam nauju nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti bendrinama prie griežtesnės (šiuo atveju ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą ar dalį nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės arba taikant bausmių apėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismui iš naujo bendrinant bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, tai sudarytų prielaidas nuteistojo teisinės padėties pasunkinimui ta apimtimi, kiek nuteistajam galutinė subendrinta bausmė (iki jau jo atliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės įskaitymo) galimai taptų didesnė nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtoji, todėl panaikinus skundžiamo procesinio sprendimo dalį dėl pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtos subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės subendrinimo su ankstesniu 2020 m. kovo 20 d, nuosprendžiu skirta bausme, siekiant nesunkinti nuteistojo, kurio apeliacinis skundas paduotas, teisinės padėties, šiuo skundžiamu ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmes nebendrinamos, o šis klausimas paliekamas spręsti nuosprendžio vykdymo procese, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistajam iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo (2020 m. rugsėjo 15 d.) jau buvo įsiteisėję dar du procesiniai sprendimai (2020 m. liepos 30 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. liepos 21 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 8 d.), kuriais paskirtos bausmės liko nesubendrintos.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (30 parų arešto), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi – 11 mėnesių 3 dienomis laisvės atėmimo, bei paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 3 (trys) dienos laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nurodyta bausmę nuteistajam paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.